Futbolas: Istorija, Taisyklės ir Populiarumas Lietuvoje

Įvadas

Turbūt šiais laikais nesutiksime tokio žmogaus, kuris nėra žaidęs futbolo. Žaisti futbolą - kiekvieno mažo vaiko svajonė. Šiame straipsnyje apžvelgsime futbolo istoriją, taisykles ir populiarumą Lietuvoje, įskaitant ir Visagino futbolą.

Futbolo Istorija: Nuo Senovės Iki Šių Dienų

Atsakyti į klausimą, kas futbolo žaidimą sugalvojo ir kur jis pirmą kartą pradėtas žaisti, yra gana sunku. Vis dėlto istorikams pasisekė šį tą sužinoti iš gilios šio žaidimo praeities.

Žaidimo Kamuoliu Užuomazgos - Gilioje Senovėje

Dar trečiajame tūkstantmetyje prieš mūsų erą žaidimą, primenantį dabartinį futbolą, žaidė japonų imperatoriaus Kemari rūmų prieigose. Tai patvirtina senovės rankraščiai ir piešiniai. Žaidimas, kuris buvo vadinamas “cu - kiu”, išsamiai aprašytas kinų knygose (2697 m. pr. m. e.), kai kamuolį, prikimštą paukščių pūkų arba plaukų, spardė žmonės, gyvenę šiuolaikinės Kinijos teritorijoje. Nugalėtojai buvo apdovanojami gėlėmis, vynu, brangiais papuošalais, o pralaimėjusieji - viešai išjuokiami ir plakami bambukinėmis lazdomis.

Egipte (Amoho Ra šventykloje Karnake) yra sienų tapybos kūrinių ir reljefų, leidžiančių manyti, kad antrajame tūkstantmetyje prieš mūsų erą, egiptiečiai žaisdavo kamuoliu. Senovės Graikijoje ypač populiarus buvo žaidimas “episkyros” - reikėdavo nuvaryti kamuolį už galinės linijos varžovų aikštės pusėje, panaudojant futbolo, regbio, imtynių elementus. Iš šio žaidimo kilo ir senovės romėnų žaidžiamas “harpastum”, kurį labai mėgo Gajus Julijus Cezaris. Jo legionai, 55 m. pr. m. e. pradėję karą Britanijoje, atnešė šį žaidimą į Britų salas, visų pirma į Londoną.

Prieš devynioliktąsias Olimpines žaidynes Meksikoje, mokslininkai ypatingai susidomėjo ir rimtai pradėjo tyrinėti šios šalies senovės kultūrą. Tyrinėtojai išaiškino daug įdomių dalykų. Pavyzdžiui, kad senovės actekų gentyse buvo labai populiarios varžybos su kamuoliu. Įdomu dar ir tai, kad įvairios gentys naudodavo skirtingus kamuolius: pagamintus iš medžio, net iš akmens, taip pat iš žvėrių odos, prikimštus paukščių pūkų arba žolių.

Taip pat skaitykite: Sporto įtaka socializacijai

Futbolo Raida Anglijoje

Senovės Anglijos atskirose gyvenvietėse vykdavo taip vadinami “mūšiai su kamuoliu”. Žmonės dideliais būriais susirinkdavo tarp dviejų kaimų ir varžydamiesi tarpusavyje stengdavosi nuvaryti kamuolį į varžovų kaimo turgaus aikštę. Jų devizas buvo - “pergalė bet kokių aukų kaina”. Su kamuoliu buvo žaidžiama ir miestuose. Išlikę aprašymai apie neįprastas varžybas Anglijos Derbio mieste. Jos prasidėdavo vidurdieny, o baigdavosi saulei nusileidus. Įdomu tai, kad žaidžiant buvo naudojamas odinis kamuolys (dažniausiai pripūsta ir aptraukta oda kiaulės pūslė). Šį kamuolį reikėdavo įvaryti į vienus ar kitus miesto vartus, esančius priešingose miesto dalyse. Žaidėjų skaičius siekdavo iki kelių šimtų, ir pasibaigus žaidimui miesto gatvės būdavo panašios į mūšio lauką. Tokį didelį pomėgį šiam žaidimui prilygindavo epidemijai.

