Ramūnas Šiškauskas - vienas ryškiausių savo kartos Lietuvos krepšininkų, gimęs 1978 metų rugsėjo 10 dieną Kaišiadoryse. Jo karjera - tai pavyzdys, kaip atkaklumas ir talentas gali nuvesti į krepšinio aukštumas net ir vėliau pradėjus sportuoti. Šiame straipsnyje apžvelgsime įspūdingą R. Šiškausko karjerą, nuo pirmųjų žingsnių Kaišiadorių „Baltijos“ klube iki triumfo Eurolygoje ir svarbių pasiekimų su Lietuvos rinktine.
Karjeros pradžia ir šuolis į LKL
R. Šiškauskas užaugo ant Kauno „Žalgirio“ pergalių, stebėdamas Arvydo Sabonio, Rimo Kurtinaičio ir Valdemaro Chomičiaus vedamą komandą. Nors meilė krepšiniui užgimė anksti, kamuolį gainioti jis pradėjo būdamas vos 15 metų amžiaus. Sporto mokyklos Kaišiadoryse nebuvo, todėl žaidimo įgūdžius Šiška gludino kieme su draugais.
Savo talentą jis demonstravo ir tarpmokykliniame lygyje. Šiška pasižymėjo atletiškumu, gera kamuolio varymosi technika bei sparčiu augimu, tad einant į 10 klasę jis sulaukė kvietimo atstovauti jaunimo pagrindu sudarytoje Kaišiadorių miesto komandai „Baltija“, kuri varžėsi trečioje pagal pajėgumą šalies lygoje LKBL. „Tai buvo jau rimtesnis mano žingsnis į priekį, nes iki tol visas žaidimas vyko kieme su draugais. Žaisdavome po pamokų, nesvarbu, diena ar vakaras tai buvo“, - pasakoja R.Šiškauskas.
„Baltijoje“ atletas žaidė trejus metus iki pat 12-os klasės, kai mokslo metams einant į pabaigą artėjo ir laikas apsispręsti dėl ateities. Perspektyvų krepšininką ėmė stebėti Vilniaus „Sakalų“ klubas, žaidęs stipriausioje šalies lygoje. „Pagalvojau, kad nesąmonė. Praleidau tai pro ausis“, - pirmąsias kalbas apie vilniečių susidomėjimą pamena pašnekovas.
Debutas LKL ir perėjimas į „Lietuvos rytą“
Laikui bėgant gandai apie „Sakalų“ susidomėjimą krepšininku tik garsėjo. Nors pats R.Šiškauskas rimtai to nepriėmė, bet kaišiadoriškio talentas vis labiau traukė trenerio Šarūno Sakalausko akį. Kartą „Baltija“ žaidė rungtynes Vilniuje, o jų pasižiūrėti atėjo ir minėtas „Sakalų“ vairininkas, vėliau vykęs su krepšininku pasikalbėti ir į jo gimtuosius Kaišiadoris. „Klausė, ką veiksiu po vidurinės mokyklos, kur planuoju stoti ir ką veikti ateityje. Didelių planų neturėjau“, - šypteli R.Šiškauskas, prisiminęs karjeros pradžią. Taip tarp krepšininko ir trenerio užsimezgė ryšys - Šiška sulaukė pasiūlymo užsivilkti geltoną „Sakalų“ aprangą.
Taip pat skaitykite: Išsamus Ramūno Urbiečio portretas
Praėjus vos trejiems metams nuo pirmųjų žingsnių krepšinyje 198 cm ūgio puolėjas debiutavo stipriausioje Lietuvos krepšinio lygoje. Pirmas mačas prieš Panevėžio „Kalnapilį“ protokole žymi 2 minutes ir tuščią laukelį pelnytų taškų grafoje. Taškais Šiška atsidarė dvikovoje su „Šilute“, o sezoną 18-metis puolėjas uždarė rinkęs dviženklį taškų skaičių septyneriose rungtynėse iš eilės. „Viskas šovė į viršų. Kaišiadoryse buvo toks lygis, kad turėjau dvi treniruotes per savaitę, o savaitgalį vykdavo vienerios rungtynės. Taip ir treniravomės“, - juokiasi R.Šiškauskas.
