Įvadas
Olimpinės žaidynės - tai ne tik sportinis renginys, bet ir platforma, skatinanti tarptautinį bendradarbiavimą, draugystę ir taiką. Šiame straipsnyje nagrinėjama olimpinės draugystės reikšmė, remiantis istorine perspektyva, pagrindinėmis olimpinėmis vertybėmis ir jų įtaka visuomenei.
Olimpinės Žaidynės Antikoje: Sporto ir Taikos Simbolis
Olimpinių žaidynių ištakos siekia senovės Graikiją, kur jos buvo žymiausias sportinis renginys. Žaidynės vykdavo kas ketverius metus šventame Olimpo slėnyje, Peloponeso pusiasalyje, dievo Dzeuso garbei. Periodas tarp dviejų olimpinių žaidynių buvo vadinamas olimpiada. Iš pradžių būdavo tik viena rungtis - 192,27 metrų bėgimas. Nugalėtojas uždegdavo ugnį ant altoriaus prieš Dzeuso šventyklą.
Senovės Graikijoje varžybos ir žaidimai džiugindavo žmonių širdis. Atėnuose, Delfuose, Nemėjoje nustatytu laiku susiburdavo norintys pasigalinėti, pasivaržyti vikrumu ir talentu. Varžybose dalyvaudavo ne tik atletai, imtynininkai ir gimnastai, bet ir mokslininkai, filosofai, oratoriai, poetai. Šlovingiausios būdavo Olimpijos varžybos. Jų visi laukdavo, joms iš anksto ruošdavosi, jomis gyvendavo tikrąja to žodžio prasme visa Graikija. Į varžybas Olimpijoje - olimpines žaidynes - visada susirinkdavo daugybė žmonių, jos virsdavo tikromis nacionalinėmis iškilmėmis.
Olimpines žaidynes pradeda jų išvakarėse rengiamos iškilmės. Tradiciškai jos prasideda valstybės vadovo, Tarptautinio Olimpinio Komiteto (TOK) prezidento, olimpinių žaidynių organizacinio komiteto ir Nacionalinio Olimpinio Komiteto (NOK) vadovų bei jų palydovų pasirodymu centrinėje olimpinio stadiono ložėje. Dalyvių paradą pradeda ir užbaigia Graikijos delegacija.
Heraklis - Olimpiadų Pradininkas
Nuo senų laikų olimpinių žaidynių pradžia siejama su Dzeuso pergale prieš rūstų ir žiaurų tėvą Kroną. Legenda byloja, kad pasaulyje gyveno titanas, vardu Kronas. Užsimanęs tapti visos planetos valdovu, Kronas nuvertė savo tėvą Uraną. Sena būrėja Kronui išpranašavo neišvengiamą žūtį - jį nugalėsiąs jo paties sūnus. Norėdamas išvengti teisėto atpildo, Kronas rijo savo vaikus. Jo žmona Rėja, norėdama išgelbėti nors vieną kūdikį, pabėgo į Kretos salą. Ten gimė jos sūnus Dzeusas. Užaugęs Dzeusas nuožmioje dvikovoje nugalėjo savo tėvą. Prieš nusviesdamas jį į pragarą, Dzeusas privertė tėvą išspjauti visus jo brolius ir seseris. Dzeusas su broliais Poseidonu ir Hadu pasidalino viešpatavimą danguje ir žemėje. Didžiosios Dzeuso pergalės garbei jo sūnus Heraklis ir įsteigė olimpines žaidynes. Pasak legendos, Heraklis žaidynėms parinko puikią lygumą, kuri ir dabar laikoma viena gražiausių Graikijos lygumų. Joje buvo pasodinta alyvmedžių, o viena lygumoje iškilusi kalva buvo pavadinta graikų dievų buveinės - Olimpo kalno - vardu. Todėl ir žaidynes imta vadinti olimpinėmis. Pasakojama, kad Heraklis pats atmatavo bėgimo taką - 600 pėdų. Toks ilgis vadinamas stadijumi. Iš jo atsirado ir žodis stadionas.
