Lietuva - ežerų kraštas, garsėjantis savo upėmis ir ežerais, kurie puikiai tinka vandens turizmui. Šalis siūlo puikias galimybes vandens turizmui. Vienas iš patraukliausių regionų baidarių žygiams yra Zarasų rajonas, o ypač - Salako ežeras ir jo apylinkės. Šiame straipsnyje aptarsime populiariausius baidarių maršrutus didžiosiomis Lietuvos upėmis, įskaitant Miniją, Šventąją, Dubysą ir Šešupę. Kiekviena upė turi savo ypatybių: vienos pasižymi greita tėkme ir akmenuotomis rėvomis, kitos - lėta tėkme ir miškingomis pakrantėmis.
Didžiosios Lietuvos upės
Lietuvoje yra nemažai upių, tinkamų plaukioti baidarėmis. Štai keletas didžiausių ir populiariausių:
- Nemunas. Ilgiausia Lietuvos upė, tinkama plaukioti įvairiais turistiniais laiveliais. Populiariausias maršrutas - Nemuno vidurupis, pasižymintis gražiais gamtovaizdžiais.
- Merkys. Skaidrus vanduo ir miškingos pakrantės vilioja keliautojus. Lengvais laiveliais galima plaukti nuo Tabariškių.
- Neris. Antra pagal dydį Lietuvos upė, tačiau vanduo žemiau Vilniaus smarkiai užterštas.
- Žeimena. Švari, lėta tėkmė, miškingos pakrantės. Upė išteka iš Žeimenų ežero, kuris jungiasi su kitais Aukštaitijos nacionalinio parko ežerais.
- Šventoji. Ilgiausia upė, visa tekanti Lietuvos teritorijoje. Aukštupyje teka per daugybę ežerų.
- Nevėžis. Lėta tėkmė, tačiau vanduo nėra labai švarus. Upės pakrantės gyvenamos, miškų nedaug.
- Šešupė. Upė teka per Lenkiją ir Lietuvą, jos nuotėkis smarkiai svyruoja.
- Jūra. Dešinysis Nemuno intakas, tekantis nuo Žemaičių aukštumos. Upėje yra akmenuotų rėvų.
- Minija. Populiari tarp vandens turistų, įrašyta į etaloninių maršrutų sąrašą. Upėje yra išgriautų jėgainių užtvankų, slenksčių, akmenuotų rėvų.
- Venta. Teikia vandenis nuo Žemaičių aukštumų per Latviją į Baltijos jūrą.
- Mūša. Priklauso Dauguvos upės baseinui. Vasarą smarkiai nusenka.
- Nemunėlis. Teikia per Lietuvos-Latvijos sieną.
Minijos upės maršrutai
Minija - vakarų Lietuvos upė, dešinysis Nemuno intakas. Oficialios versmės yra nedideliame Didovo ežere, o hidrografinės - Sydeklio ežere (Telšių rajonas), 14 km į pietus nuo Telšių. Jeigu Minijos ilgis būtų skaičiuojamas nuo šio taško, jis siektų apie 213 km. Tačiau kadangi iš Sydeklio ištekantis upelis vadinasi Mava, tolesnė jo atkarpa tarp Ilgio ir Pluotinalio ežerų - Kliurke, ir tik žemiau Didovo ežero - Minija, tai oficialus Minijos ilgis yra tik 202 km. Upė teka per Ilgio, Pluotinalio, Didovo ežerus į vakarus žemiau Alkupio žiočių. Minija yra populiari tarp vandens turistų ir įrašyta į etaloninių maršrutų sąrašą. Upėje yra išgriautų jėgainių užtvankų, slenksčių ir akmenuotų rėvų, todėl plaukimas ja reikalauja tam tikros patirties.
Populiarios Minijos atkarpos
- Nuo Vieškelio Plungė-Žarėnai tilto (178 km) iki Medingėnų (175 km). Šioje atkarpoje yra išgriauta malūno užtvanka, kurios vietoje susidaręs didelių akmenų sąvartynas. Esant aukštam vandeniui, galima bandyti slenkstį peršokti, tačiau dažniausiai laivelius tenka persinešti.
- Nuo Medingėnų (175 km) iki Palos intako (170 km). Šioje atkarpoje taip pat yra malūno užtvankos vietoje nedidelis praplaukiamas slenkstelis.
- Nuo Didžiosios Sruojos (139 km) iki Nausodžio (137 km). Šis ruožas laikomas "laukiniu", jame upė laužiasi per kalvotą ir miškingą Žemaitijos aukštumos ruožą. Upėje daug rėvų ir rėvinių patvankų.
