Nepaisant nuolatinių iššūkių, su kuriais susiduria kurčiųjų sportininkų bendruomenė Lietuvoje, šie žmonės įrodo, kad niekas negali atimti jų pasiekimų dvasios. Kurčiųjų sportas Lietuvoje turi ilgą ir turtingą istoriją. Straipsnyje aptariama kurčiųjų krepšinio istorija, pasiekimai ir iššūkiai Lietuvoje, atskleidžiant Lietuvos indėlį į šio judėjimo plėtrą ir raidą.
Kurčiųjų sporto istorija
Kurčiųjų sportas pradėtas kultivuoti dar XIX amžiuje. Pirmosios oficialios tarptautinės varžybos įvyko 1891 m., kai susitiko Anglijos ir Škotijos futbolo rinktinės.
1924 m. rugpjūčio 10-17 d. Paryžiuje (Prancūzija) įvyko pirmosios Pasaulio kurčiųjų žaidynės (World Games for the Deaf), dar vadintos „tyliosiomis žaidynėmis“. Jos vyko iš karto po VIII Olimpinių žaidynių. Pirmąsias kurčiųjų žaidynes atidarė baronas Pjeras de Kubertenas (Pierre de Coubertin) - Olimpinių žaidynių atkūrėjas. Varžybų programoje buvo dviračių sportas, futbolas, plaukimas, lengvoji atletika, šaudymas, tenisas. Jose dalyvavo 145 klausos negalią turintys sportininkai iš 9 šalių.
Tų pačių metų rugpjūčio 24 d. Paryžiuje kurčiųjų sporto vadovų iš Belgijos, Čekoslovakijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Nyderlandų, Vengrijos, Italijos, Lenkijos ir Rumunijos susirinkime buvo įkurtas Tarptautinis kurčiųjų sporto komitetas (pranc. Comité International des Sports Silencieux (CISS)).
1955 m. birželio 9-19 d. Paryžiuje vykusioje 50-ojoje sesijoje Tarptautinis olimpinis komitetas (angl. International Olympic Committee (IOC)) nutarė pripažinti organizaciją kaip tarptautinę federaciją, turinčią olimpinį statusą.
Taip pat skaitykite: Futbolo akademijų vertinimas
1966 m. IOC paskyrė Coubertin taurę pripažindama stiprų organizacijos atsidavimą olimpiniams idealams ir tarnavimą tarptautiniam sportui.
Nuo 1985 m. Kurčiųjų vasaros ir žiemos olimpinėse žaidynėse šalia kurčiųjų žaidynių vėliavos plevėsavo Tarptautinio olimpinio komiteto vėliava.
2001 m. gegužės 16 d. Lozanoje Tarptautinio olimpinio komiteto Vykdomoji taryba Tarptautinio kurčiųjų sporto komiteto (CISS) prašymu patvirtino naująjį kurčiųjų žaidynių pavadinimą - DEAFLYMPICS GAMES.
Teigiama, jog kurtieji atletai susirenka kaip kultūrinės ir kalbinės mažumos nariai tam, kad stengtųsi pasiekti aukščiausią varžymosi viršūnę. Siekdama išaukštinti kurčiųjų sporto dvasią, „DEAFLYMPICS“ sukūrė devizą - PER LUDOS AEQUALITIAS (Lygybė per sportą).
Pasaulinė organizacija ,,DEAFLYMPICS“, atstovaujanti visus kurčiųjų asmenų interesus, kelia tokius tikslus (angl.- DEAFLIMPICS CONSTITUTION, 2005).
Taip pat skaitykite: Mitybos ir sporto svarba
Kurčiųjų žaidynės vyksta kas ketveri metai. Tik antrojo pasaulinio karo ir pokario laikotarpiu (1943 m. ir 1947 m.) žaidynės nebuvo vykdomos. Deaflympics žaidynės akcentuoja dalyvio sportinius pasiekimus, o ne jo neįgalumą. Dalyvių skaičius vis auga - nuo 145 Paryžiuje (Prancūzija, 1924 metai) iki 2859 dalyvių iš 86 šalių Samsune (Turkija, 2017 metai).
