Lietuvos krepšinio šimtmečio kontekste, Plungės „Olimpo“ istorija yra ryškus ir įsimintinas reiškinys. Ši komanda, nors ir trumpai gyvavusi, paliko gilų pėdsaką Lietuvos krepšinio istorijoje.
Istoriniai šaknys ir pakilimas
Lietuvos krepšinio tradicijos, pradėtos kurti prieš šimtą metų, tapo pavyzdžiu visam pasauliui, o pati sporto šaka - lietuvių identiteto dalimi, vienijančiu reiškiniu. Plungė taip pat paliko įspaudą šalies krepšinio istorijoje. Plungės „Olimpas“ Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) pasirodė lyg žaibas, nors stipriausioje šalies lygoje žaidė tik penkerius metus, bet paliko ryškų pėdsaką.
2022-ieji paskelbti Lietuvos krepšinio šimtmečio metais, o balandžio 23-iąją sukanka šimtas metų, kai Kaune buvo surengtos pirmosios oficialios krepšinio varžybos. LKF atstovai į Plungę atvyko neatsitiktinai, nes plungiškiai taip pat paliko įspaudą Lietuvos krepšinio istorijoje.
Fenomenalus populiarumas
Stebėti „Olimpo“ rungtynių atvykdavo ne tik plungiškiai, norinčių išvysti rungtynes būdavo daugiau, nei galėdavo tilpti salėje. Žmonės įsigudrindavo sėdėti net ant karnizų.
22 tūkst. gyventojų turinčio miestelio ekipa buvo vadinama visos Žemaitijos komanda, o „Olimpo“ rungtynes atvykdavo žiūrėti ir gretimų miestų žmonės. Žiūrovų skaičius kartais siekdavo ir dukart didesnį skaičių. „Olimpas“ nebuvo komanda ar klubas, tai buvo reiškinys Žemaitijoje. Lietuvoje patys brangiausi bilietai į krepšinį buvo būtent Plungėje, o bilieto kaina tuomet siekė virš 10 litų.
Taip pat skaitykite: Klubo veikla ir pasiekimai
„Atvažiuodavo sirgaliai iš Telšių, Mažeikių, o salėje laisvų vietų nebūdavo net dvi valandas prieš rungtynes. Dėl tokios salės ir palaikymo ir dabar ne viena komanda Plungėje kristų. Tuomet atrodė, kad toks palaikymas ir turi būti. Sunku būtų buvę įsivaizduoti, kad salė gali būti pustuštė, ar kad joje gali būti ramu.“
Vitas Klimas - Plungės krepšinio tėvas
Plungės krepšinio tėvas - Vitas Klimas. Tai komandos vadovas, kuris ekipai sudarydavo ypatingas sąlygas tuometinėje lygoje. „Legionieriai gyvendavo viešbučio tipo bendrabutyje. Maitinimas ir kuras mašinai buvo nemokamas, o atlyginimas niekada nevėluodavo“, - sakė G. Glikmanas.
Vietinių žaidėjų svarba ir legionierių indėlis
Nuo trečios lygos iki LKL pakilęs „Olimpas“ stipriausioje šalies lygoje rėmėsi net 8 vietiniais žaidėjais, kuriais vėliau aplipdydavo pajėgiais užsieniečiais. „Mes buvome didžiausia jėga. Manau, kad dėl to ir sirgaliai stipriai rinkdavosi, ir visa Žemaitija mus palaikydavo, nes mūsų pagrindas buvo vietiniai žaidėjai.“ „M. Pranckevičius, A. Vaškys ir D. Miliūnas buvo pagrindiniai trys tūzai. Tai komandos ramsčiai, kurie viską laikydavo“ , - sakė tuometinis „Olimpo“ treneris Rimantas Endrijaitis.