Taip pat skaitykite: Žirmūnų baseino rekonstrukcija
Pirmosios Olimpinės Žaidynės
Kada įvyko pirmosios olimpinės žaidynės, niekas nežino. O štai žaidynės, kurios įrašytos į istoriją ir nuo kurių pradėta skaičiuoti olimpionikus - olimpinių žaidynių nugalėtojus, - pirmą kartą įvyko 776 m. pr. Kr. - vieno stadijo - bėgimas. Olimpinių žaidynių programa tolydžio plėtėsi ir, labiausiai joms suklestėjus, VI-V a. pr. Kr. buvo jau labai įvairi ir sudėtinga. Iš viso olimpinėse žaidynėse buvo varžomasi net 18 rungčių - olimpinių disciplinų; tarp jų buvo penkiakovė (bėgimas, šuoliai į tolį, ieties ir disko metimas, imtynės, kumštynės), kovos vežimų važnyčiojimas, menų konkursas.
Šiuolaikinės Olimpinės Žaidynės: Atgimimas ir Simbolika
Naujausių laikų olimpinės žaidynės vykdomos kas ketveri metai. Jų simbolis - 5 olimpiniai žiedai. Šiuolaikinių olimpinių žaidynių iniciatorius - baronas Pjeras de Kubertenas (Pierre de Coubertin). 1892 m. jis pirmą kartą paminėjo olimpinių žaidynių idėją. 1894 metais birželio 23 dieną buvo įkurtas tarptautinis olimpinis komitetas. Nuo 1896 metų organizuojamos vasaros olimpinės žaidynės. Nuo 1924 metų organizuojamos žiemos olimpinės žaidynės. Nuo 1960 metų organizuojamos vasaros paraolimpinės žaidynės. Nuo 1976 metų organizuojamos žiemos paraolimpinės žaidynės. 1936 m. Olimpinėje vėliavoje pavaizduoti 5 skirtingų spalvų žiedai baltame fone. Baltas fonas simbolizuoja taiką Olimpinių žaidynių metu, o žiedai - penkis žemynus: Australiją ir Okeaniją, Aziją, Afriką, Europą, Ameriką. Į 1912 m. į Stokholme (Švedija) vykusias Olimpines žaidynes pirmą kartą suvažiavo sportininkai iš visų 5 pasaulio žemynų, todėl gimė idėja sugalvoti Olimpinę vėliavą. 1913 m. ją suprojektavo prancūzas Pierre de Coubertin. Vėliava buvo pasiūta Paryžiuje, jos ilgis yra 3 m, o plotis - 2 m. Pirmą kartą Olimpinė vėliava buvo iškelta 1920m. per Antverpeno (Belgija) žaidynes (nuo 1913m. Olimpinės žaidynės nebevyko dėl I Pasaulinio karo). Kartu su Olimpine vėliava pasirodė ir Olimpinis šūkis: „Citius, Altius, Fortius“. Tai trys lotyniški žodžiai, kurie reiškia „greičiau, aukščiau, stipriau“. Šį šūkį sugalvojo vėliavos sumanytojo Coubertin‘o draugas dominikonų vienuolis Tėvas Henri Didon. Olimpiniai medaliai atsirado nuo 1924 m. Olimpinė ugnis pirmą kartą buvo uždegta 1936 m. Olimpinėse žaidynėse Berlyne. 2004 m. Olimpinės žaidynės įvyko Atėnuose (Graikija). 2006 m. žiemos Olimpinės žaidynės įvyks Turine (Italija). 2008 m. Olimpinės žaidynės įvyks Pekine (Kinija).Graikijos Olimpinių žaidynių atgaivinimo idėjos autorius yra prancūzas baronas Pjeras de Kubertenas (1863.01.01 - 1937.09.02). Simbolika - tai ssimbolių visuma. Simbolis - ženklas (daiktas, jo vaizdas, savybė), turintis kurios nors abstrakčios sąvokos, idėjos reikšmę. Olimpinis simbolis - penki vienos arba skirtingų spalvų olimpiniai žiedai, naudojami vieni patys. Žiedai sunerti iš kairės į dešinę. Mėlynas, juodas ir raudonas žiedai yra viršuje, o geltonas ir žalias - apačioje. Visa geometrinė žiedų forma artima taisyklingai trapecijai, kurios mažesnis pagrindas yra apačioje. Šis olimpinis