Kelionės į užsienį atveria naujus horizontus, tačiau kartu gali tapti ir nemalonių patirčių šaltiniu dėl apgavysčių. Šiame straipsnyje pasidalinsiu patarimais, kaip atpažinti apgavikus ir išvengti jų pinklių, remdamasis savo patirtimi keliaujant po daugiau nei 100 šalių.
Apgavikų psichologija ir taktika
Apgavikai - puikūs manipuliatoriai, gerai išmanantys turistų silpnąsias vietas. Jų tikslas - išvilioti pinigus, todėl jie negaili melo ir apgaulės. Svarbu suprasti, kad beveik viskas, ką jie sako, yra "sukalta" taip, kad paveiktų turistus emociškai arba pasinaudotų jų nežinojimu. Jie gali vaidinti vargšus, apeliuoti į sąžinę ar net apsimesti pažįstamais.
Viena iš dažniausių taktikų - ilgai neatstoti, tikintis, kad galiausiai susimokėsite "duoklę" už "palikimą ramybėje". Tačiau nebijokite - galiausiai jie atstos ir patys. Visgi išmintingiausia, žinant populiariausias apgavystes, vengti tokių situacijų, kur, tikėtina, mėgins jus apgauti.
Apgavikai dažnai ilgai neatstoja tikėdamiesi, kad susimokėsite “duoklę” už “palikimą ramybėje”. Tačiau nebijokite - galiausiai jie atstos ir patys. Visgi išmintingiausia žinant populiariausias apgavystes vengti tokių situacijų, kur, tikėtina, mėgins jus apgauti.
Populiariausios apgavystės ir kaip jų išvengti
"Dovanos" iš nepažįstamų
Niekada neimkite dovanų iš nepažįstamų, ypač turistinėse vietose. Apgavikai dažniausiai "dovanoja" sunaudojamus daiktus (kad nepavyktų grąžinti) arba paslaugas, pavyzdžiui, ekskursiją po miestą (neva "tiesiog noriu pabendrauti su užsieniečiais", o paskui "sumokėk!").
Taip pat skaitykite: Viskas apie bokso kriaušės raktų pakabukus
- Pavyzdys iš Varanasio, Indijoje: Plaukiant Gangu, prie valties priplaukė kita valtelė. Jos irkluotojas įdavė žvakę, kurias indai tradiciškai leidžia upe, tikindamas, kad tai dovana. Vos paleidus žvakę upe, puolė reikalauti pinigų - beveik tiek, kiek iš viso kainavo valandos plaukimas Gangu.
Netikėtos paslaugos
"Civilizuotesnis" apgavystės variantas - viešbutyje ar restorane sudaromas įspūdis, kad kažkas bus nemokama (pvz., neužsakius atnešamas vanduo, duona), kai iš tikro - labai brangu.
- Pavyzdys iš Stambulo, Turkijoje: Pro šalį ėjęs batų valytojas "pametė" šepetį. Kai žmona pakėlė ir padavė, valytojas, neva iš dėkingumo, puolė valyti jos batus. Netrukus prisistatė "valytojo brolis" ir mėgino valyti batus man. Baigęs valyti žmonai batus, uždainavo kainą: 45 liros, nors normali batų valymo kaina - 10 lirų.
Apgaulė dėl kainos
Sutariate dėl paslaugos (paprastai - nuvežimo), o tuomet, atlikęs trečdalį ar pusę darbo (kartais - visą), apgavikas reikalauja mokėti papildomai: neva ne taip suprato(me) susitarimą, kažkas pasikeitė ir pan. Nepasiduokite: nemokėkite daugiau, nei už tą darbo dalį, kurią paslaugos teikėjas realiai įvykdė.
Pavyzdys iš Džaipūro, Indijoje: Viešbutis įsiūlė ekskursiją su autorikša už 400 rupijų. Tačiau vairuotojas pareikalavo 600 rupijų, o jei patiks - 800.
