Lietuvos krepšinis - tai sporto šaka, kuri šalyje turi gilias tradicijas ir didelį populiarumą. Nuo pat pirmųjų rungtynių XX a. pradžioje iki įspūdingų pergalių tarptautinėse arenose, krepšinis tapo neatsiejama Lietuvos kultūros dalimi. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius Lietuvos krepšinio istorijos įvykius, atkreipdami dėmesį į rugsėjo 14-osios rungtynes 2004 m., kurios įsirėžė į daugelio sirgalių atmintį.
Krepšinio ištakos Lietuvoje
Krepšinis Lietuvoje pradėtas žaisti 1920 m. Kaune. Pirmieji krepšinio propaguotojai buvo E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, S. Darius ir K. Dineika. Oficialios rungtynės įvyko 1922 m. balandžio 23 d. tarp Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos (LFLS) ir Kauno miesto rinktinės, kurias LFLS laimėjo rezultatu 8:6. Pirmieji moterų krepšinio čempionatai surengti 1922 m., o vyrų - 1924 m.
1925 m. įvyko pirmosios tarptautinės rungtynės, kuriose Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė susitiko su Latvijos krepšininkais. 1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimo sąjungos krepšinio komitetas buvo priimtas į FIBA.
Aukso amžius ir pirmosios pergalės
Krepšinio iškilimas Lietuvoje prasidėjo 4-ajame dešimtmetyje. 1937 m. Rygoje Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, papildyta JAV lietuviais P. Talzūnu ir F. Kriaučiūnu, tapo Europos čempione. Lietuva įgijo teisę rengti kitą žemyno čempionatą Kaune. 1938 m. I Europos moterų krepšinio čempionate Romoje Lietuvos moterų rinktinė iškovojo sidabro medalius.
1939 m. Kaune buvo pastatyta sporto halė - pirmasis Europoje statinys, skirtas krepšinio varžyboms.
Taip pat skaitykite: Krepšinio rinktinės perspektyvos
Pokario metai ir sovietinis laikotarpis
Po Antrojo pasaulinio karo nauja krepšininkų karta, tokie kaip V. Kulakauskas, S. Butautas, J. Lagunavičius ir K. Petkevičius, žaidė SSRS rinktinėse. Jie tapo Europos čempionais 1947 m., o S. Butautas, J. Lagunavičius ir K. Petkevičius 1952 m. tapo olimpiniais vicečempionais. J. Daktaraitė 1959 m. tapo pasaulio, o 1960 ir 1962 m. Europos čempione. M. Paulauskas, net 4 kartus (1965, 1967, 1969 ir 1971 m.) tapęs Europos ir 1967 m. pasaulio čempionu, 1972 m. tapo pirmuoju Lietuvos krepšininku, iškovojusiu olimpinį auksą.
SSRS krepšinio pirmenybėse aukščiausioje lygoje žaidė vyrų komandos: KKI (1947-50; 1947 m. tapo SSRS čempionais, 1949 m. - vicečempionais), Kauno „Žalgiris“ (1946-47 ir nuo 1951 m.; 1951, 1985 ir 1986 m. tapo čempionais, 1953 m. laimėjo SSRS taurę), Klaipėdos „Žalgiris“ (1954 m.), Vilniaus „Spartakas“ (1961 m.) ir „Plastikas“ (1964 m.), „Statyba“ (1972 m. ir nuo 1975 m.). Moterų komandos: KKI (1948-49), Kauno „Žalgiris“ (1950-59), „Politechnikos“ (1960-64, 1966-68, 1970-73) ir „Bangos“ (1984-85), Vilniaus „Kibirkštis“ (1964 m. ir nuo 1968 m.).
