Krepšinis Lietuvoje užima ypatingą vietą, dažnai vadinamas antrąja religija. Tai vienintelė komandinė sporto šaka, kuria lietuviai pagrįstai didžiuojasi. Šios sporto šakos pasiekimų pamatas - nuoseklus darbas nuo pat mažens, o tokio darbo aplinka - sėkmingai veikiančios sporto mokyklos, tokios kaip Sabonio krepšinio mokykla.
Krepšinio Mokyklų Svarba
Krepšinio mokykla - tai pirmasis žingsnis profesionalios karjeros link. Kol sėkmingai veikiančios krepšinio mokyklos ugdys pamainą LKL komandoms ar šalies rinktinei, pergalių bado neturėtume jausti. Kai aptariamos Lietuvos futbolo problemos, dėmesys kreipiamas į piramidę, akcentuojamas sistemingas ruošimas nuo pat pradžių. Krepšinio srityje tokių problemų nėra. Ir nors turime kuo pasidžiaugti, užmigti ant laurų jokiu būdu negalima.
Arvydo Sabonio Krepšinio Mokykla: Istorija ir Raida
Arvydo Sabonio krepšinio mokykla, vėliau tapusi Sabonio krepšinio centru, buvo įkurta 1994 metais. Nors pats Arvydas Sabonis šiuo metu jau nedalyvauja savo įkurtos krepšinio mokyklos veikloje, jos darbas nėra nutrūkęs. Negalėdamas tęsti veiklos Arvydas Sabonis, 2018 metų pradžioje, savo sporto centrą Pašilės gatvėje pardavė Kauno miesto savivaldybei, kuri tęsė sporto mokyklos veiklą. Būtent 2018 metais dvi seniausios bei tituluočiausios Kauno krepšinio mokyklos - „Sabonio krepšinio centras“ ir „Aisčiai“ buvo apjungtos ir įkurta viena - Kauno krepšinio mokykla „Žalgiris“.
Mokyklos Kūrimosi Priežastys
Prielaidos atsirasti A. Sabonio krepšinio mokyklai buvo 1992 metų Barselonos olimpinės žaidynės. A. Sabonis ne tik kaip liūtas kovėsi už rinktinę, bet po laimėtų medalių išreiškė rūpestį dėl kokybiškai rengiamos pamainos. Dar viena prielaida mokyklos atsiradimui - A. Sabonio kolegos Š. Marčiulionio įkurta mokykla Vilniuje. Tam įtakos taip pat turėjo kova tarp Vilniaus ir Kauno, kuri buvo kartais draugiška, kartais nelabai. A. Sabonis perėmė estafetę iš garsios Kauno krepšinio mokyklos, kurią pats yra baigęs ir 1994 metais jo įkurta A. Sabonio krepšinio mokykla greitai davė vaisių.
Pirmieji Absolventai ir Jų Pasiekimai
Pirmosios laidos absolventas Giedrius Gustas 1999 m. tapo „Žalgirio“ pagrindinės sudėties žaidėju ir tą patį sezoną, nors ir nevaidinęs ryškaus vaidmens, kartu su komanda iškovojo Eurolygos čempionų taurę. Užsienio komandoms išpirkus komandos branduolį, Giedrius sutvirtėjo ir 2003 m. tapo Europos čempionu žaidžiant už Lietuvos rinktinę.
Taip pat skaitykite: Kauno Krepšinio Mokykla
Vėlesni mokyklos absolventai Paulius Jankūnas ir Jonas Mačiulis pirmiausia, 2005 m. su Lietuvos jaunimo rinktine iškovojo pasaulio čempionų vardus, o kas dėjosi su jų karjeromis paskui, daug rašyti net nereikia. Paulius Jankūnas tapo „Žalgirio“ legenda, praktiškai visą karjerą prarungtyniavęs pajėgiausiame Lietuvos klube, o Jonas Mačiulis už savo kovingumą buvo vertinamas daugelio Eurolygos komandų. Abu jie yra ir Lietuvos rinktinės senbuviai. Martynas Andriuškevičius nuo „Žalgirio“ atsarginių suolelio pasiekė NBA. Nors jo karjera susiklostė nelabai sėkmingai, bet tai buvo svarus pasiekimas.