Vilniuje prasidėjo intensyvios treniruotės ir rimti darbai, atsispindėję ir krepšininko žaidime bei statistikoje. Antrąjį sezoną „Sakaluose“ R.Šiškauskas jau rinko po 13,4 taško, o trečiajame per pirmuosius 12 mačų startavo su įspūdinga statistine eilute - 19,5 taško (53,5 proc. trit.), 4,8 atkovoto ir 1,6 perimto, 2,5 rezultatyvaus perdavimo bei 21,1 naudingumo balo. 1998-ųjų metų pabaigoje, įpusėjus LKL sezonui, ant R.Šiškausko stalo jau gulėjo tuomečio Vilniaus „Lietuvos ryto“ pasiūlymas. Krepšininkas agento neturėjo, tad derybas su klubu vedė pats. 1999-uosius metus jis pradėjo būdamas „Lietuvos ryto“ nariu, kurio trenerio pareigas ėjo Alfredas Vainauskas.
Galingas ir universalus krepšininko žaidimas jam suteikė „Baltų Pippeno“ pravardę - lietuvis pasižymėjo geru žaidimu ir puolime, ir gynyboje. Krepšininkas mėgo per BTV stebėti „Chicago Bulls“ rungtynes, tai buvo jo mėgstamiausia komanda, tačiau aikštelėje bandydavo kopijuoti ne Scottie Pippeno, o legendinio Michaelo Jordano judesius. „Jis buvo mano idealas. Tiksliai jau nepamenu, kada pirmą kartą išgirdau šią „Baltų Pippeno“ pravardę, bet nieko prieš ją neturėjau. Man buvo malonu“, - sako R.Šiškauskas.
Istorinis LKL čempionatas ir debiutas rinktinėje
Pirmasis bei debiutinis pusmetis „Lietuvos ryte“ krepšininkui buvo solidus, tačiau įkąsti Eurolygoje siautėjusiam „Žalgiriui“ nepavyko. Lemtingas laikas išaušo antrajame Šiškos sezone aršiausių Kauno ekipos varžovų gretose. Komandai dirigavo į Vilnių iš Kaišiadorių krepšininką prisikvietęs Š.Sakalauskas, o klubo marškinėlius 1999-2000-aisiais vilkėjo tokie sirgalių nepamirštami žaidėjai kaip Arvydas Macijauskas, Ericas Elliottas, Aleksandras Okunskis, Andrius Giedraitis ir kiti.
„Jauni, nagli bei ištroškę pergalių, - tuometę komandą apibūdino Šiška. - Dabar yra šiek tiek kitaip - daug kas žiūri į pinigus, su mąstymu „mokėkite, o tuomet žaisime“. Manau, kad pirma turi įrodyti savo vertę, parodyti, kad gali žaisti. Per gerai apie save galvoti jau karjeros pradžioje nėra geras dalykas. Buvome jauni, pinigų didelių tuomet nebuvo, tiesiog norėjome pergalių. Galvoje buvo ne pinigai, norėjosi žaisti, laimėti, įrodyti, kad esi geresnis ir stipresnis. Šis troškimas vedė mus į priekį, o komanda buvo gerai sustyguota, jauna ir talentinga.“
Taip pat skaitykite: Kiek uždirba Lietuvos krepšininkai?
Istorinį sezoną R.Šiškauskas rinko po 9,8 taško (46,6 proc. trit.), atkovojo po 3,1 ir perėmė po 1,4 kamuolio, atliko po 1,6 rezultatyvaus perdavimo. Reguliariajame sezone „Lietuvos rytas“ pagrindiniam varžovui nusileido visus keturis kartus. Finalo seriją irgi pradėjo pralaimėjimu, tačiau tuomet iškovojo tris pergales, taip pirmą kartą šalies krepšinio istorijoje nuversdami „Žalgirį“ nuo sosto. „Pirmieji žiedai buvo neeilinis įvykis. „Žalgiris“ dominuodavo be konkurencijos, tad pirmas kartas, kai čempionu tapo ne jie, buvo įsimintinas visiems“, - prisimena Šiška.