Todėl 1314 m. Londono meras karaliaus Edvardo II vardu uždraudė miesto centre žaisti futbolą “nes žaidėjai kelia baisų triukšmą gatvėse ir pridaro daug blogo”. Vėliau šį žaidimą draudė Edvardas III (1349 m.), Ričardas II (1389 m.), Henrikas IV (1401 m.), Henrikas VII (1491 m.), karalienė Elžbieta I (1602 m.). Tačiau futbolas gyvavo ir greitai tobulėjo. Ne vien Anglijoje buvo taip mėgiamas šis žaidimas. XIV a. pradžioje Normandijoje žaisdavo “soule” - varydavo kamuolį laukais nuo kaimo iki kaimo. Besirungiant būdavo sužeistų ir net užmuštų žaidėjų.

Labiausiai socialinės problemos buvo jaučiamos miestuose. Žaidimai pridarydavo daugybę nuostolių, o priežastis daugiau nei paprasta: iki 1829 metų Anglijoje tiesiog nebuvo policijos.

Labai įdomus pavyzdys yra Ešburno miestelis. Jame žaidimas buvo žaidžiamas visų žmonių, gyvenančių teritorijoje tarp dviejų vartų, kurie vienas nuo kito buvo nutolę per maždaug 5 kilometrus. Beje varžybos, jeigu galima jas taip pavadinti, vykdavo antradieniais - dieną kuri Anglijoje yra šventa (ang. Shrove Tuesday). Beje, tokio tipo varžybos šiame miestelyje vyksta ir mūsų dienomis.

Futbolo Paplitimas Europoje

Romėnų ainiai italai paveldėjo iš jų žaidimą “harpastum”. Bolonijos miesto archyve saugomas 1480 metų rankraštis. Jame rašoma: “mėgstamiausias mūsų miesto gyventojų žaidimas “kalčijas” (calcio). Žaidėjas, kuris dešimt kartų kamuoliu pataikydavo į varžovų vartus, gaudavo dvidešimt aukso dukatų. 1555 m. Venecijos miesto gyventojas Antonijus Skainas parašė knygą, skirtą populiariems žaidimams. Viena jos dalis buvo skirta futbolo protėviui - “kalčijui”. Joje rašoma: “kamuolio skersmuo - 9 centimetrai, svoris - 10 uncijų (apie 300 g.). Aikštės ilgis toks, kiek gali numesti akmenį pats stipriausias vyras, o plotis - pusė to, žaidėjų nuo 20 iki 40”. Kamuolį reikėdavo įvaryti į priešingose aikštės pusėse pažymėtus tarpus (vartus). 1656 m. Henris Kcris iš italų į anglų kalbą išvertė “kalčijo” vadovėlį. Oksfordo universiteto bibliotekoje iki šių dienų išlikęs ir saugomas futbolo aikštės planas, nubraižytas dar 1788 m.

Taip pat skaitykite: Nuo futbolo aušros iki šių dienų

Industrializacijos Įtaka ir Aristokratų Įsitraukimas

Vadinamąjį liaudies-futbolą (folk-football) stipriai paveikė industrializacijos procesas. Atsiradus gamykloms, darbo klasės žmonės dirbdavo po 16 valandų per parą be išeiginių, tad laiko žaisti futbolą tiesiog nelikdavo. 18-19 amžiuose futbolas buvo kaip niekad nepopuliarus ir netgi galėjo išnykti. Tačiau tuomet įvyko neįtikėtinas dalykas. Atrodytų visuomet buvęs darbininkų žaidimu, futbolas buvo pradėtas žaisti aristokratų bei kitų išsilavinusių žmonių - kunigų, mokytojų, teisėjų ir t.t. Buvo priimtos tam tikros taisyklės, o pats sportas apibūdintas kaip „kuriantis žmogaus charakterį“.

Kas pirmą kartą panaudojo žodį “futbolas” (football angl.: foot - koja, ball -kamuolys)? Tai Londono meras Ferndonas - tas pats, kuris 1314 m. uždraudė futbolą.

Futbolo Klubų Kūrimasis ir Oficialių Taisyklių Atsiradimas

XIX a. pradžioje Anglijos mokyklose, koledžuose, universitetuose steigėsi futbolo klubai ir komandos. 1857 m. spalio 21 d. buvo įsteigtas pirmasis pasaulyje futbolo klubas - “Šefildas” (“Sheffield”). Tais pačiais metais Kembridžo universiteto komandos surengė pirmąjį šiuolaikinio futbolo čempionatą. Tuo metu kiek buvo komandų, tiek egzistavo ir žaidimo taisyklių.