Pavyzdys iš Mombasos, Kenijoje: Sutarėme su autorikša dėl važiavimo į Nialio paplūdimį. Tačiau privažiavo prie kažkokio tilto (net ne pusiaukelėje) ir nurodė ten išlipti. "Ai, tai jūs norėjote į Nyali beach, o ne Nyali bridge? Tai mokėkite dvigubai".
Pavyzdys iš Ponpėjos, Mikronezijoje: Sutarėme su valties šeimininku, kad nuplukdys į gretimą Lengerio salą ir atgal. Jau plaukiant atgal staiga viduryje vandenyno "užgeso" variklis: "Baigėsi benzinas" - sakė valtininkas - "ir neturiu pinigų pripilti - duok, kitaip negalėsime parplaukti".
Taip pat skaitykite: Personalizuotas krepšinio raktų pakabukas
Pavyzdys iš Agros, Indijoje: Sutarėme su rikša, kad nuveš iki Itimado Dolos kapo, o paskui - į autobusų stotį, iš viso už 80 rupijų. Išlipdami prie kapo rikša paprašė 10 rupijų avanso. Deja, kol lankėme kapą, rikša greičiausiai pakalbėjo su kolegomis ir šie pasiūlė mus apgauti. Grįžusiems pasakė, kad derėdamasis suklydo ir reali kaina bus 250 rupijų.
Pavyzdys iš Lamu, Kenijoje: Leidomės į tradicinę ekskursiją laivu prie apleisto Gede miesto griuvėsių. "Viskas įskaičiuota" - tikino "kapitonas". Tačiau beplaukiant užklupo kasdienis atoslūgis, dėl to dalį kelio grįžti teko motociklais. Kai atvežė ir kapitoną, šis puolė kaulyti: "Motociklininkams aš sumokėsiu 2000 šilingų, gal galėtumėte duoti jūs?".
Automobilių nuoma
Pavyzdys iš Libano: Nuomojomės automobilį nenufotografavę ir nenufilmavę. Gerai apžiūrėjome kėbulą ir sužymėjome pažeidimus ant jo lape - tačiau pamiršome žvilgtelti į ratus. Po kelių valandų pastebėjau, kad ratlankis įlenktas. Grąžinant automobilį, darbuotojai tuoj pat atkreipė į tai dėmesį.
Pavyzdys iš Maltos: Autonuoma praėjo gerai: pirkome draudimą, o grąžinant automobilį darbuotojas sakė, kad pažeidimų nežiūrės nes yra draudimas. Tačiau jau po daugelio mėnesių tikrindami kortelės, kuria mokėjome už autonuomą, sąskaitą, pamatėme, kad gerokai po grįžimo autonuoma už kažin ką nusirašė papildomus pinigus.
Pavyzdys iš Sirijos: Tinkamai nefotografavome/nefilmavome automobilio atsiėmimo metu. Grąžinant automobilį autonuomos darbuotojai tiesiu taikymu ėjo prie konkretaus nedidelio įbrėžimo. Reikalavo pinigų.
Taip pat skaitykite: Originalūs raktų pakabukai
Pavyzdys iš Paragvajaus: Apdaužėme išnuomoto automobilio bamperį. Pagal sutartį su autonuoma turėjome draudimą, o maksimali suma, kurios galėjo iš mūsų reikalauti ir kredito kortelėje rezervuotas užstatas - 450 dolerių. Neabejoju, kad realūs nuostoliai dar mažesni, ne viską jie ir remontavo - bet autonuoma aiškino, neva remontas kainuos virš 1000 dolerių, reikalavo papildomų pinigų.
Kiti atvejai
Pavyzdys iš Marakešo, Maroke: Einant per centrinę Džema El Fna aikštę mano žmoną užkalbino henos piešėjos. Vos žmona nusisuko, piešėjos stvėrė jos ranką ir pradėjo daryti heną. "Mokėsite kiek norėsite!" - sako, nepaleidžia.
Pavyzdys iš Gambijos kurorto: Eidamas gatve staiga pajutau, kaip ant dešinės rankos praeivis užrišo apyrankę. "Labas, ar prisimeni mane, aš dirbu tavo viešbutyje" - melavo. Puolė pasakoti, kad apyrankė - dovana nuo jo senelio: "dabar esi tikras gambietis". Iš karto pradėjo prašyti už "dovaną" konkrečios pinigų "aukos".