Nepriklausomybės atkūrimas ir nauji iššūkiai
1991 m. FIBA atkūrė Lietuvos krepšinio organizacijos - Lietuvos krepšinio federacijos - narystę. Nuo 1992 m. Lietuvos krepšinio rinktinės ir klubai dalyvauja visose FIBA rengiamose varžybose. Vyrų krepšinio rinktinė 1992 m. Barselonos, 1996 m. Atlantos ir 2000 m. Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse, 2010 m. pasaulio čempionate laimėjo bronzos medalius. 2003 m. vaikinų jaunių rinktinė iškovojo pasaulio čempionato sidabro, 2005 m. jaunimo rinktinė (iki 21 m.) - aukso medalius.
2004 metai: Atėnų olimpiada ir rugsėjo 14-osios rungtynės
2004 m. Lietuvos krepšinio gerbėjų akys krypo į Atėnų olimpines žaidynes. Lietuvos vyrų rinktinė, subūrusi talentingus žaidėjus, demonstravo puikų žaidimą ir pasiekė pusfinalį. Visų ekspertų ir sirgalių akyse rinktinė buvo matoma Atėnų olimpinių žaidynių finale.
Tačiau pusfinalyje lietuvių laukė Italijos rinktinė. Rungtynės, įvykusios rugsėjo 14 d., tapo tikru trileriu. Italijos taikliarankiai paskandino lietuvius negailestingomis bombomis ir sudaužė visas viltis. Lietuva pralaimėjo rezultatu 91:100. Italai pataikė net 18 tritaškių iš 28, pasiekdami neįtikėtiną 64 procentų taiklumą.
Taip pat skaitykite: Saugumo priemonės rugsėjo 1-osios šventėje
Nors lietuviai pirmavo nuo pirmų minučių, o Arvydas Macijauskas pirmajame kėlinyje pelnė 21 tašką, italai sugebėjo persverti rezultatą ir susikrauti dviženklę persvarą. Antanas Sireika trečiajame kėlinyje atliko eksperimentą, pradėdamas kėlinį be vidurio puolėjo, tačiau tai nepadėjo pakeisti rungtynių eigos.
Po rungtynių italai teigė, kad nesitikėjo laimėti ir, jei reikėtų žaisti dar penkis kartus, pergalės neiškovotų. Tačiau tą vakarą jie buvo tiesiog neįtikėtini.
Šarūnas Jasikevičius: legenda ir įkvėpimas
Šarūnas Jasikevičius yra viena ryškiausių Lietuvos krepšinio žvaigždžių. Jo karjera kupina įspūdingų pergalių ir asmeninių pasiekimų. Jis yra 2003 m. Europos čempionas, 2000 m. olimpinių žaidynių ir 2007 m. Europos čempionato bronzos laimėtojas. Jasikevičius taip pat yra keturiskart Eurolygos čempionas (2003, 2004, 2005 ir 2009 m.) ir 2014 m. Lietuvos čempionas.
Jasikevičius buvo pripažintas geriausiu 2003 m. Europos krepšininku, naudingiausiu 2003 m. Europos čempionato žaidėju ir naudingiausiu 2005 m. Eurolygos finalo ketverto žaidėju. Jis taip pat buvo išrinktas į geriausių 2001-2010 m. Eurolygos krepšininkų komandą.
Vienas įsimintiniausių Š.Jasikevičiaus karjeros mačų buvo 2000 m. Sidnėjaus olimpinių žaidynių pusfinalis prieš JAV rinktinę. Lietuviai vos nepavertė svajonės realybe, o Š.Jasikevičius pelnė 27 tšk. Deja, sudėtingas tolimas metimas paskutinę sekundę nepasiekė tikslo.
Taip pat skaitykite: Sportas ir šeima
2004 m. Atėnų olimpinėse žaidynėse Š.Jasikevičius pataikė 7 tritaškius iš 12 ir surinko 28 tšk. prieš JAV rinktinę. Po rungtynių jis pasakė bene garsiausią savo frazę, pareikšdamas, jog nežaidžia NBA todėl, kad yra „storas, lėtas baltaodis“.
