Įvadas
Laisvasis nardymas, kitaip dar vadinamas freedivingu arba apnea, - tai nardymo būdas, kai neriama į vandenį sulaikius kvėpavimą. Tai ne tik sportas, bet ir būdas patirti nuostabų jausmą, panirus į vandenų gelmes vienu įkvėpimu ir pamiršus kasdienybę. Šiame straipsnyje aptarsime laisvojo nardymo technikas, privalumus, pavojus ir įspūdžius, taip pat pasidalinsime patirtimi su laisvojo nardymo entuziastais ir profesionalais.
Laisvojo nardymo technikos
Laisvasis nardymas apima įvairias technikas, kurios padeda nardytojams efektyviai ir saugiai nerti. Svarbu išmokti taisyklingai kvėpuoti, atsipalaiduoti ir kompensuoti slėgį, kad būtų galima panerti į didesnį gylį ir ilgiau išbūti po vandeniu.
Kvėpavimo technikos
Teisingas kvėpavimas yra vienas svarbiausių laisvojo nardymo elementų. Prieš neriant būtina tinkamai prisotinti organizmą deguonimi ir sumažinti anglies dioksido kiekį. Tai galima padaryti naudojant specialius kvėpavimo pratimus, kurie padeda nuraminti kūną ir protą.
Atsipalaidavimo technikos
Atsipalaidavimas yra labai svarbus laisvojo nardymo metu, nes padeda sumažinti deguonies suvartojimą ir prailginti buvimo po vandeniu laiką. Įvairios atsipalaidavimo technikos, tokios kaip joga ir meditacija, gali padėti nardytojams pasiekti ramybės būseną ir susikoncentruoti į savo kūną.
Slėgio kompensavimo technikos
Neriant į gylį, vandens slėgis didėja, todėl svarbu išmokti kompensuoti šį slėgį, kad būtų išvengta ausų ir sinusų traumų. Yra kelios slėgio kompensavimo technikos, tokios kaip Valsalvos manevras ir Frenzelio technika, kurias nardytojai naudoja, kad išlygintų slėgį ausyse.
Taip pat skaitykite: Kelionė į Gozo sala
Laisvojo nardymo privalumai
Laisvasis nardymas turi daug privalumų tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai. Tai puikus būdas atsipalaiduoti, susikoncentruoti ir patirti nuostabių įspūdžių povandeniniame pasaulyje.
Fizinė nauda
Laisvasis nardymas stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, didina plaučių talpą ir gerina bendrą fizinę būklę. Neriant sulaikius kvėpavimą, organizmas prisitaiko prie deguonies trūkumo, o tai gali turėti teigiamą poveikį sveikatai.
Psichologinė nauda
Laisvasis nardymas padeda sumažinti stresą, nerimą ir įtampą. Neriant į vandenį, nardytojai patiria ramybės ir harmonijos būseną, kuri padeda atsipalaiduoti ir susikoncentruoti į dabartį.
Ryšys su gamta
Laisvasis nardymas suteikia unikalią galimybę patirti povandeninio pasaulio grožį ir įvairovę. Nardytojai gali stebėti spalvingus koralus, įvairias žuvis ir kitus jūrų gyvūnus jų natūralioje aplinkoje.
Laisvojo nardymo pavojai
Nors laisvasis nardymas yra nuostabus sportas, jis taip pat gali būti pavojingas, jei nesilaikoma saugos taisyklių. Svarbu žinoti galimus pavojus ir imtis atsargumo priemonių, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.
Taip pat skaitykite: Gamtos perlai Aukštaitijos parke
Paviršiaus netekimas sąmonės (angl. shallow water blackout)
Paviršiaus netekimas sąmonės yra viena didžiausių grėsmių laisvojo nardymo metu. Tai įvyksta, kai nardytojas netenka sąmonės dėl deguonies trūkumo, artėdamas prie vandens paviršiaus. Norint išvengti šio pavojaus, būtina nardyti su partneriu ir laikytis saugos taisyklių.
Barotrauma
Barotrauma yra trauma, kurią sukelia slėgio pokyčiai ausyse, sinusuose ar plaučiuose. Norint išvengti barotraumos, būtina išmokti tinkamai kompensuoti slėgį neriant į gylį.