1863 m. spalio 26 d. Londone susirinko įvairių klubų atstovai. Tą dieną buvo galutinai nuspręsta - žaidėjui kamuolį liesti ranka griežtai draudžiama. Visi, kurie su šia taisykle sutiko, susibūrė į Futbolo asociaciją. Ši data ir laikoma šiuolaikinio futbolo gimimo diena. 1872 m. lapkričio 30 d. Glazge įvyko pirmosios tarptautinės futbolo rungtynės. Stebint 4 000 žiūrovu Anglijos ir Škotijos komandų susitikimas baigėsi 0:0. 1885 m. užregistruoti pirmieji profesionalūs futbolininkai. 1888 m. prasidėjo pirmosios Anglijos futbolo pirmenybės. “Aston Villa” klubo vadovui Makgregorui pasiūlius, už pergale buvo skaičiuojami 2 taškai, už lygiąsias - l taškas.

FIFA Įkūrimas ir Pirmieji Pasaulio Čempionatai

XX a. pradžioje Olandijos Hagos futbolo klubo sekretorius K. Hiršmanas pasiūlė idėją įkurti pasaulinę futbolo asociaciją. Jo ir prancūzo R. Gereno pastangomis 1904 m. gegužės 21d. Paryžiuje susirinko 6 Europos valstybių futbolo sąjungų delegatai. Jie ir įkūrė Tarptautinę futbolo asociacijų federaciją, sutrumpintai FIFA. Baigiantis posėdžiui K. Hiršmanas pasiūlė surengti pasaulio futbolo pirmenybes. Salėje nuskambėjo smagus juokas. Ir vis tik buvo priimtas sprendimas - parengti pasaulio čempionato projektą, kurį K. Hiršmanas ir pateikė. Varžybos turėjo prasidėti 1906 metais. Tačiau nė viena šalis savo sutikimo dalyvauti šiame futbolo forume nepatvirtino. Taip žlugo pirmasis bandymas surengti pirmąjį pasaulio futbolo čempionatą.

Taip pat skaitykite: Stalo teniso taktika ir istorija

1908 m. Londono Olimpiadoje vyko pirmasis oficialus futbolo turnyras. Dalyvavo tik 6 Europos komandos. Nugalėtojais tapo Didžiosios Britanijos futbolininkai. Pasibaigus pirmajam pasauliniam karui, tik 1928 m. Amsterdame FIFA kongresas pagaliau nutarė nuo 1930 m. kas ketveri metai, rengti pasaulio futbolo pirmenybes. Pirmąjį Pasaulio taurės turnyrą buvo nutarta surengti Urugvajuje. Taip buvo nuspręsta todėl, kad Urugvajaus futbolininkai buvo dviejų Olimpiadų nugalėtojai, tais metais šalis šventė savo nepriklausomybės šimtmetį. O svarbiausia - pažadėjo specialiai šioms varžyboms Montevidėjuje pastatyti 100 000 vietų stadioną. Tačiau 1929 m. pabaigoje pasaulį sukrėtė ekonominė krizė. Dėl to dauguma Europos futbolo sąjungų atsisakė siųsti savo komandas į čempionatą. Didelių pastangų dėka, FIFA vadovams pavyko įkalbėti tik prancūzus, rumunus, jugoslavus ir belgus.

Futbolas Kaip Kultūros Dalis

Kaip ten bebūtų, per daugybę metų futbolas tapo ne vien žaidimu. Jis tapo kultūros dalimi, o žiūrint istoriškai, futbolo klubai atstovauja savo bendruomenę. Kiekvienas žymus klubas turi savo praeitį, kovoja ne tik dėl taškų savo lygoje, bet ir dėl kur kas svarbesnių dalykų. Juk Madrido „Real“ bei „Barcelona“ susitikimai tai ne vien futbolo rungtynės Ispanijos čempionate - tai politinis karas. Ne išimtis ir Romos derbis tarp „Lazio“ bei „Roma“, kur iš esmės istoriškai susiduria dvi žmonių grupės. „Lazio“ klubas buvo įkurtas labiau pasiturinčių miestiečių, o Roma darbininkų klasės. Šis Italijos sostinės derbis išties ypatingas. Jo metu 1979 metais netgi žuvo „Lazio“ fanas, kuomet vienas Romos sirgalius pataikė jam į akį iššovęs fejerverką. Nereikia pamiršti ir Glazgo derbio tarp „Celtic“ ir „Rangers“. Čia netgi susiduria religijos. „Celtic“ buvo įkurtas katalikų, o „Rangers“ - protestantų bendruomenių.

