Prienų sporto mokyklos istorija yra glaudžiai susijusi su Prienų miesto ir krašto raida. Šiame straipsnyje apžvelgsime mokyklos ištakas, raidą, svarbiausius įvykius ir pasiekimus, taip pat jos indėlį į Prienų krašto sporto gyvenimą.
Prienai XIX amžiuje: nuo kaimo iki miestelio
Prienų krašto istorija siekia gilią senovę, tačiau reikšmingas etapas prasidėjo XIX amžiuje. Po Napoleono karų, 1815 m. Vienos kongrese, Prienai atiteko Rusijos imperijos valdomai Varšuvos karalystei (Lenkijos kongreso karalystė). 1827 m. Lenkų karalystės ir slavų šalių geografijos žodyne rašoma, kad Prienuose gyveno 1972 gyventojai, buvo 187 mediniai ir 10 mūrinių namų, medinė katalikų bažnyčia ir mūrinė žydų sinagoga, dvi pradžios mokyklos.
Pirmosios mokyklos Prienų krašte pradėtos steigti dar XVI a. prie parapijos bažnyčių. Prienų krašte veikė Stakliškių, vėliau Balbieriškio, Užuguosčio, Pakuonio ir Birštono mokyklos, kuriose iki 1863 metų sukilimo dalykai buvo dėstomi lenkų kalba. Mokslas prasidėdavo nuo Visų Šventųjų, baigdavosi apie Šv. Oną. 1841 m. Prienuose įsteigus evangelikų liuteronų (vokiečių) parapiją, 1844 metais pastatoma pirmoji protestantų bažnyčia, o 1849 m. 1857 m. pasibaigus Sapiegų valdymui Prienai perėjo Rusijos imperijos iždui. Dauguma seniūnijos dvarų buvo išdalinti užsitarnavusiems generolams. 1862 m. gyventojų skaičius Prienuose išaugo iki 2688 gyventojų, buvo jau 206 namai.
1863-1864 metų ATR sukilimas prieš Rusijos imperijos valdžią neaplenkė ir Prienų krašto. 1863 metų vasario - balandžio mėn. Prienuose susiformavo V. Kaminsko sukilėlių būrys. Susijungę su Kauno sukilėliais du kartus susirėmė su caro kariuomene. Sukilimas buvo pralaimėtas ir tai šiek tiek pristabdė tolimesnę miestelio plėtrą. Spaudos draudimas ir mokyklų uždarymas paskatino knygnešystės veiklą Prienų krašte.
1866 metais Prienų žemės ir Kvietiškio dvaras (Marijampolės raj.) caro paliepimu atiduodamas valdyti vokiečių kilmės grafui Fiodorui Rembertui fon Bergui. Neilgai trukus, galimai dar 1868 m. (dalyje šaltinių minima ši data, tačiau ji nėra patvirtinama) žydų kilmės verslininkas L. Goldbergas Prienuose įkuria degtinės gamyklą (didžioji dalis rašytinių šaltinių linkusi nurodyti 1873 metų įkūrimo datą). Gamykla 1874 m. pirmą kartą paminėta Marijampolės apskrities viršininko raporte, kuriame teigiama, kad Prienų miestietis L. Goldbergas valdo degtinės gamyklą, įsikūrusią mūriniame pastate, priklausančiame jo tėvui, miestiečiui Jankeliui Goldbergui. Namas apdraustas 830 rublių suma, o jo rūsyje taip pat vykdoma gamybinė veikla. Pastato draudiminė vertė 150 rublių. Nurodoma produkcija - degtinė, likeris, romas bei metinės gamybos apimtis ir kaina: 300 kibirų likerio po 3 rublius 25 kapeikas ir 240 kibirų degtinės, kurios kibiro kaina taip pat 3 rubliai ir 25 kapeikos. Produkcija būdavo parduodama vietoje urmu miesto parduotuvėse ir smuklėse. XIX a. Be bravoro Prienuose veikė vienas seniausių malūnų Kranto g., kurį iki 1892 metų iš dvaro nuomojosi Olpa. 1892 m. jį nusipirko Zalmonas, vėliau malūno valdymą patikėjęs savo posūniui Bagranskiui. Deja, malūnas Pirmojo pasaulinio karo