Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės, pirmą kartą surengtos Pietų Amerikoje, tapo ne tik sporto švente, bet ir atspindžiu įvairių politinių bei socialinių problemų. Šiame straipsnyje apžvelgsime šių žaidynių istoriją, pradedant įspūdinga atidarymo ceremonija ir baigiant kontroversiškomis sporto skandalų istorijomis.
Įspūdinga atidarymo ceremonija Marakanos stadione
Rugpjūčio 5-ąją prasidėjusios Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės prasidėjo grandiozine atidarymo ceremonija legendiniame Marakanos stadione, pastatytame dar 1950-aisiais metais. Ceremonijoje, kurią stebėjo daugiau nei 78 tūkst. žmonių stadione ir, manoma, apie 3 milijardus TV žiūrovų visame pasaulyje, vyravo spalvingi Brazilijos istorijos puslapiai ir šiandienos realijos.
Atidarymo ceremonijoje buvo atspindėti svarbūs Brazilijos istorijos momentai: vergų atgabenimas, pirmojo piloto Alberto Santoso-Dumonto skrydis, urbanizacija, aplinkosaugos problemos, lūšnynai ir šalį bei pasaulį pavergianti samba. Šou kūrė daugiau nei 35 tūkst. žmonių, vadovaujami žinomų Brazilijos kūrėjų - prodiuserės Danielos Thomas ir Fernando Meirelleso, filmo „Dievo miestas“ režisieriaus. Ceremonijai iš viso buvo pasiūta 5,5 tūkst. kostiumų.
Nepaisant sumažinto biudžeto, rengėjai pažadėjo tikrą aistringą, spalvingą brazilišką spektaklį, kurį padėjo įžiebti net 12 sambos mokyklų. Pasirengimas Rio de Žaneirui užtruko penkerius metus ir kainavo apie 9 milijardus eurų. Visgi, palyginti su Londono olimpiada, Rio de Žaneiro fiesta atsiėjo apie 12 kartų mažiau.
Daug intrigų kėlė klausimas, kas uždegs olimpinę ugnį. Tikėtasi, kad tai bus legendinis brazilų futbolininkas Pelė, tačiau jis apgailestaudamas pareiškė, kad silpna sveikata neleis jam dalyvauti ceremonijoje. Galiausiai olimpinę ugnį įnešė kita Brazilijos legenda, 39-erių tenisininkas Gustavo Kuertenas, buvusi pirmoji pasaulio raketė. Jis perdavė deglą 1996 metų olimpiados moterų krepšinio sidabro medalininkei Hortenciai Marcari.
Taip pat skaitykite: Londono Arenos Talpa: Detalus Tyrimas
Per atidarymą oficialias kalbas sakė žaidynių organizacinio komiteto prezidentas Carlosas Arthuras Nuzmanas ir Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Th. Bachas, pirmą kartą žaidynių istorijoje įteikęs išskirtinį „olimpinių laurų“ apdovanojimą už išskirtinius pasiekimus sporte, švietime bei gyvenime, dukart olimpiniam čempionui bėgikui iš Kenijos Kipchoge Keino.
Kai Brazilijos prezidento pareigas laikinai einantis Michelis Temeris pradėjo savo kalbą, sausakimšame stadione pasigirdo tiek nepatenkintas švilpimas, tiek džiaugsmo šūksniai. Jam baigus kalbą, garsiai sproginėjantys fejerverkai nustelbė pasipiktinusiųjų šauksmus. Braziliją krečia politinės krizė; keliems lyderiams iškeltos korupcijos bylos. Dilmos Rousseff šalininkai kaltina M.
Dalyviai ir delegacijos
Marakanos stadione pasauliui mojavo 11 362 sportininkai iš 206-ių šalių. Iškilmingą olimpiados dalyvių eiseną tradiciškai pradėjo graikai. Lietuvos delegacijos teko luktelti - ji pasirodė 115-a. Mūsų šalies vėliavą nešė Pekino olimpinių žaidynių vicečempionė, 33-ejų buriuotoja Gintarė Scheidt.