simbolis reiškia penkių žemynų ir viso pasaulio sportininkų susitikimą olimpinėse žaidynėse. P. de Kuberteno siūlymu olimpinį simbolį TOK patvirtino 1913 m.Tačiau ir simbolis ir vėliava pirmą kartą oficialiai buvo panaudoti 1924 metais. Olimpinė emblema - tai vientisa kompozicija, kurioje olimpiniai žiedai sujungti su kitu skiriamuoju elementu. Olimpinė ugnis - tai TOK (Tarptautinis Olimpinis Komitetas) leidimu Olimpijoje uždegta ugnis. Prometėjo dovanota žmonėms, pasak legendos, ugnis tapo aukštų idealų, taikios kovos už žmonių laimę simboliu. Olimpinė ugnis, uždegta Olimpijoje ir atnešta į žaidynių vietą, simbolizuoja kilnius siekius, taiką, draugystę, vienybę. Olimpinis devizas „Citius. Altius. Fortus“ (Greičiau. Aukščiau. Nuo 1920 mm. šis devizas yra sudedamoji olimpinės emblemos dalis. Olimpinis devizas atsirado vienoje Arenele mokykloje (Prancūzija). Domininkonų šventikas tėvas H.Didonas (1840-1900), norėdamas paskatinti moksleivius tobulėti, akcentuoti fizinės ir dvasinės harmonijos svarbą, 1891 m. kovo mėn. 7 d. devizą „Citius. Altius. Fortus“ panaudojo kaip pagrindinę mintį savo kalboje atidarant pirmąją Arenele mokyklos (netoli Paryžiaus) sporto šventę. Toje šventėje dalyvavo P. de Kubertenas ir aprašė ją savo leidžiamame žurnale „Les Sports Athletiques“. Vėliau P. de Kubertenas naudojo šį devizą, kuris atitiko jo sporto ugdymo filosofiją. 1894 m. P. de Kubertenas šį devizą Sorbonos kongrese paskelbė oficialiu olimpinio sąjūdžio devizu. Olimpinis devizas kiekvieną kviečia siekti aukštumų įveikiant ir pralenkiant pačiam save ne tik varžybų arenose, bet ir gyvenime.Pagrindiniu P. de Kuberteno nuopelnu laikoma tai, kad jis sukūrė Olimpinę simboliką bei aprašė Olimpinių žaidynių atidarymo, apdovanojimų bei uždarymo procedūras.
Olimpinės Ugnies Uždegimas: Tradicija ir Simbolika
Olimpinės ugnies uždegimas yra vienas iš svarbiausių ir simboliškiausių renginių kiekvienos olimpinės žaidynės metu. Šis ritualas ne tik žymi olimpinių žaidynių pradžią, bet ir atspindi senovės graikų kultūrą bei tradicijas.
Olimpinė ugnis pirmą kartą buvo uždegta 776 m. pr. Kr. senovėje Graikijoje, per pirmąsias olimpines žaidynes Olimpo mieste. Tai buvo ritualas, skirtas garbinti dievui Zeusui, kuris buvo laikomas olimpinių žaidynių globėju. Senovės Graikijoje olimpinė ugnis buvo neatsiejama nuo žaidynių, kurios vyko kas ketverius metus. Ugnies uždegimas buvo atliekamas šventės metu, ir jis turėjo ypatingą reikšmę visiems dalyvaujantiems asmenims. Tai buvo ritualas, kuris atspindėjo pagarba dievams ir meilę sportui.
Šiuolaikinis Olimpinės ugnies uždegimo procesas prasideda specialioje ceremonijoje, kuri vyksta senoviniame Olimpo mieste Graikijoje:
Taip pat skaitykite: Bilietai į krepšinio atranką
- Ceremonija prasideda su šventyklos, skirtos dievui Heliui (saulės dievui), aplinka.
- Naudojant koncentruotą saulės šviesą ir atspindinčius objektus, ugnis yra uždegama iš specialiai tam paruoštų žaliavų.
- Po to, kai ugnis yra uždegta, ji yra specialiai perduodama olimpinių žaidynių atstovams. Ją transportuoja į kitus pasaulio kampelius, kur vyks žaidynės.
