Šis straipsnis skirtas išnagrinėti Alytaus futbolo klubo „Vytis“ istoriją, jo ryšį su Lietuvos valstybės herbu Vyčiu bei jo reikšmę sporto ir kultūros kontekste. Straipsnyje remiamasi istoriniais faktais, archyvine medžiaga bei šiuolaikinėmis interpretacijomis, siekiant atskleisti „Vyčio“ simbolio svarbą Lietuvai.
„Vyčio“ ištakos: visuomeninė organizacija Alytuje
Visuomeninė organizacija Alytaus futbolo klubas „Vytis“ (kodas 293206950) buvo įkurta 1996 m. spalio 9 d. A. Matučio g. Pagrindinė įmonės veikla - sporto organizacijos. Remiantis Registrų centro duomenimis, 2024 metais Visuomeninė Organizacija Alytaus Futbolo Klubas "Vytis" pardavimo pajamos siekė 0 Eur, o pelnas prieš mokesčius buvo 0 Eur. Įvertinus turimus duomenis, įmonės kredito rizika yra vertinama kaip neskaičiuojama. Ši ne pelno siekianti įstaiga pranešė, kad joje buvo vykdyta savanoriška veikla.
Šiuo metu Visuomeninė Organizacija Alytaus Futbolo Klubas "Vytis" įsikūrusi adresu A. Matučio g.
Lietuvos Vytis: istorinis kontekstas ir simbolika
Šimtmečius skaičiuojanti Lietuvos Vyčio istorija, jo raida visais laikais kėlė visuomenės ir tyrinėtojų susidomėjimą. Susidomėjimas senąja Lietuvos heraldika, mūsų valstybės ženklais ir Vyčiu - pagrindiniu Lietuvos simboliu, ypač išaugo atgavus nepriklausomybę. Herbas - tautos ir valstybės skiriamasis ženklas, pristatantis mus ir mūsų valstybę pasaulyje. Archeologiniai radiniai liudija, kad Lietuvos gyventojai jau X-XI a. turėjo ir naudojo amuletus su raitelio atvaizdais.
Husyno metraštyje yra užsimenama, kad Lietuvos didysis kunigaikštis Vytenis (1293-1316 m.) sugalvojo sau ir savo valdomoms žemėms herbą, kuriuo buvęs šarvuotas raitelis su pakeltu kalaviju ant žirgo. Kaip tasai herbas vizualiai atrodė nežinome, nes jis iki mūsų dienų neišliko. Vėliau Lietuvos herbas Vytis - šarvuotas raitelis ant žirgo kaip valstybės ženklas pirmą kartą buvo pavaizduotas kunigaikščio Algirdo 1366 m. antspaude, deja iki mūsų dienų neišlikusiame. Apie jį žinome tik iš užsilikusios sutarties ir antspaudo aprašymo.
Taip pat skaitykite: Istoriniai salės futbolo įvykiai
Pirmieji spalvotieji Lietuvos herbo vaizdai mus pasiekia iš XV a. metraščių, išlikusių Europos ir pasaulio bibliotekose, o taip pat kai kuriose šalyse esančiuose herbynuose ar senoviniuose rankraščiuose. Tokių herbynų su Lietuvos herbo atvaizdais esama Belgijos karališkoje bibliotekoje, Švedijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Austrijoje. Kai kurios JAV bibliotekos taip pat saugo įdomius Lietuvos simbolio istorijos fragmentus.
Vytis pasaulio bibliotekose
Kongreso biblioteka Vašingtone (Library of Congress) retųjų knygų skyriuje saugo Ulricho Richentalio Konstanco bažnytinio suvažiavimo (1414-1418 m.) kroniką, kurioje yra išlikę 2 skirtingai atvaizduoti Vytauto Didžiojo herbai. Lietuvos-Lenkijos karaliui Vladislovui Jogailai šioje kronikoje parodytas kuklesnis dėmesys. Jo herbas pavaizduotas tik vienoje vietoje. Įdomu tai, kad pačią kroniką sudarė ir parašė šio suvažiavimo ir įvykio amžininkas bei dalyvis Ulrichas Richentalis, tačiau pati knyga atspausdinta kiek vėliau, tik 1483 m. Augsburge.
Niujorko Viešoji biblioteka (New York Public Library) saugo dar senesnę šios kronikos versiją. Niujorko bibliotekoje saugomas retasis rankraštis datuojamas 1462-1463 m. Tai iki mūsų dienų neišlikusios kronikos originalo kopija. Pasaulyje išlikusios tik 9 šios retos ir įdomios knygos kopijos, jei tikėsime tyrinėtojų pateikiama informacija. Tačiau bene pats didžiausias ir vertingiausias ir iki šiol netyrinėtas Lietuvos herbų rinkinys saugojamas Bavarijos valstybinėje bibliotekoje (Bayeriche Staatsbibliothek - BSB, Muenchen) Miunchene, Vokietijoje.
Gausiame Bavarijos bibliotekos saugomų herbynų rinkinyje - kelios dešimtys įvairiausių ir idomiausių, iki šiol mūsų istorijai nematytų Lietuvos herbo atvaizdų ir įdomiausių jo atmainų. Mums čia atsiveria ištisas lobynas mažai žinomai viduramžių Lietuvos ir Europos heraldikos istorijai pažinti ir atrasti tai ko dar nesame matę, girdėję. Seniausias herbynas, kuriame pavyko aptikti Lietuvos istorijos pėdsakų, datuojamas 1475 metais. Nemažiau įdomūs ir kiti XVI-XVII a. herbynai, kronikos, atskleidžiantys mūsų valstybės herbo ypatumus, jo menininį grožį ir istorinę vertę. Svarbiausia tai, kad prie herbų randami įrašai, nurodantys herbo priklausomybę.
