Rūtenio Paulausko Kelias: Nuo Aikštelės Iki Trenerio Viršūnės

Šis straipsnis skirtas apžvelgti Rūtenio Paulausko karjerą, jo indėlį į Lietuvos krepšinį, pradedant nuo žaidėjo karjeros ambicijų, perėjimą į trenerio darbą, pasiekimus su įvairiomis komandomis ir darbą su jaunąja karta.

Ankstyvasis etapas ir trenerio karjeros pradžia

Rūtenis Paulauskas neturėjo mokytojo, iš kurio karjeros pradžioje sėmėsi krepšinio žinių. "Nepasitaikė proga dirbti žinomo, patyrusio trenerio asistentu. Ieškojau informacijos, studijavau, analizavau žaidimą pats. Mano ieškojimas buvo ilgesnis, nes nebuvau tas, kuriam kažkas perteikė sukauptas žinias", - pasakojo R. Paulauskas.

"Kai supratau, jog nepavyks pradėti krepšininko karjeros, labai norėjau dirbti krepšinio srityje. Mąsčiau apie teisėjavimą ir treniravimą. Ketvirtame studijų kurse pradėjau treniruoti VPU „Šviesos“ komandą. Dauguma žaidėjų buvo mano bendraamžiai arba vyresni“, - prisiminė R. Paulauskas.

Trenerio karjeros pasiekimai

1995-1998 m. jis buvo Vilniaus „Vado“ vyriausiasis treneris, su kuriuo tapo LKAL metų treneriu ir čempionu. 1999 m. su sostinės „Sakalais“ R. Paulauskas laimėjo LKL bronzos medalį, po metų Mineralinių Vandenų „Lokomotiv“ komandai padėjo iškovoti Rusijos taurę. 2005 m. su Vilniaus „Lietuvos rytu“ R. Paulauskas tapo ULEB taurės turnyro čempionu, LKL ir BBL pirmenybių vicečempionu. 2006 m. Lietuvos aštuoniolikmečių rinktinę nuvedė į Europos čempionato finalą.

Dabartinė veikla

Treneris šiuo metu dirba Lietuvos edukologijos universitete ir realizuoja save mokslinėje veikloje - tyrinėja aukšto meistriškumo sportininkus. Jis prisideda prie Vusterio ir Lietuvos sporto universitetų veiklos bei eina Sostinės krepšinio mokyklos sporto direktoriaus pareigas. „Man patinka taip dirbti, kadangi jaučiuosi visiškai neatitolęs nuo krepšinio, kuriame sukaupiau tam tikrą patirtį. Ją perduodu jaunimo krepšinyje dirbantiems treneriams“, - teigė R. Paulauskas.

Taip pat skaitykite: Apie Algimantą Paulauską

Darbas su jaunąja karta

Paulauskas šiuo metu dalyvauja ir projekte „Samsung karta“, kuris suteikia jauniesiems krepšininkams didesnes galimybes tobulėti. Anot trenerio, „Samsung“ ir Lietuvos krepšinio federacija tikslingai nukreipė lėšas į jaunosios kartos ugdymą: „Samsung kartos“ projektas yra švietėjiška ir finansinė misija, atnešanti edukacinę naudą. Darbas vyksta pakankamai intensyviai, o vaikai per dėmesį pajunta ir materialinę naudą.

„Krepšinio mokyklų atstovai bei treneriai išrinko 14 perspektyviausių 10-12 metų amžiaus vaikų. Projekto metu dalyvus globoja mentoriai, žinomi Lietuvos krepšininkai arba treneriai, kurie su savo auklėtiniais dalijasi patirtimi, stebi, kaip vaikai tobulėja.

Savo treniruotėje R. Paulauskas mokė technikos veiksmų ir tam tikrų pratimų, kurių vaikai savo treniruotėse nebuvo atlikę: „Tėvai liko patenkinti, vaikai - sužavėti. Kas išmokta? Manau, jeigu vaikai įsidėmėjo nors vieną detalę, tai jau yra daug. Jei per metus jų bus dešimt, pasieksime visai neblogą rezultatą.“

Treneris pažymėjo, kad minėto amžiaus vaikai yra labai imlūs naujovėms, todėl labai svarbu juos motyvuoti daug treniruotis ir nukreipti teisinga linkme.

„Tai įdomus ir smagus projektas, kuriame vyksta įkvepiančios, motyvuojančios ir leidžiančios siekti rezultatų treniruotės. Šis mėnuo buvo skirtas man, - sakė R.Paulauskas. - Vėliau prie projekto prisidės kitas žmogus. Galbūt kada nors prisijungs ir iš užsienio atvažiavę Kauno „Žalgirio“ ekipos treneriai.