Iškovotas bilietas atvėrė vilniečiams kelią į nuo Eurolygos atsiskyrusią Suprolygą, kurioje „Lietuvos rytas“ grupių etape iškovojo 7 pergales ir patyrė 11 pralaimėjimų. Aštuntfinalio serijoje iki 2 pergalių 1-2 krito prieš Stambulo „Efes Pilsen“ vyrukus.
Galingas žaidimas Vilniuje atvėrė R.Šiškauskui kelią ne tik į Suprolygą, bet ir į nacionalinę rinktinę. Praėjus septyneriems metams nuo pirmojo kamuolio pagainiojimo Kaišiadorių krepšinio aikštelėje atletas turėjo garbės dalyvauti didžiausiame sporto renginyje - Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse. „Iš kiemo į „Sakalus“, pora metų „Lietuvos ryte“ ir pradėjo kviesti rinktinė. Viskas įvyko labai staigiai“, - mena pats R.Šiškauskas.
Olimpinė bronza Sidnėjuje ir Europos auksas Švedijoje
Atsinaujinusią Lietuvos rinktinę treniravo Jonas Kazlauskas, o didelių tikslų Arvydo Sabonio ir kitų pirmojo ryškumo žvaigždžių netekusiai komandai niekas nebrėžė. Lietuviai olimpiadoje startavo slogiai - pralaimėjimu 48:50 italams, tačiau tuomet sekė triuškinanti pamoka prancūzams, garbinga kova su JAV, po kurios - trys pergalės, atvedusios rinktinę iki pusfinalio. Kelyje link finalo lietuvių vėl laukė amerikiečiai.
Likus 43 sekundėms iki mačo pabaigos prieš tritaškį metusį R.Šiškauską prasižengė JAV aukštaūgis Antonio McDyessas, o švieslentėje degė rezultatas 80:80. Iki tol visas 16 baudų turnyre pataikęs puolėjas šįkart realizavo vos 1 iš 3, o įtemptame mūšyje galiausiai triumfavo Rudy Tomjanovičiaus diriguojama JAV. „Kas žino, kaip ten būtų buvę, - pasakoja krepšininkas. - Vieni gali sakyti, kad tai yra pasiteisinimas. Aš suprantu, kokia buvo situacija. Buvo likę žaisti apie minutę, o ne dvi sekundės. Per tą laiką įvyko dar nemažai dalykų. Ir jų pramestos baudos, ir jų atsikovotas kamuolys puolime, kai pakartojo netaiklų metimą. Galima galvoti, kad galėjome atsikovoti kamuolį arba galėjo varžovams sušvilpti baudą, nes amerikiečiai ėjo kaip tankai, stūmė visus. Bet baudų niekas nešvilpė. Jie atsikovojo ir įmetė. Tai kaip pažiūrėsi. Kas kaip nori, tas taip mato šią situaciją. Žinoma, kad buvo gaila, galimybė laimėti buvo, galėjau pataikyti, bet nemačiau prasmės dėl to depresuoti. Tokiu atveju būtų galima iškart kabinti sportbačius ant vinies ir nebežaisti. Toks yra sportas, kažkur pasiseka, kažkur ne. Mokėjimas blogas emocijas nustumti į šalį ir eiti į priekį vėliau duoda savo.“
Krepšininkas tik po Sidnėjaus olimpiados susirado agentą, kuris ėmė rūpintis jo reikalais už krepšinio aikštelės ribų. Juo tapo garsusis italas Maurizio Balducci. Sidnėjuje iškovota bronza - vienintelis olimpinis krepšininko medalis karjeroje, turintis ypatingą reikšmę jo širdyje. Šiška dar du kartus turėjo progą žengti į finalą, tačiau 2004-aisiais kelią užkirto Italija, 2008-aisiais - Ispanija. „Tai skaudžiausias karjeros pralaimėjimas, - nesėkmę Atėnuose prisiminė buvęs krepšininkas. - Turėjome fantastinę galimybę iškovoti olimpinį auksą, bet nutiko tos vienos nelemtos rungtynės. Rungtynės, kai mums viskas nesiklostė, o italai sužaidė geriausią savo mačą. Toks sportas. Kartais labai žiaurus. Ruošiesi, eini link to ir eini, bet per vieną mažą žingsnelį viskas nuplaukia.“
Atėnų olimpinėse žaidynėse Lietuvos rinktinė startavo šešiomis pergalėmis iš eilės, įskaitant pirmąjį kartą nukautą JAV svajonių komandą. Kai kurių ekspertų nuomone, tai pati stipriausia visų laikų Lietuvos rinktinė. Pusfinalyje Antano Sireikos auklėtiniai atsimušė į itališką sieną. Gianluca Basiles vedami italai realizavo net 18 tolimų metimų iš 28 (64 proc.) bei lietuvius patiesė 100:91.