Kiekvienais metais vis keli „saboniukai“ papildo „Žalgirio“ sistemą, o kam nepavyksta - nesunkiai randa vietą kitose LKL ar NKL komandose. Praktiškai visose Lietuvos vaikinų rinktinėse yra A.Sabonio krepšinio mokyklos auklėtinių prakaito ir kovos kvapas. Kasmet sudaromame krepšinio mokyklų reitinge „Saboninė“ nuolat yra tarp pirmaujančiųjų. Geriausiai mokyklos dvasią vaizduoja 10-mečio jubiliejui sukurtas filmas - „Čempioniškas dešimtmetis“, kuriame parodomas mokyklos vystymasis, auklėtinių mintys ir kovotojų dvasia.
Žymūs Absolventai
Ar̃vydo Sabónio krepšìnio ceñtras (1994-2010 Ar̃vydo Sabónio krepšìnio mokyklà) išugdė daug žymių krepšininkų:
- Mantas Kalnietis, 3 kartus (2007, 2008, 2011) Lietuvos krepšinio čempionas, 2010 pasaulio čempionato bronzos medalininkas (pirmasis treneris Rolandas Radvila);
- Jonas Mačiulis, 2 kartus (2007, 2008) Lietuvos krepšinio čempionas, 2007 Europos ir 2010 pasaulio čempionatų bronzos medalininkas, XXIX olimpinių žaidynių (2008 Pekinas) 4 vietos laimėtojas (pirmasis treneris Romualdas Petronis);
- Paulius Jankūnas, 5 kartus (2004, 2005, 2007, 2008, 2011) Lietuvos krepšinio čempionas, 2007 Europos ir 2010 pasaulio čempionatų bronzos medalininkas (pirmasis treneris Romualdas Bruneckas);
- Vidas Ginevičius, 5 kartus (2003-2005, 2007, 2010) Lietuvos krepšinio čempionas, XXVIII olimpinių žaidynių (2004 Atėnai) 4 vietos laimėtojas (pirmasis treneris A. Vaitiekūnas);
- Giedrius Gustas, 4 kartus (1999, 2001, 2003, 2004) Lietuvos krepšinio čempionas, 2003 Europos čempionas, 2007 - bronzos medalininkas (pirmasis treneris R. Šalūga);
- Š. Vasiliauskas, 2008 Europos jaunimo (iki 20 m.) vicečempionas, 2009 Lietuvos krepšinio vicečempionas (treneris Ž. Žvinkslis);
- Adas Juškevičius, 2008 Europos jaunimo (iki 20 metų) vicečempionas (treneris Z. Žvinkslis);
- Martynas Andriuškevičius, 2010 pasaulio čempionato bronzos medalininkas (treneris Rolandas Radvila);
- Rolandas Alijevas, 2005 pasaulio jaunimo (iki 21 metų) čempionas (pirmasis treneris Romualdas Petronis);
- Darius Šilinskis, 2 kartus (2003, 2007) Lietuvos krepšinio čempionas (treneris R.
Trenerių Indėlis
Svarbu paminėti ir profesionalų trenerių kolektyvą. Algimantas Žukauskas, Romualdas Bruneckas, Rolandas Radvilavičius, Žydrūnas Žvinklis yra vos keli paminėti treneriai be kurių nebūtų puikių A.Sabonio mokyklos absolventų ir skambių Lietuvos pergalių.
Mokyklos Infrastruktūra ir Kursai
Mokykloje yra įkurtos keturios modernios krepšinio aikštelės. Dvi iš jų atitinka FIBA krepšinio varžybų salėms keliamus reikalavimus. Taip pat sukurta erdvi treniruočių salė - „štanginė“. Mokykloje teikiami nemokami kalbų, kompiuterinio raštingumo kursai.