Pavyzdys iš Naujojo Delio džainistų šventyklos, Indijoje: Praeivis staiga ant mūsų su žmona kaklų užmaukšlino gėlių vainikus ir, kažką paburbėjęs, nuėjo.
Pavyzdys iš Juodkalnijos šeimyninio viešbutuko: Jau krovėmės į automobilį daiktus, kai priėjo susiraukęs jo savininkas: "Trūksta rankšluosčio!". Kad ir kiek rodėme, kad rankšluosčio neturime, iškraustėme lagaminus, bagažines, savininkas neatlyžo - "Tai gal naktį kur išnešėt! Rankšluosčio tai nėra! Buvo du, liko vienas!".
Pavyzdys iš Taškento oro uosto, Uzbekistane: Pasienietis už vietoje išduodamą vizą paprašė 70 JAV dolerių, nors internete buvau skaitęs, kad kainuoja 50 JAV dolerių.
Pavyzdys iš Kubos Varadero oro uosto parduotuvės: Parduotuvėje pardavėja pasakė dar kelis kartus didesnę sumą, nei suskaičiavau! "Kaip tai? Juk kainos va tokios" - sakau. "Čia ne kainos, čia - prekių numeriai" - rimtu veidu aiškino ji.
Kaip apsisaugoti nuo apgavysčių
- Būkite budrūs ir kritiški. Netikėkite viskuo, ką jums sako, ypač jei tai skamba per gerai, kad būtų tiesa.
- Venkite nepažįstamų žmonių siūlomų "dovanų" ar paslaugų. Atminkite, kad niekas nieko nedaro veltui.
- Iš anksto susitarkite dėl kainos ir įsitikinkite, kad abi pusės supranta susitarimą. Jei kaina staiga pasikeičia, nemokėkite daugiau, nei buvo sutarta.
- Būkite atsargūs nuomodamiesi automobilį. Kruopščiai apžiūrėkite automobilį prieš paimdami jį ir užfiksuokite visus pažeidimus nuotraukose ar vaizdo įraše.
- Pasidomėkite vietinėmis kainomis. Taip išvengsite situacijų, kai jums bus bandoma įsiūlyti prekes ar paslaugas "lietuviškomis" ar "britiškomis" kainomis.
- Nebijokite derėtis. Daugelyje šalių derybos yra įprasta praktika.
- Pasitikėkite savo intuicija. Jei jaučiate, kad kažkas ne taip, geriau pasitraukite iš situacijos.
- Apsidrauskite. Kelionių draudimas gali padėti apsisaugoti nuo finansinių nuostolių, patirtų dėl apgavysčių.
- Atsisakykite itin išbrangintų paslaugų ir naudokitės tokiomis, kur kainos parašytos. Pvz. taksi su taksometru ar pan.
Kai kurių itin išbrangintų paslaugų geriausia atsisakyti išvis ir naudotis tokiomis, kur kainos parašytos: pvz.
Kai kuriose šalyse turistams lankytinos vietos oficialiai kainuoja daugiau. Galite žiūrėti į tai kaip į valstybinę apgavystę ar diskriminaciją, bet čia jau ką nors padaryti sunkiau.
"Permokėjau" per daug kartų, kad visus prisiminčiau: kol dar nebuvau patyręs keliautojas, neretai pirkdavau ką nors nepasidomėjęs aplinkinių kainomis ir vėliau suprasdavau, kad tą patį galėjau nusipirkti perpus pigiau ar už ketvirtį kainos.
Legendos ir realybė apie krepšinio teisėjus: R. Brazausko patirtis
Šiame skyriuje nukrypsime nuo kelionių apgavysčių temos ir panagrinėsime krepšinio teisėjavimo pasaulį, remdamiesi legendinio teisėjo Romualdo Brazausko patirtimi.
