Šis straipsnis skirtas aptarti Sartų ežero plaukimo varžybų istoriją, siekiant atskleisti šio unikalaus įvykio raidą ir reikšmę Lietuvos sporto kontekste. Nors tiesioginių duomenų apie plaukimo varžybas Sartų ežere vartotojas nepateikė, galima panagrinėti bendrąsias vandens sporto tradicijas Lietuvoje ir susieti jas su Sartų ežeru, kuris garsėja žirgų lenktynėmis.
Lietuvos vandens sporto ištakos
Senovės baltų kūno kultūra glaudžiai susijusi su to meto žmonių buitimi, gyvenimo sąlygomis, ypač su žvejyba ir medžiokle. Iš kartos į kartą seneliai ir tėvai mokydavo savo vaikus, kaip tapti stipriems, greitiems ir vikriems, kaip sumedžioti žvėrį ar atremti priešą. Pirmosios rašytinės žinios apie senovės lietuvių kūno kultūrą randamos tariamajame Brutenio-Vaidevučio įstatyme, pagal kurį ypač išskiriami vyrai, pasižymėję savo fiziniais gabumais. Senovės lietuviai, daugelio archeologų ir istorikų nuomone, buvo puikiai fiziškai išsivystę. Pagal dabartinę antropologin klasifikaciją lietuviai priklausė vidutinio, o žemaičiai - net apyaukščio ūgio žmonių tipui.
Susiformavus lietuvių tautai ir besikuriant Lietuvos valstybei, kūno kultūra tapo organizuotesnė. Vis didėjant priešų grėsmei, lietuviai ėmė burtis į didesnes grupuotes. Šių grupuočių - bajorų tėvonijų - vadai kunigaikščiai ėmė rinkti stipresnius jaunus vyrus pilims ginti. Jie turėjo mokėti naudoti ne tik darbo įrankius, bet ir ginklus. Jiems išlaikyti iš valstiečių rinkdavo duoklę. Šias grupuotes pirmą kartą sujungė didysis Lietuvos kunigaikštis Mindaugas (1236-1263) ir įkūrė Lietuvos valstybę. Ėmė sparčiai vystytis nauji pažangos, kultūros, o kartu ir kūno kultūros reiškiniai.
Plaukimas Lietuvoje XIX a.
Šiuolaikiniai sportas ir fizinis lavinimas dabartine šio žodžio prasme susiformavo tik XIX a. ir iš dalies net XX a. Iki XIX a. vidurio Lietuvoje nebuvo nė vienos sporto organizacijos ar klubo, nė vienos sporto aikštelės, specialios gimnastikos salės, maniežo, hipodromo ar šaudyklos.
XIX a. pradžioje Europą sujudinę Napoleono I karai, kolonijiniai grobimai, Vokietijos suvienijimu baigęsi Prūsijos karai su Danija, Austrija ir Prancūzija pakeitė karo pobūdį. Keitėsi ir jo vedimo priemonės bei taktika, kareivių fizinis parengimas. Kūno kultūra mokykloje turėjo parengti jauną žmogų gyvenimo sunkumams, išmokyti jį kantriai siekti gyvenimo tikslo.
Taip pat skaitykite: Kelionė į Gozo sala
Europoje XIX a. susiformavo ištisos gimnastikos sistemos, plito literatūra šia tema. Pradėtos kurti ir nacionaliniu pagrindu besiremiančios sporto sąjungos.
Imta griežtai slopinti kiekviena pažangesnė tautinė mintis. Tačiau Lietuvoje dirbę caro valdininkai ir kariškiai savo vaikų fiziniu parengimu rūpinosi atskirai. Jie kviesdavo iš užsienio (ypač iš Prancūzijos) įvairaus fizinio lavinimo specialistus - fechtavimo, jojimo, šaudymo, lauko teniso, plaukimo „profesorius“, kurie suburdavo nedidelius šių sporto šakų mėgėjų būrelius. Prie jų kartais pritapdavo ir vienas kitas lietuvis.
Plaukimo varžybos Lietuvoje
Nors tiesioginės informacijos apie plaukimo varžybas Sartų ežere nėra, galima teigti, kad plaukimas kaip sporto šaka Lietuvoje turi gilias tradicijas. Giedrius Titenis - plaukikas, olimpinės rinktinės narys, Anykščių plaukimo sporto klubo „Vandenis“ narys. Treniruojasi Anykščių baseine. Geriausių rezultatų pasiekia plaukdamas krūtine, taip pat plaukia laisvu stiliumi. Tai rodo, kad plaukimas yra populiarus sportas Lietuvoje, o Lietuvos sportininkai dalyvauja tarptautinėse varžybose.
1900 m. Paryžiaus žaidynėse vienintelį kartą buvo surengta povandeninio plaukimo rungtis. Kovo 2d. 12val Galvės ežero eketėje priešais Trakų pilį susitiks daugiau nei 250 šalto vandens mėgėjų, pasiruošusių plaukti 25 m ilgio ekete.
Sartų ežeras: tarp žirgų lenktynių ir vandens sporto
Sartų ežeras labiausiai žinomas dėl tradicinių žirgų lenktynių, kurios vyksta ant užšalusio ežero ledo. Šios lenktynės yra svarbi Lietuvos kultūros dalis ir pritraukia daug žiūrovų. Tačiau Sartų ežeras taip pat gali būti tinkama vieta ir kitoms vandens sporto šakoms, įskaitant plaukimą.
Taip pat skaitykite: Gamtos perlai Aukštaitijos parke
Istorija byloja, kad pirmasis piniginis prizas žirgų lenktynių ant Sartų ežero ledo nugalėtojui buvo įteiktas daugiau nei prieš 80 metų, 1933-aisiais, kai Žemės ūkio rūmai ėmė globoti ne tik Aukštaitiją garsinančią šventę ir premijuoti eikliausių žirgų šeimininkus. O iki tol garsiųjų lenktynių ant Sartų ežero ledo nugalėtojai kaip prizą parsiveždavo kadagio dūmais kvepiančią lašinių paltį, naujus pakinktus ar tada taip brangų mineralinių trąšų maišą.
Galimos plaukimo varžybų Sartų ežere perspektyvos
Nors tiesioginių duomenų apie plaukimo varžybas Sartų ežere nėra, galima svarstyti apie tokių varžybų organizavimo galimybes ateityje. Sartų ežeras, būdamas didelis ir vaizdingas ežeras, gali tapti puikia vieta plaukimo varžyboms, ypač vasaros metu. Tokios varžybos galėtų pritraukti plaukikus iš visos Lietuvos ir tapti dar vienu svarbiu sporto renginiu regione.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos plaukiantiems Siesarčio ežere