Visgi atvykę legionieriai ligi šiol liko Lietuvos krepšinio sirgalių atmintyje. Juos komandos vadovui V. Klimui padėdavo surasti garsus žurnalistas Arūnas Pakula. Pirmajame LKL sezone užsieniečių neturėjęs „Olimpas“ 1994-aisiais į komandą pasikvietė du amerikiečius - Timothy Brooksą ir Patricką Jonesą. „Brooksas Plungėje žaidė trejus metus, buvo prisitaikęs prie kultūros bei mylimas sirgalių, - sakė tuometis „Olimpo“ krepšininkas Nerijus Zabarauskas. - Jam buvo sudarytos sąlygos, jį tenkino finansai, o jis gerai įsiliejo į kolektyvą bei puikiai atliko savo vaidmenį aikštelėje. Tai buvo vienas geresnių legionierių tuo metu Lietuvoje.“
Priešingu charakteriu pasižymėjo P. Jonesas, kuris Plungėje greitai gavo pravardę „Petras“, o vietinių gyventojų atmintyje išliko ir praėjus daugiau nei 20 metų. „Donnie Nelsonas prieš sezoną stebėjo mūsų vienerias draugiškas rungtynes ir man pasakė, kad Patrickas yra geras krepšininkas, kuris Plungėje mums tikrai padės. Tačiau jis į mano karstą įkals vieną kitą vinį. Pagalvojome, pasitarėme ir nusprendėme surizikuoti. Visgi D. Nelsono apibūdinimas buvo labai tikslus“, - prisiminimais dalijosi R. Endrijaitis.
Taip pat skaitykite: Slidinėjimas prie Plungės
Patricko Joneso iššūkiai ir rekordai
Nors P. Jonesas buvo aukšto lygio, nestokojantis technikos, fiziškai labai stiprus ir gerai po lenta kovojantis krepšininkas, tačiau klubo vadovybei jis kainavo ne vieną sruogą žilų plaukų. Amerikiečiui Lietuva buvo ne pirmoji stotelė Europoje, o kiekvienoje šalyje jį persekiojo tos pačios problemos. Karšto būdo puolėjas mėgdavo dažnai pasilinksminti, o vakarėlius baigdavo areštinėje.
„Aš pasakiau Patrickui, kad naktį miegu ir nesiruošiu jo ieškoti areštinėse. Vietinis treneris G. Glikmanas buvo už tai atsakingas ir keletą kartų jį iš ten ištraukė“, - sakė R. Endrijaitis. Visgi ir G. Glikmano kantrybė nebuvo geležinė ir po keleto tokių nusižengimų ir bemiegių naktų, stratego kantrybė trūko.
„Paskambinau policijos viršininkui ir pasakiau, kad jei dar kartą man paskambins vidury nakties ir lieps pasiimt Patricką, tuomet juos paduosiu į teismą ir prisiteisiu moralinę žalą. Jau buvau dėl to apsitaręs su advokatais“, - prisiminimais dalijosi G. Glikmanas. Nors ir koks aikštingas buvo P. Jonesas už krepšinio aikštės ribų, tačiau aikštėje atiduodavo visą save. Amerikiečiui priklauso net keletas į LKL istoriją įėjusių pasirodymų.
1995-ųjų kovo 24-ąją jis į „Lietkabelio“ krepšį įsūdė 55 taškus bei tapo rezultatyviausiu visų LKL krepšininku. Visgi už savaitės Gintaras Einikis įmetė 61 tašką ir užfiksavo naują geriausią rezultatą. P. Jonesas per susitikimą dar buvo įmetęs 49 ir 42 taškus, o 20 atkovotų kamuolių ribą jis peržengė net 6 kartus. Varžovus talžęs amerikietis 50 naudingumo balų ribą peržengė net 4 kartus. O P. Joneso pasiektas 68 efektyvumo balas vis dar yra lygos rekordas, kuriuo dalinasi su G. Einikiu ir Joey Vickery.
Netikėta pabaiga ir palikimas
Visgi su siautėjančiu legionieriumi dideliu aukštumų „Olimpas“ nepasiekė, o lemiamoje sezono fazėje užklasinė P. Joneso veikla pakišo jam koją. Vietiniai chuliganai už visus nesutarimus su krepšininku norėjo atsiskaityti iki jam išskrendant iš Lietuvos. Amerikietis vietiniame bare buvo stipriai sumuštas bei praleido pirmąsias ketvirtfinalio rungtynes su „Atletu“.
Taip pat skaitykite: Pramogos „Mortos kalne“
Nors pirmąjį serijos mačą be P. Joneso „Olimpas“ ir laimėjo, tačiau kitus du serijos susitikimus pralaimėjo, o vidurio puolėjo karjera Lietuvoje taip ir pasibaigė. Kitas amerikietis T. Brooksas pasižymėjo ramiu charakteriu ir Lietuvoje užsibuvo net trejus metus. Jis buvo dalis komandos, kuri jau kitame sezone iškovojo pirmąjį LKL apdovanojimą - 1996-ųjų sezono bronzą.