- Nuo Stonaičių HE (128 km) iki Kleipščių (125 km). Artėjant prie Stonaičių HE, upė palaipsniui rimsta, platėja ir gilėja. Yra užtvanka, kurią praplaukiant dvivietėje baidarėje, gali užpilti vanduo.
- Dyburių kilpa (112 km). Tai įdomiausias Minijos baras, pasižymintis dideliais akmenimis ir slenksčiais. Reikalauja atidaus manevravimo ieškant farvaterio.
- Nuo Kartenos (89 km) iki Pikteikių (68 km). Šioje atkarpoje yra keletas išlaužtų malūno užtvankų vietų, kur susidarę nedideli slenksteliai.
- Nuo Gargždų (53 km) iki Mingės. Nuo Gargždų iki Mingės, upės srovės tėkmė sulėtėja, nebėra rėvų ir akmenų. Šią upės atkarpą rekomenduojame rinkti keliautojams mėgstantiems ramų pasiplaukiojimą.
Praktinė informacija
Baidarių nuomos bazė yra įsikūrusi Kartenoje. Automobilius galėsite palikti nuomos bazėje. Nuomotojai pasirūpins transportu į maršruto pradžią ir pabaigoje.
Šventosios upės maršrutai
Šventoji yra ilgiausia upė, visa tekanti Lietuvos teritorijoje. Upė išteka iš Asavėlio ežero ir teka pro daugybę ežerų, įskaitant Uparto ir Sartų ežerus. Upės vidutinis nuolydis iki Antalieptės marių yra 68 cm/km. Šventoji pasižymi savo vingiais, rėvelėmis ir vaizdingomis pakrantėmis. Plaukiant šia upe, galima grožėtis Aukštaitijos nacionalinio parko kraštovaizdžiu, aplankyti kultūros paveldo objektus ir mėgautis ramiu poilsiu gamtoje. Mėgstantiems plaukti su šeima ir vaikais bei pirmiems kartams ieškantiems ne itin sudėtingų, bet vaizdingų maršrutų, ypač tiks Šventosios upė (Anykščių regioniniame parke).
Taip pat skaitykite: Kelionė į Gozo sala
Populiarūs maršrutai Šventąja upe
- Luodžio ežeras - Salakas - Dusetos. Šis maršrutas prasideda Luodžio ežeru nuo Salako miestelio. Ruožu aukščiau - tarp Dūkšto ir Luodžio ežerų - sausą vasarą gali būti sunku plaukti.
- Legai - Andrioniškis. Maršrutas puikiai tinka nuomojant baidares su vaikais, pirmą kartą plaukiantiems arba tiems, kas nori poilsinio maršruto baidarėmis Šventosios kraštovaizdžio draustinyje.
- Jaros upe Miškinių miškas (tiltas) - Legai. Siaura, vandeninga ir vingiuota upė turi daug užvartų. Kraštovaizdis pakankamai laukinis, mažai paliestas žmogaus veiklos.
- Žalioji - Legai. Lengvas, gražus plaukimas, patogu, kad nuvežama į starto vietą ir finiše nereikia laukti, kol atvažiuos pasiimti.
- Mickūnų tiltas - Bezdžionių tiltas. Šis maršrutas yra neilgas, bet Šventoji jame keičiasi, maršruto pradžioje yra siauresnė, po to į ją įteka nemažas intakas Jara, ji praplatėja ir prasideda Šventosios kraštovaizdžio draustinis.
- Užpaliai - Žalioji - Legai. Nuo Užpalių Šventoji palieka ežeringą Aukštaitiją ir įteka į vidurio žemumą. Didžiąją maršruto dalį krantus puošia spygliuočių miškai.
- Legai - Andrioniškis - Anykščiai. Šis maršrutas puikiai tinka nuomojant baidares su vaikais, pirmą kartą plaukiantiems arba tiems kas nori poilsinio maršruto baidarėmis Šventosios kraštovaizdžio draustinyje (iki Andrioniškio) ir Šventosios regioniniame parke (nuo Andrioniškio iki Anykščių).
- Jaros ir Šventosios upėmis Miškinių miškas (tiltas) - Legai - Andrioniškis. Tai populiariausias dviejų dienų maršrutas. Pirmą dieną plaukiama Jaros upe, kuri yra siaura, vandeninga, vingiuota. Pakeliui yra medžio užvartų, slenksčių, kurie tikrai neleis nuobodžiauti. Tinka poilsiautojams, kurie pasiruošę pasportuoti įveikiant gamtos sudarytas kliūtis.
Atstumai Šventosios upės atkarpoje nuo Asavėlio ežero iki žiočių
- 227.5 km: Asavo ežerą su Asavėliu jungia 100 m ilgio sąsmauka.
