Futbolas, kaip sporto šaka, turi gilias šaknis, siekiančias antikinę Graikiją ir Romą, tačiau tikrąjį pripažinimą jis įgavo Didžiojoje Britanijoje XIX amžiuje. Didėjant urbanizacijai ir miestų gyventojų skaičiui, susiformavo daugybė komandų, tačiau vieningos taisyklės neegzistavo. 1863 m. buvo įsteigta Anglijos futbolo asociacija, o vėliau ir Škotijos futbolo asociacija, kurios padėjo suvienodinti taisykles.
Pirmosios tarptautinės futbolo rungtynės įvyko 1872 m. Glazge, kur susitiko Anglijos ir Škotijos komandos. Vis didesnis dėmesys futbolui susilaukė ir žemyninėje Europoje bei kituose pasaulio regionuose. 1904 m. buvo įsteigta Tarptautinė futbolo asociacijų federacija - FIFA.
Pasaulio čempionatų ištakos
Futbolo mėgėjai nebuvo linkę tenkintis vien savo sporto šakos atstovavimu olimpinėse žaidynėse. Prancūzijos futbolo federacijos prezidentas Anri Delonė pasiūlė rengti Europos ir pasaulio futbolo čempionatus. Pasaulio čempionatą pavyko surengti gana greitai, jau 1930 m., o štai pirmasis Europos futbolo čempionatas įvyko tik 1960-aisiais Paryžiuje.
Pirmasis pasaulio čempionatas Urugvajuje
Nusprendus rengti pasaulio futbolo čempionatą 1930 m., iškilo klausimas, kurioje šalyje jis turėtų vykti. FIFA kongrese buvo svarstomos Ispanijos, Italijos, Nyderlandų, Švedijos ir Urugvajaus kandidatūros. Urugvajus buvo laikomas favorite, nes rinktinė buvo du kartus tapusi olimpine čempione.
Urugvajus pažadėjo pastatyti modernų stadioną Montevidėjuje ir padengti nemažą dalį čempionate dalyvausiančių rinktinių narių išlaidų. Prancūzų skulptorius Abelis Lafleras gavo užsakymą sukurti čempionato prizą.
Taip pat skaitykite: Prancūzijos slidinėjimo gidą
Tai buvo pirmasis ir vienintelis pasaulio futbolo čempionatas, prieš kurį nevyko kvalifikaciniai atrankos turnyrai. Be šeimininko Urugvajaus, į čempionatą užsiregistravo nemažai Vakarų pusrutulio rinktinių. O štai europiečiai atsakyti delsė, nors FIFA prezidentas Žiulis Rimė ragino dalyvauti čempionate. Senajam žemynui atstovavo tik keturios šalys: Prancūzija, Belgija, Jugoslavija ir Rumunija.
Urugvajaus sostinėje Montevidėjuje buvo pastatytas įspūdingas „Centenario“ stadionas. Komandos buvo suskirstytos į A, B, C ir D grupes. Finalinės rungtynės vyko liepos 30 d. „Centenario“ stadione. Pergalę rezultatu 4:2 šventė urugvajiečiai, tapę pirmojo pasaulio futbolo čempionato nugalėtojais.
Čempionatų tąsa
Vėliau čempionatai vyko kas ketverius metus, tik dėl Antrojo pasaulinio karo buvo padaryta pertrauka. Penkiose šalyse (Brazilijoje, Italijoje, Meksikoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje) pasaulio futbolo čempionatai vyko po du kartus, o 2002-aisiais čempionatas surengtas iškart dviejose valstybėse - Japonijoje ir Pietų Korėjoje.
Prancūzijos kelias į futbolo elitą
Prancūzijos nacionalinės futbolo rinktinės, arba „Les Bleus“, istorija Pasaulio čempionatuose yra kupina pakilimų ir nuosmukių, triumfo akimirkų ir skaudžių pralaimėjimų. Nors Prancūzija laikoma Pasaulio čempionato pradininkais, stipri komanda susirinko tik šeštajame praeito amžiaus dešimtmetyje.
1958 m. pasaulio čempionatas Švedijoje
Komanda, kurioje žaidė nepakartojami Raymon Kopa ir Žiustas Fontenas, sužibėjo 1958 metų Pasaulio čempionate. Nors prancūzai pusfinalyje 2:5 nusileido Brazilijai, Fontenas įėjo į futbolo istoriją, kaip 13 įvarčių Pasaulio čempionate autorius.
