Ryga, dažnai vadinama Baltijos perlu, vilioja turistus savo senamiesčio gatvelėmis, architektūra ir istorija. Tačiau Ryga atsiveria naujomis spalvomis pažvelgus į ją iš vandens - plaukiant Dauguvos upe. Šis straipsnis apžvelgia įvairius maršrutus, leidžiančius patirti Rygos ir jos apylinkių grožį plaukiant upe.
Rygos Apylinkių Atradimas: Nuo Botanikos Sodo Iki Vikingų Laivo
Kelionė prasideda ryte išvykstant iš Lietuvos ir keliaujant į Latviją. Pirmasis sustojimas - Latvijos nacionalinis botanikos sodas Salaspilyje. Šis sodas, įkurtas 1956 m., yra didžiausias Baltijos šalyse ir gali pasigirti turtinga augalų kolekcija iš viso pasaulio. Lankytojai gali pasivaikščioti po oranžerijas, kuriose eksponuojami sukulentai, subtropiniai ir tropiniai augalai.
Po botanikos sodo kelionė tęsiasi link Ikškilės, senovinio lyvių miesto, įsikūrusio prie Dauguvos upės. Ikškilė yra antras pagal amžių Latvijos miestas, pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose 1185 m. Čia buvo pastatytas pirmasis mūrinis pastatas Baltijos šalyse - Livonijos vyskupo bažnyčia. Pastačius Rygos hidroelektrinę, bažnyčios griuvėsiai atsidūrė saloje, pavadintoje Šv. Meinardo vardu.
Toliau keliaujama į Kuoknesę, kuri yra turizmo perlas. Kuoknesėje galima apžiūrėti pilies rekonstrukcijos ir Likimo sodų maketus. Kuoknesė, senovinė latgalių gyvenvietė, nuo 1208 m. priklausė Rygos vyskupui. 1209 m. pastatyta mūrinė vyskupo pilis. Nuo XIV a. Kuoknesė priklausė Hanzos miestų lygai. Plaukimas vikingų laivu Dauguvos upe suteikia galimybę pasigrožėti nauju kraštovaizdžiu, susiformavusiu pastačius hidroelektrines. Taip pat galima apsilankyti amatų centre „Baltainė“ ir paragauti latviško kulinarinio paveldo patiekalų. Kuoknesės saloje išaugo Likimo sodas.
Plaukimas Dauguvos Upe: Jūrmala - Ryga
Kitas maršrutas prasideda Jūrmaloje, garsiausiame Latvijos kurorte, garsėjančiame 32 km ilgio balto smėlio paplūdimiu ir pušynais. Iš Jūrmalos galima leistis į įspūdingą plaukimą Dauguvos upe iki Rygos. Plaukiant trim upėmis - Lielupe, Bulupe ir Dauguva - galima pasigėrėti Lielupės Baltosios kopos vaizdu, laukiniais paplūdimiais, Rygos uosto ir miesto panorama.
Taip pat skaitykite: Kelionė į Gozo sala
Atplaukus į Rygą, galima pasivaikščioti po senamiestį, aplankyti Rygos pilį, evangelikų liuteronų katedrą, Šv. Petro, Šv. Jokūbo bažnyčias, Rotušės aikštę, pirklių gildijų pastatus, Laisvės paminklą ir kitas miesto įžymybes.
Alternatyvūs Maršrutai ir Vandens Pramogos Rygoje
Be tradicinių maršrutų, Rygoje galima rasti įvairių alternatyvių vandens pramogų. Vienas seniausių ir patogiausių susisiekimo būdų Rygoje yra garlaiviai, todėl senieji jūrininkų maršrutai vis dar perduodami iš kartos į kartą. Taip pat galima leistis į kruizą Rygos kanalu, išbandyti vandens motociklus ar vandenlentę.
Adrenalino mėgėjams siūlomos pramogos su flyboard'u, šuoliai su parašiutu, kariniai žaidimai ir šaudymo pramogos. Taip pat galima keliauti sniego motociklais ir keturračiais.
Kelionės Planavimas: Praktiniai Patarimai
Planuojant kelionę į Rygą ir jos apylinkes, verta atkreipti dėmesį į keletą praktinių patarimų:
- Transportas: Kelionę galima pradėti iš Vilniaus, Kauno ar Panevėžio. Patogu keliauti turistinės klasės autobusu, kuriame yra WC, garso ir vaizdo aparatūra, oro vėdinimo sistema.
- Dokumentai: Vykstant į ES šalis, būtina turėti galiojantį LR piliečio pasą arba asmens tapatybės kortelę.
- Draudimas: Rekomenduojama turėti medicininių išlaidų draudimą, garantuojantį būtinos medicininės pagalbos užsienyje apmokėjimą. Taip pat rekomenduojama įsigyti neįvykusios kelionės draudimą.
- Apranga: Patartina pasirūpinti patogia avalyne ir apsiaustu nuo lietaus.
- Pinigai: Apmokėjimui visos kelionės metu galėsite naudoti eurus (EUR).