Be pralaimėjimų nebūna ir pergalės džiaugsmo. 2004-ieji nudažyti ašaromis, tačiau dar prieš metus lietuviai lipo ant aukščiausios pakylos Europos čempionate Švedijoje, o R.Šiškauskas buvo vienas pagrindinių šios komandos smuikininkų. „Pati didžiausia ir saldžiausia pergalė, - finalą prieš Ispaniją mena Šiška. - Nerealus čempionatas. Tai yra viršūnė, nieko daugiau negali svajoti. Su rinktine laimėti yra ypatingas dalykas.“
Arti įspūdingo pasiekimo pakartojimo lietuviai buvo ir 2007-aisiais Ispanijoje, kai komandą treniravo jau Ramūnas Butautas. Septynias pergales paeiliui laimėjusi Lietuvos rinktinė pusfinalyje krito prieš Rusiją, o komandos neišgelbėjo ir 30 taškų suvertęs R.Šiškauskas. „Pralaimėti pusfinalyje buvo labai sunku. Tikrai galėjome laimėti. Buvome gera komanda. Pradžioje rusai pabėgo dideliu skirtumu, tad grįžti ir laimėti buvo labai sunku. Skaudus pralaimėjimas, gerai, kad medalį po to vis tiek pasiėmėme“, - sako Šiška. Kovoje dėl trečios vietos Lietuva įveikė Graikiją, o kiek vėliau R.Šiškauskas buvo išrinktas į simbolinį turnyro penketą.
Krepšininkas Lietuvos rinktinei atstovavo aštuonerius metus, po Pekino olimpinių žaidynių paskelbęs apie karjeros pabaigą joje. „Nėra lengva žaisti ištisus metus, bet lyginti negali. Kažkas gal žais iki 40-ies, kiekvieno sprendimas yra individualus ir gerbiamas. Bet tikrai nėra lengva žaisti daug rungtynių aukštu lygiu klube, pailsėti dvi tris savaites ir važiuoti į rinktinės stovyklą, o po rinktinės - vėl klubas. Taip metai po metų. Tai galiausiai atsiliepia“, - sako buvęs krepšininkas.
