Žmogaus organizmas, siekdamas atlikti sportinį pratimą, mobilizuoja funkcines galias, pasitelkdamas greitumą, jėgą, ištvermę, vikrumą ir lankstumą. Šiame straipsnyje nagrinėsime greitumą, ypač reakcijos greitį, ir jo svarbą įvairiose sporto šakose. Aptarsime veiksnius, turinčius įtakos reakcijos greičiui, metodus jam ugdyti ir kaip šis fizinis gebėjimas susijęs su bendru sportiniu pasirengimu.
Greitumas Ir Jo Komponentai
Greitumas - tai žmogaus gebėjimas atlikti veiksmą ar veiksmų seriją per trumpiausią įmanomą laiką. Jis yra viena iš pagrindinių savybių, lemiančių sportininko rezultatyvumą. Greitumą sudaro keli komponentai:
- Reakcija
- Atskiro judesio greitis
- Viso judesio greitis
Svarbu atskirti greitumą nuo greičio. Greitumas yra fizinė ypatybė, o greitis - kiekybinė šios ypatybės išraiška, matuojama nueitu keliu per laiko vienetą (cm/s). Reakcijos greitis ypač svarbus judesio pradžioje.
Reakcijos Greičio Tipai Ir Fiziologiniai Mechanizmai
Reakcijos greitis skirstomas į kelis tipus:
- Psichomotorinės reakcijos greitis: Laiko tarpas nuo receptoriaus padirginimo iki raumens susitraukimo pradžios.
- Priešmotorinė fazė: Elektromechaninis tarpsnis, trunkantis nuo elektrinio raumenų aktyvumo atsiradimo iki judesio pradžios.
- Raumens susitraukimo greitis: Tai pats raumens susitraukimo greitis.
Skirtingi reakcijos elementai turi specifinių fiziologinių mechanizmų. Reakcijos greitis priklauso nuo:
Taip pat skaitykite: Kaip nustatyti reakcijos greitį sporte
- Receptoriaus padirginimo.
- Nervinių impulsų tekėjimo greičio nuo receptoriaus iki smegenų sensorinės zonos.
- Impulsų priėmimo ir perdavimo į motorinę zoną.
- Impulsų kelio iš sensorinės zonos į motorinę.
- Impulsų priėmimo motorinėje zonoje ir jų siuntimo į raumenis.
- Impulsų kelio motoriniais nervais iki raumenų.
- Impulsų priėmimo raumenyje.
- Mechaninės energijos gamybos raumenyje ir raumenų susitraukimo pradžios.
Be to, reakcijos greitis priklauso nuo dirgiklio žinomumo. Jei dirgiklis žinomas ar laukiamas, reakcija bus greitesnė. Taip pat svarbu, kad skirtingi vieno žmogaus receptoriai (regos, klausos, proprioreceptoriai) gali būti nevienodo dirglumo.
Veiksniai, Įtakojantys Greitumą
Greitumą lemia įvairūs faktoriai:
- Nervinių procesų paslankumas: Gebėjimas greitai keisti raumenų jaudinimą slopinimu ir atvirkščiai.
- Raumenų jėgos išsivystymo lygis: Daugelio sporto šakų judesius reikia atlikti greitai ir su didele raumenų jėga.
- Raumenų elastingumas ir sąnarių paslankumas: Specialiais pratimais didinamas raumenų elastingumas, mažinamas raumenų antagonistų pasipriešinimas ir gerinamas sąnarių paslankumas.
- Sporto technikos tobulumas: Įvaldžius racionalią judesių formą, lengviau padidinti jų greitį ir atpalaiduoti raumenis antagonistus.
- Ištvermės išsivystymo lygis: Daugelyje sporto šakų didžiausią judesių greitį reikia išlaikyti ilgiau.
- Valios savybės: Atliekant judesius didžiausiu greičiu, svarbu sutelkti valios pastangas užduočiai įvykdyti.
- Biocheminiai procesai raumenyse: Energinių medžiagų (ATF ir kreatinfosfato) atsargos, ATF skilimo ir resintezės greitis.
- Raumenų kompozicija: Greitai susitraukiančių skaidulų kiekis.
- Nervinių impulsų, siunčiamų į raumenis, stiprumas ir dažnis.
- Tarpraumeninė koordinacija.
- Vidinė raumenų koordinacija.
Raumenų susitraukimo greitis priklauso nuo greitųjų ir lėtųjų raumens skaidulų. Greitosios skaidulos atlieka greitus judesius, o lėtosios - lėtus.
Greitumo Ugdymo Metodai
Greitumą ugdančios treniruotės pagrįstos dideliu (net maksimaliu) judesių intensyvumu. Sportininkas, mobilizuodamas visas jėgas, turi stengtis pasiekti maksimalų greitį arba jį viršyti. Svarbūs krūvio komponentai:
- Poveikio trukmė: Individuali laiko trukmė maksimaliam greičiui pasiekti ir išlaikyti.
