Šis straipsnis skirtas apžvelgti plaukimo plaustais istoriją, saugumo aspektus keliaujant vandeniu bei įvairius vandens turizmo maršrutus Lietuvoje ir Latvijoje. Taip pat bus aptariami saugumo ypatumai keliaujant pripučiamaisiais laiveliais ir svarbūs aspektai, susiję su vandens turistų inventoriu, etika bei gamtos apsauga.
Plaukimo plaustais istorijos fragmentai
Nors konkrečių detalių apie "plaustų gaujas" straipsnyje nepateikiama, galima teigti, kad plaukimas plaustais, kaip ir kitos vandens turizmo formos, turi gilias istorines šaknis. Vandens transportas nuo seno buvo svarbi susisiekimo ir prekybos priemonė. Naudojant įvairias plaukimo priemones, žmonės keliaudavo upėmis ir ežerais, tyrinėdami naujas teritorijas ir prekiaudami.
Straipsnyje minimas „Vandens turisto žinynas“ leidžia manyti, kad vandens turizmas, įskaitant plaukimą plaustais, Lietuvoje turi ilgą istoriją, o žinynas skirtas padėti keliautojams pasiruošti ir saugiai leistis į žygius vandeniu.
Saugumas keliaujant pripučiamaisiais laiveliais
Keliaujant pripučiamaisiais laiveliais, svarbu atkreipti dėmesį į saugumo aspektus. Pripučiamosios plaukimo priemonės nebijo smūgių į neaštrius akmenis, prispaudimo prie plokščių paviršių, bet perplėšimai, pradūrimai pavojingi joms net aukščiau vaterlinijos. Dažniausia avarija - plausto apvirtimas.
Kaip pagerinti plausto stovumą:
- Tolygiai išdėlioti svorį (daiktus ir žmones) ant plausto.
- Kameras dėti tik šonuose (jei plausto plūdurai - kameros).
- Susidūrus su kliūtimis, dalis žmonių turi perbėgti ir nusverti vieną šoną.
Apvirtus plaustui, pirmiausia reikia užsiropšti ant jo ir plaukti iki ramesnio vandens, o ten bandyti jį priirti prie kranto, sustabdyti. Kiek paplaukęs, plaustas dažniausiai pats užkliūva už ko nors savo atsikišusiomis dalimis ir sustoja (aišku, ne visuomet prie kranto). Gerai apgalvojus, reikia išjudinti ir nukelti plaustą, srovės užmestą ant akmens. Stenkitės jo nesulaužyti, nesugadinti. Iš pradžių pabandykite nukrauti tą plausto dalį, kuri yra srovėje priešais akmenį. Srovė plaustą mažiau nardins, jeigu jį pastatys šonu, priplaks prie akmens. Turite jausti, ką plaustas darys toliau, kai pajudės nuo akmens, iš prispaudimo vietos. Paskirstykite visiems pareigas, kad išjudintą plaustą galėtumėte darniai valdyti ir išvengti nemalonių padarinių. Kartais plaustą galima išjudinti, nukelti nuo akmens skandinant tą jo dalį, kuri yra šalia akmens ar jau praslydo akmens atramą. Mechanizmas panašus į svirties: viena plausto dalis grimzta gilyn, leidžiasi, kita (kuri ant akmens) - kyla, lengvėja, o srovė, einanti po plaustu, neša su savimi, plukdo. Neleiskite plaustui sustoti prispaudimo vietoje. Labai blogai, jei plaustą prispaudžia šonu ir vieną pusę skandina. Reikia staigiai užgulti iškilusi jo kraštą, tuomet plaustą dažniausiai nuneša srovė. Blogiau, kai jis atsistoja vertikaliai. Tuomet, jei negalite išlipti į krantą, šokite į vandenį tolyn nuo prispaudimo vietos. Reikia saugotis, kad plaustas jūsų neprispaustų prie kranto.
Taip pat skaitykite: Kelionė į Gozo sala
Apvirtusią pripučiamąją valtį gana nesunku (pasitreniravus) atversti, įsėsti ir plaukti toliau. Net apvirtusi pripučiamoji valtis ar plaustas - patikima plaukimo priemonė. Jei valtis užkliuvo už akmens, ekipažas pats gali ją nukelti - nėra pavojaus sulaužyti karkasą (kaip būna su baidare). Jei aštrus akmuo remiasi į apvalkalą, tenka valtį palengvinti - išlipti iš jos, o nustūmus nuo akmens, vėl greitai įsėsti. Iškritęs iš valties ekipažo narys turi pasistengti grįžti į valtį, o ne plaukti į krantą. 2-4 plaustų grupė yra saugesnė.