- Saugumas: Saugokite asmeninius daiktus ir dokumentus. Rekomenduojama nelaikyti visos pinigų sumos vienoje vietoje.
Plaukimas Baidarėmis Būkos Upe ir Ignalinos Apylinkėse
Šis maršrutas skirtas mėgstantiems aktyvų poilsį gamtoje. Būka - viena švariausių Lietuvos upių, vingiuojanti per miškus ir girias. Maršrutą galima pradėti Ineigos stovyklavietėje ir baigti Baluošo ežere.
Taip pat skaitykite: Gamtos perlai Aukštaitijos parke
Plaukiant Būka, galima pasigėrėti įvairia pakrančių augalija, aptikti medinių užtvankų liekanų, Vaišnoriškiškės kaimo lieptų su senovinio liaudies stiliaus pastatais. Upės vaga siaurėja ir tampa vingiuota, vandens tėkmė - stipresnė. Pasitaiko medžių sąvartų, kurias reikia įveikti.
Įplaukus į Baluošo ežerą, atsiveria nuostabaus grožio peizažas: ežere stūkso 7 salos, tapybiškai vingiuoja pušynais apaugusi kranto linija. Galima apsistoti Adomragyje, pasistiprinti maistu ir išsimaudyti.
Toliau plaukiant Baluošo ežeru pietryčių kryptimi, priplaukiama betoninį tiltą, jungiantį Baluošo ir Baluošykščio ežerus. Iš Baluošo ežero išteka 150 m ilgio upelis, kuris nuplukdo į Baluošykščio ežeriuką. Baluošykštyje, kairėje palikę Simoniškio, o dešinėje - Vaidžiuškių kaimus, plaukiama išilgai iki kito ežero galo. Ten, kairėje pusėje tarp švendrių pastebimos Skriogžlės upelio ištakos. Skriogžlės ilgis - apie 0,9 km. Iš pradžių sekli jo vaga pamažu siaurėja ir gilėja. Upelis turi keletą staigių vingių, įrėmintų stačiais, senais medžiais apaugusiais šlaitais. Galima susidurti su medžių užvarta, kurią galima įveikti „peršokant“ baidare, varoma dideliu greičiu.
Dar už keleto vingių įplaukiama į Srovinaičio ežerą. Srovinaičio ežere laikomasi dešinės kranto linijos, kol pasiekiamas iškyšulio formos sala, kurią aplenkus iš kairės pasiekiamas įžymusis Ginučių vandens malūnas. Išsilaipinus dešinėje vandens malūno užtvankos pusėje, pernešama per ją (per asfaltuotą kelią į kitą pusę, palei upelio srovę) baidares.
Nuo malūno toliau plaukiama Srovės upe, kol išsišakoja upeliai - sukama į kairę. Toliau laukia viena įdomiausių kelionės dalių - Ginučių kaimas. Pamatomi gražiai sutvarkytos sodybos, lieptai, praplaukiama po dviem tiltais. Už Ginučių kaimo plaukiant upeliu pasiekiamas Asėko ežeras. Laikomasi dešinės ežero pusės, kol išplaukiama į Asėkos upelį. Praplaukus Asėkos upelį įplaukiama į Linkmeno ežerą, kurio vakariniame krante išvystamas įžymusis Ladakalnis.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos plaukiantiems Siesarčio ežere
Besigėrint nuostabiais gamtos sukurtais vaizdais, baidares sukama į kairę ir laikantis kairės kranto pusės už maždaug pusės kilometro pasiekiamas Unksties sąsiauris, jungiantis Linkmeno ir Asalnyksčio ežerus.
Patekus į Unksties sąsiaurį, juo plaukiama šiek tiek daugiau nei 1 kilometrą, nuplaukus pusę sąsiaurio trajektorijos, praplaukiama pro mediniu polių tiltu. Šis tiltas jungia iš dešinės matomą Salų pusiasalį su kairėje amžių skaičiuojančiu Linkmenų mišku.
Įveikus Unksties sąsiaurį, nuirkluojama į Asalnykščio ežerą.
Kuomet įplaukiama į Asalnykštį, laikomasi kairės kranto linijos ir plaukiant teisinga kryptimi Gimžiškės sala lieka dešinėje pusėje. Plaukiant tolumoje pamatomas susiaurėjimą, kurį perplaukus patenkama į Asalnų ežerą. Susiaurėjimo kairėje pusėje matomas Puziniškio kaimas.
Asalnų ežere plaukiama tiesiai prisilaikydami dešinės kranto linijos. Plaukiant šia kryptimi pastebima, kad ši ežero dalis pradeda siaurėti. Kuomet patenkama į ežero siaurąją dalį (tarsi rankovę), kairėje pusėje pamatoma Dringykščios upė (dar vadinama Meira). Upė atiteka iš Dringykščio ežero, o iš karto už upės saulė kaitina žemdirbių gyvenvietės - Meironių kaimo stogus, kurie lydi iki tol, kol įplaukiama į Lūšių ežerą.