Futbolo Taisyklių Evoliucionavimas

Pirmosios primityvios futbolo taisyklės buvo parašytos dar 1580 m. Florencijoje. Jose sakoma,- “kad komandą sudaro 27 žaidėjai: 15 puolėjų, 5 saugai, 4 gynėjai ir 3 vartininkai”.

XIX a. ketvirtajame dešimtmetyje Anglijoje buvo išleistos taip vadinamos “Kembridžo taisyklės”. Jose jau yra nuošalės, kampinio, grubaus žaidimo paragrafai. Numatyti ir vartų šoniniai virpstai. 1862 m. pirmą kartą taisykles bandė suvienodinti Apingemo universiteto rektorius Firingas. Tačiau ne visos komandos su šiomis taisyklėmis sutiko. Stipriausias ginčas įsiliepsnojo - ar leisti žaidėjams gaudyti kamuolį rankomis, ar ne? Ir pagaliau 1863 m. spalio 26 d. Londone buvo nuspręsta: futbolininkams liesti kamuolį rankomis - griežtai draudžiama. Matomai bėgant metams, keičiantis tradicijoms, plečiantis visuomeninei pasaulėžiūrai keitėsi ir tobulėjo futbolo taisyklės. Šia įdomią evoliucija įtakojo ne tik aistra šiam sportui, noras jį padaryti tobulesnį ir geresnį, bet ir įvairūs socialiniai veiksniai, kurie šiandieninėje visuomenėje pasireiškia ne tik aikštelėje, bet ir už jos ribų: žiniasklaida, milijardinis futbolo įrangos, aprangos ir aksesuarų verslas, fanų klubai, žurnalai ir knygos, galų gale alaus bendrovės remiančios vieną ar kitą klubą.

Pagrindinės problemos futbolo evoliucijoje

Senovės futbolas	Viduramžių futbolas	Šiuolaikinis futbolas
1. Netobulas pačio žaidimo esmės suvokimas	1. Standartizuotų taisyklių nebuvimas	1. Dažnos riaušės tarp sirgalių
2. Taisyklių nebuvimas	2. Kokybiškų kamuolių nebuvimas	2. Neretai futbole pasitaiko vaidybos elementų, kurie yra draustini
3. Bendro šio žaidimo pavadinimo nebuvimas	3. Futbolo aikštės standartų nebuvimas	3. Nekorektiški ir neteisingi kai kurių teisėjų priimti sprendimai
4. Netobuli, sunkiai valdomi kamuoliai	4. Teisėjų nebuvimas	4. Prastai populiarinamas ir skatinamas futbolas po-komunistinėse šalyse (Net ir Lietuvoje, Latvijoje)
5. Futbolo aikštės standartų nebuvimas	5. Sirgaliai ir patys žaidėjai pridarydavo nemažai nuostolių	5. Per didelis žiniasklaidos kišimasis į privatų futbolininkų gyvenimą
6. Vartininko kaip žaidėjo nebuvimas	6. Anglijoje vienu laikotarpiu šis žaidimas buvo draudžiamas	6. Perdėti, išgalvoti straipsniai apie futbolo pasaulio naujienas, transferus ir pan.
7. Šio žaidimo nepopuliarinimas	7. Žaidimo neplitimas visame pasaulyje	7. Brangūs bilietai į prestižiškiausių futbolo klubų rungtynes
8. Teisėjų nebuvimas	8. XIXa.

Iš šios lentelės galime padaryti išvada, jog futbolo evoliucija buvo gana lėtoka ir pačių problemų skirtumai yra labai akivaizdūs ir skirtingi. Senovės ir viduramžių futbole buvo daugiausia stereotipinių, techninių, teisinių problemų, kurios buvo išspręstos tik XIXa. Viduramžiuose, kaip ir šiais laikais jau pasitaikydavo ir socialinių problemų, kurios yra taip pat svarbios futbolo vystymuisi.