Dehermetizacija
Dehermetizacija įvyksta, kai nardytojas per greitai kyla į paviršių, dėl to susidaro azoto burbuliukai kraujyje ir audiniuose. Norint išvengti dehermetizacijos, būtina kilti į paviršių lėtai ir laikytis nardymo gylio ir laiko apribojimų.
Tadas Jurgaitis: nuo architekto iki freedivingo instruktoriaus
Architektas Tadas Jurgaitis, pasirinkęs freedivingo instruktoriaus kelią, yra puikus pavyzdys, kaip aistra gali pakeisti gyvenimą. Jau vaikystėje susidraugavęs su vandeniu, Tadas tapo profesionaliu plaukiku, o vėliau atrado laisvąjį nardymą. Įveikęs psichologinį barjerą, sportininkas nardė savo malonumui, kol 2012 m. šiek tiek pasitreniravęs Tadas „užsikabino“. Supratau, kad man reikia tvarkyti ne raumenis, o savo galvą, tuomet galima bus galvoti apie profesionalumą“, - apie pažintį su laisvuoju nardymu pasakojo sportininkas, kuriam nebuvo lengva persiorientuoti į freedivingą dėl to, kad buvo plaukikas.
Tadas yra dviejų freedivingo nacionalinių rekordų autorius: DNF (plaukimas po vandeniu sulaikius kvėpavimą be plaukmenų) - 125 m ir DYN (plaukimas po vandeniu sulaikius kvėpavimą su plaukmenimis) - 150 m. Treniruočių metu Tadas jau yra pagerinęs abu šiuos rekordus ir ateityje nežada sustoti. Profesionalus freediveris pasižymėjo ir pagerindamas Lietuvos estafetinio nėrimo rekordą: kartu su laisvojo nardymo aistruoliais Olga Špitaliova, Jurij Nesvat ir Giedriumi Žilinsku 50 m ilgio baseine pranėrė 5000 m.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos plaukiantiems Siesarčio ežere
Įmonei vadovaujančiam architektui ir verslininkui streso pakako, todėl freedivingas tapo puikiu atsipalaidavimo šaltiniu. Įveikęs pas instruktorių Gytį Žilinską I, II ir III lygio kursus, suprato, kad nenori sustoti. Kitas etapas - keletas kursų pas garsiąją Natalijos ir Aleksejaus Molčanovų šeimą. Praėjęs Molčanovų kursus, Tadas stažavosi pas serbą Branko Petrovičių, kuris vienintelis pasaulyje nenaudodamas jokių papildomų priemonių sugeba kvėpavimą po vandeniu sulaikyti daugiau nei 12 minučių. Tolesnis kelias - Apnea Academy mokykla, kurioje ruošiami sertifikuoti AA instruktoriai, labai greitai sulaukė tarptautinio pripažinimo ir aukščiausio įvertinimo, joje nardymo subtilybių mokosi freediveriai iš viso pasaulio.
Šiuose kursuose Tadas suprato, ką reiškia, kai žmogus priverčiamas balansuoti ties galimybių riba stebint jo sugebėjimus ir galimybę prisiimti atsakomybę už kitus. Taip ruošiami instruktoriai profesionalai. T. Jurgaičio teigimu, išsamiai susipažinus su sukurta sistema, kaip mokyti, jo tikslas - pereiti į šią sritį, dirbti su žmonėmis. Be abejo, nenoriu atsisakyti ir sportinės freediverio karjeros, šiame sporte visada bus ką veikti, - sako profesionalus freedivingo instruktorius. - Manau, freedivingo kursai gali patikti įvairiam žmonių ratui. Tai gali būti didelį darbo krūvį ir stresą patiriantys žmonės, jogos aistruoliai, užsiimantys koviniais menais, povandeninės žūklės mėgėjai, medikai, IT specialistai. Tadas planuoja organizuoti freedivingo kursus Lietuvoje ir Egipte. Pasak jo, kiekvienas čia gali rasti naudingų dalykų.