Inventorius ir etika vandens kelionėse
Žygiui vandeniu reikalingas specialus inventorius, įskaitant asmeninį ir grupinį. Asmeninis inventorius apima drabužius, avalynę, apsaugos priemones nuo saulės ir lietaus, o grupinis inventorius - palapines, maisto gaminimo įrangą, navigacijos priemones ir pirmosios pagalbos vaistinėlę.
Vandens turisto etika apima pagarbą gamtai, vietos gyventojams ir kitiems keliautojams. Svarbu laikytis taisyklių, neteršti aplinkos, tausoti gamtos išteklius ir elgtis atsakingai.
Vandens turizmo maršrutai Lietuvoje ir Latvijoje
Straipsnyje minimi įvairūs vandens turizmo maršrutai Lietuvoje ir Latvijoje. Ventos upė ir Gaujos upė yra populiarios vietos plaukti baidarėmis ir plaustais.
Ventos upė
Venta - tai nenualinta turistų upė, paslaptinga savo rieduliais, kurie lyg laumės tyko išlepintų keliautojų ir verčia juos į vandenį. Savo rėvomis ir ošiančiomis užtvankomis ji daugiau jaudina plaukiantį valtele ir leidžia patirti adrenalino dozę. Tai laukinė ir užsispyrusi upė, lyg tikras žemaitis.
Taip pat skaitykite: Gamtos perlai Aukštaitijos parke
Plaukiant Venta galima aplankyti Papilę, kurioje daug gamtos, istorijos ir kultūros objektų. Papilė minima jau 1253 metais kalavijuočių ordino kronikose, o XVIII a. miesteliui suteiktos prekybos privilegijos. Centre, kur vykdavo mugės, 1930 m. pastatytas paminklas Žemaitijos ir visos Lietuvos istorikui Simonui Daukantui. Tai vienas geriausių skulptoriaus Vinco Grybo kūrinių. Ant aukšto pjedestalo yra iškeltas S. Daukantas su Lietuvos istorija kairėje rankoje, dešine rodantis į savąją žemę.
Taip pat galima aplankyti Viekšnius, kur įsikūrusi ir Ventos regiono parko direkcija. Greta, centrinėje aikštėje, vienintelis Lietuvoje paminklas visai Biržiškų šeimai, kurios trys broliai buvo profesoriai. Viekšniuose išlikusi 1860 m. vaistinė, išsaugoti unikalūs to meto baldai, įrankiai, indai, kuriuose buvo gaminami vaistai iš apylinkėse surinktų vaistažolių. Dabar čia įsteigtas muziejus, kuriame veika J. Balvočiūtės vaistinė „Jadvygos žolės“.
Prie Vadaksties intako ribojasi su Latvijos siena. Abiejuose krantuose Griežės dvarai, pirmiausia apžiūrime Latvijos pusę. Reformatų bažnyčios bokštas be stogo, tačiau čia jau vyksta pamaldos ir galbūt laikui bėgant ji bus restauruota. Greta kapinaitės, kuriose palaidoti kariai, žuvę Pirmojo pasaulinio karo metu. Kitokia situacija Lietuvos pusėje. Dvaro rūmų belikę tik griuvėsiai ir kaminas, ant kurio susinešę lizdą kleketuoja gandrai. Iš bažnyčios liko tik lauko akmenų statytas bokštas, primenantis pilies kuorą.
Gaujos upė
Gauja - tai vandens gausa. Sakoma, kad ši upė turi dvigubą dugną, joje daug akivarų ir požeminių šaltinių. Pradžioje pasirodo, kad upė labai plati ir ja plaukti bus nuobodu, tačiau keletą kartų mostelėję irklu suvokėme, kad ji sekli ir srauni. Pro šalį plaukia daugybė įvairiausių laivų bei plaustų. Pasirodžius pirmosioms gelsvai rausvo smiltainio atodangoms, visi žavimės - tokio kraštovaizdžio Lietuvoje neturime. Kai kuriuose šlaituose susidariusios natūralios olos, turistai jose išradingai pasistato palapines.