- 226.6 km: Šventoji išteka iš Asavėlio ežero.
- 225.5 km: Šventoji įteka į Uparto ežerą.
- 223.5 km: Šventoji išteka iš Uparto ežero. Upėje rėvelės.
- 222.9 km: Kelio Zarasai-Salakas tiltas. Po tiltu nedidelė rėva.
- 222.3 km: Tiltiškių vandens malūno užtvanka.
- 221.5 km: Prasideda Antalieptės HE patvanka.
- 219.0 km: Kelio Dūkštas - Salakas - Degučiai tiltas.
- 213.0 km: Kauno-Zarasų kelio tiltas.
- 209.7 km: Zokorių piliakalnis.
- 207.2 km: Jūžinto žemės užtvanka su sifonine automatine pralaida.
- 206.4 km: Derivacinio Antalieptės HE kanalo pradžia.
- 205.4 km: Remontinė užtvanka. Tiltas.
- 204.1 km: Pastatas - slėgio baseinas.
- 203.1 km: Daugailių-Dusetų kelio tiltas.
- 201.9 km: Guntulių vandens malūno liekanos.
- 197.5 km: Vasaknų žuvininkystės ūkio tvenkiniai.
- 191.1 km: Tiltas.
- 190.7 km: Šventoji įteka į Sartų ežerą.
- 182.3 km: Tiltas. Šventoji išteka iš Sartų ežero.
- 180.9 km: Šventoji įteka į Rašų ežerą.
- 178.0 km: Šventoji išteka iš Rašų ežero.
- 171.6 km: Šventoji įteka į Paščio ežerą.
- 170.2 km: Šventoji išteka iš Paščio ežero.
- 165.6 km: Tiltas.
- 158.8 km: Vandens malūno užtvankos vietoje slenkstukas.
- 153.8 km: Užpalių HE užtvanka.
- 152.8 km: Tiltas. Užpaliai.
- 141.5 km: Vyžuonų-Vilkabrukių kelio tiltas.
- 136.7 km: Utenos-Kupiškio kelio tiltas.
- 125.6 km: Anykščių-Svėdasų kelio tiltas.
- 113.6 km: Kabantis pėsčiųjų tiltas.
- 105.2 km: Tiltas.
- 98.9 km: Tiltas.
- 87.9 km: Siaurojo geležinkelio tiltas. Prasideda Anykščiai.
- 86.7 km: Tiltas. Anykščiai.
- 85.8 km: Tiltas. Anykščiai.
- 69.2 km: Kavarsko HE užtvanka.
- 68.6 km: Kavarsko-Kurklių kelio tiltas.
- 56.2 km: Ukmergės-Utenos kelio tiltas.
- 43.3 km: Automagistralės Vilnius-Panevėžys tiltas.
- 40.8 km: Tiltas.
- 39.6 km: Kelio į Vilnių tiltas. Ukmergė.
- 21.8 km: Veprių-Gelvonų kelio tiltas.
- 13.9 km: Musninkų-Jonavos kelio tiltas.
- 0.0 km: Šventoji įteka į Nerį.
Lankytinos vietos prie Šventosios upės
- Beždžionių tiltas (700 m nuo sodybos "Šventosios upės slėnis"). Šis tiltas, nors ir atnaujintas, daugeliui Šventąja plaukiančių poilsiautojų yra vienas svarbiausių traukos objektų.
- Mikierių girininkija ir danielynas (700 m nuo sodybos "Šventosios upės slėnis"). Čia sužinosite, kokį inkilą turite sumeistruoti, norėdami prisikviesti pas save konkretų paukštį.
- Keramikos dirbtuvės (1200 m nuo sodybos "Šventosios upės slėnis"). Juodosios keramikos dirbtuvėse Inkūnų kaime galima ne tik susipažinti su išrugų keramikos dirbiniais ar juos įsigyti.
- Tyras Inkūnų šaltinis. Vandens pasisemti žmonės važiuoja ne tik iš Anykščių, bet ir iš Panevėžio, Utenos ar net tolimesnių miestų.
- Lašinių rėva (1000 m nuo sodybos "Šventosios upės slėnis"). Šį, didžiausią, Šventosios upės slenkstį pasieksite eidami takeliu palei upę vos per 10 minučių. Tai pats įsimintiniausias akcentas baidarininkų maršrute Mikieriai-Andrioniškis. Taip pat puiki vieta pavasarinei žūklei, gražioms nuotraukoms.
- Mikierių atodanga (skardis, Šventosios kilpos) - 2000 m nuo sodybos "Šventosios upės slėnis").