Taip pat skaitykite: „Žalgirio“ krepšinio mokykla
Mokyklos Teisių Perėmimas
A. Sabonio krepšinio mokyklos teisių perėmimas pakeitė jos pavadinimą, bet ne istoriją ar misiją. Joje dirbti liko labiausiai patyrę vaikų treneriai ir vaikų kelias į „Žalgirį“ tapo dar tiesesnis.
Kitų Krepšinio Mokyklų Apžvalga
Vilniaus Krepšinio Mokykla
Šarūnas Marčiulionis dar anksčiau nei A. Sabonis buvo atidaręs savo vardo mokyklą, tačiau neišlaikęs konkurencijos taip pat turėjo ją uždaryti. Vilniaus krepšinis nesustojo, nes estafetę perėmė Vilniaus krepšinio mokykla. Šlovingą istoriją turinti mokykla savo veiklą pradėjo 1958 m. gruodžio 31 d. Tuo metu ji veikė būdama kitos mokyklos sudėtyje, kol 1970 metais buvo įsteigta savarankiška vaikų ir jaunių krepšinio sporto mokykla. Per šį laikotarpį mokyklą baigė daug žymių absolventų. Žymiausias - Artūras Karnišovas 1992 ir 1996 metų olimpiadų bronzos laimėtojas, 1995 metų Europos vicečempionas, šiuo metu dirbantis vadovaujamą darbą NBA Čikagos „Bulls“ klube.
Mokykla turėjo ir stiprias merginų grupes. Tarp absolvenčių olimpinių žaidynių, pasaulio ir Europos čempionatų medalininkės Angelė Jankūnaitė-Rupšienė, Vida Šulskytė-Beselienė, Ramunė Šidlauskaitė - Venckūnienė.
Dar viena sėkminga karta - Vilniaus „Statybos“ žaidėjai tokie kaip Mykolas Karnišovas, Gintautas Vilkas, Eduardas Kairys, Rolandas Knyza, Gediminas Ulys, Martynas Purlys. Dar viena karta - neseniai karjeras baigę ar bebaigiantys krepšininkai tokie kaip Aivaras Kiaušas, Steponas Babrauskas, Povilas Čukinas, Antanas Kavaliauskas. Darjušas ir Kšyštofas Lavrinovičiai. Dabartinės kartos krepšinio mėgėjai gali matyti kaip žaidžia nesenai buvę absolventai - Margiris Normantas, Ovidijus Varanauskas, Evaldas Kairys, Ąžuolas Tubelis. Mokyklą baigė ir Š. Marčiulionio sūnus Augustas, šiuo metu sėkmingai rungtyniaujantis Vilniaus „Ryto“ ekipoje ir savo žaidimu atkartojantis tėvo manieras. Marekas Blaževičius bando įsitvirtinti Kauno „Žalgirio“ pagrindinėje sudėtyje. Už Atlanto laimės NBA aikštelėje ieško Deividas Sirvydis. O ryškiausias dabartinės kartos mokyklos absolventas Jonas Valančiūnas jau daugelį metų sėkmingai žaidžia NBA komandose.
Mokykla gali pasigirti ir stipriais treneriais. Nuo 1971 m. į trenerių gretas įsijungė ilgametė krepšinio mokyklos trenerė Viktorija-Aušrelė Budrienė. 1985-1994 m. mokykloje dirbo Jonas Kazlauskas, kuriam tai buvo tramplynas link svaiginančios trenerio karjeros vyrų krepšinyje. 2014-2015 m. laikinai direktoriaus pareigas ėjo Šarūnas Sakalauskas, o nuo 2015 m. VKM vairą perėmė Vytenis Tupčiauskas.
