Mažeikių futbolo klubas turi turtingą ir įvairią istoriją, besitęsiančią nuo XX a. pradžios iki šių dienų. Per šį laikotarpį komanda išgyveno pakilimus ir nuosmukius, tačiau išliko svarbia Mažeikių miesto sporto dalimi. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius Mažeikių futbolo klubo istorijos etapus, svarbiausius įvykius ir asmenybes, prisidėjusias prie jo populiarumo.
Futbolo Pradžia Mažeikiuose (1921-1940 m.)
Pirmieji futbolo užuomazgos Mažeikiuose siekia Pirmojo pasaulinio karo laikotarpį, kai mokyklinio amžiaus vaikai stebėjo vokiečių karių žaidimą su kamuoliu. Tačiau tik po karo, apie 1921 m., Mažeikiuose apsigyvenęs futbolo mėgėjas Giniotis, prieš karą žaidęs Liepojoje, supažindino vietinius gyventojus su futbolo taisyklėmis ir technika. Prie jo prisijungė pirmieji futbolininkai Dimavičius, Jonas Skardis, Biela, Venslavičius.
Nuo 1924 m. vasario 1 d. Mažeikiuose apsigyveno iš Sedos atvykęs futbolininkas Antanas Jauga, kuris futbolą žaisti išmoko tarnaudamas 1921-1923 m. kariuomenėje. Grįždamas iš kariuomenės, jis atsivežė futbolo taisykles ir aikščių išmatavimus ir pradėjo organizuoti Sedoje futbolo komandą „Šarūnas". 1925 m. Stasys Skeivys persikėlė gyventi į Mažeikius ir buvo pakviestas į vietos futbolo komandą. Po poros metų tapo komandos kapitonu. Tais pačiais metais į Mažeikius atvyko Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos atstovas, kuris užverbavo Mažeikių futbolo komandą žaisti jų sąjungoje.
Iš pradžių Mažeikių futbolo komanda neturėjo nuolatinės aikštės, todėl treniravosi įvairiose vietose. Vėliau buvo išsinuomotas žemės sklypas iš valstiečio Stasio Milieškos, kur buvo įrengta pirmoji futbolo aikštė. Po kelerių metų komanda persikėlė į Skurvydo pušynėlį, Paventyje, kur nuoma buvo pigesnė. Trečiai futbolo aikštei 1930 m. miesto savivaldybė paskyrė miško žemės sklypą (dabar čia karių kapinės).
1926 m. 11 komandos narių dviračiais išvyko į Telšius, kur susitiko su vietos „Džiugo" komanda ir rungtynes laimėjo 4:3 rezultatu. Šios rungtynės dar labiau padidino norą žaisti su stipresnėmis komandomis. Kadangi Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungą Mažeikių futbolo komados nerėmė, o žarstėsi vien pažadais, 1926 m. ją ėmėsi remti Lietuvos socialdemokratų partijos Mažeikių skyrius. Todėl 1926 m. rugpjūčio mėn. futbolo komanda jau vadinosi Lietuvos socialdemokratų partijos Mažeikių „Žiežirbos" skyriaus sporto sekcijos futbolo komanda.
Taip pat skaitykite: Istorija ir įvairovė: pavojingos sporto šakos.
Po 1926 m. gruodžio 17 d. įvykusio valstybės perversmo futbolo komandai teko grįžti prie savo buvusios sąjungos. Tuo metu Mažeikių komandą sudarė: Juozas Remis, Pranas Stonkus, Kostas Bernotas, Juozas Čijunskas, Alfonsas Molis, Adolfas Molis, Giniotis ir Kacas, vartininkai Jonas Morkūnas, Viktoras Skeivys, Stasys Skeivys, Vytautas Rutkauskas, Jonas Gurskis ir Antanas Jonas. Po šių įvykių prasidėjo sporto krizė, beveik išnyko miestelių futbolo komandos, nebeliko rėmėjų, tarp sportininkų vyko neapykanta, kiršinimas. 1929 m. įtampai atslūgus vyko komandos susitikimai su Skuodo bei Šiaulių miesto komandomis.
1930 m. prie Mažeikių trečio šaulių būrio įskūrė sporto sekcija, kuri pasivadino Mažeikių šaulių sporto klubu (MŠSK). Šis klubas iš Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos priklausomybės prisiviliojo Mažeikių futbolo komandą. 1931 m. Mažeikiuose pradėjo kurtis ir jaunalietuvių futbolo komanda (vad. Virkutis).
