Lietuvos sporto istorija yra turtinga ir įvairi, apimanti daugybę sporto šakų, kurios formavo šalies sporto kultūrą. Nors futbolas (beisbolas) Lietuvoje nėra toks populiarus kaip Europoje, jo istorija yra įdomi ir glaudžiai susijusi su kitomis sporto šakomis, kariuomene ir patriotinėmis idėjomis. Šiame straipsnyje panagrinėsime pirmuosius beisbolo žingsnius Lietuvoje, jo ryšį su futbolu, kariuomene ir pagrindinius asmenis, kurie prisidėjo prie šios sporto šakos populiarinimo.
Futbolo Šaknys Lietuvoje Tarpukariu
Vyriausiasis Šiaulietis atvirukų kolekcininkas Petras Kaminskas primena, kad futbolas buvo gyvas Lietuvoje ir tarpukariu. Petro Kaminsko nuotraukos ir fotoatvirukai - gyvas įrodymas, kad futbolas Lietuvoje gyvavo ir tarpukariu. Pirmąsias oficialias rungtynes Lietuvos nacionalinė futbolo rinktinė sužaidė 1923 metų birželio 24 dieną, jas pralaimėjo Estijos rinktinei rezultatu 0:5. Pirmosios pergalės teko laukti bent porą mėnesių, prieš tuos pačius estus tuomet laimėjo rezultatu 2:1 buvo nugalėta ta pati Estijos rinktinė. Vėliau Lietuva reguliariai žaidė tarptautines futbolo varžybas iki pat sovietmečio. 1924 m. Lietuvos futbolo komanda dalyvavo Olimpinių žaidynių futbolo turnyre Paryžiuje. Prieš varžybas Lietuvos rinktinė buvo suburta paskubomis ir rimčiau pasiruošti turnyrui nespėjo. Vėliau Lietuva bandė nesėkmingai dalyvauti dar keliuose čempionatuose.
Pirmieji Futbolo Žingsniai: S. Darius Indėlis
S. Darius buvo ne tik futbolo žaidėjas, neoficialus treneris, teisėjas, propagandininkas, bet ir kitų, tuo metu Lietuvoje dar tik gimstančių sporto šakų - krepšinio, beisbolo, ledo ritulio, greitojo čiuožimo, bokso - aktyvus dalyvis, pradininkas. S. Darius labiausiai išsiskyrė kaip futbolininkas: Lietuvos futbolo rinktinės narys (1923 ir 1924 m.), atstovaudamas LFLS tapo pirmųjų čempionatų nugalėtoju (1922, 1923). S. Darius daug pasidarbavo rengiant Lietuvos futbolo rinktinę pirmą kartą dalyvauti 1924 m. olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Nors jis buvo patvirtintas kaip pagrindinis rinktinės vartininkas, tačiau išvykti neteko - priežastys liko neįminta mįslė iki šiol. S. Darius - vienas Lietuvos futbolo lygos (LFL) kūrėjų (1923) ir jos vadovas (1924, 1926). Kartu su inžinieriumi K. Bulota parengė pirmojo stadiono Lietuvoje projektą ir jį įgyvendino (1925-1926) - dabar Kauno S. Dariaus ir S.
S. Darius, grįžęs į Lietuvą 1920 m., visa galva pasinėrė į sporto gyvenimą. Jis ne tik žaidė futbolą, bet ir aktyviai dalyvavo kitose sporto šakose, tokiose kaip krepšinis, beisbolas, ledo ritulys, greitasis čiuožimas ir boksas. Jo indėlis į šių sporto šakų plėtrą buvo didžiulis.
S. Darius labiausiai išsiskyrė kaip futbolininkas, būdamas Lietuvos futbolo rinktinės narys 1923 ir 1924 m. Atstovaudamas LFLS, jis tapo pirmųjų čempionatų nugalėtoju 1922 ir 1923 m. S. Darius daug pasidarbavo rengiant Lietuvos futbolo rinktinę pirmą kartą dalyvauti 1924 m. olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Nors jis buvo patvirtintas kaip pagrindinis rinktinės vartininkas, jam išvykti neteko.
Taip pat skaitykite: NBA lygos pokyčiai
S. Darius taip pat buvo vienas iš Lietuvos futbolo lygos (LFL) kūrėjų 1923 m. ir jos vadovas 1924 ir 1926 m. Kartu su inžinieriumi K. Bulota jis parengė pirmojo stadiono Lietuvoje projektą ir jį įgyvendino 1925-1926 m. - dabar Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadionas.