Olimpinė ugnis turi didelę simbolinę reikšmę. Ji ne tik reprezentuoja pasišventimą sportui ir taikai, bet ir žmonių vienybę bei draugystę. Kiekvienos olimpinės žaidynės metu ugnis deginama specialioje olimpinės arenos dalyje. Ši ugnis žymi ne tik konkrečius žaidynes, bet ir istoriją, kultūrą bei sporto dvasios kilnumą. Olimpinė ugnis, pradėjusi kelionę kariuomenės šventėje, keliauja tūkstančius kilometrų, kol pasiekia olimpinių žaidynių vietą. Per pastarąjį šimtmetį Olimpinės ugnies uždegimas ir ritualai pakito kartu su technologijomis ir globalizacija. Šiuolaikiniai pasiekimai leidžia ceremonijoms vykti net nepalankiausiomis oro sąlygomis ir pasiekti platesnę auditoriją per transliacijas. Olimpinės ugnies uždegimas ir jos kelionė yra ne tik simbolis, bet ir kultūrinis reiškinys, kuris kas ketverius metus diktuoja sportinę dvasią visame pasaulyje.
Olimpiniai Žiedai: Penkių Žemynų Vienybė
Ar kada nors domėjotės, ką reiškia penki simboliniai olimpiniai žiedai ir kokios jų spalvos? Pagalvojus apie Olimpines žaidynes, iškart į galvą ateina keli dalykai: sportininkai, išdidžiai nešantys savo šalių vėliavas per atidarymo ceremoniją, dramatiškas aukso, sidabro ir bronzos medalių įteikimas varžybų nugalėtojams, deglas ir kitos įsimintinos Olimpinės akimirkos. Žmonės jau seniai naudoja žiedus ar apskritimus kaip simbolius, tačiau Olimpinių žiedų reikšmė yra išskirtinė. Pavyzdžiui, penki žiedai simbolizuoja penkis žemynus, dalyvavusius 1912 metų Olimpinėse žaidynėse. Be to, penki susipynę žiedai turi būti vienodo dydžio, taip išreiškiant idėją, kad visi žemynai žaidynėse yra lygūs. Atsižvelgiant į tai, ką žinome apie spalvas ir daugybę jų simbolinių reikšmių, atrodo, kad būtų galima daryti prielaidą, jog kiekviena Olimpiniuose žieduose pavaizduota spalva reiškia kažką konkretaus, pavyzdžiui, žemyną. Coubertinas pasirinko šešias oficialias Olimpines spalvas - mėlyną, geltoną, juodą, žalią, raudoną ir baltą (pavaizduota fone) - nes, kai 1913 m. 1912 m. Olimpiniai žiedai naudojami visose vasaros ir žiemos Olimpinėse žaidynėse nuo 1920 metų ir nuo to laiko išliko beveik nepakitę. Išimtis buvo 1957 metais pristatyta versija, kurioje šiek tiek padidintas tarpas tarp žiedų. Sunku patikėti, bet, pasak TOK, šiuo metu yra septynios oficialios Olimpinių žiedų versijos. Nenuostabu, kad labiausiai mėgstama versija yra ta, kurioje yra penki žiedai baltame fone. 1913 metai. Coubertino originalus simbolis buvo penki susipynę žiedai - mėlynas, geltonas, juodas, žalias ir raudonas baltame fone. 1920 metai. 1957 metai. Po 44 metų, kai žiedai jau buvo naudojami, TOK patvirtino pirmąją Olimpinių žiedų modifikaciją, nors ji buvo itin subtili. 1986 metai. 2010 metai. Tiek Olimpinių žiedų, tiek pačių šiuolaikinių Olimpinių žaidynių pradžią galime priskirti vienam žmogui - XIX a. Tarptautinio Olimpinio komiteto (TOK) teigimu, P. Coubertinas ne tik siekė, kad Prancūzijos moksleiviams fizinis lavinimas būtų prieinamas kaip ir Anglijos moksleiviams, bet ir 1889 m. Po penkerių metų, 1894 m. birželio mėnesį, Coubertinas galutinai sutarė jas organizuoti ir pasiūlė tai, kas tapo šiuolaikinėmis Olimpinėmis žaidynėmis - pirmosios iš jų buvo surengtos 1896 m. Atėnuose, o 1900 m. Nuo pat pradžių Coubertino Olimpinių žaidynių vizijoje buvo numatyta, kad elitiniai sportininkai iš įvairių pasaulio kraštų susirinks vienoje vietoje ir varžysis tarpusavyje. Antrajame 1894 m. Olimpiniai žiedai simbolizuoja penkis žemynus, susipynusius solidarumo ir tarptautinio bendradarbiavimo dvasioje. Olimpiniuose žieduose naudojamos šešios spalvos: mėlyna, geltona, juoda, žalia, raudona ir baltos spalvos fono. Olimpinių žiedų koncepcija buvo sukurta 1913 metais Pierre de Coubertino, o oficialiai jie debiutavo 1920 metais Antverpene vykusiame Olimpinėse žaidynėse. Pagal Tarptautinį Olimpinį komitetą (TOK), yra septynios oficialios Olimpinių žiedų versijos. Kas yra P. Pierre de Coubertin buvo prancūzų švietimo reformatorius ir sporto entuziastas, kuris yra pripažintas kaip moderniųjų olimpinių žaidynių atgimimo iniciatorius.