metais sudegė. Be šio malūno Prienuose dar veikė M. Šalčiaus ir tuo metu moderniausiais A. A. Miškinio knygoje „Užnemunės miestai ir miesteliai“ rašoma, kad nuo 1888 m., plečiantis statybai Užnemunės miestuose ir miesteliuose, buvo priimtas nutarimas parengti miestelių reguliavimo planus. Prienų reguliavimo planas sudarytas 1896 m. 1902 metų pradžioje jis buvo svarstytas Rusijos imperijos vidaus reikalų ministerijos ūkio departamente ir grąžintas pataisyti, galiausiai priimtas 1903 metais. 1900 metais Butlerių pilies griuvėsiai dar buvo išlikę. 1901 metais Prienuose gyveno 3849 žmonės iš jų 367 lietuviai, 1030 lenkų, 2437 žydai, 14 rusų ir vienas baltarusis. Neaišku, dėl kokių priežasčių nenurodyti vokiečiai, galimai, jie priskirti prie lietuvių ir lenkų.
Taip pat skaitykite: Molėtų gimnazija
XX amžiaus pradžia: švietimas ir plėtra
XX a. pradžioje Prienuose pagyvėjo statybos. 1904 m. buvo tvarkomos miesto gatvės, o 1905-1906 m. pastatyta nauja evangelikų liuteronų mokykla, suremontuota šios konfesijos bažnyčia, prie jos pastatyta varpinė. 1904 metais panaikinus spaudos draudimą, Prienuose veikė 4 pradinės mokyklos: rusiškoji (vėliau lietuviškoji), lenkų, žydų ir vokiečių. 1909 m. iškilo Isako Michlerio mūrinis namas. Vokiečių karo žvalgybos duomenimis, kuriais apibūdinti Prienai dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą, nurodoma, kad miestas planuotas, gatvės plačios, gyvena 3169 žmonės iš jų net pusė žydų, veikė dvi bažnyčios: katalikų ir protestantų, sinagoga (Beit midrašas nuo 1903 m.), paštas ir telegrafas, vaistinė, alaus darykla, du bankai bei vyko plati prekyba. XX a. II dešimtmečio pradžioje Vokietijos kariuomenės generalinis štabas parengė žemėlapį, kuriame buvo užfiksuota Prienų miestelio schema. Schemoje prie miestelio pavadinimo rašoma, kad jame yra 202 namai ir pašto stotis. Joje dar vaizduojama kitoje upės pusėje susidariusi miesto dalies užuomazga, kuri buvo pavadinta Papriene, joje tuo metu buvo 10 namų. Naujuose Prienuose ir Drobingoje (t. y. Pirmojo pasaulinio karo pradžioje Rusijos armija Prienuose pastatė laikiną medinį tiltą per Nemuną, kuris 1915 metais traukiantis daliniams buvo išardytas. Pėsčiųjų tiltas buvęs kiek žemiau šio. Karo metais miesto pastatai nenukentėjo, tačiau dalis miestiečių pasitraukė į Rusiją, o kariuomenė išplėšė ir išvežė „Goldberg“ alaus daryklos įrengimus. 1915 m. Prienus užėmę vokiečiai pastatė pirmą pastovų medinį tiltą per Nemuną. Prienuose pradėjus įsigalėti okupantų valdžiai viskas turėjo būti skiriama Vokietijos kariuomenės išlaikymui ir jos užnugario rėmimui. Okupantai vykdė rekvizicijų sistemą, kraštas buvo apkrautas įvairiais mokesčiais. 1916 m. balandžio 6 d. įsaku buvo įvestas pagalvės mokestis po 8 markes per metus. Imami mokesčiai už žemę, šunis, pravažiavimą keliais. Be įvairių mokesčių būta ir nemažai draudimų: uždrausta šerti gyvulius grūdais ir miltais, pirkti ir pardavinėti javus, uždrausta skersti gyvulius be kreishauptmano leidimo, neleidžiama kepti saldžių pyragų ar gaminti bet kokios rūšies muilą. Vokiečių okupacijos metais Prienuose taip pat neveikė mokyklos.