Karjera Italijoje ir bendradarbiavimas su Ettore Messina
„Lietuvos rytą“ krepšininkas paliko 2004-aisiais, būdamas 26-erių metų amžiaus, kai dėmesį puolėju parodė prieš metus Eurolygos finale žaidęs Italijos superklubas Trevizo „Benetton“. Su Vilniaus klubu Šiška spėjo dukart tapti LKL čempionu, dukart jis buvo išrinktas ir naudingiausiu LKL sezono krepšininku. Jis pripažįsta, kad palikti sostinės ekipą galėjo ir anksčiau, bet dėl priimto sprendimo likti nesigaili. „Galimybių išvykti buvo ir anksčiau, buvau girdėjęs apie kitų komandų susidomėjimus, bet dėl nieko nesigailiu, - pasakoja R.Šiškauskas. - Nemanau, kad išvažiavimas per anksti visada yra gerai. Tai mano asmeninė nuomonė. Kai išvažiuoji įrodęs savo vertę ir subrendęs, viskas yra paprasčiau ir lengviau. Bet kai išvažiuoja perspektyvus, dar tik kylantis į viršų žaidėjas, nes tave kviečia Barselona ar Madridas… Neturiu nieko prieš, geros sistemos, bet būna, kad žaidėjas pradingsta, nes talento ten ir taip daug. Konkurencija didžiulė. Turėjome nemažai labai perspektyvių žaidėjų, kurie išvykę prapuolė. Buvo žadamos įspūdingos karjeros, o jie dingo, nepažaidė net ir sugrįžę į vietinį lygį. Žinoma, prie to prisideda ir charakteris. Bet jei išvažiuoji per anksti, negauni žaidimo laiko, o treniruotės lieka treniruotėmis. To neužtenka. Reikia rungtynių, reikia patirties.“
Sparnus Šiška pakėlė būdamas ryškia krepšinio figūra Senajame žemyne, savo biografijoje turėjęs Europos čempiono titulą. R.Šiškausko talentas labai patiko Ettorei Messinai, profesoriumi vadinamam treneriui, kuris krepšininką po kelerių metų vėliau pasikvietė ir į Maskvos CSKA klubą. „Su agentu kalbėjomės, kad „Benetton“ treniruoja vienas geriausių Europos trenerių, žiūrintis ir į jaunus žaidėjus, duodantis jiems pasireikšti. Tai gera organizacija, man viskas tiko, dėl to nusprendžiau keltis į Italiją“, - pasakoja pašnekovas.
Šiška užsienyje neprapuolė. Debiutas Eurolygoje - labai solidus, leidęs žaidėjui fiksuoti 12,5 taško, o antrąjį sezoną - 12 taškų vidurkį. „Labai geras laikas, - patirtį Trevize prisimena krepšininkas. - Tai buvo naujovė man, pirmieji legionieriaus metai. Praleidau gerą laiką. Eurolygoje kažko nuveikti nepavyko, bet pergalių buvo.“ Per dvejų metų laikotarpį Trevize R.Šiškauskas tapo Italijos čempionu, finalų MVP bei taurės laimėtoju.
Eurolygos čempiono titulai ir karjeros pabaiga
Po sėkmingo laikotarpio Italijoje, R. Šiškauskas tęsė karjerą Atėnų „Panathinaikos“ ir Maskvos CSKA klubuose, su kuriais dukart tapo Eurolygos čempionu (2007 m. su CSKA ir 2008 m. su „Panathinaikos“). Jis taip pat laimėjo Lietuvos, Italijos, Graikijos ir Rusijos vietinius turnyrus.
2012 metais R. Šiškauskas baigė profesionalaus krepšininko karjerą. Per savo karjerą jis įrodė, kad yra vienas geriausių Europos krepšininkų, pasižymėjęs universaliu žaidimu, puikiu metimu ir lyderio savybėmis.
Karjera po karjeros ir šeima
Po karjeros baigimo R. Šiškauskas netapo treneriu iš karto. Tiesa, trumpai buvo Lietuvos rinktinės trenerio Dainiaus Adomaičio asistentų štabe 2017 m. Europos pirmenybėse ir 2019 m. pasaulio čempionate Kinijoje.
Šiuo metu Ramūnas džiaugiasi šeimynine idile ir ramybe. Jis augina keturis sūnus su žmona Edita. Vyresnysis sūnus Matas taip pat žengia krepšininko keliu.
„Noriu būti su šeima, džiaugiuosi, kad galiu tai daryti. Galiu matyti, kaip auga sūnūs, galiu padėti jiems. Tai yra džiaugsmas ir malonumas“, - sako R. Šiškauskas.
R. Šiškausko palikimas
Ramūnas Šiškauskas - tai Lietuvos krepšinio legenda, įkvėpęs daugelį jaunų krepšininkų. Jo karjera - tai pavyzdys, kaip atkaklumas, talentas ir meilė krepšiniui gali padėti pasiekti aukščiausių rezultatų. Jis ne tik iškovojo daug titulų, bet ir paliko ryškų pėdsaką Lietuvos krepšinio istorijoje.
tags: #ramunas #siskauskas #nba