XXVIII Olimpinės Žaidynės Atėnuose
XXVIII - osios Olimpinės žaidynės - atidarytos! Įspūdinga senovės mitų ir modernių technologijų švente penktadienį Atėnuose prieš pat vidurnaktį oficialiai atidarytos XXVIII olimpinės žaidynės, pakvietusios į Graikijos sostinę 202 valstybių sportininkus. Olimpinės žaidynės sugrįžo namo! - toks atidarymo šventės ir visų žaidynių šūkis. Olimpinį aukurą Atėnų olimpiniame stadione uždegė Graikijos buriuotojas, 1996 metų Atlantos olimpinis čempionas Nikolaosas Kalamanakis. Olimpinis deglas yra 31 metro aukščio ir tam, kad jį uždegti, buvo sugalvotas specialus įtaisas, palenkęs deglo galą iki žmogaus ūgio aukščio ir vėliau jį pastatęs vertikaliai. Keliolika minučių anksčiau apie žaidynių atidarymą oficialiai paskelbė Graikijos prezidentas Kostis Stefanopulas. Žaidynių rengėjų vardu išraiškingas kalbas pasakė Atėnų organizacinio komiteto (ATHOC) prezidentė Jana Angelopulos-Daskalaki ir Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) prezidentas Žakas Rogas. „Žmonija jums skolinga už tokį puikų nuotykį kaip olimpinės žaidynės, gimusios prieš 28 amžius Olimpijoje. Pasaulis jus taip pat gerbia už žaidynių atgaivinimą 1896 metais“, - sakė Ž. Rogas. Prieš tai į stadioną daugiau nei dvi valandas žygiavo 202 delegacijos, kurioms pagal organizatorių sumanymą teko stadione apsukti kone tris ratus. Lietuvos delegacijoje žygiavo 35 jos nariai, o vėliavą iškilmingai nešė krepšinio rinktinės kapitonas Saulius Štombergas. Mūsiškiai žygiavo solidžiai ir oriai ir buvo tikra priešybė kai kurių šalių sportininkų itin emocingam elgesiui. Eitynėse dalyvavo tik dešimt mūsų šalies sportininkų - šeši plaukikai, du boksininkai ir du krepšininkai. Mūsiškiai buvo pasipuošę skrybėlėmis ir žalsvais švarkais bei ryškiais geltonais marškinėliais. Tuo tarpu kaimynai estai ir latviai buvo pasirinkę baltas aprangas. Atidarymo ceremonija prasidėjo prieš devynias vakare. Pirmoji jos staigmena laukė vos atėjus į stadioną - čia buvo sukurtas negilus ežeras, kuris buvo unikaliai panaudotas senovės Graikijos mitais paremtoje meninėje programoje. Vėliau vanduo iš stadiono buvo staiga išsiurbtas ir jame pradėjo rikiuotis sportininkai. Kita ceremonijos puošmena buvo lynais reguliuojamos milžiniškos figūros, kurios simbolizavo įvairius Graikijos istorijos periodus. Ceremonijos metu virš stadiono, kuriame buvo susirinkę apie 70 tūkst. žiūrovų, nuolat patruliavo ne tik „skrajojančiu šnipu“ pramintas komunikacijų ir saugumo tarnybų „cepelinas“, bet ir malūnsparniai. Taigi, 2004-aisiais metais Olimpinės žaidynės grįžo į Atėnus po 108 metų pertraukos (pirmosios buvo surengtos 1896 metais). Graikai labai pyko ant Olimpinio organizacinio komiteto už tai, kad 100-o metų jubiliejaus žaidynės vyko ne Atėnuose. Todėl š.m. rugpjūčio 13 dieną, Olimpinių žaidynių atidarymo kalboje žodžius „Olimpinės žaidynės grįžo namo“ akcentavo ne tik Graikijos Olimpinio komiteto prezidentė Diana Angelopulus Gaskelaki, Olimpinio komiteto pirmininkas Žakas Rogas bei Graikijos Prezidentas Konstantinas Stefanopulus, bet ir sportininkai, žiūrovai, pasaulio televizijos ir radijas, bei užrašai viešose vietose „Welcome home“. Štai toks yra emocingas šių Olimpinių žaidynių vyksmo padažas. Žaidynių atidarymo ceremonija truko 2 valandas ir 20 minučių (nuo 20:45 iki 00:15). stilizuotą Graikijos istoriją, kurioje visi personažai buvo papuošti nuo senovinių bareljefų ir vazų nukopijuotais drabužiais. Jų kūnai ir rūbai buvo nudažyti matinio marmuro spalvų atspalviais ir tai, kad tai yra gyvos būtybės o ne skulptūros, išdavė tik aktorių judinamos galūnės ir mirksinčios akys. Po to vyko paradas (apie 1.5 valandos), kurio metu šalių delegacijos pasirodydavo graikiškai rašomų šalių pavadinimų tvarka.