"Žiburio" draugijos indėlis į Prienų švietimą
Svarbus etapas Prienų švietimo istorijoje yra susijęs su „Žiburio“ draugija. 1905 m. gruodį kunigas J. Staugaitis Marijampolėje įsteigė „Žiburio“ švietimo draugiją. Jos tikslas buvo ugdyti tautiškumo katalikybės dvasią, švietimo veikloje dalyvaujantiems lietuviams teikti visokeriopą pagalbą, skatinti solidarumą ir bendruomeniškumą. Ši draugija leido žurnalą „Žiburys“, steigė bibliotekas, beglobių vaikų ir senelių prieglaudas, rengė koncertus ir vaidinimus. Jau 1906 m. gruodžio 16 d. įsteigtas „Žiburio“ draugijos skyrius Prienuose. Baigiantis Pirmajam pasauliniam karui, draugijos veikla pagyvėjo, buvo įsteigta pavargėlių prieglauda. 1918 m. sausio 27 d. „Žiburio“ centro valdybos nutarimu buvo pateiktas prašymas leisti atidaryti progimnaziją Prienuose.
1918 m. gegužės 17 d. uolus švietėjas ir sodininkas Višakio Rūdos vikaras Feliksas Martišius atvyko į Prienus su tikslu įkurti progimnaziją. Prienų „Žiburio“ draugijos pavedimu įkūrė Prienų progimnaziją privačiame J. Silvanavičiaus (žinomo dailininko N. Silvanavičiaus) sūnaus name. 1918 m. birželio mėnesio 4-6 d. vyko stojamieji tikybos, lietuvių ir vokiečių kalbos, aritmetikos, geografijos, istorijos egzaminai, o mokslas prasidėjo rugsėjo 1 d. Tuomet suformutos dvi klasės: dvidešimt keturi pirmokai, trisdešimt vienas antrokas. Stojančiųjų amžiaus nežiūrėta: jauniausiam buvo devyneri, vyriausiam - dvidešimt metų. Iš pradžių progimnazijoje dirbo tik trys mokytojai. Pirmieji progimnazijos žingsniai buvo nelengvi. Trūko vadovėlių, kai kurių dalykų iš vienos knygos mokėsi trys keturi mokiniai. Žiemą vargta dėl apšvietimo, nes elektros Prienai neturėjo. Trūkstant patalpų teko dirbti mokyklai nepritaikytose patalpose. Nemenkas rūpestis buvo rasti mokyklai patalpas. Buvo tik viena išeitis - statyti savus namus.
"Žiburio" gimnazija: nuo progimnazijos iki aukšto lygio mokyklos
1920 m. pavasarį direktorius P. Martišius ryžosi pastatyti savo mokyklą: gavęs kurijos leidimą tuoj pat ėmėsi statybos. Vietą parinko senkapiuose už klebonijos sodo, ant kalnelio, netoli Nemuno. Namas buvo suprojektuotas dviejų aukštų, kad jame tilptų ne tik progimnazija, bet ir gimnazija, jei bus gautas leidimas. Tais pačiais metais rugsėjo pradžioje jau savuose namuose pradėjo veikti visos keturios progimnazijos klasės. Įrengus gimnazijos namus, svarbiausias direktoriaus rūpestis buvo mokytojai. Mokykla augo, mokinių daugėjo, ypač nuo 2023 m., kai progimnazija tapo gimnazija. Tais metais mokėsi 286 mokiniai. 1925 m. išleido pirmąją abiturientų laidą.