Kurčiųjų sporto plėtra rūpinasi tarptautinės sporto organizacijos: Tarptautinis kurčiųjų sporto komitetas (pranc. Comité International des Sports Silencieux, CISS, angl. International Committee of Sport for the Deaf ICSD, įkurtas 1924), šiuo metu vienijantis 104 pasaulio sporto organizacijas, ir Europos kurčiųjų sporto organizacija (angl. European Deaf Sport Organization, EDSO, įkurta 1983), šiuo metu vienijanti 43 Europos sporto organizacijas. Tarptautinis kurčiųjų sporto komitetas organizuoja pasaulio čempionatus ir kurčiųjų žaidynes, Europos kurčiųjų sporto organizacija - Europos čempionatus (pirmasis įvyko 1967, iki 1983 juos rengė Tarptautinis kurčiųjų sporto komitetas). Svarbiausi kurčiųjų sporto renginiai yra kurčiųjų vasaros ir žiemos žaidynės (angl. Deaflympics), pripažintos Tarptautinio olimpinio komiteto (angl. International Olympic Committee, IOC). Pirmą kartą vasaros žaidynės, pavadintos Tarptautinės tyliosios (tylos) žaidynės (angl. International Silent Games), surengtos 1924 Paryžiuje. Vėliau jų pavadinimas keitėsi: nuo 1961 - Tarptautinės kurčiųjų žaidynės (angl. International Games of the Deaf), nuo 1969 - Pasaulio kurčiųjų žaidynės (angl. World Games of the Deaf), nuo 2001 - Kurčiųjų žaidynės. Žaidynes kas 4 metai (neįvyko 1943 ir 1947) rengia Tarptautinis kurčiųjų sporto komitetas. Pirmosiose žaidynėse 1924 dalyvavo 145 sportininkai iš 9 Europos šalių. Programoje buvo dviračių sportas, futbolas, plaukimas, lengvoji atletika, šaudymas, tenisas. XXI žaidynėse 2009 Taipėjuje (Taipei, Kinija) daugiau kaip 3000 klausos negalią turinčių atletų iš 77 šalių varžėsi badmintono, boulingo, dviračių sporto, futbolo, graikų-romėnų ir laisvųjų imtynių, krepšinio, lengvosios atletikos, orientavimosi sporto, plaukimo, rankinio, stalo teniso, šaudymo, teniso, tinklinio, paplūdimio tinklinio, vandensvydžio varžybose. Pirmą kartą į žaidynių programą kaip oficialios sporto šakos įtrauktos dziudo, karatė ir tekvondo. Pirmosios Kurčiųjų žiemos žaidynės, iki 2001 vadintos Pasaulio kurčiųjų žiemos žaidynėmis, įvyko 1949. Jose dalyvavo 33 sportininkai iš 5 Europos valstybių. Dar yra Tarptautinis kurčiųjų šachmatų komitetas (angl. International Committee of Silent Chess, ICSC, įkurtas 1949) ir Tarptautinė kurčiųjų krepšinio federacija (angl.
Kurčiųjų sportas Lietuvoje
Lietuvoje kurčiųjų sportas pradėtas kultivuoti 1953 m. Tais metais vyko Lietuvos kurčiųjų spartakiada (krepšinis, tinklinis, lengvoji atletika). Nuo 1991 Lietuvoje kurčiųjų sportu rūpinasi ir renginius organizuoja Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas (1990-2007 Lietuvos kurčiųjų sporto federacija). Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas nuo 1991 yra Tarptautinio kurčiųjų sporto komiteto, Europos kurčiųjų sporto organizacijos ir Tarptautinio kurčiųjų šachmatų komiteto narys. Komiteto nariais yra 6 kurčiųjų sporto klubai (1147 sportininkai). 2008 surengta 17 kurčiųjų sporto šakų čempionatų (dalyvavo 693 sportininkai), 2 sporto renginiai moksleiviams (vaikų varžybos Drąsūs, stiprūs, vikrūs ir moksleivių žaidynės, 118 sportininkų), 2 sveikatingumo renginiai (veteranų žaidynės ir vasaros sporto šventė Sportas visiems, 130 sportininkų).