Futbolas yra ne tik vienas populiariausių, bet ir vienas sunkiausių bei sudėtingiausių žaidimų. Jo techninių priemonių arsenalas yra pasidaręs toks turtingas, o taktika tokia įvairi, kad futbolininkams įsisavinti tai, kas šiame žaidime per ištisą dešimtmečių eilę sukurta, nėra įmanoma be atitinkamos literatūros, bei vadovėlių. Istorija rodo, kad komandų futbolininkai padarė nemažą pažangą ir rungtynėse dažnai demonstruoja gražų žaidimą.

Futbolo grožis slypi ne tik jo raiškos formų įvairovėje, bet ir galimybių gausoje. Joks žinovas niekada negalės iki galo tiksliai prognozuoti pavienių žaidimo epizodų baigties. Futbole daug ką lemia ne tik protas ir artistiškumas, bet ir paprasčiausias atsitiktinumas, sėkmė ir netikėtumas. Lemia ir intuicija, kurios iki galo nepaaiškinsi vien žinojimu ir patirtimi.

Šio sporto teisinga ir gan greita evoliucija lėmė šių dienų visuomeninį susiskirstymą, kaip kad yra įvairiose šalyse, kur futbolas užima labai aukštą „padėtį“ beveik kiekvieno žmogaus gyvenime. Besikuriantys fanų klubai ir bendruomenės, didžiausių pasaulio miestų fanų ir pačių futbolininkų interesai ir pareiga ginti savo miesto vardą (kaip, kad yra tarp dviejų aršiausiai vienas prieš kitą nusiteikusių miestų futbolo klubų - Real Madrido ir Barselonos). Be galo didelė fanų aistra, pagarba ir ištikimybė klubam ne tik suteikia patiems futbolininkams didelę satisfakciją, džiaugsmą ir norą dar geriau žaisti, bet ir atneša didelių finansinių perspektyvų, o neretai ir nuostolių. Italijos klubų varžybose ne taip ir retai pasitaiko atvejų, kai klubams tenka mokėti baudas už jų fanų netinkamą elgesį rungtynių metu, ar kad jie susimušė su kito klubo fanais, ar kad pradėjo mėtyti į aikštę šiukšles ar pavojingus daiktus.

Pagrindinės Futbolo Taisyklės

Rungtynėse dalyvauja dvi komandos, turinčios ne daugiau kaip po 11 žaidėjų, įskaitant vartininką. Rungtynių negalima pradėti, jeigu vienoje iš komandų yra mažiau nei 7 žaidėjai. Visose oficialiose FIFA, konfederacijų, nacionalinių federacijų rengiamose varžybose leidžiama keisti ne daugiau kaip tris žaidėjus. Varžybų reglamente turi būti nurodytas atsarginių žaidėjų skaičius - nuo trijų iki septynių, bet ne daugiau.

• apie ttai rungtynių teisėjui bus pranešta iki rungtynių pradžios.
• visi aatsarginiai žaidėjai yra pavaldūs teisėjui, nepriklausomai nuo to, ar jie žaidžia aikštėje, ar ne.
• keitimas vyksta sustabdžius žaidimą.
• žaidimas atnaujinamas ginčo kamuoliu toje vietoje, kur buvo kamuolys sustabdžius žaidimą.
• žaidimui nutrūkus, šie žaidėjai įspėjami parodant geltoną kortelę.
• atitinkami žaidėjai įspėjami parodant geltoną kortelę.
• žaidimas aatnaujinamas laisvu smūgiu, kurį muša varžovų komandos žaidėjas iš tos vietos, kur buvo kamuolys sustabdžius žaidimą.
• Žaidėjas, pašalintas iš aikštės iki pradinio smūgio, gali būti pakeistas tik vienu iš atsarginių žaidėjų, įrašytų į protokolą.

Teisėjavimas

Žaidimui vadovauja teisėjas. Jis turi užtikrinti, kad rungtynėse, kurioms jis teisėjauja, būtų laikomasi žaidimo taisyklių.