1940 m. Mažeikių sportininkai atsikratė visais šaulių bei jaunalietuvių sportininkais ir susiorganizavo savo klubą, kurį pavadino „Spartako" vardu. „Spartako" futbolo komandos kapitono pareigas sportininkai patikėjo Algirdui Lupeikai. Komandą sudarė: vartininkas Albinas Giniotis, Juozas Morkūnas, Petras Rupeika, Alfonsas Petrauskas, Juozas Gailius, Alfonsas Čiapas, Stasys Ignotas, Aleksandras Lemežis, Sergiejus Mirončikas, Vincas Liseckas ir Danielius Turila. Ši komanda savo pirmąsias draugiškas varžybas turėjo su Telšių pulko rinktinės tarybiniais kariais ir laimėjo rezultatu 8:1.
Pokario Metai ir "Žalgiris" Era (1945-1990 m.)
1944 m. lapkričio 25 d. Mažeikiuose sporto pirmininko pareigos patikėtos Boleslovui Končiui. Tarybiniai kariai, žuvusiems kariams laidoti, panaudojo futbolo aikštę ir įrengė kapines. Netrukus buvo įrengta kita futbolo aikštė, prie buv. aštuonmetės mokyklos (dabar čia senamiesčio parko stadionas).
Nuo 1945 m. gegužės 1 d. sporto pirmininku paskirtas Vytautas Puzinas, kuris ėmėsi iniciatyvos organizuoti pirmąją futbolo komandą. Šios komnados nariai: Anupras Skabeikis (vartininkas), Stasys Ignotas, Edvardas Raudonis, Alfonsas Petrauskas, Aleksas Lemežis, Aloyzas Šveikauskas, Stasys Jonkus, Alfonsas Vitkus, treneris Alfonsas Kiudulas. Ši pirmoji futbolo komanda pirmąjį draugišką susitikimą turėjo naujojoje aikštėje su vietos dalinio tarybiniais kariais, kurie tvarkė aikštę. Antras draugiškas susitikimas įvyko taip pat toje pačioje aikštėje su Vainodės tarybiniais kariais.
Taip pat skaitykite: Sporto pavojai
Nuo 1945 m. birželio 1 d. Mažeikiuose įsteigta laisvoji sporto draugija „Žalgiris", kurios pirmininkas buvo Vytautas Motiejūnas. Kartu jis ėjo Kūno kultūros ir sporto komiteto inspektoriaus pareigas. Per šiuos metu Mažeikių apskrityje suburtos septynios futbolo komandos. 1946 m. Mažeikių sporto klubo „Žalgiris" komanda pirmą kartą dalyvavo Žemaitijos zonos pirmenybėse LIetuvos TSR futbolo meistro vardui gauti.
1947 m. Laisvoji sporto draugija „Žalgiris" subūrė antrą futbolo komandą, kuri 1948-05-30 sužaidė pirmąsias oficialias rungtynes su Plungės „Spartako" futbolo komanda ir laimėjo rezultatu 1:0. Šią komandą taip pat globojo linų fabrikas ir ji pavadinta futbolo komanda „Linas".
1954 m. įkurta „Apavo“ komanda, žaidusi Šiaulių zonoje. Vienas didžiausių iniciatorių suburti pajėgesnę komandą buvo Stasys Skeivys, o jo pradėtą darbą vėliau tęsė žinomi futbolininkai, jo sūnus Romanas Skeivys ir Kornelijus Skeivys. Komanda buvo suburta prie Mažeikių elektrotechnikos gamyklos (įkurta 1959 m., priklausė Vilniaus „Elfos“ gamybiniam susivienijimui). 1961 m. ji pateko į A klasę, bet tik vienam sezonui.
1972 m. suburta komanda „Atmosfera“, kurią rėmė Mažeikių kompresorių gamykla. 1973 m. ji vėl pateko aukščiausiojon lygon, kur sugebėjo laimėti auksą 1976 ir 1979 m. Komanda 1976 m. žaidė TSRS „Auksinės varpos“ taurės finaliniame turnyre Aboviane (Armėnija), kur tarp 8 komandų užėmė 4-ąją vietą.
Šiuo laikotarpiu Mažeikių futbolas išgyveno pakilimą, o „Atmosfera“ tapo viena stipriausių Lietuvos komandų.
