Įvadas
Šiame straipsnyje nagrinėjama Platono „antrasis plaukimas“ kaip filosofinė sąvoka, aptariama jos reikšmė literatūroje ir kultūroje. Remiantis įvairiais filosofiniais ir literatūriniais šaltiniais, siekiama atskleisti šios idėjos gilumą ir daugiabriauniškumą.
Laiko Išnirimas ir Hamleto Perspektyva
Gilles’io Deleuze’o esė, įdėta rinkinyje „Kritiškai ir kliniškai“ (Critique et Clinique, 1993), nagrinėja laiko išnirimo idėją, kuri yra esminė norint suprasti „antrąjį plaukimą“. Laikas, išniręs iš vyrių, žymi didįjį kantišką pokytį, kai judėjimas paklūsta laikui. Hamletas, Deleuze’o teigimu, yra pirmas herojus, kuriam reikia laiko tam, kad veiktų, tuo tarpu kai kiti buvo pavaldūs laikui kaip pirminio judėjimo padariniui.
Savasties Apibrėžimas Laike
Laikas taip pat suvokiamas kaip intensyvus dvasios vyksmas. Decartes’as jį sekuliarizavo cogito pagalba: aš manau yra momentinės determinacijos aktas, apibrėžiantis egzistenciją laike. Savastis esti laike ir nuolat kinta, patiria permainas laike. Aš ir Savastis esti atskirtos laiko, kuris jas susieja tik dėl fundamentalaus abiejų skirtingumo. Subjekto beprotybė - tai išniręs laikas.
Įstatymo Paslaptis ir Atidėtas Sprendimas
Skausmingiausia - būti valdomam įstatymų, kurių nežinome. Kantas apverčia santykį tarp įstatymo ir Dievo, iškeldamas įstatymą iki gryno ir tuščio unikumo. Kuo tiksliau laikomės įstatymo, tuo atšiauresnis jis darosi. Vietoj to, kad žadėtų nemirtingumą, ji kristalizuoja „lėtą mirtį“ ir be perstojo atidėlioja įstatymo sprendimą.
Nesuderintas Sugebėjimų Lavinimas
Ketvirtoji itin romantiško Kanto formulė Sprendimo galios kritikoje - nesuderintas visų sugebėjimų (faculties) lavinimas. Pirmose dvejose kritikose Kantas aprašė įvairių subjektyvių žmogaus sugebėjimų santykius, tačiau šie santykiai buvo griežtai reguliuojami atsižvelgiant į vieną dominuojantį ar apibrėžiantį pagrindinį sugebėjimą ir primetant jo normą bei valdžią kitiems.
Taip pat skaitykite: Kelionė į Gozo sala
Filosofijos ir Politikos Santykis
Filosofijos ir politikos santykio klausimas savyje slepia minties ir gyvenimo problemą. Minties ir gyvenimo santykis yra dialektinės įtampos santykis. Iš vienos pusės, mintis ir gyvenimas yra vienas antram intymiai artimi, tačiau antra vertus, mintis ir gyvenimas labai dažnai atrodo vienas antram visiškai svetimi dalykai.
Filosofijos Kritika
Filosofija kaltinama gyvenimui svetimumu, nerealumu savo sprendimais ir pavojingumu. Filosofų idealiosios valstybės tėra gražios utopijos, niekada gyvenime neįvykdomos. Filosofinės utopijos yra destruktyvus veiksnys, kurstantis revoliucijas. Tačiau tuo pačiu laiku, kai gilėja politiko filosofijai kaltinimas, gilėja ir paties filosofo savo vertės bei jėgos sąmonė.
Filosofo Atsakymas Politikams
Filosofas atsako savo kaltintojams politikams, klausdamas, ar jie sukūrė žmogui jo vertas gyvenimo sąlygas. Jis kaltina politikus, kad jie pavertė žemę vienu dideliu kalėjimu, kuriame laisvai gyvena tik jie, šio kalėjimo sargai.
Vaizduotės Stoka ir Edukacijos Sistema
Šiandien vis dažniau vaikams diagnozuojamas „vaizduotės stokos deficitas“ (angl. imagination deficit disorder). Technologijos grindžiamos vizualumo dominavimu, o testavimo kultūra atmeta įvairialypių atsakymų galimybę, todėl ugdomas iš esmės nekūrybingas mąstymas. Vaizduotė yra galia pranokti tai, ką esame priversti matyti.
Pilietiškumo Ugdymas
Pilietiškumo ugdymas yra bendro socializacijos proceso, kuris yra ilgalaikis ir kompleksiškas, dalis. Pagrindinis pilietiškumo sandas yra vertybės. Demokratija ir rinkos ekonomika, kaip pagrindinės Vakarų pasaulio vertybės, yra kritikuotinos pilietiškumo ugdymo prasme.
Taip pat skaitykite: Gamtos perlai Aukštaitijos parke
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos plaukiantiems Siesarčio ežere