Direktoriui P. Martišiui rūpinantis mokymo lygiu, kviečiant mokytojauti vis geresnius specialistus, mokyklai pripažintas aukštesnis statusas. 1929 m. išduotame atestate rašoma: „Žiburio“ gimnazija Prienuose su valdžios mokyklų teisėmis“, o nuo 1938 m. atestate skaitome: „Prienų „Žiburio“ Privati Gimnazija su valstybinių mokyklų mokinių teisėmis“. Per trumpą laiką gimnazijoje sukurta gera materialinė bazė: pastatyta graži erdvi gimnazija, įrengti kabinetai, biblioteka, parūpinta pakankamai mokymo priemonių. Mokiniams įrengta dvi sporto aikštės, užveistas didžiulis medelynas, viduryje medelyno pastatytas bendrabutis. Medelyne direktorius pats dirbo su mokiniais, kuriems už darbą mokėdavo iš lėšų, gautų pardavus medelius. III ir IV klasės mokiniai kas savaitę turėdavo po vieną sodininkystės pamoką. Teorinių žinių sėmėsi iš P. Martišiaus parengto vadovėlio „Apie sodą“, prastu oru pamokos vykdavo klasėje. 1930 m. jis su mokiniais suplanavo ir pasodino miesto parką.
Taip pat skaitykite: Istoriniai Prienų krepšinio momentai
Mokykla buvo privati, ministerija algas mokėjo tik mokytojams. Įvestas mokestis už mokslą. Kunigas P. Martišius buvo labai darbštus, tvarkingas, praktiškas, pareigingas, taupus, tiesus, nešališkas, atviras, principingas, jautrus. Jis visas savo jėgas skyrė gimnazijai, pats gyveno labai kukliai, be jokios prabangos, brangindamas kiekvieną minutę. Kasdien apeidavo visas klases, pasibaigus pamokoms, lankydavo mokinių butus. Buvo abstinentas, nerūkė ir nelošė kortomis, turėjo gerą atmintį. Direktorius buvo reiklus ne tik sau, bet ir mokytojams, mokiniams griežtas, tačiau nuoširdus ir savas. P.
Dvi dienas mokykloje, šeštadienį ir sekmadienį, vykdavo trumpos pamokėlės koncertai, po to dar loterija. Atvykdavo svečių. Pinigai, gauti už koncertus ir loterijas, būdavo skiriami sumokėti už mokslą neišgalintiems. Neturtingų mokinių šelpimui dar būdavo surengiami 2-3 spektakliai ir koncertai. Mokinių tarpusavio santykiai buvo geri, vyravo tolerancija, pagarba. Mokykloje buvo puoselėjamos literatūrinės, muzikinės ir sportinės tradicijos. Gimnazijoje veikė ateitininkai, kurie buvo pasidaliję į vyresnių ir jaunesnių kuopeles, šauliai. Kas antrą šeštadienį mokykloje būdavo šokiai. Buvo rengiami vakarai su vaidinimais, kuriuos paruošdavo mokytojai, ypač mokytojas J.
Pokario metai: nuo vidurinės mokyklos iki gimnazijos statuso atkūrimo
1944 m. direktorius F. Martišius atleistas iš pareigų, kurį laiką dirbo Prienų parapijoje. Tada buvo panaikintas gimnazijos statusas, mokykla pavadinta Prienų vidurine mokykla. 1956 m. Prienų vidurinės mokyklos pastatas sudegė. 1956-1959 m. klasės įrengtos Juozo Brundzos name prie Nemuno tilto, name Vytauto gatvėje prie tilto. 1958-1959 m. 1960 m. Rugsėjo 1-ąją Prienų vidurinė mokykla pradėjo veikti naujame pastate. Nuo 1945 m. iki 1975 m. buvo vadinama Prienų vidurine mokykla, o nuo 1976 m. iki 1989 m. 1989 m. direktoriaus Juozo Zaliecko rūpesčiu vidurinei mokyklai grąžintas „Žiburio“ vardas. Nuo 1992 m. mokykloje leidžiamas laikraštis „Salve!“ 1995 m. rugsėjo 1 d. Švietimo ministerija, išanalizavusi mokinių mokymosi rezultatus, patikrinusi žinias, Prienų „Žiburio“ vidurinei mokyklai suteikė gimnazijos statusą (direktorius Juozas Padvelskis). Nuo 2004 m.