Gaujos nacionalinis parkas įkurtas 1973 m. išsaugoti unikaliam gamtos paminklui - Gaujos upės slėniui, susiformavusiam traukiantis ledynams prieš 12 tūkstančių metų. Tai vienas didžiausių nacionalinių parkų Baltijos šalyse. Jame turizmas plėtojamas jau nuo XIX a., todėl čia šiandien puikūs informaciniai centrai ir nuorodos.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos plaukiantiems Siesarčio ežere
Siguldos apylinkėse gausu olų, didžiausia iš jų - legendomis apipinta Gutmanio ola. Naujoji ir senoji Siguldos pilys darniai įsilieja į nuostabų Gaujos slėnio šlaitų kraštovaizdį, o sutvarkyta aplinka tiesiog pavyzdinė. Kitoje pusėje matosi XIX a. klasicistiniai Krimuldos rūmai ir Livonijos ordino pilies griuvėsiai, tenai galima patekti nutiestu lynu kabančiomis kabinomis. Tolumoje raudonuoja Turaidos pilies bokštai - bonės, ši vieta stebina pilių gausa. Parko teritorijoje yra apie 500 istorijos ir architektūros paminklų.
Cėsis - vienas seniausių Latvijos miestų, ilgainiui tapęs svarbiu prekybos centru tarp Rusijos ir Vakarų Europos. Ši vieta yra ir latvių tautinės vėliavos gimtinė. Dėmesio vertas nedidelis senamiestis su pirklių namais, o miesto puošmena - XIII a. gotikinė šv. Jono liuteronų bažnyčia. Centrinė miestelio ašis - akmeninė Cėsio pilis.
Lygatnės parkas, garsus savo pažintiniais takais, kurie supažindina turistus su Gaujos nacionalinio parko gyvūnija ir augalija. Penkis kilometrus nusidriekęs takas veda pro miškuose įrengtus voljerus, kuriuose laukiniai gyvūnai apgyvendinti natūraliomis sąlygomis. Čia gali pamatyti briedžių, stirnų, šernų, elnių, bebrų, lapių, zuikių. Lygatnėje galima išsinuomoti žirgą ir pajodinėti Gaujos pakrantėmis.
Vandens sporto varžybos ir stovyklos
Straipsnyje minima daug vandens sporto varžybų ir stovyklų, skirtų įvairaus amžiaus sportininkams. Tai rodo, kad Lietuvoje ir Latvijoje populiarus baidarių ir kanojų sportas.
Pavyzdžiui, „Vilniaus regata“ yra tradicinis plaukimas Nerimi, pritraukiantis daug dalyvių. Taip pat minimos stovyklos „Stovyklauk su baidare“ ir Puvočių stovykla, kuriose vaikai mokosi irkluoti, įgyja savarankiškumo ir susiranda naujų draugų.
Be to, straipsnyje aprašomos įvairios varžybos, tokios kaip A. Klavino taurės varžybos Valmieroje, Nordic Cup etapai Švedijoje ir Lietuvos baidarių ir kanojų slalomo čempionatas.
Poilsiavietės ir pramogos prie vandens
Straipsnyje minimos įvairios poilsiavietės ir pramogos prie vandens Lietuvoje ir Latvijoje. Poilsio parkas „Rāmkalni“ Latvijoje siūlo plaukimo maršrutus, valčių ir dviračių nuomą, o Žagarkalns Cėsių mieste siūlo kanojų, baidarių ir irklenčių nuomą.
Lietuvoje, Rokiškio rajone, yra daug kaimo turizmo sodybų, įsikūrusių ant ežerų krantų, kur galima plaukioti valtimis, baidarėmis, žvejoti ir mėgautis gamta. Pavyzdžiui, sodyba „Sartakampis“ įsikūrusi ant Sartų ežero kranto, o poilsiavietė „Sartai“ siūlo renovuotus namelius su patogumais ant ežero kranto.
Taip pat minimos Bradesių stovyklavietė prie Sartų ežero ir poilsiavietė Velniakalnyje Rokiškio mieste, kur įrengti šiuolaikiški lauko teniso kortai, paplūdimio tinklinio aikštynas ir automobilių stovėjimo aikštelė.