Taip pat skaitykite: "Žalgirio" mokyklos istorija
Sostinės Krepšinio Mokykla
2007 metais Andriaus Čerškaus ir Andriaus Jančiausko įkurta Sostinės krepšinio mokykla (SKM) taiko nestandartinius mokymo metodus. Jei prieš tai paminėtos mokyklos daugiau dėmesio skiria asmenybėms, SKM dirba su didelėmis vaikų masėmis. Gal tokie metodai ir neišugdys daug žvaigždžių, bet daugiau vaikų bus įtraukta į krepšinį, taip skatinant sveiką gyvenimo būdą. SKM krepšinio treniruotes rengia net 35-ose sostinės mokyklose bei 55-uose darželiuose ir toliau plečiasi, taip versdama sunerimti konkurentus iš Vilniaus krepšinio mokyklos. Visgi masiškumas duoda savo vaisių. Jei 2010 metais Moksleivių krepšinio lygoje (MKL) krepšinio mokykla buvo 36-a, tai 2019 metų sezoną pagal vaikinų pasiektus rezultatus baigė pirmoje vietoje. Tą sezoną mokykla su įvairaus amžiaus komandomis laimėjo tris Moksleivių krepšinio lygos titulus, o praeitame sezone iki pandemijos pretendavo į keturis.
Kitos Krepšinio Mokyklos Lietuvoje
Lietuvos krepšinio federacijos tinklalapyje Krepšinio namai galima rasti ilgą krepšinio mokyklų sąrašą. Kiekviename mieste ar miestelyje yra mokyklų, kuriose nuo pat mažų dienų žaidžiamas krepšinis. Tarp žinomiausių - Klaipėdos Vlado Knašiaus krepšinio mokykla bei praeityje garsi Panevėžio internatinė sporto mokykla. Jei vienos mokyklos išnyksta, vietoj jų atsiranda kitos.
Geras Žaidėjas - Geras Treneris?
Sirgaliai kalba - geras žaidėjas nebus geru treneriu. Paskutiniu metu tiek Šarūnas Jasikevičius, tiek Rimas Kurtinaitis bando šį teiginį paneigti. Ar tai išimtis iš taisyklės ar tiesiog nevykusi taisyklė? Ko reikia norint tapti geru krepšinio treneriu? Ar tik įžaidėjai gali būti gerais treneriais?
Šarūnas Jasikevičius: Auksinis Berniukas, Auksinis Treneris?
Apie Š. Jasikevičiaus kaip krepšininko pasiekimus rašyti daug nereikia, nes jis žinomas tiek jaunesnei, tiek vyresnei kartai. Verta paminėti didingiausius titulus. Šarūnas Jasikevičius Eurolygos čempionu tapo su „Barselona (2003m.), „Macabi“ (2004 ir 2005 m.) ir „Panatinaikos“ (2009 m.). O kiek dar pasiekimų įvairiuose čempionatuose? Laimėtos Ispanijos, Izraelio, Graikijos lygos ir prieš pat karjeros pabaigą - Lietuvos čempionatas. Sunku ir išvardinti kiek laimėta taurės turnyrų. Šalies rinktinėje debiutavęs 1997 m. jis pradžioje užėmė statisto vaidmenį, bet 1999 m. Europos čempionato ketvirtfinalyje ėmėsi lyderio vaidmens ir vos neišgelbėjo komandos nuo pralaimėjimo Ispanijai. Nuo tos akimirkos lyderystės rinktinėje neapleido. Kiti metai rinktinėje buvo tarsi linksmieji kalneliai - 2000 m. olimpinė bronza, 2001 m. košmariškas Europos čempionatas, kai buvo pralaimėta Latvijai ir būta toli nuo medalių, 2003 m. vadovaujant A. Sireikai laimėtas Europos čempionatas, o tada pora metų be rinktinės ir 2007 m. - Europos čempionato bronza.
Jau 2008 m. jautėsi aikštingojo įžaidėjo noras vadovauti ne tik aikštelėje. Sirgalių nuostabai, šalia vyriausio trenerio R. Butauto stovėjęs Šarūnas Jasikevičius „išleido“ į aikštelę J. Mačiulį. O kiek dar bandymų vadovauti „Žalgiryje“ būnant asistentu? O šlovingai iki šiol trunkanti trenerio karjera prasidėjo tuometiniam „Žalgirio“ vyriausiam treneriui G. Krapikui įžvelgus talentą ir pakvietus Š. Jasikevičių į asistentus. Po poros metų G. Krapiką pakeitęs Šarūnas Jasikevičius, gavo komandos šeimininkų kreditą - ilgalaikį kontraktą. Pirmiausia Šarūnas Jasikevičius apgynė savo kiemą iškovodamas LKL čempionate žiedus (2015-2020 m.) ir 2017, 2018, 2020 m. Karaliaus Mindaugo taurę. O 2017-2018 m. Eurolygos čempionate pasiekė praktiškai maksimumą, iškovodamas 3 vietą su vienu kukliausiu komandos biudžetu. Kuo toliau, tuo sunkiau sekėsi išlaikyti augantį trenerį „Žalgiryje“. Dabar jis bando užkariauti Eurolygą su „Barselonos“ komanda.
