Įvadas
Biliardas, kaip sporto šaka, Lietuvoje turi gilias šaknis, siekiančias XIX amžių, tačiau ypač suaktyvėjo atkūrus nepriklausomybę. Šiame straipsnyje apžvelgsime biliardo, ypač pulo ir snukerio, raidą Lietuvoje, pradedant nuo pirmųjų čempionatų iki šių dienų pasiekimų tarptautinėje arenoje. Taip pat aptarsime Lietuvos biliardo federacijos (LBF) veiklą, sportininkų pasiekimus ir populiariausias biliardo rūšis šalyje.
Biliardo ištakos Lietuvoje
Biliardas, kilęs iš Rytų šalių ir į Europą atkeliavęs per Prancūziją, Lietuvoje pirmą kartą paminėtas dar 1607 metais. XIX amžiuje Vilniuje veikė apie 20 biliardinių, įskaitant vieną Verkių rūmuose. Tačiau tikrasis biliardo atgimimas prasidėjo XX amžiaus 9-ajame dešimtmetyje, kai populiariausia tapo piramidė (rusiškasis biliardas).
Lietuvos biliardo federacija: Įkūrimas ir veikla
Lietuvos Biliardo Federacija (LBF) buvo įkurta 1988 metais penkių entuziastų: Vido Končiaus, Vidmanto Tarasonio, Valerijaus Demeškos, Albino Rapkevičiaus ir Marijono Gečo. Pirmasis prezidentas buvo Vidas Končius, kuris šias pareigas ėjo iki 1996 metų. Federacijos įkūrimą paskatino noras surengti pirmąjį Pasaulio piramidės čempionatą Lietuvoje, kuris įvyko 1989 metais Vilniaus viešbutyje „Gintaras“.
LBF veikla apima įvairių biliardo rūšių - piramidės, angliškojo (snukerio) ir amerikietiškojo (pulo) - čempionatų organizavimą. Atkūrus nepriklausomybę, sparčiai populiarėjo angliškasis ir amerikietiškasis biliardas.
Pirmieji čempionatai ir tarptautiniai pasiekimai
Pirmasis Lietuvos pulo čempionatas įvyko 1994 metais Rumšiškėse. Į jį susirinko vos 10 dalyvių, kurie žaidė ant dviejų stalų, o taisyklių iki galo niekas nežinojo. Pirmuoju pulo čempionu tapo Aistis Žiemelis. Po šio čempionato ėmė augti visa karta stiprių pulo žaidėjų.
Taip pat skaitykite: Taisyklės ir strategijos: juodasis kamuoliukas rusiškame biliarde
Pirmasis Snukerio čempionatas įvyko 1997 metais Vilniuje, „Selbigos“ biliardo centre. Tais pačiais metais LBF delegacija dalyvavo Pasaulio Biliardo Sporto Kongrese (WCBS) Las Vegase (JAV) ir tapo šios organizacijos nare.
1998 metais buvo surengtas pirmasis Lietuvos laisvosios piramidės čempionatas, kuriame dalyvavo daugiau nei dvidešimt mėgėjų.
1999 metais Sergejus Jermakovas pasiekė bene aukščiausią Lietuvos laimėjimą Europos pulo čempionatuose, iškovodamas penktąją vietą „Poznan European Cup“ Poznanėje, Lenkijoje.
2000 metais Lietuvos atstovai dalyvavo piramidės pasaulio čempionate Kirkelyje, Vokietijoje. 2001 metais Lietuvoje įvyko II oficialus Pasaulio piramidės čempionatas, kuriame dalyvavo 50 žaidėjų iš 16 pasaulio šalių.
2006 metais Kaune buvo surengtas V Europos laisvosios piramidės čempionatas, kuriame dalyvavo 32 vyrai ir 16 moterų iš įvairių Europos šalių.
Taip pat skaitykite: Rusiško biliardo rudas kamuoliukas: niuansai
Žymesni Lietuvos sportininkai
Lietuva gali didžiuotis talentingais biliardo sportininkais, kurie yra pasiekę reikšmingų rezultatų tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje arenoje. Žymesni sportininkai:
- Sergejus Jermakovas: Daugkartinis Lietuvos čempionas, 1998 m. pasaulio ir 2003 m. Europos piramidės vicečempionas.
- Aistis Žiemelis: Pirmasis Lietuvos pulo čempionas.
- Henrikas Strolis: Dukart Lietuvos čempionas, didžiausią tarptautinę patirtį turintis Lietuvos pulo sportininkas, Europos čempionate dalyvavęs dar 2000 m., 2014 m. Europos pulo čempionate „Pool-9“ rungties turnyre prasibrovė iki ketvirtfinalio.
- Leonas Mončiunskas: Daugkartinis Lietuvos čempionas.
- Marius Šiaudkulis: Tris kartus Lietuvos čempionas ir keliolika kartų vicečempionas, 2011 metų Baltijos pulo lygos reitingo lyderis, geriausias 2012 m.
- Marius Ganusauskas: Sparčiai tobulėjantis ir jau du Lietuvos čempionato bronzos medalius turintis sportininkas.
- Aleksandras Isajenko: Sukėlė sensaciją Europos Piramidės čempionate, aplošęs vieną geriausių pasaulio žaidėjų.
- Arvydas Špogis: Dalyvavo Europos Piramidės čempionate.