• užtikrina, kad kamuoliai atitiktų reikalavimus, išdėstytus taisyklėje Nr.
• užtikrina, kad žaidėjas paliktų aikštę, jei sužeista vieta kraujuoja.
• taiko drausmines nuobaudas tiems žaidėjams, kurie pažeidė taisyklių reikalavimus, už kuriuos baudžiama įspėjant ar pašalinant iš aikštės.
• pristato rungtynių protokolą varžybas rengiančiai organizacijai, kuriame privalo būti duomenys apie visas drausmines nuobaudas, paskirtas prasižengusiems žaidėjams ir oficialiems asmenims, bei apie visus kitus incidentus, kurie įvyko prieš, per arba po rungtynių.

Teisėjas savo sprendimą gali pakeisti tik tuo atveju, jeigu supras suklydęs arba rekomenduojant asistentui, bet tik tuomet, jei žaidimas dar nebuvo atnaujintas.

Teisėjo Nutarimai

Nutarimas Nr. jokius kitus nuostolius, kuriuos patyrė bet kuris asmuo, klubas, komanda, asociacija ar organizacija, kurie atsirado ar galėjo atsirasti dėl teisėjo sprendimo, priimto laikantis taisyklių arba įprastų procedūrų, būtinų rungtynėms organizuoti, vykti ir vadovauti.

• bet kuris kitas sprendimas, kurį teisėjas gali priimti vykdydamas futbolo taisyklių reikalavimus ar (neviršydamas savo teisių) FIFA, konfederacijos, nacionalinės federacijos ar lygos taisyklių reikalavimus.

Nutarimas Nr. Turnyruose ir varžybose, kuriose skiriamas rezervinis teisėjas, šio teisėjo pareigos ir vaidmuo turi atitikti Tarptautinės futbolo asociacijų tarybos patvirtintas instrukcijas.

Nutarimas Nr. VI.

• kad 11 m baudinio metu vartininkas žengė į priekį prieš smūgį, ir kad kamuolys kirto vartų liniją.

Teisėjo Padėjėjai

Padėjėjai padeda teisėjui vadovauti rungtynėms remiantis žaidimo taisyklėmis. Jeigu padėjėjai nepagrįstai kišasi į teisėjo veiksmus arba elgiasi nekorektiškai, teisėjas gali juos atleisti iš pareigų ir informuoti apie tai atitinkamą instituciją.

Rungtynių Trukmė

Rungtynių trukmė - du kėliniai po 45 minutes, jeigu teisėjas ir abi komandos nesutarė dėl kitaip. Susitarti dėl žaidimo trukmės pakeitimo,(pvz.:sutrumpinti kiekvieną kėlinį iki 40 min. dėl nepakankamo apšvietimo) būtina iki rungtynių pradžios ir toks susitarimas turi atitikti taisyklių reikalavimus. Pertrauka tarp kėlinių negali būti ilgesnė kkaip 15 min. Varžybų reglamente turi būti nurodyta pertraukos trukmė.

• dėl kurių nors kitų priežasčių.

Jei paskirtas ar turi būti pakartotas 11 metrų baudinys, bet kuris kėlinys pratęsiamas iki baudos smūgio pabaigos. Varžybų reglamente gali būti nuostata apie du vienodos trukmės papildomus kėlinius. Tokiu atveju reikia vadovautis taisykle Nr. 8.

Žaidimo Pradžia

VIII. Prieš rungtynes metami burtai ir viena iš komandų gauna teisę pasirinkti vartus, kuriuos ji atakuos pirmajame kėlinyje. Komanda, kuri po burtų traukimo renkasi vartus, įgyja teisę pradėti žaidimą aikštės viduryje antrajame kėlinyje. Antrajame kėlinyje komandos keičiasi vartais.

• kiekvieno iš papildomų kėlinių pradžioje, kai tokie žaidžiami.

Įvartis gali būti įmuštas pirmu smūgiu iš aikštės vidurio.

• žaidėjas, pirmasis smūgiavęs kamuolį, neturi teisės jo liesti, kol kamuolio nepalies kitas žaidėjas.

Vienai iš komandų įmušus įvartį, žaidimą iš aikštės vidurio pradeda komanda, praleidusi įvartį.

• žaidimas vėl pradedamas aikštės viduryje.

Ginčas

Ginčas - tai būdas vėl pradėti žaidimą, kai jis buvo laikinai sustabdytas, rungtynėms vykstant, dėl bet kokios priežasties, nenumatytos futbolo taisyklėse.