Lietuvos sportininkai, būdami SSRS komandų nariais, pirmą kartą dalyvavo VIII vasaros žaidynėse (1957 m. Milanas, Italija). Jose Lidija Ruzgytė (vėliau Preišagalavičienė; treneris V. Barysas) laimėjo aukso (80 m barjerinis bėgimas) ir bronzos (šuolis į tolį) medalius, X žaidynėse 1965 Vašingtone (Jungtinės Amerikos Valstijos) - aukso (4 × 400 m estafetė), sidabro (200 m bėgimas), du bronzos (100 m bėgimas ir 80 m barjerinis bėgimas) medalius. XIV žaidynėse 1981 Kelne (Köln, Vokietija) plaukikas S. Samochvalovas (treneris Edmundas Tautvydas) pasiekė pasaulio rekordą ir laimėjo aukso (200 m krūtine) bei sidabro (100 m krūtine) medalius, lengvaatletė R. Narkevičiutė-Radavičienė (vėliau Jankuvienė; treneris Viktoras Barkalaja) pelnė aukso medalį (4 × 400 m), krepšininkai Algirdas Jurkša, Stanislovas Pečiulis, Jonas Lukošius - bronzos medalius.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos delegacija kurčiųjų žaidynėse dalyvauja kaip savarankiška komanda. Iki šiol medalius žaidynėse yra laimėję badmintonininkai, krepšininkai ir krepšininkės, lengvaatlečiai, orientacininkai, paplūdimio tinklininkai. 1993 pasaulio kurčiųjų žaidynėse Sofijoje (Bulgarija) moterų krepšinio rinktinė tapo vicečempione, vyrų rinktinė užėmė 6 vietą, 1997 Kopenhagoje (Danija) vyrų krepšinio rinktinė tapo vicečempione, moterų rinktinė pelnė bronzos medalius, 2001 Romoje (Italija) badmintonininkė Kristina Dovydaitytė (treneris Antanas Narvilas), moterų ir vyrų krepšinio rinktinės laimėjo bronzos medalius, komandinėje įskaitoje Lietuva užėmė 19 vietą. XXI kurčiųjų žaidynėse Taipėjuje (Taipei, Taivanas, 2009) Lietuvos kurčiųjų rinktinė, laimėjusi 13 medalių, bendrojoje komandinėje įskaitoje užėmė 20 vietą. Daugiausia aukso medalių (7) yra pelnęs orientacininkas Tomas Kuzminskis (treneris Jurgis Mertinas): 1997 (sprinto trasa), 2001 ir 2005 (abu kartus - sprinto ir klasikinė trasos), 2009 (ilgoji trasa ir estafetė).
Taip pat skaitykite: Sporto vadybos teorija ir praktika
Krepšinis: nuo ištakų iki pripažinimo
Krepšinis, kaip sporto šaka, gimė 1891 metais, kai Džeimsas Neismitas (James Naismith), Springfildo koledžo (Springfield, Jungtinės Amerikos Valstijos) dėstytojas, sukūrė šį žaidimą kaip alternatyvą studentams, norintiems aktyviai praleisti laiką šaltuoju metų sezonu. Pirmosios oficialios krepšinio rungtynės įvyko 1892 metų kovo 11 dieną, žymėdamos naujos sporto šakos pradžią. Krepšinis greitai išpopuliarėjo visame pasaulyje, tapdamas neatsiejama daugelio šalių sporto kultūros dalimi.
Žaidimo esmė - varant ir perduodant kamuolį, įveikti varžovo gynybą ir įmesti kamuolį į krepšį, tuo pačiu neleidžiant varžovui pelnyti taškų. Rungtynės susideda iš keturių kėlinių po 10 minučių (NBA - po 12 minučių), o pergalę pasiekia komanda, surinkusi daugiau taškų.