Rimas Kurtinaitis: Nuo „Blogiuko“ Iki Trenerio Čempiono
Dar būdamas žaidėju garsėjo kaip „blogiukas“. Rimas savo atsiminimuose dažnai prisimena jaunystės šėliones ir kilnotus alaus bokalus. Tačiau kai pats treniravo tuometinį Vilniaus „Lietuvos Rytą“, stipriai baudė klubo legionierius už piktnaudžiavimą alkoholiu prieš svarbias rungtynes. „Pats nebuvau šventas, bet medalių į barą man niekas neatnešė“ - sakė Rimas Kurtinaitis. Nors ir buvo atsipalaidavęs, bet talentas išliko. Apie jo pasiekimus aikštėje rezultatai kalba patys už save: trys įvairių prabų medaliai Europos čempionate, pasaulio čempionato sidabras, olimpiados auksas ir du bronzos medaliai. Ir svarbus vaidmuo žaidžiant „Žalgiryje“ prieš „CSKA“. O kur dar jo pripažinimas kaip taiklaus tritaškininko? Rimas buvo vienintelis europietis pakviestas dalyvauti NBA tritaškių konkurse, nors net nežaidė toje lygoje.
Po šlovingos karjeros sekė sporto „ministro“ kėdė. Paskui išvyka į Azerbaidžaną, kur pajėgiausio šalies klubo ir šalies rinktinės žaidėjus praktiškai turėjo krepšinio abėcėlės mokyti. Vėliau Rusija, Vilniaus „Sakalai“, darbas Lietuvos rinktinėse. 2008 m. išmušė R. Kurtinaičio valanda Vilniaus „Lietuvos ryto“ klube ir prasidėjo Eurocup taurės laimėjimai - 2009 m. (Lietuvos rytas), 2012, 2015 m. (Maskvos srities „Chimki“) bei 2009 ir 2010 m. pergalės LKL čempionate. Tada buvo ir paskutiniai „Lietuvos ryto“ šlovės metai. Išėjus R. Kurtinaičiui, išėjo ir pergalės. Nors dabar dėl nesėkmių Eurolygoje treniruojant „Chimki“ komandą R. Kurtinaitis išgyvena sunkų laikotarpį, bet, manau, jis dar pasieks ne vieną skambią pergalę. Štai ir pirmoji išimtis iš taisyklės. Geras žaidėjas - geras treneris.
Šarūnas Marčiulionis: Genialus Žaidėjas ir Vadybininkas, Bet Ne Treneris
Olimpinis čempionas (1988 m), olimpinės bronzos laimėtojas (1992, 1996 m.), 1987, 1995 m. Europos čempionatų sidabro laimėtojas. Pirmas lietuvis žaidęs NBA. Po šlovingos karjeros pasibaigusios 1996 metais, aktyvusis Šarūnas Marčiulionis ėmėsi vadybinio darbo: 1999 m. Įkūrė Šiaurės Europos krepšinio lygą NEBL ir tapo jos komisaru, 2002-2006 m. buvo FIBA Europa valdybos narys. Dar būdamas žaidėju, 1993 m. įkūrė šiuo metu sėkmingai gyvuojančią LKL, o kur dar įkurta ir vystyta savo vardo krepšinio mokykla, išugdžiusi ne vieną talentą? Toks tas Š. Marčiulionis. Genialus žaidėjas, genialus vadybininkas, bet tik ne treneris. Šio amato rimtai jis net nevystė. 1998 metais pasaulio krepšinio čempionate būdamas rinktinės konsultantu, matė pirmąją pergalę prieš JAV rinktinę, rezultatu 84-82. Vėliau buvo įtrauktas į išplėstinį kandidatų treniruoti Lietuvos rinktinę sąrašą. Kaip pats Š. Marčiulionis informavo - šis darbas ne jam.