- Poilsio trukmė: Intervalai tarp krūvio turi skatinti optimalų darbingumo atsistatymą.
- Krūvio kiekis: Maksimalaus intensyvumo krūvio kiekis dėl didelio nervų sistemos apkrovimo yra palyginti nedidelis.
Greitumo pratimai treniruojamąjį poveikį turi tik tada, kai jie atliekami intensyviai. Pratimų trukmė priklauso nuo vaiko fizinio parengtumo. Užsiėmimų pradžioje vienkartinė intensyvaus darbo trukmė gali svyruoti nuo 2 iki 6 sekundžių, atskyrininkų - nuo 5 iki 30 sekundžių. Pasunkinto pratimo trukmė gali sumažėti. Kartojimų skaičius priklauso nuo vaiko nuovargio dydžio.
Taip pat skaitykite: Kaip pasirinkti bokso reakcijos kamuoliuką?
Rekomendacijos Greitumui Ugdyti
- Sensorinių-percepcinių gebėjimų lavinimas: Ugdyti gebėjimą justi greitį.
- Informacijos apdorojimo tikslumo ir spartos lavinimas: Greitas sprendimų priėmimas.
- Psichologinis pasirengimas: Gera pramakšta, motyvaciniai-emociniai veiksniai, varžybų metodas.
- Išorės sąlygų palengvinimas: Bėgimas pavėjui, bėgimas nuokalne.
- Papildomų jėgų panaudojimas: Sporto pratimai su mažesnio svorio įrankiu.
- Lyderiavimas ir sensomotorinė aktyvacija: Bėgimas paskui partnerį.
- Įsibėgėjimo efektas ir greitėjantys judesiai: Didinti įsibėgėjimo greitį.
- Erdvės ir laiko ribų susiaurinimas.
Be to, svarbu naudoti pratimus, kurie atliekami 10-15 sekundžių submaksimaliu greičiu su pasyviu 5-10 minučių trukmės poilsiu.
Greitumo Ugdymo Priemonės
Greitumui ugdyti naudojami įvairūs pratimai, kurie skirstomi į tris grupes:
- Bendrojo fizinio rengimo pratimai: Bendram organizmo pajėgumui ugdyti.
- Specialiojo fizinio rengimo pratimai: Specifiniams greitumo aspektams lavinti.
- Vadybiniai pratimai: Taktiniams įgūdžiams ugdyti.
Greitumas Įvairiose Sporto Šakose
Greitumas yra svarbus daugelyje sporto šakų, tačiau jo pasireiškimo formos ir reikšmė skiriasi.
- Sprintas: Greitumas yra pagrindinė savybė. Svarbu reakcijos greitis, greitumo jėga ir gebėjimas išlaikyti maksimalų greitį.
- Krepšinis: Reikalingas greitas reagavimas į situacijas, greitas sprendimų priėmimas ir judesių atlikimas.
- Futbolas: Svarbus startinis greitis, greitas kamuolio valdymas ir reakcija į komandos draugų bei varžovų veiksmus.
- Tenisas: Reikalingas greitas reagavimas į kamuoliuką, greitas judėjimas aikštelėje ir smūgių atlikimas.
- Plaukimas: Svarbus startinis greitis, greitas judėjimas vandenyje ir gebėjimas išlaikyti didelį tempą.
Reakcijos Greitis Ir Sportinis Parengimas Jauniesiems Sportininkams
Jaunųjų sprinterių metinį rengimo ciklą turėtų sudaryti du puscikliai, kurių kiekvienas apimtų parengiamąjį ir varžybų periodus. Pirmasis parengiamasis periodas skirstomas į du etapus: bendrojo rengimo (6 savaitės) ir specialiojo rengimo (4 savaitės). Pirmasis varžybų periodas tęsiasi 7 savaites, jaunieji bėgikai dalyvauja 4 - 6 varžybose. Antrasis parengiamasis periodas susideda taip pat iš dviejų etapų: bendrojo rengimo (6 savaitės) iir specialiojo rengimo (4 savaitės). Antrasis varžybų periodas trunka net 22 savaites, jį galima padalyti į tris etapus: ankstyvąjį varžybų (9 savaitės), specialiojo rengimo (4 savaitės) ir pagrindinį varžybų (9 savaitės).
Norint išlavinti vaikų greitumą, reikia tobulinti visas fizines ypatybes, siekti greitumo prieaugio, o ne apsiriboti siaura specializacija. Svarbu nepamiršti, kad ilgalaikis greičio pratimų kartojimas gali sukelti vaikų greitumo stabilizavimąsi. Todėl užuot taikius kartotinį metodą, parenkamos estafetės, judrieji iir sportiniai žaidimai. Taip vaikai įpranta sutelkti savo dvasines ir fizines jėgas, siekti rezultatų.
Taip pat skaitykite: Plaukimas baidarėmis
tags: #reakcijos #greitis #skirtingose #sporto #sakose