Jeigu daugelis valstybių sporto šakų karaliumi skelbia futbolą, tai Lietuva į tai gali atsakyti nebent krepšinio tematika. Krepšinis pasaulyje yra šiuo metu labiausiai populiarėjanti sporto šaka. Bendras gerbėjų skaičius yra apie 2,4 milijardo. Tiesa, jeigu futbolas ar kriketas turi senovinių sporto šakų titulus, krepšinis gyvuoja kiek daugiau nei 130 metų. Dėl gerų savo šalies krepšininkų pasiekimų šį sporto šaka visada buvo populiari gimtinėje JAV, tai pat Kanadoje, Kinijoje, Japonijoje, Australijoje ir, žinoma, Lietuvoje. Tiesa, populiauriausia sporto šaka krepšiniu savo šalyje gali pasiskelbti vos kelios šalis, netgi JAV įdomesnis yra amerikietiškas futbolas ar beisbolas. Kadangi tai jauna sporto šaka , tad galima teigti vis dar besiformuojanti. Krepšinio taisyklės sąlyginai dažnai keičiasi. Žaidimas išrastas kūno kultūros mokytojo J. Naismito 1891 metais ir kas įdomiausia, 9 metus taisyklės neleisdavo krepšininkams įdėti į krepšį. O iki 1926 metų krepšinis buvo žaidžiamas panaudojant futbolo kamuolį. Kalbant apie rekordus, iš oficialiai registruotų krepšininkų žemiausias krepšinio žaidėjas buvo „Muggsy“ Boguesas (160,3 cm), o aukščiausias - Manute Bolas (231,1 cm). Pagal atliktas apklausas, Lietuvoje 60 procentų gyventojų krepšinį įvardijo kaip populiariausią sporto šaką. Antroje vietoje likęs futbolas, kaip populiariausiu įvardijamas vos 8,8% respondentų. Gerokai atsilieka Lengvoji atletika ir boksas.
Krepšinis Lietuvoje: nuo pirmųjų žingsnių iki triumfo
Lietuvoje krepšinis pradėtas žaisti 1920 metais, o pirmosios oficialios rungtynės įvyko 1922 metų balandžio 23 dieną Kaune. Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS) susitiko su Kauno miesto rinktine ir laimėjo rezultatu 8:6. Ši data laikoma Lietuvos krepšinio gimtadieniu. Pirmasis Lietuvos vyrų krepšinio čempionatas surengtas 1924 metais, o moterų - dar anksčiau, 1922 metais.
Lietuvos krepšinio lygis ilgą laiką nebuvo aukštas, tačiau situacija pradėjo keistis 1934 metais, kai Kaune buvo pastatyti Kūno kultūros rūmai. 1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimo sąjungos krepšinio komitetas (tuometinė LKF) buvo patvirtintas FIBA nariu. Žymus postūmis, Lietuvos krepšinyje, įvyko 1935 metais. Į Pasaulio lietuvių kongresą vykusį Kaune, atvyko amerikos lietuviai - krepšinio specialistai. F. Kriaučiūnas, K. Savickas, J. Knašas, B. Budrikis. Treniruotėms Lietuvoje pasilikę F. Kriaučiūnas ir K. Savickas ženkliai pakėlė mūsų krepšininkų meistriškumą. 1937 metais sužaistos draugiškos rungtynės su Latvijos rinktine ir pralaimėjimas tik 29-41 (ankstesni pralaimėjimai buvo triuškinami, beviltiški). Tai buvo ženklas, jog galime dalyvauti 1937 metų Europos čempionate. Būsime autsaideriai, bet apsijuokti tikimybė bus mažesnė. Lietuva važiavo į Rygą tiesiog garbingai sužaisti, o rezultatas - Europos čempionato auksas. Ypač didelį indėlį įnešė treneris ir žaidėjas F. Kriaučiūnas.
1937 metais Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pirmą kartą dalyvavo Europos čempionate Rygoje ir iškovojo aukso medalius, nugalėdama visas varžoves. Šis triumfas paskatino Lietuvą surengti 1939 metų Europos čempionatą Kaune, kur Lietuvos rinktinė vėl triumfavo, tapdama Europos čempione antrą kartą.
Laimėtas titulas tapo ir įsipareigojimu. Lietuva gavo teisę rengti Europos čempionatą. Pirma problema - nebuvo tinkamos salės tokiam renginiui. Tuometinis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona skubiai organizavo Kauno sporto halės statybą. Ažiotažas šalyje buvo stiprus. Lietuvos rinktinė gavo ženklią pagalbą iš už Atlanto. Šį kartą trenerio ir kapitono vaidmenį atliko amerikos lietuvis Pranas Lubinas. Ypatingu meistriškumu pasižymėjęs krepšininkas atvedė Lietuvą į antrąjį čempiono titulą. Moterų rinktinė tai pat deramai atstovavo Lietuvą tarptautiniame fronte - 1938 metais Romoje iškovojo Europos vicečempionų titulą.