Direktoriai nuo 1918 m. Feliksas Martišius (1918-1940 m. Gimnazija išleido nemažai žinomų žmonių Lietuvoje ir pasaulyje: kunigų, mokytojų, rašytojų, poetų, įvairių mokslininkų, teisininkų, politikų, sportininkų, gydytojų, aktorių, dainininkų ir t.t. Kazimieras Plesevičius - agrarinių mokslų daktaras, vienas žymiausių Lietuvos agrochemikas, tręšimų tyrinėtojas. Aldona Irena (Pakšytė) Nenortienė - matematikos vyr. Aldona Marija Matusevičiūtė - Prienų ligoninės vyr. Mantė Kvedaravičiūtė - Lietuvos krepšininkė, moterų rinktinės puolėja, 2012, 2013, 2014 m. Karolis Aliukonis - „Geriausias 2016 m.
Prienų kūno kultūros ir sporto centras (KKSC): sporto tradicijų tęstinumas
Nors straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama švietimo įstaigoms, būtina paminėti ir Prienų kūno kultūros ir sporto centrą (KKSC), kuris tęsia sporto tradicijas Prienų krašte. KKSC vykdo įvairias sportines veiklas, ugdo jaunus sportininkus ir prisideda prie sveikos gyvensenos propagavimo.
Taip pat skaitykite: Komedijos ir kino premjeros Prienuose
Skirdami 1,2 procentus pajamų mokesčio Prienų KKSC, užpildykite formą FR 0512 (4 versija) Pildant formą reikalingi duomenys: E1 - Gavėjo tipas - 2 E2 laukelis „Paramos gavėjo identifikacinis numeris (kodas)“: 190203567 E3 laukelis „Mokesčio dalies paskirtis“: Prienų KKSC Formą pildyti galima popierinę, pridedant asmens dokumento kopiją, išsiunčiant adresu: VMI prie FM Mokestinių prievolių departamento Dokumentų tvarkymo ir archyvavimo skyrių Neravų g. 8, LT66257 Druskininkai. Elektroniniu būdu VMI tinklapyje arba tiesiogiai VMI iki 2020-07-01. Paaukotos lėšos bus naudojamos ugdymo kokybei gerinti (inventoriui, aprangoms įsigyti, aplinkos kokybės gerinimui ir kt.). Dėkojame. Prienų KKSC kolektyvas. Prienai, Pramonės g.
Prienų sporto mokykla šiandien
Šiandien Prienų sporto mokykla yra svarbi Prienų krašto sporto sistemos dalis. Mokykla siūlo įvairias sporto šakas, pritaikytas skirtingoms amžiaus grupėms ir interesams. Kvalifikuoti treneriai padeda jauniems sportininkams tobulinti savo įgūdžius ir siekti aukštų rezultatų. Mokykla taip pat organizuoja įvairius sporto renginius, varžybas ir stovyklas, skatinančias sporto populiarumą ir sveiką gyvenseną.