Taip pat skaitykite: NBA žvaigždės vadovų kėdėje
"Romar" Era: Čempionų Titulas ir Trumpalaikis Žydėjimas (1992-1995 m.)
Atgavus Nepriklausomybę, 1992 m. Mažeikių verslininkas Romas Marcinkevičius įkūrė futbolo klubą, kuris galėtų mesti iššūkį pripažintoms Lietuvos komandoms. Klubas buvo pavadintas ROMAR, verslininko garbei. R. Marcinkevičius subūrė stiprią komandą ir pavertė ROMAR tikru europietišku klubu, kuris turėjo gausų būrį sirgalių, infrastruktūrą ir t. t.
1994 m. ROMAR daug kam netikėtai tapo šalies čempionu. Šias „auksines“ rungtynes Mažeikiuose stebėjo apie 5000 žiūrovų. Tuomet komandoje žaidė N. Gudaitis, Egidijus Žukauskas, Rolandas Vaineikis, Gintaras Juodeikis, Vidmantas Vertelis.
Tačiau 1995 m. vasarą klubą ištiko finansinė krizė. R. Marcinkevičius išvyko gyventi į JAV, o ROMAR buvo pašalintas iš aukščiausiosios lygos.
Europos Futbolo Debitas
Būdamas Lietuvos čempionu, ROMAR turėjo galimybę debiutuoti UEFA Čempionų lygos atrankoje. 1994 metų rugpjūtį Mažeikių komanda žaidė Panevėžyje pirmąsias šio turnyro rungtynes. Mažeikių ROMAR futbolininkai nusileido švedams 0:2, kiekviename kėlinyje praleidę po įvartį. Po dviejų savaičių Švedijoje ROMAR pralaimėjo rungtynes tokiu pat rezultatu, vėl praleidusi po įvartį kiekviename kėlinyje.
ROMAR ekipos treneris Saulius Vertelis pralaimėjimus komentavo: „Švedai buvo pajėgesnė komanda: žaidžia plačiau, kovingiau, techniškiau, sugeba kamuolį nukreipti ten, kur pavojingiausia". Tuometinio ROMAR komandos kapitono Nerijaus Gudaičio teigimu, tik keli ekipoje buvę žaidėjai turėjo tarptautinių rungtynių, kad ir su buvusios SSSR komandomis, patirties.
Po rungtynių mažeikiškių treneris pasakojo: komandai įspūdį paliko nedidelis, bet tvarkingas ir labai jaukus stadionas, prieš rungtynes aidėję Švedijos ir Lietuvos himnai, ypač jaudino tai, kad švedų berniukas mūsų šalies himną sugiedojo lietuviškai. Anot N. Gudaičio, stadionas paliko didelį įspūdį.
N. Gudaitis kalbėjo: „Mūsų ROMAR komanda tuo metu Lietuvoje buvo aprūpinama profesionaliai - aukščiausiu lygmeniu, o štai Solnos ekipoje tik penki pagrindiniai žaidėjai buvo kaip profesionalai, visi kiti turėjo papildomus darbus. Pavyzdžiui, aš dengiau aukštą juodaodį puolėją, kuris dirbo paštininku ir tik po darbo ateidavo į treniruotes. Nieko neįprasto - kas norėjo tuo metu oriai gyventi, turėjo ir verstis kaip išmanydamas“.
Nuosmukis ir Bandymai Atsigauti (1996-2010 m.)
Po ROMAR išnykimo Mažeikiai neliko be futbolo. Gana greitai buvo atkurtas FK „Mažeikiai“, gavęs teisę žaisti IV lygoje. Tačiau klubas tokių aukštumų kaip ROMAR nebepasiekė.
2010 m. FK „Mažeikiai“ įvykdė LFF „A“ lygos licencijavimo reikalavimus ir vėl žaidė stipriausioje Lietuvos futbolo lygoje. Tačiau komanda neturėjo didelių ambicijų ir stengėsi išlikti lygoje.
Prieš čempionato pradžią komandos treneris Nerijus Gudaitis sakė: „Kiekvienose rungtynėse stengsimės pasisemti patirties, naujų įgūdžių. Tobulėsime, nes esame ryžtingi ir valingi“.
"Atmosfera": Naujas Etapas Mažeikių Futbole (2012 m. - dabar)
2012 m. Mažeikiuose įsteigtas futbolo klubas „Atmosfera“, išskirtinis tuo, kad jo steigėjai - auklėtinių tėveliai ir treneriai. Klubas siekia populiarinti futbolą Mažeikiuose ir sudaryti sąlygas vaikams ir jaunimui sportuoti ir tobulėti.