- Paplūdimiai maudynėms. Nuo ramių užutekių vaikų žaidimams ir vos 30 cm siekiančių smėlio seklių viduryje upės iki lieptelių su galimybę šuoliui į >3 m.
Dubysos upės maršrutai
Dubysa - viena gražiausių Lietuvos upių, kurios ilgis - 130,9 km. Upė prasideda Šiaulių rajone, netoli Bubių, ir teka įspūdingu slėniu per 3 regioninius parkus: Kurtuvėnų, Dubysos ir Panemunių. Gindamiesi nuo priešų žemaičiai upės pakrantėse įrengė daug piliakalnių. Dubysa įteka į Nemuną ties istorine Seredžiaus vietove. Mėgstantiems plaukti su šeima ir vaikais bei pirmiems kartams ieškantiems ne itin sudėtingų, bet vaizdingų maršrutų, ypač tiks Dubysa (Dubysos regioniniame parke).
Praktinė informacija
Siūloma plaukti Dubysos upe baidarėmis. Transportavimo paslauga teikiama. Stovyklavietės nuoma - 3,5 Eur asmeniui dienai arba parai. Į kainą įskaičiuota pavėsinė su stalais, suolais, šašlykinė (iešmais ar grotelėmis pasirūpinkite patys), malkos, vieta automobiliui, palapinei ir kt. Yra lauko wc. Vienas malkų ryšulys - nemokamai. Dažniausiai plaukiama vienos dienos maršrutu nuo 2 iki 6 valandų. Plaukimas baidarėmis bus išties patogus - baidarės patogios, pritaikytos tiek kelių dienų plaukimui, tiek žygiui su mažais vaikais. Baidarės su daiktadėžėmis, tad galėsite saugiau susidėti reikalingus daiktus.
Šešupės upės maršrutai
Šešupė - didžiausia Sūduvos krašto upė, kairysis Nemuno intakas, kurios bendras ilgis 297 km. Upė teka per tris šalis: Lenkiją, Lietuvą ir Rusijos Kaliningrado sritį. Šešupės ištakos yra Lenkijoje, maždaug 18 km į šiaurę nuo Suvalkų, tarp Šešupėlės (Szeszupka) ir Turtulio (Turtul) kaimų. Lenkijos teritorija upė teka 27 km (apie 10 km - Suvalkijos kraštovaizdžio parku), pratekėdama per šešetą nedidelių vaizdingų ežerėlių. Šešupė aukštupyje teka giliu, plačiu slėniu su virš 30 m aukščio Ančios ir Šiurpilių kalvų krantais. Šešupės slėnio kraštovaizdis - vienas gražiausių Suvalkijos kraštovaizdžio parke.
Lietuvos-Lenkijos sieną upė kerta ties Liubavu ir teka Lietuvos teritorija iki Kudirkos Naumiesčio. Nuo čia iki Jotijos žiočių upe eina Lietuvos siena su Kaliningrado sritimi. Tai vienas seniausių Europos valstybių sienų ruožų - jau penkioliktame amžiuje upė skyrė Kryžiuočių ordino ir Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės žemes. Nuo Jotijos žiočių Šešupė 61,6 km teka Kaliningrado srities teritorija. Į Nemuną upė įteka iš kairiosios pusės tarp Smalininkų ir Sovetsko.
Populiarios Šešupės atkarpos
Plaukti baidare Šešupe galima praktiškai per visą jos ilgį, pradedant apie 10 km.
Taip pat skaitykite: Gamtos perlai Aukštaitijos parke
- Vandens malūnas Audenio km. (Udziejek).
- Kaimo turizmo sodyba Lizdeikų (Lizdejki) km.
- Gulbiniškių (Aukų) kalnas, Suvalkų krašto simbolis (2 km).
- Sodyba "Drumlin" Audenio kaime: puiki kavinė su regioninės virtuvės skanumynais, skansenas su senoviniais žemės ūkio padargais (200 m).
- Smalinykų kaimas: pasigrožėsite nuostabiais Šešupės slėnio vaizdais iš regyklos "Pas poną Tadą", paskanausite gardžių kaimo virtuvės patiekalų vietos kavinėje (3 km).
- Pasienio apylinkės nuo pasienio stebėjimo bokšto ant Kačergų kalno prie Liubavo: apžiūrėti buvusios "geležinės užtvaros" liekanas (2 km).
Atstumai upe:
- 0,0 km: 0,5 km - įplaukiame į Gulbino (Gulbin) ežeriuką. Išplaukimas iš ežeriuko maždaug už 300 m.
- 2,7 km: įplaukiame į Kreivelio (Krejwelek) ežerą. Išplaukimas iš ežero maždaug už 500 m.