A. Saunoris Veikla Klaipėdoje
A. Saunoris ne tik žaidė, bet ir teisėjavo, 1925 m. įsteigė pirmąją Lietuvoje futbolo teisėjų kolegiją, pats buvo išrinktas jos vicepirmininku. 1926 m. kartu su leitenantu V. S. Karžinsku įkūrė vėliau išgarsėjusią Klaipėdos karinės įgulos ir krašto lietuvių sporto sąjungą (KSS). Buvo paskirtas pirmosios KSS komandos kapitonu. 1926 m. KSS pradėjusi dalyvauti šalies pirmenybėse iki 1939 m. net šešis kartus tapo Lietuvos čempione. 1930 m. A. Saunoris buvo išrinktas Klaipėdos krašto sporto sąjungos pirmininku, 1935-1937 m. - KSS vicepirmininku, 1936-1938 m. - Klaipėdos kamuolio žaidimų sąjungos, o 1938 m. ir Futbolo komiteto pirmininku.
A. Saunoris reikšmingai prisidėjo prie sporto plėtros Klaipėdoje. 1925 m. jis įsteigė pirmąją Lietuvoje futbolo teisėjų kolegiją ir buvo išrinktas jos vicepirmininku. 1926 m. kartu su leitenantu V. S. Karžinsku įkūrė Klaipėdos karinės įgulos ir krašto lietuvių sporto sąjungą (KSS), kuri vėliau išgarsėjo. A. Saunoris buvo paskirtas pirmosios KSS komandos kapitonu. Nuo 1926 m. KSS dalyvavo šalies pirmenybėse ir iki 1939 m. net šešis kartus tapo Lietuvos čempione.
1930 m. A. Saunoris buvo išrinktas Klaipėdos krašto sporto sąjungos pirmininku, 1935-1937 m. - KSS vicepirmininku, 1936-1938 m. - Klaipėdos kamuolio žaidimų sąjungos, o 1938 m. ir Futbolo komiteto pirmininku.
Kiti Asmenys, Prisidėję Prie Futbolo Plėtros
L. Juozapaitis 1923-1924 m. keturis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje kaip saugas, tą pačią poziciją užėmė ir dalyvaudamas olimpinėse žaidynėse Paryžiuje (1924). B. Štencelis tapo Fiziško auklėjimo draugijos pirmininku, 1932 m. - LSL vicepirmininku. R. Marcinkus brendo Kauno „Polonijos“ (lenkų), Vokiečių Kauno sporto klubo (KSK), LFLS ir „Kovo“ komandose. 1927 ir 1932 m. su LFLS tapo Lietuvos čempionu. 1927 m. 20-metis R. Marcinkus buvo pakviestas į Lietuvos futbolo rinktinę, tapo jos kapitonu. Rinktinės spalvas gynė net 41 kartą (1927-1938). 1932 m. LFL Centro komitetas rinktinės treneriu ryžosi skirti R. Marcinkų. V. Balčiūnas kartu su kitais bendraminčiais įsteigė LFL ir buvo laikinuoju jos pirmininku, sporto klubo „Kovas“ vicepirmininku.
Taip pat skaitykite: Jaunimas Rytų Aukštaitijos krepšinyje
Kiti asmenys, tokie kaip L. Juozapaitis, B. Štencelis, R. Marcinkus ir V. Balčiūnas, taip pat reikšmingai prisidėjo prie futbolo plėtros Lietuvoje. Jie žaidė rinktinėje, vadovavo sporto organizacijoms ir populiarino sportą tarp jaunimo.
Futbolo Leidinių Kūrimas
S. Garbačiauskas daug prisidėjo kuriant sportinį judėjimą kariuomenėje. 1921 m. parengė, o Kariuomenės generalinio štabo leidykla išleido pirmąjį nepriklausomoje Lietuvoje mokomąjį metodinį leidinį „Futbolas“. 1923 m. „Karių“ (sportininkų) kalendoriuje išspausdino didelius metodinius straipsnius „Futbolas“, „Krepšinis“, „Rankinis“, „Lengvoji atletika“.
S. Garbačiauskas parengė pirmąjį nepriklausomoje Lietuvoje mokomąjį metodinį leidinį „Futbolas“ 1921 m. Taip pat 1923 m. „Karių“ kalendoriuje išspausdino straipsnius apie futbolą, krepšinį, rankinį ir lengvąją atletiką.