Klubas organizuoja įvairius renginius, tokius kaip mažųjų futbolininkų festivalis, masinio futbolo kamuolio žongliravimo renginys „Prie rekordo gali prisidėti ir tu“, Mažeikių rajono atvirosios 11×11 futbolo pirmenybės „FK Atmosfera” taurei laimėti.
Nuo 2013 m. pavasario klubas formuoja II lygos futbolo komandą, kuri atstovauja Mažeikius II lygos futbolo čempionate.
Šiuo metu klubo „FK Atmosfera” auklėtinių skaičius - 126. Sudarytos 8 futbolininkų komandos įvairioms amžiaus grupėms.
Klubas savo renginiais ir veikla stengiasi būti aktyvus ir visuomeniškas. išbandyti jėgas futbolo aikštelėje pasikviečiami vaikų našlaičių globos namų, vaikų dienos centro, bei specialiosios mokyklos auklėtiniai. klubo auklėtiniai dalyvauja šventiniuose bėgimuose, organizuojamuose Trijų Karalių dienos proga.
Pasak N. Gudaičio, pagrindiniu rūpesčiu lieka pagrindinio stadiono infrastruktūra - trūksta patalpų rungtynių dalyviams.
Futbolo Tradicijos ir Veteranų Indėlis
Mažeikiuose futbolas turi gilias tradicijas, kurias puoselėja futbolo veteranai. Futbolo sąjūdį mūsų mieste sukėlė „Elektros“ komanda, kurioje pirmuoju smuiku griežė broliai Romas ir Kornelijus Skeiviai. Jų vedama Mažeikių futbolo komanda 1961 metais pateko į šalies futbolo A lygą ir joje išsilaikė 5 metus iki tol, kol broliai persikėlė rungtyniauti į Šiaulius.
Futbolo veteranai, tokie kaip Valerijonas Mitkevičius, Romas Šaulys, Zenonas Kisminas, daug metų atidavė Mažeikių futbolui ir prisidėjo prie jo vystymosi. V. Mitkevičius dvejus metus treniravo „Melioratoriaus“ komandą, o po to - Mažeikiuose susibūrusią „Montuotojo“ komandą.
Veteranai prisimena, kad anksčiau futbolas buvo gerokai griežtesnis: varžovai kirsdavo per kojas nesigailėdami, bet neturėdavai laiko voliotis ant žolės, kilai ir vėl bėgai, tik po rungtynių skaičiuodavai mėlynes ir kraujosruvas.
N. Gudaitis pasakojo, kad jaunieji mažeikiškiai neužmiršta ROMAR, kas yra malonu. Jau ne kartą, kai atidirbame treniruotėse baudos smūgius iš standartinių padėčių, išgirstu iš 12-13 metų vaikų: „Treneri, matėme kokiu puikiu smūgiu pelnėte įvartį į Vilniaus „Žalgirio“ vartus, kai žaidėte už ROMAR“. Vadinasi, žiūri „Yuotube“ ir domisi, kaip anksčiau rungtyniaudavome. Savo pėdsaką rajono futbolo istorijoje palikome ir tuo, kad auklėtiniai nevadina kitaip centrinio stadiono žaliosios vejos kaip ROMAR stadionu, o dirbtinė aikštė jiems ir lieka dirbtine aikšte.
Infrastruktūros Pokyčiai ir Jaunimo Futbolo Plėtra
Pastaraisiais metais Mažeikiuose pagerėjo futbolo infrastruktūra. Standartinių matmenų dirbtinės dangos aikštė su LFF projekto pagalba įrengta Mažeikiuose, greta pagrindinio stadiono.
Pasak N. Gudaičio, anksčiau vasario mėnesiais buvo neįmanoma žaisti futbolo, stadiono aikštė tam nebuvo pritaikyta. Pernai treniravomės beveik visą žiemą, nes beveik nebuvo sniego, o šiemet vaikinai nuo vasario padėjo treniruotis ir tobulėti. Dabar treneriai gali tikrai jaustis kaip treneriai ir negalvoti, kaip motyvuoti žaidėjus. Dar itin svarbu, kad įrengtas labai geras apšvietimas.
Šiuo metu Mažeikiuose yra 15 vaikų futbolo grupių, tad aikštė leido išspręsti problemą dėl tinkamų treniruočių vietų trūkumo.