Tūkstantinė Marakanos minia ovacijomis sutiko pirmą kartą olimpinių žaidynių istorijoje dalyvaujančią pabėgėlių rinktinę, kuri į areną žengė su olimpine vėliava. Dešimties pabėgėlių sportininkų delegacija - precedento neturintis įvykis. Įžengus Rusijos delegacijai, kurios reputacija pastaruoju metu klimpo į dopingo skandalo liūną, pasigirdo ne tik plojimų, bet ir pavienis švilpimas. Rusų atletus, kuriuos buvo raginama pašalinti iš žaidynių, kai Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) ataskaita atskleidė didžiulę valstybės palaikoma dopingo vartojimo schemą, į „Maracan“ vedė tinklininkas Sergejus Tetiuchinas. Rusijos olimpinės delegacijos sudėtis buvo galutinai patvirtinta tik tuomet, kai TOK leido varžytis 271 atletui, išnagrinėjęs jų apeliacijas. Džiaugsmingai sutikta šiemet gausiausia JAV delegacija, Joje - net 549 sportininkai. Žinoma, audringiausiai stadione sutikti šeimininkai brazilai.
Lietuvos garbę Rio olimpinėse žaidynėse gins 67 sportininkai, o didžiausios viltys siejamos su 19-mete plaukike Rūta Meilutyte ir 32-ejų penkiakovininke Laura Asadauskaite-Zadneprovskiene.
Taip pat skaitykite: Žirmūnų baseino rekonstrukcija
Olimpinė priesaika ir lietuviškas kelias
Brazilijos buriavimo olimpinis čempionas ir lietuvės buriuotojos G. Scheidt vyras Robertas Scheidtas penktadienį davė olimpinę priesaiką visų Rio de Žaneiro olimpiadoje dalyvausiančių sportininkų vardu. Visų teisėjų, prižiūrėsiančių rungtynes per ilgiau negu dvi savaites truksiančią olimpiadą, vardu panašią priesaiką davė Martinho Nobre. Šią priesaiką visų olimpiados atletų ir arbitrų vardu vienas sportininkas ir vienas teisėjas paskelbia nuo 1920 metų per visų vasaros ir žiemos olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją.
Rugpjūčio 5-ąją prasidėjusios Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės bus jau 28-osios lietuviškame olimpiniame kelyje. Lietuvos olimpinis debiutas įvyko 1924 m. gegužės 25 d. Paryžiaus „Pershing“ stadione, kur Lietuvos futbolininkai susitiko su Šveicarijos rinktine. 1928 m. Šveicarijoje vykusiose žiemos olimpinėse žaidynėse pirmąsyk pasirodė ir mūsų šalies žiemos sporto atstovas - Kęstutis Bulota.
Lietuvos pasiekimai olimpinėse žaidynėse
Nuo 1924 metų Lietuva dalyvavo įvairiose olimpinėse žaidynėse, pasiekdama įvairių rezultatų. Dėl istorinių aplinkybių, Lietuva praleido penkerias vasaros žaidynes ir į olimpinę areną grįžo jau su svetimos valstybės vėliava. 1952-aisiais į SSRS rinktinę pateko penki Lietuvos atstovai, sugebėję iškovoti tris sidabro medalius.
Per visą dalyvavimo olimpinėse žaidynėse istoriją, Lietuvos sportininkai iškovojo įvairių medalių, įskaitant auksą, sidabrą ir bronzą. Tarp žymiausių Lietuvos olimpinių čempionų yra Danas Pozniakas, Virgilijus Alekna, Rūta Meilutytė ir Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė.
Pabėgėlių olimpinė rinktinė: vilties ir solidarumo simbolis
Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse pirmą kartą istorijoje dalyvavo Pabėgėlių olimpinė rinktinė, sudaryta iš dešimties sportininkų pabėgėlių iš skirtingų šalių. Ši rinktinė žygiavo su olimpine vėliava ir himnu, siekiant atkreipti pasaulio dėmesį į pabėgėlių krizę.