Antras pasaulinis karas, sustabdė pasaulinio krepšinio progresą. Lietuvos krepšinio istorija sustojo ir dėl okupacijos. Šalies krepšininkai buvo priversti žaisti Sovietų Sąjungos sudėtyje. Kauno „Žalgiris“ sovietų čempionato auksą iškovojo 1947 ir 1951 metais ir nuo to laiko prasidėjo Lietuvos krepšinio sąstingis, buvo pasitenkinama pirmenybių sidabru ar bronza, bet aukso reikėjo laukti iki 1985 metų. Žinoma, buvo gerų individualių žaidėjų pasirodymų atstovaujant sovietų rinktinę. 1972 metais Modestas Paulauskas iškovojo olimpinį auksą.
Tuo metu Kauno „Žalgiris“ pakilo iš pelenų tik 1985 metais iškovodamas Tarybų Sąjungos čempiono titulą. Vlado Garasto vadovaujama kariauna su Arvydu Saboniu, Valdemaru Chomečiumi, Rimu Kurtinaičiu, Sergėjumi Jovaiša šį titulą apgynė 1986 ir 1987 metais. Tiesa, malonų laimėjimą 1979 metais iškovojo ir Vilniaus „Statyba“. Vedami Rimo Girskio, Algimanto Pavilonio iškovojo sovietų čempionato bronzą.
1990 metais, Lietuvai iškovojus nepriklausomybę, klubinis krepšinis smuko. Jauna valstybė fnansiškai silpnai stovėjo ant kojų, sporto rėmimas buvo labai minimalus. Pajėgiausi krepšininkai išvyko žaisti į užsienio klubus. Europos taurėse klubų dalyvavimas buvo simbolinis, be jokių didelių ambicijų. 1992 metai buvo Lietuvos krepšinio atgaivos metai. 1992 metais surinkus pajėgiausius buvusius žalgiriečius, pakvietus į rinktinę NBA žaidėją Šarūną Marčiulionį, prijungus keletą jaunų perspektyvių žaidėjų, rinktinė iškovojo Barselonos olimpinę bronzą.
Tiesa, 1993 metams tinka posakis: aukštai šoksi - žemai krisi. Europos čempionato atrankoje išryškėjo kiek svarbūs komandai Arvydas Sabonis ir Rimas Kurtinaitis. Pastarieji negalėjo padėti komandai atrankoje, todėl rinktinė nusileidus Baltarusijai nepateko į Europos čempionatą, tai pat negalėjo iškovoti ir vietos 1994 metų pasaulio krepšinio čempionate. 1995 metais vėl pakilimas. Po skandalingo finalo prieš Jugoslaviją, kuriame buvo įžvelgiamas šališkas teisėjavimas, Lietuvos rinktinė iškovojo sidabro medalius.
1996 metais Atlantos olimpiados bronza iškovota pusfinalyje pralaimėjus vėl tiems patiems Jugoslavams, bet mažajame finale įveikti Australijos krepšininkai. Nuo 1997 metų iki 2000 metų Sidnėjaus olimpiados mūsų rinktinę lydėjo „Karnio prakeiksmas“. 1996 metais, po sėkmingos olimpiados rinktinę paliko Šarūnas Marčiulionis, Arvydas Sabonis, treneris Vladas Garastas. Jaunasis rinktinės kraštas Artūras Karnišovas tarė: „Dabar labai ilgai teks laukti medalių“. Šis teiginys buvo vadinamas Karnio prakeiksmu ir jis baigėsi A. Karnišovui atsisveikinus su rinktine.
2000 metai - olimpiniai sugrįžimo į krepšinio elitą metai. Jono Kazlausko treniruojama rinktinė iškovojo bronzos medalius. Ypatingą dėmesį sukėlė pusfinalio rungtynės prieš tuo metu nenugalima JAV rinktinę. Pralaimėta vos dvejais taškais. 2001 metais, Lietuvos krepšinio istorija vėl primena amerikietiškus kalnelius. Šiais metais Turkijoje vykusiame Europos čempionate sensacingai aštunfinalyje buvo pralaimėta Latvijos rinktinei, automatiškai likome ir be kitais metais vykusio pasaulio čempionato.