• jeigu kamuolys, palietęs žemę, išrieda už aikštės ribų, jo nepalietus nei vienam žaidėjui.

Baudos ir laisvas smūgis, paskirtas besiginančiosios komandos naudai jos vartų aikštelėje, smūgiuojamas iš bet kurios vartų aikštelės vietos.

Taisyklių Pažeidimai ir Nuobaudos

XII. Už žaidimo taisyklių pažeidimą ir nedrausmingą elgesį baudžiama.

• stumia varžovą.
• tyčia liečia kamuolį ranka (tai netaikoma vartininkui savo baudos aikštelėje).

11 metrų baudinys skiriamas už bet kurį iš aukščiau išvardintų 10 taisyklių pažeidimų, jeigu žaidėjas pažeidė taisykles savo baudos aikštelėje, nesvarbu, kur tuo metu buvo kamuolys, bet su sąlyga, kad žaidimas vyko.

• pažeidžia taisykles veiksmais, kurie nėra paminėti taisyklėje Nr. 12, bet dėl kurių žaidimas stabdomas, kad taisykles pažeidęs žaidėjas būtų įspėtas ar pašalintas iš aikštės .

Laisvas smūgis mušamas iš vietos, kurioje buvo pažeistos taisyklės.

• savavališkai išeina iš aikštės be teisėjo leidimo.
• gauna antrą geltoną kortelę tose pačiose rungtynėse.

Pašalintam iš aikštės žaidėjui draudžiama būti šalia aikštės ar techninės zonos.

Nutarimas N. Žaidėjas, kuris pažeidė taisykles ir turi būti įspėtas arba šalinamas iš aikštės, baudžiamas nepriklausomai nuo to ar tai įvyko aikštėje ar už jos ribų, prieš varžovą, partnerį, teisėją, jo aasistentą ar kitą asmenį.

Nutarimas Nr. Jeigu vartininkas liečia kamuolį bet kuria savo rankos vieta, laikoma, jog jis kontroliuoja kamuolį.

Nutarimas Nr. Nepažeisdamas taisyklės Nr. 12 žaidėjas gali atiduoti kamuolį savo vartininkui smūgiuodamas galva, krūtine, keliu ir pan. Žaidėjas, kuris mušant laisvą ar baudos smūgį gudrauja, norėdamas grąžinti kamuolį vartininkui ir nepažeisti taisyklės Nr.12, įspėjamas už nesportišką eelgesį ir jam parodoma geltona kortelė. Tokioje situacijoje neturi reikšmės, ar po to vartininkas paliečia kamuolį rankomis, ar ne. Žaidėjas pažeidžia taisykles bandydamas ignoruoti taisyklės Nr. 12 esmę.

Nutarimas Nr. Kadangi bandant atimti kamuolį iš už varžovo nugaros kyla grėsmė jo saugumui, toks veiksmas baudžiamas kaip grubus taisyklių pažeidimas.

Nutarimas Nr. IX.

• teisėjas sustabdė žaidimą.
• kamuolys atšoka nuo tteisėjo ar jo asistento, esančio aikštės ribose.

Įvartis

X. Įvartis užskaitomas, jeigu kamuolys visiškai kirto vartų liniją tarp virpstų bei skersinio, ir jeigu komanda, įmušusi įvartį, prieš tai nepažeidė žaidimo taisyklių. Laimi ta komanda, kuri per rungtynes įmušė daugiau įvarčių į varžovų vartus. Jeigu abi komandos įmušė po lygiai įvarčių arba įvarčių nebuvo, rungtynės baigiasi lygiosiomis.

Nuošalė

XI.

• jis yra arčiau varžovo vartų linijos negu kamuolys ir priešpaskutinis varžovų žaidėjas.
• jis yra vienoje linijoje su dviem paskutiniais varžovų komandos žaidėjais.

Žaidėjas, esantis nuošalėje, baudžiamas tik tuo atveju, jeigu jo komandos draugams liečiant ar smūgiuojant kamuolį, teisėjo nuomone, jis aktyviai dalyvauja žaidime, t.

• buvimas nuošalėje žaidėjui suteikia pranašumą prieš varžovą.
• po kampinio smūgio.

#

tags: #referatas #apie #futbola