Olimpinis Sąjūdis: Vertybės ir Tikslai
Olìmpinis są́jūdis, visų olimpizmo vertybes pripažįstančių asmenų ir institucijų suderinta, organizuota, visuotinė ir nuolatinė veikla. Olimpiniam sąjūdžiui vadovauja Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK). Pagrindiniai olimpinio sąjūdžio organizatoriai: nacionaliniai olimpiniai komitetai, tarptautinės ir nacionalinės olimpinių sporto šakų federacijos, olimpinių žaidynių organizaciniai komitetai, kitos TOK pripažintos organizacijos, taip pat sportininkai, treneriai, teisėjai. Priklausymo olimpiniam sąjūdžiui sąlyga - Olimpinės chartijos (Chartija) laikymasis ir TOK pripažinimas. Tikslas - plėtoti kūno kultūrą ir sportą kaip vieną svarbiausių žmogaus fizinės ir dvasinės harmonijos siekimo priemonių, stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą, ugdyti sportininkų tarpusavio supratimą ir draugystę. Sąjūdis apima penkis žemynus, jo kulminacija - pasaulio sportininkų susibūrimas didelėje sporto šventėje - olimpinėse žaidynėse. Sąjūdžio simbolis - penki sunerti žiedai.
Istorinės Sąjūdžio Šaknys Lietuvoje
Apie Olimpijos žaidynių ir jų idėjų atgaivinimą dar Renesanso epochoje užsiminė italas L. Palmeris (1405-1975), paskui vokiečių pedagogas, kūno kultūros teoretikas ir praktikas J. Gutsas-Mutsas (Guts-Muths, 1759-1839). Naujausiųjų laikų sąjūdžio pradžia laikoma 19 a.
Taip pat skaitykite: Rusijos olimpinė apranga: apžvalga
LIETUVOJE sąjūdį galima suskirstyti į tris etapus: I etapas - 1922-1940, II etapas - 1940-1988, III etapas - nuo 1988. Sąjūdžio pradžia laikomi 1922, kai buvo įkurta Lietuvos sportui vadovavusi visuomeninė organizacija Lietuvos sporto lyga (LSL). 1932 LSL funkcijas perėmę Kūno kultūros rūmai negalėjo vadovauti olimpiniam sąjūdžiui, nes buvo valstybinė institucija, todėl pasaulinėms olimpiadoms rengtis buvo nuspręsta steigti Olimpinį komitetą. Kadangi dėl susidariusių sudėtingų aplinkybių Lietuva 1932 nedalyvavo X olimpinėse žaidynėse Los Andžele (Los Angeles, JAV) ir III žiemos olimpinėse žaidynėse Leik Plaside (Lake Placid, Jungtinės Amerikos Valstijos) bei 1936 - XI olimpinėse žaidynėse Berlyne ir IV žiemos olimpinėse žaidynėse Garmiše-Partenkirchene (Garmisch-Partenkirchen, Vokietija), Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) buvo įsteigtas tik 1937. Jo pagrindinė užduotis - surengti 1938 Lietuvos tautinę olimpiadą, t. p. rūpintis Lietuvos sportininkų dalyvavimu olimpinėse žaidynėse. 1939 iš TOK gautas oficialus narystės patvirtinimas ir kvietimas 1940 dalyvauti XII olimpiados žaidynėse Helsinkyje. Dėl prasidėjusio II pasaulinio karo šios ir V žiemos olimpinės žaidynės Garmiše-Partenkirchene neįvyko. Užsimezgę glaudūs Lietuvos olimpiečių ryšiai su TOK SSRS okupacijos ir aneksijos metais buvo nutraukti, represuota nemažai sąjūdžio dalyvių - olimpinio sporto vadovų, organizatorių, sportininkų. 