Dainius Adomaitis: Nuo Žaidėjo Iki Trenerio
Auganti šakiškio žvaigždė. Žaidėjo ir trenerio karjeros praktiškai identiškos. Dainius Adomaitis nebuvo tokio lygio žvaigždė kaip R. Kurtinaitis ar Š. Marčiulionis, bet rungtyniavo auštame lygyje. Pirmiausia, išaugęs Vilniaus „Statybos“ komandos marškinėlius, buvo pakviestas į Kauno „Žalgirį“. Čia D. Adomaitis pradėjo titulų medžioklę. 1997, 1998, 1999 m. LKL čempionas, 1998 m. Europos taurės laimėtojas, 1999 m. Eurolygos čempionas. Su Lietuvos krepšinio rinktine 2000 m. laimėta Sidnėjaus olimpinė bronza. Vėliau galėjo pasigirti 2001 ir 2002 metų Lenkijos čempiono titulu. 2008 metais pavyko, užbaigiant karjerą, trinktelti durimis laimint Latvijos čempionatą ir FIBA Europos taurę.
Trenerio karjera praktiškai identiška - po ramybės metų vėl laimimas koks nors titulas. Pirmiausia, po trenerio karjeros Lenkijoje (2009-2012 m.), sekė darbas Vilniaus „Lietuvos ryto“ klube (2012-2014 m.), po jų pasiektas ženklus laimėjimas - 3 vieta su LKL vidutinioke Utenos „Juventus“ komanda. Tada pakilimas dar aukščiau - 2 vieta su Klaipėdos „Neptūnu“ (2016 m.). 2018 m. Adomaitis sugrįžo į „Rytą“. Tada aukščiausias karjeros pasiekimas - 2019 m. laimėta „Karaliaus Mindaugo taurė“. Nuo 2016 iki 2019 m. treniravo Lietuvos rinktinę, stambių pergalių nepasiekė, bet išlaikė komandą pasaulio krepšinio elite.
Tai dar vienas žaidėjo ir trenerio pavyzdys, kurio namuose visą dieną sukasi krepšinio transliacijos.
Saulius Štombergas: Lyderis Aikštelėje ir Trenerio Karjeros Iššūkiai
Lyderis, žvaigždė. Tokios pirmosios mintys aplanko kai pagalvojame apie žaidėją S. Štombergą. Vyresnės kartos sirgaliai puikiai prisimena 1996 metų LKL finalą, kai vienoje barikadų pusėje buvo Kauno „Žalgiris“ su veteranais R. Kurtinaičiu, D. Lukminu ir treneriu J. Kazlausku priešakyje, o kitoje - Kauno „Atletas“. „Atleto“ vyriausiuoju treneriu tuomet buvo Vladas Garastas, o ekipą į priekį vedė Saulius Štombergas, Virginijus Praškevičius, Rytis Vaišvila ir Tomas Pačėsas. Komandos sudėtyje buvo ir Žydrūnas Ilgauskas, tačiau jis reguliariajame sezone nerungtyniavo dėl traumos. Ant popieriaus galingesnė Kauno „Atleto“ sudėtis tvirtai laimėjo reguliarųjį čempionatą ir finale iki trijų pergalių pirmavo 2:0. O čia nelemta trauma ir komanda likusi be S. Štombergo pralošė likusias tris rungtynes. Jau tada S. Štombergas buvo lyderis.
Vėliau perėjęs į „Žalgirį“, Eurolygoje jis buvo vienas iš pagrindinių vedlių į titulą. Rinktinėje jis taip pat buvo vienas lyderių. Vien jo penktoji pražanga žaidžiant už Lietuvos rinktinę prieš Italiją 2004 metų olimpiados pusfinalyje, komandai kainavo vietą finale. Ramaus charakterio Europos čempionas (2003 m) ir vicečempionas (1995 m.), Eurolygos nugalėtojas (1999 m.), Lietuvos (1993, 1998, 1999, 2003m.), Turkijos (2002 m.) čempionas, daugelio taurių laimėtojas S. Štombergas yra vienas tituluočiausių Lietuvos krepšininkų.