Tatjana: povandeninės fotografijos aistra ir susitikimai su rykliais
Tatjana, jau daugiau kaip dvidešimt metų besidominti vandens gelmėmis, kartu su savo įkurtu nardymo klubu lankėsi pačiuose egzotiškiausiuose pasaulio kampeliuose. Būtent Nijolė Gaidulytė ją supažindino su nardymu, užteko kartą pabandyti ir šį pomėgį pamilau. 1998 metais kartu su ja nusprendėme įkurti nardymo klubą „Akvanautas“ - taip kartu ir dirbame iki šiol.
Tatjana pasakoja, kad vaikams išmokti nardyti sekasi gerokai lengviau nei suaugusiems, visų pirma dėl to, kad vaikai yra labiau atsipalaidavę, todėl jų plaukimo technika yra kur kas geresnė, jie taip nebijo vandens, yra imlesni, pernelyg neanalizuoja savo plaukimo būdų.
Fotografavimas, kaip ir plaukimas, mane žavi nuo vaikystės. Pradėjusi nardyti, nusipirkau jau kiek geresnį fotoaparatą, tai buvo gal 2000-aisiais. Didžiausi sunkumai, iškylantys fotografuojant po vandeniu, tikriausiai yra žmonės (juokiasi). Pavyzdžiui, jei darai makrofotografijas ir randi kokį mažą gyvūnėlį, reikia prie jo kiek patykoti. Kuo lėčiau plauki, tuo daugiau pamatai. Visiškai atsipalaiduoti aš galiu ir plaukiodama su Nijole.
Tatjanai susidurti su rykliais teko ne kartą. Pamenu, kartą Maldyvuose patekome į ryklių-auklių būrį, jų buvo ten tiršta, gal 50 plaukiojo. Jie nėra labai pavojingi, tad ir nelabai baisūs. Vienas smalsuolis ryklys priplaukė arčiau. Įsistebeilijo į mano fotoaparatą, tad neliko nieko kito, kaip trinktelėti jam su blykste per nosį. Daug baisesni atrodo citrininiai aštriadančiai rykliai (angl. lemon shark), jų snukis gan grėsmingas, dantys didžiuliai, o dydis siekia gal 2-3 metrus. Atrodo tikrai baisiai.
Smagiausia plaukioti su delfinais - šie gyvūnai yra tiesiog nuostabūs. Ypač vaikai juos dievina. Delfinai yra fantastiški padarai, jie tiek daug gerų emocijų suteikia žmogui, kad trūksta žodžių. Man delfinai yra patys mylimiausi gyvūnai, jokių gyvūnų daugiau gali ir nebūti, tik palikit mane vieną su delfinais ir aš jau būsiu laiminga.
Gražiausią nuotrauką Tatjanai pavyko padaryti Pietų Afrikoje, kai dalyvavo „Sardin run“. Ten man pavyko užfiksuoti būrį per bangas šokinėjančių delfinų.
Katarina Linczenyiova: laisvasis nardymas kaip terapija ir aplinkosauga
Katarina Linczenyiova - 25-erių Slovakijos laisvojo nardymo stiliaus pasaulio rekordininkė, be jokios įrangos nerianti į 90 m gylį bei sertifikuota streso valdymo specialistė. Laisvąjį nardymą galima suprasti trimis skirtingais būdais, priklausomai nuo to, ką norima iš jo gauti. Tai profesionalus sportas, gyvenimo būdas ir terapija, kurios metu laisvasis nardymas yra būdas atsipalaiduoti, tobulėti ir rasti vidinę ramybę.
Kai jai buvo 17 metų, Katarina vos neatsidūrė neįgaliojo vežimėlyje, mat sirgo sunkia autoimunine liga ir buvo visiškai priklausoma nuo vaistų. Tuo metu ji atrado laisvąjį nardymą, kuris padėjo jai gyti. O šiandien laisvasis nardymas tapo jos profesija.
Katarinos asmeninis rekordas, gulint ant vandens paviršiaus ir nejudant, yra 7 minutės. Plaukdama į gylį ji nekvėpavusi gali išbūti 3 minutes 30 sekundžių. Tačiau, anot jos, tam reikia itin daug mokytis. Jos manymu, bet kuris sveikas žmogus gali išmokti nerti į 40 m gylį, nepriklausomai nuo amžiaus ir fizinio pasiruošimo.