1952-1988 Lietuvos sportininkai dalyvavo devynių olimpiadų žaidynėse ir dvejose žiemos olimpinėse žaidynėse kaip SSRS atstovai. Pasikeitus politinėms sąlygoms 1988 12 11 atkurtas LTOK vėl ėmė vadovauti Lietuvos olimpiniam sąjūdžiui ir siekti, kad būtų sugrąžintas į tarptautinį olimpinį sąjūdį. 1991 LTOK teisės atkurtos - buvo gautas TOK kvietimas Lietuvos sportininkams atskira komanda 1992 dalyvauti XVI žiemos olimpinėse žaidynėse Albervilyje (Albertville, Prancūzija) ir XXV olimpinėse žaidynėse Barselonoje (Ispanija).
Olimpinės Vertybės: Pagarba, Draugystė, Tobulėjimas
Pagrindinės vertybės, kildinamos iš olimpizmo principų, yra tobulėjimas, pagarba ir draugystė. Tikimasi, kad kiekvienas olimpinės šeimos narys savo elgesiu įkūnys šias pagrindines vertybes. Išskiriami šie pagrindiniai olimpinio judėjimo principai:
- Kūno, valios ir proto darna, pasiekiama jungiant sportą su kultūra ir švietimu.
- Sporto pavertimas harmoningo žmonijos vystymosi įrankiu.
- Sportavimas - žmogaus teisė. Kiekvienam žmogui reikia suteikti galimybę užsiimti sportu jo nediskriminuojant.
Šie principai gali pagerinti bendruomenės narių ar mokyklos gyvenimą, nes jie skatina sveiką gyvenseną, tarpusavio supratimą ir pagarbą.
Kilnaus Sportinio Elgesio Pavyzdžiai Lietuvoje
Lietuvoje kilnaus sportinio elgesio judėjimas vystomas nuo 1993 metų. Lietuvos kilnaus sportinio elgesio apdovanojimų laureatai pagerbiami kasmet, siekiant įkvėpti ne tik sportiniais laimėjimais, bet ir sąžiningu bei garbingu sportiniu elgesiu.
Apdovanojimai Už Nuopelnus ir Kilnius Poelgius
Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete (LTOK) vykusiose ceremonijos metu šešių nominacijų nugalėtojams apdovanojimus įteikė olimpinė čempionė, LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ir Lietuvos kilnaus elgesio sporte (angl. „Fair Play“) komiteto prezidentė, olimpietė Austra Skujytė.
Daina Gudzinevičiūtė teigia: „Džiaugiuosi, kad jau daug metų apdovanojame žmones, įkvepiančius ne tik savo sportiniais laimėjimais ir rezultatais, bet ir sąžiningu bei garbingu sportiniu elgesiu. Olimpinės vertybės - pagarba, draugystė, tobulėjimas - yra neatsiejama sporto dalis. Ačiū, kad savo pavyzdžiu prisidedate prie jų sklaidos“.
Visus nominantus analizavo ir vertino Lietuvos kilnaus sportinio elgesio komisija, kuri iš būrio kandidatų išrinko kiekvienos nominacijos laureatus.
Austra Skujytė teigia: „Galima pastebėti, kad čia dažniausiai įvertinami žmonės, kurie dirba ne visai patogiai. Turbūt paprasčiau yra dirbti su gabiais ir rezultatų norinčiais siekti žmonėmis, bet „Fair play“ bendruomenė yra tokia, kuri ne tik siekia rezultato, bet ir suteikia galimybę sportuoti neįgaliems žmonėms, sujungia visus į vieną būrį. Šis žmogiškumas mus labai džiugina, nes ta neįgaliųjų atskirtis nuo visuomenės prieš kažkiek metų buvo daug didesnė“.
#