Šis straipsnis nagrinėja Rusijos policijos futbolo komandos istoriją, pradedant garsaus futbolininko Eduardo Strelcovo likimu ir baigiant dabartinėmis kovos su chuliganizmu priemonėmis bei politiniais sporto aspektais.
E. Strelcovo likimas: talento drama ir prarastos galimybės
Eduardas Strelcovas (1937-1990) - rusų futbolininkas, kurio gyvenimas buvo kupinas negirdėtų aukštumų ir dramų. Puolėjas, septyniolikos metų pradėjęs žaisti už Maskvos „Torpedo“, greitai išgarsėjo. Tačiau šlovę lydėjo didžiulė atsakomybė, ypač 1956 m. Melburno olimpinėse žaidynėse.
Sovietų Sąjungos rinktinė, vadovaujama legendinio vartininko Levo Jašino, finale įveikė Jugoslaviją 1:0. Tačiau E. Strelcovas finale nežaidė, nes treneris norėjo, kad puolimo grandį sudarytų Maskvos „Spartak“ žaidėjai.
1958 m. pavasarį, ruošiantis pasaulio futbolo čempionatui Švedijoje, E. Strelcovą ir dar du futbolininkus apkaltino išprievartavimu. Nors merginos vėliau atsiėmė savo parodymus, E. Strelcovas buvo įkalintas. Visuomenė jį pasmerkė dėl ankstesnių gandų apie jo nepritinkantį sportininkui elgesį. Buvo spėliojama, kad tai Vakarų Europos specialiųjų tarnybų sąmokslas, siekiant susilpninti Sovietų Sąjungos rinktinę. Be E. Strelcovo, Sovietų Sąjungos komanda neperžengė ketvirtfinalio barjero.
Įdomu, kad E. Strelcovas anksčiau atsisakė pereiti į CSKA arba „Dinamo“, už kurių stovėjo armija ir policija. Taip pat buvo teigiama, kad įtakinga politikė Jekaterina Furceva norėjo ištekinti savo dukrą už E. Strelcovo, tačiau šis atsisakė.
Taip pat skaitykite: Žiūrėti daugiau apie Olimpines žaidynes
E. Strelcovui skyrė dvylika metų darbo lageriuose. 1963 m. jis buvo paleistas lygtinai ir po dvejų metų pertraukos vėl grįžo į futbolą, atstovavo „Torpedo“ ir Sovietų Sąjungos rinktinei. 1967 m. jis buvo pripažintas geriausiu šalies futbolininku.
E. Strelcovas prarado geriausius karjeros metus lageriuose. Šiuo metu jo garbei pavadintas stadionas, o Maskvoje stovi dvi skulptūros. Kiti didingi Sovietų Sąjungos futbolininkai teigė, kad jei ne tie septyneri metai be futbolo, E. Strelcovas būtų vienas geriausių visų laikų futbolininkų.
Kova su futbolo chuliganizmu ir rasizmu Rusijoje
Prieš 30 metų Anglija garsėjo savo futbolo chuliganais. Tačiau nuo to laiko Anglija įgyvendino griežtas priemones, siekdama išstumti smurtą ir rasizmą iš stadionų. Stadionai buvo rekonstruoti, sugriežtinta žiūrovų kontrolė, o už neramumus kaltais pripažintiems fanams uždrausta lankytis rungtynėse. Įvesta nulinės tolerancijos taisyklė rasizmui.
Organizacijos „Futbolas prieš rasizmą Europoje“ vykdantysis direktorius Piara Powaras teigia, kad neužtenka tik represinių priemonių ir įstatymų priėmimo. Būtina šviesti ir įtraukti į programą fanų grupes, o taip pat inicijuoti aktyvius fanų projektus.
Futbolo chuliganizmo klausimas yra itin aktualus Rusijai. Šalis, siekdama užtikrinti saugumą 2018 m. Pasaulio futbolo čempionato metu, priėmė kovos su chuliganizmu įstatymus. Taip vadinamas Fanų įstatymas numato didesnes baudas už viešosios tvarkos pažeidimus.
Taip pat skaitykite: Rusijos kurčiųjų krepšinio istorija
Tačiau nerimaujama dėl užsienio sirgalių saugumo Rusijoje. Anglijoje lemiamas posūkis kovoje su futbolo chuliganizmu įvyko 1985 m., kai Briuselyje įvyko Heyselio stadiono tragedija.