Taip pat skaitykite: Futbolo akademijos vadovas

Fizinis pasirengimas krepšinyje

Kalbėdamas apie fizinio pasirengimo akcentus R. Paulauskas išskyrė tuos komponentus, kurie reikalingi norint prisitaikyti prie dabartinių krepšinio madų - atletiškumo, greičio. „Dabar itin svarbus raumenų galingumas, bėgimo greitis valdant kamuolį. Dar vienas akcentas: žaidėjai, kurie žaidžia po krepšiu, pradėjo pasitelkti daugiau fizinio kontakto, todėl atsirado poreikis prisiauginti raumenų. Taip pat labai reikšminga ištvermė. R. Pavyzdžiui, anksčiau krepšininkai lavindavo tik absoliučią jėgą, stengdavosi iškelti ar išstumti kuo sunkesnę štangą. Taip jie rizikuodavo patirti traumą. Dabar akcentas yra funkcionalios jėgos lavinimas, tam naudojami mažesni svoriai, atliekami judesiai, kurie yra artimi krepšininko judesių biomechanikai. Pirmiausia tokie pratimai yra saugesni ir, aišku, efektyvesni. Pastaruoju metu jau tapo aksioma, kad norint aukštai pašokti būtina stiprinti ne tik kojas, bet ir giliuosius juosmens raumenis, kurie yra jungiamoji visų judesių dalis. Tai leidžia atlikti judesius efektyviau, išvengti traumų.

R. Paulauskas akcentavo tris, jo nuomone, svarbiausias fizinio rengimo stadijas: pasiruošimą sezonui, formos išlaikymą ir atsigavimo procesą. „Klubinio krepšinio sezonas vidutiniškai trunka aštuonis mėnesius. Tokiose svarbiose varžybose, kaip, tarkime, Eurolyga, kur kaunasi daugybė galingų varžovų, kiekvieną savaitę turi būti geriausios formos, jei nori užimti aukštą vietą. Todėl būtina planuoti. Pirma, kaip pasiruošti sezonui. Antra, kaip išlaikyti tą pačią žaidėjų kondiciją.

Indėlis į Lietuvos krepšinio trenerių asociaciją

Algirdas Paulauskas išrinktas Lietuvos krepšinio trenerių asociacijos (LKTrA) prezidentu, o Rūtenis Paulauskas tapo vienu iš vykdomojo komiteto narių. „Kviečiu kolegas ir visus asociacijos narius aktyviai įsitraukti į diskusiją rengiant šį nutarimą”, - konferencijos metu kalbėjo naujasis LKTrA prezidentas Algirdas Paulauskas.

Požiūris į pergales ir pralaimėjimus

“Tokių dalykų pernelyg nesureikšminu. Po pergalių visuomet ateina pralaimėjimai. Kaip ir sportininkas, treneris neišvengia ir kilimų, ir nuosmukių”, - per visą pokalbį krepšinio strategas atrodė santūrus. Pamiršti pagrindinių savo gyvenimo principų jis, regis, nesirengia ir per atostogas. Atrodo pasveriantis kiekvieną žodį, griežtas, įsitempęs ir mėgstantis geležinę tvarką. Matyt, tai jo treniruojamas komandas ir veda į pergales.

Trenerio darbo specifika

Tiesa, kad vyrų ir paauglių komandose vyrauja skirtinga trenerio darbo metodika? - Jei iš karto pradėsi dirbti kaip su vyrų komanda, niekas nieko nesupras. Pastebėjau, kad čempionato pabaigoje jie mažai skyrėsi nuo vyrų. Be abejonės, nepavyko išvengti vaikiškų klaidų. Mane erzino, kai žaidėjai neatitverdavo varžovo, prarasdavo kamuolius. Tiesa, tą patį darė ir kitos komandos, o mes klydome net kelis kartus rečiau.

Taip pat skaitykite: Iš Kretingos į Lietuvos lygas: A. Paulauskas

Apie karjeros viršūnę

O ką laikote trenerio karjeros viršūne? - Sunku pasakyti. Vienam didelis laimėjimas gali būti mažų miestelių lyga, kitam - Eurolygos čempionatas. Svarbiausia nepraleisti šanso, kurį tau suteikia gyvenimas. Man likimas tikrai dosnus. Jei atsiras dar vienas šansas, pasistengsiu jį išnaudoti. Reikia susitaikyti ir su tuo, kad ne visuomet gali būti viršūnėje. Esu žengęs ir žingsnį atgal, kai šešiems mėnesiams išvažiavau į Libaną. Sulaukiau kritikos, bet manau, kad padariau teisingą sprendimą. Vėliau treniravau Kėdainių “Nevėžį”, komandą, kuri tuo metu debiutavo LKL. Nebuvo lengva, tačiau daug nuveikėme. Labai malonu, kad pripažino mūsų pastangas. Nesu iš tų, kuris skambina ir klausia, ar esu reikalingas. Klubų vadovai pasirenka tuos, kuriais tiki ir pasitiki. Labai gerai, kad lietuviai turi galimybę padirbėti užsienyje.

tags: #rutenis #paulauskas #krepsinis