2003 metais, amerikietiški kalneliai tęsiasi. Tas paąia metais atnaujinta krepšinio rinktinė po 64 metų pertraukos iškovojo Europos aukso medalius. 2004 m. Atėnų olimpiadoje pasirodėme garbingai užimdami 4 vietą. Vėlgi malonus ir didžiulį ažiotažą sukėlęs įvykis, grupės varžybose įveikta JAV rinktinė. Tiesa, sėkmingas žaidimas nutruko pusfinalyje pralaimėjus Italijos komandai.
2005 metų Europos čempionate, komandai negalėjo padėti daug pajėgių krepšininkų. Pagrindinis vedlys buvo tik Ramūnas Šiškauskas. Komanda čempionate patyrė, tik vieną pralaimėjimą ketvirfinalyje ir galutinėje rikiuotėje liko penkti.
2006 metai Pasaulio čempionatas. 2006 metais į pasaulio čempionatą Japonijoje vyko kur kas pajėgesnės sudėties, bet galutinėje įskaitoje liko 7 vietoje. Dėl LKF vadovo Vlado Garasto kritikos komandos vyr.trenerio vietą paliko Antanas Sireika.
2007 Europos krepšinio čempionatas klostėsi kur kas sėkmingiau. Po 7 pergalių serijos, pusfinalyje pralaimėta Rusijos komandai, bet mažajame finale įveikti Graikijos krepšininkai.
2008 metais tradiciškai olimpiadoje patekome į pajėgiausių komandų ketvertuką, bet mažajame finale pralaimėjome Argentinai.
2009 metais vėl katastrofiški metai. Europos čempionate Lenkijoje, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė iškovojo 11 vietą ir vienintelę pergalę prieš Bulgarijos rinktinę. Vėl trenerių kaita - Ramūną Butautą keičia Kęstutis Kemzūra. Kadangi Lietuva užėmė žemą vietą Europos čempionate, automatiškai vėl neteko teisės dalyvauti pasaulio čempionate 2010 metais.
Tiesa, šį kartą vietą tam tikrom rinktinėm buvo galima įsigyti komerciniu keliu. Rėmėjo Antano Guogos pagalba, įsigyta teisė dalyvauti čempionate nenuėjo veltui. Jauna komanda iš čempionato grįžo su bronzos medaliais.
2005 metais „FIBA Europe“ padalinys suteikė teisę Lietuvai rengti 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionatą. Lietuvos krepšinio federacijos geras vadybinis darbas rengiant čempionatus buvo įvertintas iš anksčiau. Sėkmingai surengti du jaunųjų krepšininkų turnyrai - 2009 metų Europos jaunučių (iki 16 metų) čempionatas Kaune ir 2010 metų Europos jaunių (iki 18 metų) čempionatas Vilniuje davė teisę rengti pagrindinį Europos čempionatą.
Rengiant ankstesnius čempionatus, verta pažymėti rekordus. Per jaunučių čempionatą Vilniuje buvo pagerintas visų laikų jaunųjų krepšininkų Europos čempionatų lankomumo rekordas - finalo mačą tarp Lietuvos ir Rusijos rinktinių sostinės „Siemens“ arenoje stebėjo net 13 tūkst. žmonių. Besirengiant Europos vyrų čempionatui, modernios arenos taip pat iškilo Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje. Tiesa, pats čempionatas vykęs namuose sportine prasme nebuvo sėkmingas. Banguotos rungtynės grupių varžybose jau tada kėlė nerimo. Palengvėjimas atsirado ketvirfinalyje sąlyginai gavus silpnesnį varžovą - Makedoniją. Deja, klaida rungtynių pabaigoje lėmė pralaimėjimą. Europos čempionate vykusiame Lietuvoje užimta 5 vieta. Vėl trenerių kaita. Rinktinės vairą vėl perima Jonas Kazlauskas.
2012 metų olimpiadoje 8 vieta. Malonus blykstelėjimas 2013 ir 2015 metų Europos čempionatuose užėmus antrąsias vietas. 2014 metų pasaulio čempionate 4 vieta.
2016 metų olimpiadoje vėl esame toli nuo medalių užimta 7 vieta. Toliau 2017 ir 2018 metais vidutiniai rinktinės pasirodymai vadovaujant Dainiui Adomaičiui.
2019 metais pasaulis ilsėjosi nuo krepšinio dėl Covid19 pandemijos. 2020 metais, vadovaujant Dariui Maskoliūnui, rinktinė atrankos turnyre namuose pralaimėjo Slovėnijos rinktinei ir pirmą kartą nuo Nepriklausomybės atgavimo nepateko į Olimpines žaidynes.