Politiškai angažuotas sportas: nuo istorinių nuoskaudų iki klubų finansavimo
Prancūzų filosofas Alainas Finkielkrautas teigia, kad po Antrojo pasaulinio karo Europa yra statoma ant sekuliaraus dekalogo pamatų, kuris liepia atmesti nacionalizmą ir mėgautis bendradarbiavimu. Tačiau sportas yra viena tų sričių, kur nacionalizmas randa savo nišą.
Olandų rašytojas Leonas de Winteris teigia, kad futbolas yra ritualizuotas karas, o pergalė aikštėje gali tapti pagrindu nacionaliniam triumfui. Jis teigia, kad nuožmi konkurencija tarp Olandijos ir Vokietijos futbolo vienuolikių yra Antrojo pasaulinio karo pasekmė.
2002 m. rugpjūtį JAV Manheteno apygardos teismas buvo pateikęs kaltinimus Rusijos piliečiui Alimžanui Tochtachunovui dėl įtarimų papirkimu sporte. Tačiau sportininkai ir organizacijos neigė šiuos įtarimus.
"El Pais" teigimu, Ispanijos specialiosios tarnybos turi telefono pokalbių įrašus, kuriuose Rusijos nusikalstamo pasaulio autoritetai aptaria "Zenit" sėkmę ir įvardija triumfo kainą - 50 mln. eurų. Rusai neigė šį pranešimą.
Taip pat skaitykite: Pirkti rusišką bokso kriaušę
Baltarusijos klubo „Dinamo“ ir Pakruojo „Kruoja“ akistata
2014 m. UEFA Europos lygos atrankoje Pakruojo „Kruoja“ debiutavo prieš Minsko „Dinamo“ klubą. Minsko klubas turi gilias tradicijas ir yra kartą iškovojęs TSRS titulą. Baltarusijos pirmenybėse „Dinamo“ žaidžia nuo 1992 m.
Prieš rungtynes baltarusiai teigė, kad „Kruojos“ barjerą privalo įveikti. Tačiau „Kruojos“ naujokas Modestas Atmanavičius teigė, kad komanda kovos ir atiduos viską, ką gali.
Mario Fernandeso istorija: nuo Brazilijos iki Rusijos rinktinės
Mario Fernandesas, gimęs San Paule 1990 metais, yra dešiniojo krašto gynėjas, kuris pasaulio čempionate buvo itin ryški figūra. 2012 metais jis persikėlė į Maskvos CSKA už 15 mln. eurų.
M. Fernandesas buvo pakviestas žaisti Brazilijos rinktinėje, tačiau praleido rytinį komandos skrydį po linksmybių iki paryčių. Vėliau jis buvo vėl kviečiamas į Brazilijos rinktinę. Įsitvirtinęs CSKA, priėmė Rusijos pilietybę ir 2017 m.
Rusijos rinktinės treneris Stanislavas Čerčesovas teigė, kad Mario yra kaip šuo - jis supranta viską, ko jo prašome atlikti, bet negali atsakyti.
Tragiškas vartininko V. Mandrykino likimas ir jo palaikymas karui Ukrainoje
V. Mandrykinas savo laiku žaidė Rusijos rinktinėje ir Maskvos CSKA klube. Tačiau 2010 metais jis padarė avariją būdamas girtas ir tapo neįgalus.
V. Mandrykinas viešai palaikė karą Ukrainoje pradėjusio V. Putino politiką.
Nepripažintos Padniestrės klubas „Sheriff“: tarp futbolo ir politikos
„Sheriff“ save laiko net ne Moldovos, o Padniestrės atstovais. Tai teritorija, kuri oficialiai tarptautinėje teisėje nėra pripažinta valstybe. Klubo kontrolė priklauso buvusiems policininkams Viktorui Gušanui ir Ilja Kazmaliui.
„Sheriff“ Čempionų lygos kelionę pradėjo įspūdingai, kai pranoko Donceko „Shakhtar“. Pirmą sykį Čempionų lygoje mačai buvo žaidžiami nepripažintoje de facto valsybėje.
Vis dėlto Padniestrės teritorija garsėja savo labai didele korupcija, organizuotu nusikalstamumu, kontrabanda.