Taip pat skaitykite: Bilietai į krepšinio atranką
Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) siekia įteigti, jog dalyvaudama šiose žaidynėse Pabėgėlių olimpinė rinktinė turės galimybę atkreipti pasaulio dėmesį į šiandienės pabėgėlių krizės mastą. Iškovoję medalius ar ne, jie galės užlipti ant olimpinio podiumo kaip vilties ir taikos simbolis pabėgėliams visame pasaulyje, mat Olimpinės žaidynės laikomos tolerancijos, solidarumo ir taikos renginiu.
Pabėgėlių rinktinės sudėtyje buvo sportininkai iš Pietų Sudano, Kongo Demokratinės Respublikos, Etiopijos ir Sirijos. Jie varžėsi įvairiose sporto šakose, įrodydami savo talentą ir žmogaus dvasios jėgą.
Sporto skandalai ir kontroversijos
Sporto pasaulyje skandalai neišvengiami. Kartais būtent skandalingos istorijos ir iškelia naujas ryškias figūras sporto pasaulyje, o žmonės apie jas kalba net iš kartos į kartą. Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės taip pat neapsiėjo be kontroversijų. Vienas iš garsiausių skandalų susijęs su Caster Semenya, Pietų Afrikos Respublikos bėgike, kurios moteriškumas buvo ginčijamas.
C. Semenya save laiko moterimi, Pietų Afrikos Respublikoje ji yra moteris, jos pase prie lyties taip pat nurodyta moteris, bet sporto arbitražo teismui Šveicarijoje atrodo kitaip. Netrukus sporto gerbėjai, žiniasklaidos ir netgi įvairiausių sporto organizacijų atstovai iš viso pasaulio ėmė garsiai kalbėti apie šios moters…moteriškumą. Jos išvaizda yra tikrai išskirtinė - platūs pečiai, tvirtas sudėjimas ir stiprios kojos iškart kėlė nemažai klausimų, o kai visuomenė išgirdo C. Buvo priimtas precedentų neturintis sprendimas - 2020 metų Tokijo olimpinėse žaidynėse C.
Didelė problema yra ir tai, kad bendrai moterys sporte - gana jaunas reiškinys. C. Semenya atvejis nėra vienintelis toks istorijoje. Anksčiau įvykusi lenkų bėgikės Ewos Klobukowskos istorija tik iliustruoja, kaip kartais absurdiškai veikia viena konkreti „tiesa“.
Žaidynių rezultatai ir Lietuvos indėlis
2016 m. olimpinėse žaidynėse dalyvavo 207 rinktinės, 11 238 sportininkai. Daugiausia medalių iškovojo JAV, Didžioji Britanija ir Kinija. Lietuvai Rio de Žaneire atstovavo 67 sportininkai, kurie varžėsi įvairiose sporto šakose.
Žaidynių atidaryme Lietuvos vėliavą nešė G.Scheidt, o jos vyras, taip pat buriuotojas Robertas Scheidtas buvo Brazilijos delegacijos vėliavnešys.
Pasirengimas žaidynėms ir naujos sporto šakos
Iki XXXI olimpiados žaidynių liko 25 dienos. Birželio pabaigoje miesto vadovai Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių organizaciniam komtietui perdavė raktus nuo naujo velodromo - tai buvo paskutinė žaidynėms paruošta arena. Šiuo metu visos arenos yra puošiamos oficialia Rio de Žaneiro žaidynių atributika.
Į 2016-ųjų metų žaidynes įtrauktos dvi naujos sporto šakos - golfas ir regbis. 28 sporto šakų atstovai varžysis 32 arenose ir 7 futbolo stadionuose.
Sugrįžimai ir nauji iššūkiai
Lapkričio mėnesio žurnalo „Olimpinė panorama“ elektroninės versijos viršelio istorija - 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių bronzinės prizininkės Donatos Vištartaitės-Karalienės sugrįžimas į sportą. Tuo metu kitas dvejų olimpinių žaidynių dalyvis dviratininkas Ramūnas Navardauskas paskelbė, kad traukiasi iš profesionalaus sporto.
Gyvenimo ir sporto aistros pinasi ir straipsnyje apie Bulgarijoje vykusį Europos dviračių treko čempionatą. Lietuvos rinktinėje šįkart buvo net trys poros, kurias sieja ne tik sportas, bet ir meilė.