2021 metais Europos čempionate užimta 15 vieta taip pat žemiausia mūsų vieta Europos čempionatų istorijoje. Treneriui Kaziui Maksvyčiui suteiktas antrasis šansas. Tikimės, jog vėl grįšime prie amerikietiškų kalnelių ir dabar laikas kilti aukštyn.
Kurčiųjų krepšinis: galimybė varžytis visiems
Kurčiųjų krepšinis - tai krepšinio atmaina, pritaikyta klausos negalią turintiems asmenims. Šis sportas suteikia galimybę varžytis ir siekti aukštų rezultatų, nepaisant fizinių apribojimų. Kurčiųjų krepšinis turi savo taisykles ir varžybų formatus, leidžiančius sportininkams pilnai išreikšti savo talentą ir įgūdžius.
Lietuvos indėlis į kurčiųjų krepšinį
Lietuva turi ilgą ir sėkmingą istoriją kurčiųjų krepšinyje. Lietuvos kurčiųjų vyrų rinktinė ne kartą tapo Europos čempione (1992 m.), o 2000 ir 2004 metais iškovojo bronzos medalius. Lietuvos moterų rinktinė 1996, 2000 ir 2004 metais Europos čempionatuose iškovojo sidabro medalius.
Lietuvos treneriai ir specialistai aktyviai dalyvauja kurčiųjų krepšinio judėjime, dalindamiesi savo patirtimi ir žiniomis su kitų šalių atstovais. Algimantas Šatas yra vienas iš žymiausių Lietuvos kurčiųjų krepšinio trenerių, kuris daugelį metų treniravo Lietuvos kurčiųjų vyrų rinktinę ir pasiekė puikių rezultatų tarptautinėse varžybose.
Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto veikla
Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas (LKSK) yra pagrindinė organizacija, atsakinga už kurčiųjų sporto plėtrą ir koordinavimą Lietuvoje. LKSK organizuoja įvairius sporto renginius, čempionatus ir varžybas, skirtas kurtiesiems sportininkams. Komitetas taip pat rūpinasi kurčiųjų sportininkų rengimu, dalyvavimu tarptautinėse varžybose ir atstovavimu Lietuvai kurčiųjų sporto arenoje.
Per penkerius E. Kriūno vadovavimo metus LKSK tapo stipresne organizacija, nei buvo iki tol. Per šį laikotarpį Lietuvos kurčiųjų rinktinėms pradėjo vadovauti elitiniai treneriai. Praėjusiais metais buvo suformuota gausi Lietuvos sportininkų delegacija, sėkmingai dalyvavusi vasaros deflimpiadoje Brazilijoje. Iš kurčiųjų žaidynių, prilygstančių girdinčiųjų vasaros žaidynėms, Lietuvos atstovai grįžo su 10 medalių. Taip pat E. Kriūnui būnant LKSK prezidentu, Lietuvoje surengti du Europos kurčiųjų čempionatai - orientavimosi sporto ir badmintono, o šiais metais Europos ir pasaulio kurčiųjų čempionatuose mūsų šalies sportininkai iškovojo net 17 medalių.
Šiandien šalyje yra apie 1000 sportuojančių kurčiųjų. Vieniems iš jų sportas - pramoga, sveikas gyvenimo būdas, kitiems - profesionalus užsiėmimas. Visgi, norintiems sportuoti ir treniruoti tenka susidurti ir su sunkumais. LKSK neturi savo sportinės bazės ir sporto salės, todėl treniruočių vietos yra nuomojamos. Ieškant tinkamų vietų sportui, nuolatos būtina atsižvelgti į finansines galimybes, atrasti kokybiškas sporto sales su atitinkamo lygio infrastruktūra.
Nepaisant sunkumų, kaip jau buvo minėta, Lietuvos kurtieji sportininkai užbaigė rekordinį sezoną. Europos ir pasaulio kurčiųjų čempionatuose šiemet buvo iškovota net 17 medalių. E. Kriūnas vardina, kad medalius iškovojo badmintonininkai, vyrai krepšininkai, orientacininkai, lengvaatlečiai ir imtynininkas Mantas Kazimieras Sinkevičius.
#