Euforija Plungėje greitai peraugo į liūdesį. Komandos gyvybės linija nutrūko labai staigiai. Po sidabrinio sezono praėjus pusmečiui nuskambėjo pirmieji pavojaus varpai, kuomet pradėjo vėluoti atlyginimai, o dar po pusmečio komandos nebeliko LKL žemėlapyje. „Komanda tiesiogiai nesubankrutavo, tačiau liko įsiskolinusi žaidėjams už ilgą laiko tarpą, - prisiminė N. Zabarauskas. - Mes pabaigėme sezoną vien iš idėjos, nes norėjome žaisti ir būti iki galo. Tačiau už tą pusmetį negavome jokio atlygio. Kalbėjomės žaidėjai tarpusavyje, mes galėjome išsiskirstyti, turėjome pasiūlymų, tačiau nusprendėme likti. Tikėjome, kad su mumis kažkiek atsiskaitys, tačiau pažadai liko pažadais.“
Plungiškiai su skausmu prisimena staigią komandos mirtį, tačiau atmintyje išliko amžiams gyvi prisiminimai.
Siekiai atgaivinti krepšinio tradicijas
„Federacija dės visas pastangas, kad Plungėje iškiltų didelė krepšinio salė ir atgimtų LKL tradicijos. O krepšinio jubiliejaus proga linkiu, kad dar ne vieną šimtmetį Plungės ir Lietuvos krepšinis džiugintų pergalėmis ir laimėjimais“, - kalbėjo LKF generalinis sekretorius M. To paties linkėjo ir meras A. Klišonis, pasidžiaugęs išskirtiniu LKF dėmesiu Plungei, išties galinčiai didžiuotis gražiomis krepšinio tradicijomis.
Šiandien, minint krepšinio šimtmetį, legendinė komanda buvo prisiminta dar kartą. „Nedidelės šalies, Lietuvos, krepšinis yra žinomas visame pasaulyje savo pergalėmis bei istorija, o nedidelio miesto, Plungės, krepšinis puikiai žinomas Lietuvoje savo laimėjimais, tradicijomis. Nei Plungės, nei visos šalies krepšinis nebūtų taip gerai žinomas, jei ne žmonės, tradicijos, laimėjimai, kurie iki šiol garsina tiek Plungę, tiek Lietuvą. Šiandien norisi padėkoti kad ir nedidelei grupei žmonių, kurie prisideda prie Lietuvos krepšinio garsinimo“, - sveikindamas visus krepšinio jubiliejaus proga kalbėjo M.
Už krepšinio puoselėjimą „Saulės“ gimnazijoje padėkos rašto sulaukė Nojus Radžius, Nojus Eidukas, Brigita Bumblytė, Airida Lingytė ir Laurynas Liutikas. Už ilgametę paramą krepšiniui padėkos ir specialiai Lietuvos krepšinio šimtmečiui išleistos monetos sulaukė Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis, taip pat dėkota Administracijos direktoriui Mindaugui Kaunui, Švietimo ir sporto skyriaus vedėjui Gintautui Rimeikiui bei sporto bendruomenės atstovams: kūno kultūros mokytojai Dovilei Pečiulienei, treneriams Eugenijui Timofejevui, Genadijui Glikmanui bei Editai ir Virgilijui Lapiams. Atskiros padėkos už reikšmingą indėlį į Plungės krepšinio plėtrą sulaukė sporto klubo „Plungės olimpiečiai“ prezidentas Algirdas Šimkevičius.
Gražius pasisakymus vainikavo atkaklios krepšinio varžybos, kuriose mokytojai D. Pečiulienė, E. Timofejevas, Andrius Motužis, Monika Aniščenko ir Virginijus Valančius susirungė su mokiniais Adomu Laurinaičiu, Dominyku Aču, Tadu Tamošausku, Gabija Tilvikaite ir Vytaute Pronckute.
Kitos iniciatyvos ir lygos
Mažųjų miestelių krepšinio lyga buvo įkurta 1998 metais Obeliuose (Rokiškio raj.). Lygos įkūrėjas - Romas Kundelis (Rokiškio rajono krepšinio entuziastas). Garbės prezidentu buvo išrinktas Rolandas Matulis (Vilniaus „Sakalai“). Pirmaisiais lygos veiklos metais varžybos vyko vienoje provincijoje (pavadinta Aukštaičių provincija), kurioje dalyvavo penkių rajonų (Rokiškio, Kupiškio, Utenos, Anykščių ir Zarasų) krepšinio komandos. Rungtynių rezultatai buvo pristatomi per LNK televiziją. 2012-ais metais Pietryčių provincijos iniciatyva buvo įregistruota nauja asociacija Lietuvos mažųjų miestelių krepšinio lyga.