O kaip gi sekėsi trenerio karjera? S. Štombergo karjera prasidėjo ir baigėsi Kauno „Žalgirio“ sistemoje. 2011 m. buvęs krepšininkas tapo Kauno „Žalgirio-Sabonio“ mokyklos vyr. trenerio asistentu. Tų pačių metų pabaigoje jis jau Kauno „Žalgirio“ vyr. trenerio asistentas. 2013 m. pabaigoje rimčiausias iššūkis - vyr.trenerio pareigos Kauno „Žalgirio“ klube. Nors ir tuo metu jis padėjo komandai patekti į Eurolygos TOP16 turnyrą, bet nesėkmė LKF taurėje privertė pasitraukti iš trenerio posto. Neskaitant poros čempionatų vadovaujant jaunimui, S. Štombergo trenerio poste daugiau nematėme. Gal tai buvo sukrėtimas? O gal tiesiog ne jam šis darbas.
Vladas Garastas: Ilgametė Trenerio Karjera
Pirmasis faktas - Vladas Garastas treneriu išdirbo 42 metus. Deja, nėra daug statistinių duomenų, kad sužinotume koks jis buvo žaidėjas, kai 1952-1960 metais gynė Kauno „Žalgirio“ garbę, bet tuomet aikštelėje jis talkino olimpiniams vicečempionams S. Butautui, J. Lagunavičiui bei K. Petkevičiui. V. Garastas būdamas pagrindinėje komandos sudėtyje, 1952 m. padėjo komandai iškovoti SSRS čempionato sidabrą, o vėliau tris metus iš eilės iškovoti SSRS čempionato bronzos medalius.
Trenerio karjerą jis pradėjo tyliai. Treniravo Biržų rajono krepšinio rinktinę. Gavęs pasiūlymą treniruoti Vilniaus „Statybą“, jis atsisakė. „Būčiau jį išstūmęs, bet neleido padorumas“ - tuomet sakė V. Garastas. Visgi, 1979 m. jis surizikavo ir priėmė Kauno „Žalgirio“ pasiūlymą. Jam atėjus komanda balansavo ties iškritimu iš aukščiausios lygos. Iki Garasto atėjimo, šio pasiūlymo buvo atsisakę keturi ar penki kandidatai, tarp jų ir M. Paulauskas. V. Garastas priėmė iššūkį ir prasidėjo „Žalgirio“ ir A. Sabonio era.
Garastas - tai treneris, kuris matė A. Sabonio talentą, tai treneris, kuris sumaniai kontroliavo komandą aikštelėje ir už jos ribų. Po šlovingojo etapo „Žalgiryje“, kai buvo iškovoti trys Tarybų Sąjungos čempionato titulai ir „Džonso“ taurė, 1989 m. po ilgų dvejonių priimtas pasiūlymas treniruoti SSRS vyrų rinktinę. Jau be A. Sabonio ir „Žalgirio“ vyrukų pagalbos pavyko iškovoti pasaulio sidabro medalius Argentinoje. Tuo metu Lietuvoje vyko atgimimas ir toks trenerio žingsnis buvo kai kurių aistruolių vertinamas skeptiškai. „Ar dar moki lietuviškai“ - kartą įžeidžiamai jam rėkė sirgalius lėktuve. Gal todėl 1992 m., besikuriant Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei, Garasto vardo nebuvo sąraše net kaip asistento. Tada sukilo rinktinė ir jos lyderio V. Chomičiaus iniciatyva V. Garastas buvo paskirtas rinktinės vyr. treneriu. Rezultatai kalbėjo už save - 1992, 1996 metų olimpiniai bronzos medaliai, 1995 m. Europos čempionato sidabras. Vėliau V. Garastas treniravo Kauno „Atletą“, bet jau skambių pergalių pasiekti nepavyko.
#