Vienas svarbiausių dalykų gilių nardymų metu yra gebėjimas išlikti atsipalaidavusiam ir ramiam stresinėse situacijose, ypač kai patiriama daug spaudimo iš aplinkinių, pavyzdžiui, varžybų metu.
Būdama laisvo nardymo specialistė ji vis daugiau dėmesio skiria aplinkosaugai. Įkvepianti jos aistra atkreipė pasaulinės tvaraus resursų valdymo kompanijos „Veolia“ dėmesį, tad Katarina tapo jos ambasadore Centrinėje ir Rytų Europoje. Viena iš dažniausiai jos atliekamų veiklų - šiukšlių surinkimas iš giliausių vandenynų dugnų, kurie iki šiol nebuvo pasiekti.
Katarina yra sertifikuota streso valdymo specialistė, vedanti seminarus, kurių metu ji žmones moko, kaip nepasiduoti, susitvarkyti su stresu ir jį paversti nauda.
Plaukimas: nauda sveikatai ir savisaugai vandenyje
Plaukimas yra viena iš fizinio aktyvumo formų, kuri skiriasi nuo kitų tuo, kad judama žmogui neįprastoje vandens aplinkoje, kurioje kūną veikia tam tikri fizikos ir hidrodinamikos dėsniai. Plaukimo metu atliekant grybšninius ciklinius pasikartojančius judesius rankomis ir kojomis, į darbą įtraukiami viršutinių ir apatinių kūno dalių raumenys, korpusą turime išlaikyti tiesų, todėl jį stabilizuojantys raumenys turi būti tvirti. Taigi, plaukiant įdarbinami beveik visi kūno raumenys, todėl raumenynas vystosi harmoningai.
Vanduo savo fizikiniais rodikliais labai skiriasi nuo oro. Vanduo yra tankesnis (apie 770 kartų) ir klampesnis (apie 60 kartų) nei oras. Vandenyje žmogų veikiančią gravitacijos arba sunkio jėgą neutralizuoja vandens keliamoji jėga. Dėl to jaučiamės kur kas lengvesni - vandenyje žmogaus kūnas sveria apie dešimt kartų mažiau, galime plūduriuoti, esame tarsi nesvarumo būsenos, o tai atramos-judėjimo aparatą išlaisvina nuo nuolat sausumoje gniuždančios gravitacinės jėgos.
Plaukimas palengvina stuburo tarpslankstelinių diskų apkrovą ir atsargiai ištempia raumenis kaklo, pečių ir juosmens srityse. Šie raumenys daugeliui įprastomis sąlygomis dėl statinės sėdimos veiklos yra skausmingai įtempti. Dėl didelio vandens tankio ir klampumo jame judėti sunkiau, o judėdami sunaudojame daugiau energijos. Todėl sistemingos plaukimo pratybos padeda reguliuoti kūno svorį.
Kalbant apie savisaugą vandenyje - plūduriavimas įvairiose padėtyse yra labai svarbus. Tiek ant krūtinės, tiek ant nugaros, tiek horizontalioje, tiek ir vertikalioje padėtyse reikia mokėti plūduriuoti, kad, atsidūręs ekstremalioje ir pavojingoje situacijoje, sugebėtum kiek galima ilgiau išsilaikyti vandens paviršiuje nepanikuodamas ir duoti ženklų, kad tau reikia pagalbos.
Lazdynų baseino atnaujinimas
Jau ketverius metus Lazdynų baseino atidarymo laukiantys sostinės gyventojai šią vasarą tikėjosi tapti pirmaisiais jo lankytojais, tačiau baseino durys dar bus užvertos iki pat metų pabaigos. Vilniaus miesto savivaldybė pagal pirminį planą Lazdynų baseiną turėjo pastatyti už 21,7 mln. eurų, bet bankrutavus pirmajam rangovui ir praėjus dvejiems metams iki darbų atnaujinimo, projekto kaina išaugo iki 34,9 mln. eurų.
Lazdynų baseine esančiame olimpiniame baseine atlikta 90 proc. darbų. Jau šį mėnesį planuojama jį pripildyti vandens. Tai bus vienintelis 50 metrų ir olimpinius standartus atitiksiantis baseinas sostinėje. Nardymo baseine, kurių Vilniuje šiuo metu apskritai nėra, atlikta 65 proc. visų darbų.