Krepšinio šimtmečio šventė ir nusipelniusių asmenų pagerbimas
Balandžio 22 d. Lietuvoje buvo paminėtas krepšinio šimtmetis. Šventės metu „Už gyvenimo nuopelnus krepšiniui“ buvo pagerbti organizatoriai, istorikai ir kiti krepšinio sportui nusipelnę asmenys. Lietuvos krepšinio federacija (LKF) apdovanojo 15 labiausiai Lietuvos krepšiniui nusipelniusių žmonių, tarp kurių buvo:
- Algimantas Bertašius - inžinierius, sporto istorikas.
- Vidmantas Mačiulis - Lietuvos televizijos žurnalistas, publicistas, redaktorius.
- Leonas Karaliūnas - krepšinio muziejaus įkūrėjas.
- Aleksas Makulavičius - krepšinio entuziastas, teisėjas, treneris, LKF darbuotojas.
- Anatolijus Čupkovas - krepšininkas, politikas, visuomenininkas.
- Algimantas Šatas - pedagogas, treneris.
- Valentinas Kanapkis - krepšininkas, treneris.
- Algimantas Ivašauskas - krepšinio treneris, sporto organizatorius.
- Saulius Vilkas - Klaipėdos krašto krepšinio puoselėtojas.
- Adomas Klimavičius - Šiaulių krašto krepšinio puoselėtojas.
- Albinas Asevičius - Kauno krepšinio mokyklos treneris bei vadovas.
- Bronė Švitrienė - Klaipėdos universiteto docentė.
- Saulius Samulevičius - Lietuvos krepšinio organizatorius.
- Juozas Petkevičius - Lietuvos krepšinio rinktinės talismanas.
- Tomas Balaišis-Sėkla - Lietuvos krepšinio sirgalių tėvas.
Dabartinė Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė
Liepos 25 d. Palangoje susirinko Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, vadovaujama vyr. trenerio Kazio Maksvyčio. 16 vyrų pradėjo pasiruošimą Europos čempionatui. Rinktinės debiutas įvyko 1925 m. gruodžio 13 d. Rygoje, kur Lietuva pralaimėjo Latvijai rezultatu 20:41.
Iš viso tarpvalstybinių rungtynių žaista (iki 2022-08-01): 891 (573 pergalės, 317 pralaimėjimų, 1 lygiosios, 64 proc. pergalių).
Daugiausiai rungtyniauta su Latvija (69 rungtynės), Estija (46 rungtynės) ir Ispanija (35 rungtynės).
Daugiausiai tarpvalstybinių rungtynių Lietuvos rinktinėje žaidė Saulius Štombergas (208 rungtynės), Šarūnas Jasikevičius (199 rungtynės) ir Robertas Javtokas (197 rungtynės).
Daugiausiai taškų tarpvalstybinėse rungtynėse Lietuvai pelnė Artūras Karnišovas (2235 taškai), Saulius Štombergas (2229 taškai) ir Gintaras Einikis (2033 taškai).
Dabartinių Lietuvos rinktinės kandidatų statistika:
- Jonas Valančiūnas: 133 rungtynės, 1559 taškai
- Mindaugas Kuzminskas: 125 rungtynės, 1045 taškai
- Lukas Lekavičius: 52 rungtynės, 337 taškai
- Marius Grigonis: 51 rungtynės, 396 taškai
- Domantas Sabonis: 46 rungtynės, 384 taškai
Žolės riedulys Lietuvoje 2004 m.
Nors straipsnio tema yra krepšinis, verta paminėti ir kitas sporto šakas Lietuvoje. 2004 m. Lietuvos žolės riedulio federacija taip pat vykdė aktyvią veiklą. Buvo organizuojami čempionatai, turnyrai ir vystymo programos. Lietuvos žolės riedulio rinktinės dalyvavo Europos čempionatuose, o klubai - Europos taurių turnyruose.