- 3,8 km: sekantis ežeriukas Przechodnie. Išplaukimas už 500m šiaurės rytų kampe (plaukti link ant kalvos stovinčio namo su raudonu stogu, jį paliekame kairėje ir tankiuose meldynuose ieškome išplaukimo).
- 5,3 km: mažas Pastovėlio (Postawelek) ežeriukas. Išplaukimas tiesiai priešingame krante už 200 metrų. Tuoj pat priplaukiame kelio tiltą.
Čia upė pradeda keistis: srovė greitėja, vaga paplatėja ir pagilėja. Keletoje vietų baidares teks persinešti per išvirtusius medžius (reikia pasisaugoti klampaus dumblo ir dilgėlynų). Plaukiant toliau tėkmė dar pagreitėja, vagoje pasirodo seklumos ir nemaži rieduliai. Kiek paplaukus prasideda labai vingiuota, bet rami atkarpėlė.
- 7,3 km: kelio tiltas. Netoli tilto - kaimo turizmo sodyba, pakrantėje - pirtelė, prie medžio pritaisyta "tarzankė". Čia apsistoja nakvynei keliaujantieji daugiadieniais maršrutais.
- 8,6 km.
- 9,2 km: įplaukiame į Pabandžių (Pobondzie) ežerą. Kitoje ežero pusėje dešiniame krante - vietos savivaldybės kempingas (prieplauka, geriamas vanduo, tualetas, pavėsinės, tinklinio aikštelė, stalo teniso stalas, vandens čiuožynė, vietos palapinėms - viskas nemokamai). Už 200 m plaukiant dešine pakrante - išplaukimas iš ežero. Čia gali apsistoti nakvynei plaukiantieji daugiadieniais maršrutais. Paėjus 10 min.
- 10,0 km: kelio tiltas. Tėkmė greitėja, krantai aukštesni, vagoje daug kliūčių, virš upės žemai nusvirusios medžių šakos. Tuoj už tilto - medinis tiltelis, po kuriuo galima perplaukti gulomis. Toliau - nugriuvęs medis, iš vandens kyšantys stambūs akmenys, dar vienas betoninis tiltelis. Reikia pasisaugoti, kad nepradurti baidarės ar nenulaužti irklo.
- 12,1 km: elektrinės užtvanka. Persinešti baidares geriau kairiu krantu. Reikia pasisaugoti nutiesto elektrinio piemens laido.
- 13,8 km: kelio Folušas-Potopiai tiltas.
Paplaukus apie pusvalandį tėkmė lėtėja, upė vingiuoja slėniu. Priplaukiame betoninį tiltą, baidares reikia persinešti. Prasideda gana tiesi, sureguliuota pusantro km ilgio Šešupės atkarpa. Dešinėje - Pašešupės (Poszeszupie) kaimelio sodybos.
- 16,6 km.
- 18,5 km.
- 21,0 km: kelio į Liubavą tiltas (už maždaug 1 km).
- 35,0 km.
- 42,0 km.
- 55,0 km. Už tilto dešiniame krante - Lakinskų piliakalnis, o upės kilpoje - buvusio dvaro liekanos.
- 59,9 km: betoninių blokų tiltas.
- 62,4 km.
- 65,9 km.
- 68,1 km. Už 0,6 km.
- 100,6 km.
- 119,0 km.
- 130,8 km.
- 138,0 km: į Šešupę iš kairės įteka Rausvės upelis. Upė kiek paplatėja.
- 141,0 km.
- 146,5 km.
- 154,8 km.
- 165,4 km.
- 169,0 km.
- 180,5 km.
Kitos upės ir maršrutai
Lietuvoje yra ir kitų upių bei ežerų, tinkamų plaukioti baidarėmis. Štai keletas pavyzdžių:
- Visinčia: Viena švariausių, skaidriausių ir šalčiausių Lietuvos upių. Joje gausu šaltinių ir vandens versmių. Upės ilgis - 53 km.
- Šušvė: Akmeninga, kupina užvartų, mažų ir vidutinių užtvankų.
- Būka: Vingiuota, teka tik miško vietovėmis.
- Kiauna: Vaizdingas vidutinio sudėtingumo maršrutas, vingiuoja per Labanoro sengirę.
- Jūra: Galima pasigrožėti atodangomis, tilteliais bei šalia upės esančiais piliakalniais.
- Verknė: Vingiuoja Nemuno kilpų regioniniame parke.
- Siesartis: Vingiuota, vietomis srauni, nemažai rėvų ir kitų kliūčių.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos plaukiantiems Siesarčio ežere