Pulo populiarumas ir ypatybės
Pulas, dar vadinamas amerikietiškuoju biliardu, yra populiariausia biliardo rūšis pasaulyje. T.Brikmanio teigimu, pulas pradėtas kultivuoti Lietuvoje tik prieš maždaug 30 metų, tad vis dar populiarėja. Pasaulyje pulą žaidžia apie 3 mln. sportininkų, kai tuo tarpu snukerį - tik apie pusę milijono. Lietuvos rinktinės sportininkai teigė, kad išmokti žaisti pulą yra kur kas lengviau nei snukerį.
Populiariausios pulo atmainos:
- Pulas-8: Žaidžiama 7 įvairiaspalviais, 7 dryžuotais, juodu ir baltu rutuliais.
- Pulas-9: Žaidžiama baltu ir 9 numeruotais rutuliais.
- Pulas-14+1: Žaidžiama 15 numeruotų ir baltu rutuliu.
Snukerio specifika ir plėtra
Snukeris, arba angliškasis biliardas, daugiausia žaidžiamas Rytų ir angliškai kalbančiose šalyse. Jam naudojama 15 raudonų, 6 įvairiaspalviai ir baltas rutulys (mušamasis). Plečiantis Lietuvos snukerio scenai, buvo priimti sprendimai pakoreguoti turnyrų sistemą, siekiant subalansuoti porų galimybes.
2015 metais Vilius Schulte-Ebbert "Lithuanian Masters" pagrindinio etapo pusfinalyje surenka pirmąją 100-ą taškų viršijusią seriją (angl. century) reitinginio snukerio turnyro metu.
Taip pat skaitykite: Kur įsigyti rusiško biliardo stalą
Lietuvos dalyvavimas Europos čempionatuose
Lietuvos sportininkai Europos čempionatuose dalyvauja nuo 1999 metų. Šiemet, anot Lietuvos pulo federacijos prezidento Tomo Brikmanio, lietuviai pasiekti aukštų tikslų nesitiki, tačiau norėtų pasirodyti geriau nei iki šiol yra pavykę. Iš čempionate dalyvausiančių merginų - Agnės Jarušauskaitės ir Simonos Milišauskaitės - tikimąsi patekimo tarp 16-os stipriausių sportininkų. Vyrai į čempionatą važiuoja keturiese - Marius Šiaudkulis, Leonas Mončiunskas, Henrikas Strolis i Marius Ganusauskas.
Dalyvavimas šiose varžybose yra brangus malonumas, mes tam išleisime maždaug pusę metinio biudžeto, o du sportininkai į čempionatą vykstą už savo pinigus.
T.Brikmanio teigimu, apie medalius svajoti nedrįstu, nors esu buvęs neįvertinęs savo sportininkų ir jie parodė geresnių rezultatų. Tačiau Lietuvos pulo istorijoje dar nė vienas nėra buvęs patekęs tarp 32. Estai turi kelis bronzos medalius, latvis yra užėmęs 17-ą vietą, tad Lietuva čia atsilieka.
Turnyrai ir varžybos Lietuvoje
Lietuvoje nuolat vyksta įvairūs biliardo turnyrai, pritraukiantys tiek profesionalus, tiek mėgėjus. Vienas iš tokių - „Entry taurė 2009“ pulo turnyras, kuris yra įtrauktas į Lietuvos biliardo federacijos (LBF) reitinginių turnyrų tvarkaraštį. Į turnyrą susirinko 79 žaidėjai iš visos Lietuvos. Finale triumfavo M.Šiaudkulis, nugalėjęs V.Potaševą.
2013 metų birželio 30 dieną, LBF surengė visų Pasaulio Lietuvių žaidynių pulo turnyrą Klaipėdoje.
2014 metais įvyko reitinginis dinaminės piramidės turnyras „LBF Piramidės taurė 2014“. Finale susitiko Dmitrij Oleinik ir Aleksandras Isajenko. Šį kartą jis buvo stipresnis ir laimėjo rezultatu 5-2.
Biliardas ir psichologija
Henrikas Strolis teigia, kad psichologija labai daug lemia biliardo žaidime. „Kai žaidžia du draugai bare, vienas gal žais gerai, kitas - blogiau. O sportiniame biliarde visi žaidžia gerai - lygis labai aukštas ir panašus. Ir kaip tau seksis parodyti, ką tu gali, priklausys tik nuo psichologijos. 90 procentų pergalės priklauso nuo to, kaip nusiteikęs sužaisti tu ateini į mačą. Aišku, jei tau meistriškumo neužteks, tai nieko vien psichologija pasiekti nepavyks.“
Biliardo inventorius
Biliardo žaidėjai naudoja specialias lazdas, kurios skiriasi savo savybėmis. Henrikas Strolis teigia, kad turi tris lazdas: vieną išmušimui, kitą - žaidimui ir trečią - kamuoliukui perkelti. Kiekvienas žaidėjas savo lazdą nuo bet kurios kitos atskirs iš karto. Ir jei jis praras savo lazdą, iš karto praras bent 10 procentų savo pajėgumo. Prie naujos lazdos priprasti reikia porą mėnesių, kad visiškai suprastum, kad tai - tavo lazda.
Biliardas kaip sportas ir laisvalaikis
Nors Lietuvoje biliardas kartais suvokiamas kaip žaidimas iš pinigų, vis labiau įsitvirtina supratimas, kad tai yra sportas. Norint pasiekti aukštų rezultatų, reikia treniruotis, laikytis režimo ir žiūrėti į biliardą rimtai.