Futbolas Kariuomenėje
1923 m. Mažajai Lietuvai susijungus su Didžiąja, Klaipėdoje buvo dislokuotas kunigaikščio Butigeidžio 7-asis pulkas, kuriame tarnavo A. Jo veikla suaktyvėjo 1925 m., kai A. Saunoris buvo išrinktas į pulko sporto komisiją ir pradėjo vadovauti futbolui.
Po Mažosios Lietuvos susijungimo su Didžiąja Lietuva, Klaipėdoje buvo dislokuotas kunigaikščio Butigeidžio 7-asis pulkas, kuriame tarnavo A. 1925 m. A. Saunoris buvo išrinktas į pulko sporto komisiją ir pradėjo vadovauti futbolui.
Taip pat skaitykite: Aikido: Kelias į vidinę ramybę
Steponas Darius: Sportininko Kelias
1916 m. Steponas pasirinko studijuoti technikos mokslus (Lane Junior College) koledže. Stepas pamėgo techniką, jis norėjo tapti aviatoriumi. Jau paauglystėje jis matė kaip broliai Raitai bando savo lėktuvą, nuo tos dienos jis susižavėjo aviacija. Jis dirbo pasiuntiniu Brolių Raitų parduotuvėje ir už uždirbtus pinigus pirkdavo lėktuvų modelius. 1917 m. savanoriu į JAV kariuomenė stoja lietuvis Steponas Darius. Steponas Jucius pakeičia savo pavardę į Dariaus. 1917 m. balandžio 6 d. Jungtinės Amerikos Valstijos paskelbė karą Vokietijai. Stoti į kariuomenę pasiryžo ir Stepas Darius. Tai jis ir padaro 1917 m. balandžio 12 d. Kaip rašė pats Darius, jis ruošėsi stoti į karo aviaciją. Nuo balandžio 16 iki rugsėjo 1 d. pulke vyko įvairūs apmokymai ir rugpjūčio mėnesį Darius skiriamas pulko štabo telefonistu. Rugsėjo 1 d. Stepas atsisveikina su šeima ir išvyksta į Niujorką. Niujorke jis vėl dirbo telefonistu, mokėsi braižybos. Kartą pulke net žaidė už čikagiečių futbolo komandą. Spalio 18 d. Dariaus pulkas laivu „Prezidentas Linkolnas“ („President Lincoln“) išplaukia į Europą.
S. Darius buvo ne tik aviatorius, bet ir aktyvus sportininkas. Dar Amerikoje jis mėgo žaisti futbolą, beisbolą ir krepšinį. Grįžęs į Lietuvą, jis tapo vienu svarbiausių tarpukario Lietuvos sporto pradininkų.
Beisbolas ir Steponas Darius
Lietuvoje beisbolas nebuvo toks populiarus kaip futbolas ar krepšinis, tačiau Steponas Darius, būdamas universaliu sportininku, prisidėjo ir prie šios sporto šakos populiarinimo. Jis ne tik žaidė beisbolą, bet ir parašė pirmąsias lietuvių kalba beisbolo taisykles.
1924 m. S. Darius išleido knygą „Beisbolo Žaidimas“, kuri buvo pirmoji knyga lietuvių kalba apie šią sporto šaką. Ši knyga padėjo populiarinti beisbolą tarp jaunimo ir karių.
Aviatorių tarpe ypač buvo paplitęs beisbolas, ledo ritulys, futbolas. Tuo metu šiuos žaidimus žaidė A.Gustaitis, J.Dobkevičius, L.Peseckas, J.Liutkus, A.Stašaitis. Karo aviacijos beisbolo komanda buvo stipriausia Lietuvoje: nugalėdavo LFLS ir Talino „Kalev“ beisbolininkus. 1922 m. LFLS pirmininkas S.Darius „išsikovojo“ iš Kauno miesto valdybos sklypą stadionui.
Futbolo Indėlis Į Patriotizmą
Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos (Birutiečių) istorija prasidėjo dar tarpukariu. Anuomet organizaciją sudarė per 600 moterų, kurias siejo ne tik ryšys su kariuomene, bet ir nuoširdus noras padėti kitam, puoselėti patriotiškumą bei kurti jauną valstybę. Po Nepriklausomybės atkūrimo atgimusi draugija ir toliau puoselėja šias vertybes bei buria veiklias moteris ne tik Vilniuje, Kaune, bet ir dar penkiuose miestuose.
Futbolas, kaip ir kitos sporto šakos, tarpukario Lietuvoje buvo glaudžiai susijęs su patriotinėmis idėjomis. Sportininkai, tokie kaip S. Darius, ne tik garsino Lietuvos vardą tarptautinėse varžybose, bet ir prisidėjo prie tautinės savimonės stiprinimo.