EVRK 2.1 red. Į šią klasę įeina dailės, vaidybos ir muzikos mokymas, pvz., mokyklose, studijose, klasėse. Numatyta struktūrizuota ugdymo tvarka, specialiai sukurta mokymui ir mokymuisi, pvz., mokinio ir mokytojo santykiai ir (arba) sąveika. Toks mokymas daugiausia skirtas pomėgiams, laisvalaikiui ar saviugdai ir nesuteikia pradinio-aukštojo (tretinio) mokslo kvalifikacijos lygio. - dramos, vaizduojamojo meno, scenos meno ir fotografijos mokyklos, suteikiančios pagrindinio, vidurinio, aukštojo (tretinio) mokslo kvalifikacijas, žr. - užsienio kalbų mokymas, žr. - mediacijos veikla, žr. Pakeistas registracijos adresas iš Prienai, Pramonės g. 20 į Prienai, Pramonės g. Pakeistas registracijos adresas iš Prienai, Birutės g. 7 į Prienai, Pramonės g. Pakeistas registracijos adresas iš Prienų r. sav. Prienų m. Birutės g. 7 į Prienai, Birutės g. Informacijos šaltinis: VĮ Registrų centras, VIRSIS. Informacija apie PVM kodus - VMI. Susipažindami ir naudodami rekvizitai.lt viešinamus įmonių vadovų asmens duomenis tampate savarankišku duomenų valdytoju, kuriam taikomi ES reglamento Nr. 2016/679 (BDAR) reikalavimai.
Sportiniai pasiekimai ir renginiai
Prienų sporto mokyklos auklėtiniai nuolat dalyvauja įvairiose varžybose ir pasiekia puikių rezultatų. Mokykla didžiuojasi savo sportininkais, kurie garsina Prienų vardą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Kovo 30 dieną, Kauno sporto halėje buvo surengtos Hummel badmintono lygos 4 etapo varžybos, kuriose dalyvavo 124 dalyviai. Šiose varžybose sėkmingai dalyvavo 5 mūsų mokyklos mokiniai ir mokytojas bei iškovojo 4 prizines vietas. Austėja Belenavičiūtė kartu su porininke iš Pakuonio iškovojo 2-ją vietą moterų dvejetų E grupėje. Gustas Čekavičius ir Emanuelis Vněk įveikė visus varžovus vyrų dvejetų B grupėje ir džiaugėsi 1-ąja vieta.
Švietėjiška veikla ir bendruomenės įtraukimas
Prienų sporto mokykla aktyviai dalyvauja švietėjiškoje veikloje ir bendradarbiauja su vietos bendruomene. Mokykla organizuoja edukacinius renginius, skirtus vaikams ir jaunimui, kuriuose supažindinama su sporto istorija, vertybėmis ir nauda sveikatai. Taip pat mokykla bendradarbiauja su kitomis švietimo įstaigomis, kultūros centrais ir nevyriausybinėmis organizacijomis, siekdama skatinti fizinį aktyvumą ir sveiką gyvenseną.
Kovo 26 ir 28 dienomis Prienų „Revuonos“ pagrindinės mokyklos 1a ir 1b klasės mokiniams Prienų krašto muziejuje vyko edukacija „Velykų margutis“. Edukaciją vedė edukacinių programų vadovė Emilija Petrauskaitė. Mokiniai buvo supažindinti su Velykų papročiais ir tradicijomis. E. Petrauskaitė papasakojo, kad paprotys marginti margučius atsirado dar pagonybės laikais. Vaikai sužinojo, kad Velykų šventė prasideda Verbų sekmadieniu savaitę iki Velykų. Kovo 15-ąją 9a ir 9b klasių mokiniai Kauno IX forte dalyvavo lietuvių kalbos ir literatūros bei istorijos integruotoje pamokoje „Tremtis: išlikti ir papasakoti“, kurią organizavo mokytojos Levutė Karčiauskienė ir Vita Žiūkienė. Per lietuvių kalbos ir literatūros pamokas mokiniai skaitė Dalios Grinkevičiūtės prisiminimų ištraukas „Lietuviai prie Laptevų jūros“, domėjosi lietuvių tremties vietomis, tremties statistika, klausėsi įrašų apie tremtį. Vasario 29 d. Krašto pažinimo būrelio mokiniai lankėsi Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje. Bibliotekoje pradinukams vyko tęstinis edukacinis Prienų miesto pažinimo užsiėmimas „Mano Prienai. II dalis“ . Užsiėmimą vedė Vaikų literatūros skyriaus vedėja Eglė Uleckienė. Edukacinio užsiėmimo metu E.