Įvadas
Sporto svarba visuomenės gyvenime yra neabejotina. Tai ne tik sveikatos stiprinimo, bet ir socializacijos, patriotiškumo ugdymo priemonė. Siekiant užtikrinti sporto plėtrą ir prieinamumą, savivaldybės neretai skiria prioritetines sporto šakas, kurioms skiriamas didesnis finansavimas ir dėmesys. Tačiau, kas lemia, kurios sporto šakos tampa prioritetinėmis ir kokią įtaką tai turi sporto bendruomenei? Šiame straipsnyje nagrinėsime prioritetinių sporto šakų pasirinkimo kriterijus, galimas pasekmes ir finansavimo modelius Lietuvoje.
Prioritetinių sporto šakų nustatymo kriterijai
Prioritetinių sporto šakų nustatymo kriterijai gali skirtis priklausomai nuo savivaldybės. Pavyzdžiui, Klaipėdos miesto taryba, paskutinį kartą tokias šakas patvirtinusi 2010-aisiais, ilgai brandino kriterijus, kurie galiausiai buvo apibrėžti gana aiškiai:
- Sporto šaka turi turėti bent 100 vaikų.
- Sporto šaka turi turėti bent 10 trenerius.
- Sporto šaka turi pasižymėti tam tikrais pasiekimais ir rezultatais.
Vis dėlto, kartais atsiranda bandymų "prasprūsti" į šį sąrašą išimties tvarka, argumentuojant specifinėmis aplinkybėmis. Pavyzdžiui, buriavimas gali būti siūlomas kaip prioritetinė sporto šaka dėl senų tradicijų Klaipėdoje ir išskirtinių gamtinių sąlygų, o sunkioji atletika - dėl aukštų pasiekimų, kurių riboja infrastruktūros trūkumas. Dviračių sportui kartais taikomas strateginis pripažinimas tik įgyvendinus dviračių treko rekonstrukcijos klausimus.
Tačiau, ar gamtos sąlygos turėtų lemti sporto šakos svarbumą? Buriavimo mokyklos egzistuoja ir kituose miestuose, o sąlygos kai kur net geresnės nei Klaipėdoje. O kaip bus su sunkiąja atletika, kuri išbraukta iš olimpinių sporto šakų programos? Net jei ir pririnktų reikiamą skaičių vaikų ir trenerių, ji nebeatitiktų pagrindinio kriterijaus - būti olimpine sporto šaka.
Finansavimo modeliai ir "motyvuojantys krepšeliai"
Lygiagrečiai su prioritetinių sporto šakų nustatymu, bręsta sprendimai dėl vadinamų "motyvuojančių sporto krepšelių" vaikams. Klaipėdoje jie jau veikia futbole ir yra skirstomi į auksinius (150€/mėn.), sidabrinius (90€/mėn.) ir bronzinius (50€/mėn.) vienam vaikui. Didelė dalis sporto šakų veikia biudžetinėse įstaigose ir gauna dotacijas, tačiau planuojama pereiti prie finansavimo krepšeliais.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Perėjimas prie naujos sistemos gali būti sudėtingas, ypač tiems, kurie gauna didesnį finansavimą nei numatytas krepšelio dydis. Pavyzdžiui, buriavimo mokykla "Žiemys" gauna ~200€/mėn. vienam vaikui, o tai yra daugiau nei auksinis futbolo krepšelis. Taip pat galima tikėtis pasipriešinimo iš tų, kurių sporto šaka nebus pripažinta prioritetine, nes jie ir toliau turės tenkintis "baziniu krepšeliu" (~17€/mėn. vienam vaikui), kuris nesikeičia nuo 2013-ųjų.
Masiškumas vs. meistriškumas: kur investuoti?
Kyla amžinas klausimas, kas svarbiau - masiškumas ar meistriškumas? Savivaldybės turėtų labiau rūpintis bendru vaikų užimtumu ir sporto masiškumu, o talentų paieška ir meistriškumo skatinimu turėtų užsiimti sporto federacijos, kurios geriausiai mato savo šakos situaciją visos Lietuvos mastu. Tokiu atveju savivaldybėse sumažėtų biurokratinis darbas, o sporto lygis pakiltų.
Futbolo plėtros vizija Seime
Lietuvos futbolo bendruomenės nariai pristatė Lietuvos futbolo plėtros viziją Seime. Buvo aptarta, jog valstybės indėlis į futbolo augimą turėtų būti nebūtinai tiesiogiai finansinis - valstybė gali prisidėti prie infrastruktūros gerinimo, neformalaus ugdymo krepšelio klausimo sprendimo ir taip suteikti jauniems žmonėms daugiau galimybių sportuoti. Susitikimo tikslas buvo pristatyti poziciją, išgirsti Seimo narių vertinimus ir padėti pamatus tolimesniam bendradarbiavimui.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
tags: #prioritetines #sporto #sakos