Karjeros pradžia ir iššūkiai
R. Brazauskas teisėjauti pradėjo būdamas vos 13 metų, įkvėptas savo mokytojo Vlado Garasto. Pirmosios rungtynės - Vilniaus miesto pirmenybėse B grupėje, už kurias mokėdavo po 50 kapeikų.
"Teisėjų tada buvo nemažai, bet tais laikais jie buvo daugiau iš entuziazmo, iš noro save realizuoti. Pinigai, aišku, buvo labai maži, bet niekas tada apie tai kažkaip negalvojo. Stengdavomės realizuoti save, būti geresniais teisėjais ir kilti tais karjeros laiptais", - LRT sakė R. Brazauskas.
Atranka į Tarybų Sąjungos čempionatą buvo didžiulė, o norint prasimušti į tarptautinę kategoriją, reikėjo būti vienu iš geriausių visoje Tarybų Sąjungoje.
Technologijų įtaka teisėjavimui
R. Brazauskas prisimena, kad pirmuosius marškinėlius pavyko gauti per pažįstamus, ir tie marškinėliai buvo megzti, šilti, pilki su mėlynomis apykaklėmis. Dabar teisėjai turi profesionalias aprangas, kartais prie tų aprangų būna net pritaisyti ekranai.
Vaizdo peržiūros taip pat pakeitė teisėjavimą. Anksčiau teisėjo svarba buvo didžiulė, o klaidos - žaidimo dalis. Dabar, nors ir yra vaizdo peržiūros, neretai pasitaiko ir teisėjų klaidų.
"Jeigu per rungtynes teisėjas padaro kelias klaidas, tai yra labai geras teisėjavimas, aišku, jei jos nenulemia rungtynių baigties. Bet gali teisėjauti visas rungtynes labai gerai, bet jeigu padarei lemiamą klaidą, vadinasi, padarei blogai", - teigia R. Brazauskas.
Psichologinis atsparumas ir etika
Psichologinis atsparumas yra viena iš pagrindinių savybių, kurių turi turėti teisėjas, jeigu jis galvoja apie kokias nors teisėjavimo aukštumas.
R. Brazauskas teigia, kad pats geriausias vertintojas yra jis pats. Svarbiausia yra analizė, kodėl tu padarei klaidą, kas tau buvo.
Iki Eurolygos atsiradimo būdavo tokia praktika, kad teisėjai gaudavo kokių nors dovanų, bet tai nebuvo piniginės dovanos. Gaudavo kokį nors laikrodį ar suvenyrą. Po 2000-ųjų, kai prasidėjo Eurolyga, viskas uždrausta. Dėl papirkinėjimo - būdavo siūloma, bet R. Brazauskas visada atsisakydavo.
Teisėjavimas aukščiausiu lygiu
Per karjerą R. Brazauskui teko teisėjauti trijuose olimpiniuose, 12-oje Eurolygos ir dar daugybėje kitų svarbių finalų. Jis yra teisėjavęs tokioms krepšinio superžvaigždėms, kaip LeBronas Jamesas, Kobe Bryantas, Carmelo Anthony, Michaelas Jordanas ir daug kitų.
"Tokios žvaigždės tikrai lieka prisiminimuose, bet tie prisiminimai geri. Žaidėjų pagrindinis tikslas yra laimėti rungtynes. Aišku, būna įvairių situacijų. Prisiminus jūsų išvardintus geriausius krepšininkus, tai tikrai tik patys geriausi prisiminimai, puikus bendravimas aikštelėje", - sako R. Brazauskas.
Lietuvos krepšinio teisėjavimas šiandien
R. Brazauskas mano, kad Lietuvos teisėjai yra vertinami ir gerai pasirengę. Dabar yra mokymo programų tiek LKL, tiek Eurolygoje, yra nuolatinis mokymasis.
"Man smagu girdėti mūsų žymių trenerių ir krepšininkų malonius atsiliepimus, kad Lietuvoje yra gerai, o kitose šalyse būna prasčiau. Vertinu, kad mūsų teisėjai yra geri", - teigia R. Brazauskas.