Taip pat skaitykite: Prancūzijos futbolo rezultatai
Aukso amžius: 1980-ieji
Aštuntojo dešimtmečio pradžioje Prancūzijoje išaugo futbolininkų karta, kuri talentais nenusileido savo žymiesiems senoliams. Žiressas, Platini, Batsas, Tigana, Battistonas, Tresoras - šie žaidėjai diktavo Europos futbolo madas. 1982 metais Pasaulio čempionate Ispanijoje prancūzai į finalą nepateko tik po pusfinalio 11 metrų baudinių serijos su vokiečiais.
1984 metais prancūzai atsirevanšavo, laimėdami Europos čempionatą namuose. Finale prancūzai nugalėjo Ispaniją. Michelis Platini šiose pirmenybėse įmušė devynis įvarčius.
1986 metais Pasaulio čempionate Meksikoje Prancūzijos rinktinė užėmė trečiąją vietą.
Triumfas namuose: 1998 m. pasaulio čempionatas
1998 metais Prancūzija pirmą kartą tapo pasaulio čempione, finale 3:0 nugalėjusi Braziliją. Ši pergalė suvienijo šalį ir įkvėpė naują kartą futbolininkų.
Euro 2000: dar vienas titulas
2000 metais, jau Europos pirmenybėse, Roger Lemerre vadovaujami prancūzai pakartojo šį pasiekimą žemyno lygyje. Finale prancūzai nugalėjo Italiją. Davidas Trezeguet pelnė auksinį įvartį pratęsimo metu.
Taip pat skaitykite: Kilnaus elgesio skatinimas futbole
Nuosmukis ir atsitiesimas
XXI amžiaus pradžia Prancūzijai buvo nesėkminga. 2002 metų Pasaulio čempionate prancūzai užėmė paskutinę vietą grupėje ir neįmušė nė vieno įvarčio. 2004 metų Europos čempionate prancūzai ketvirtfinalyje pralaimėjo Graikijai.
Tačiau Prancūzija sugebėjo atsitiesti. 2006 metų Pasaulio čempionate prancūzai pasiekė finalą, kuriame po baudinių serijos pralaimėjo Italijai.
Antrasis triumfas: 2018 m. pasaulio čempionatas
2018 metais Rusijoje vykusiame pasaulio čempionate Prancūzija antrą kartą tapo planetos čempione, finale 4:2 įveikusi Kroatiją. Ši pergalė įtvirtino Prancūzijos, kaip vienos stipriausių pasaulio futbolo valstybių, statusą.
Prancūzijos futbolo fenomenas
Prancūzija pastaruosius kelis dešimtmečius išaugina daugiausiai pasaulio čempionatų dalyvių. 2018 metais Rusijoje vykusiame pasaulio čempionate dalyvavo net 82 futbolininkai, gimę kitoje šalyje, nei ta, kuriai jie patys atstovauja. Daugiau nei trečdalis jų, 29, gimė Prancūzijoje.
Imigracijos įtaka
Antrojo pasaulinio karo metu Prancūzija buvo stipriai nuniokota. Valdžia nusprendė, kad į šalies vidų reikia susigrąžinti kuo daugiau kažkada anksčiau iš čia išvykusių žmonių ir taip pradėti savotišką naują erą. Iki 1965 metų Prancūzija buvo daugiausiai imigrantų sulaukusi šalis. Didelė dalis imigrantų apsigyveno aplink didžiuosius šalies miestus: Paryžių, Lioną, Marselį.
Futbolo akademijos
Jau 1972 metais buvo įkurta nacionalinė futbolo akademija „Institut National du Football“, turėjusi apjungti bene visus didžiuosius šalies klubus, jų jaunuosius talentus. 1976-aisiais nacionalinė futbolo akademija apjungė visus svarbiausius Prancūzijos futbolo taškus ir tapo vyraujančia futbolo sistema šalies viduje.
Paryžiaus efektas
Net 38 procentai imigrantų Prancūzijoje apsigyvena Paryžiaus priemestyje. Būtent čia dažnai užgimsta naujosios futbolo žvaigždės. 2018 metais pasaulio čempionate Rusijoje dalyvavo net 16 futbolininkų, gimusių ir augusių Paryžiaus teritorijoje. Aštuoni iš jų atstovavo Prancūzijos rinktinei.
tags: #prancuzijos #futbolo #rinktine #pasaulio #cempionate