Daug įdomių Lietuvos herbo - Vyčio pavyzdžių turi sukaupę ir išsaugoję Lietuvos muziejai, bibliotekos, archyvai ir privatūs asmenys savo kolekcijose. Tačiau tokių senų išlikusių iš viduramžių nėra daug.
Taip pat skaitykite: Nuomos kainodaros ypatumai
"Vytis: istorija ir dailė" paroda
Šiomis dienomis Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Numizmatikos skyriaus darbuotojai visa tai kas saugoma Lietuvoje pabandė surinkti į vieną vietą ir visą medžiagą apibendrinti parodoje - „Vytis: istorija ir dailė“. Tai graži kauniečių muziejininkų dovana visuomenei, skirta Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui. Paroda atidaroma š. m. liepos mėn. 2 d., Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rūmuose, Vl. Putvinskio g-vė Nr. 55, Kaune. Šios įdomios parodos idėjos autorius žinomas senųjų Lietuvos monetų tyrinėtojas prof. St. Sajauskas. Parodos kuratoriai ir organizatoriai Numizmatikos skyriaus moksliniai bendradarbiai - Ignas Narbutas, Stanislovas Sajauskas, Beata Žaliaduonienė.
Reikia tikėtis, kad ši vertinga istorinė paroda visame gausiame šventinių renginių virpesyje gražiai įsilies į jubiliejinės programos visumą, sulauks Lietuvos žmonių, šventės dalyvių ir svečių susidomėjimo bei Lietuvos herbo istorija besidominčiųjų dėmesio.
Vytis Ulricho Richentalio kronikoje
Vytauto Didžiojo herbas, Ulricho Richentalio Konstanco suvažiavimo kronikoje 1414-1418 m., publikuotoje 1483 m. Augsburge. Šis vertingas leidinys saugojamas JAV, Rosenwald Collections and Special Collection Division of the Library of Congress. Taip pat, Karaliaus Vladislovo Jogailos herbas, Ulricho Richentalio Konstanco suvažiavimo kronikoje 1414-1418 m., publikuotoje 1483 m. Augsburge. Šis vertingas leidinys saugojamas JAV, Rosenwald Collections and Special Collection Division of the Library of Congress.
Vytis sporte: Lietuvos futbolo federacijos ir "Vyčio" salės futbolo klubo pavyzdžiai
Lietuvos futbolo federacija (LFF), bendradarbiaudama su UEFA Grow programa ir Didžiosios Britanijos kūrybine agentūra „Frame“, pristatė modernizuotą Lietuvos nacionalinių futbolo rinktinių logotipą, kurio pagrindiniu elementu išlieka Vytis. Atnaujintas Vytis taps visų nacionalinės rinktinių identitetu bei bus naudojamas rinktinių atributikoje. „Norint pasiekti paprastą ir neperkrautą atvaizdą, Vytis įgavo naują, modernų pavidalą, - rašoma LFF pranešime. - Naujasis logotipas yra moderni istorinio simbolio interpretacija. Kūrėjai teigia, kad norint pasiekti paprastą ir neperkrautą vaizdą, buvo nukirptos užpakalinės žirgo kojos, pagrindinį dėmesį atkreipiant į pergalingą riterio pozą. Kampuotos linijos ir kietai nukirpti taškai - elementai, kurie yra populiarūs lietuviškame dizaine.“
„Labai džiugu, kad atnaujiname savo įvaizdį. Manau, kad svarbu, jog pagrindiniu akcentu išlieka pats Vytis. Tai yra Lietuvos simbolis, kuriuo mes didžiuojamės, - kalbėjo Lietuvos moterų nacionalinės rinktinės narė Milda Liužinaitė. - Šis simbolis ir Lietuvos rinktinės marškinėliai yra garbė ir tuo pačiu didelė atsakomybė. Mes atstovaujame ne tik savo klubui, treneriams ar artimiesiems, mes atstovaujame Lietuvai. Kiekviena norime pasirodyti kuo geriau ir tinkamai ginti Lietuvos garbę, ne tik dėl savęs, bet ir dėl visų, kuriems rūpi futbolas.“
Taip pat skaitykite: Išsamus vadovas apie futbolo sales
Vytis yra Lietuvos Respublikos herbas, kuris pirmą kartą pradėtas naudoti 1366 metais. Vytis yra vilties, vienybės ir drąsos simbolis. Per visą istoriją Vytis buvo vaizduojamas kaip nacionalinis simbolis ir nacionalinės komandos vedlys. „Manau, kad naujasis logotipas atrodo puikiai - šiuolaikiškesnis ir modernesnis. Tai simbolis, kuris simbolizuoja drąsą, ryžtą bei kovingumą ir manau, kad šie bruožai yra labai svarbūs ir futbole“, - teigė Lietuvos nacionalinės rinktinės vartininkas Džiugas Bartkus.
"Vyčio" salės futbolo klubas
Kauno "Vytis" yra puikus pavyzdys, kaip Vytis įkvepia sportininkus siekti aukštumų. "Vyčio" - "Baltija" FOTO: Net tūkstantis žiūrovų sekmadienį susirinko Kauno sporto halėje, kur stebėjo „Auksinėmis rungtynėmis“ vadinamą salės futbolo A lygos sunkiasvorių mūšį tarp braziliškojo Kauno „Vyčio“ ir Panevėžio „Baltijos“. Lyderių dvikovoje „Vytis“ pateisino savo favoritų statusą ir džiaugėsi pelnyta pergale rezultatu 3:1 (1:1). Šis rezultatas kauniečius stipriai priartino prie išsvajotų A lygos aukso medalių. Sužaidęs rungtynėmis mažiau už aršiausius konkurentus iš Panevėžio „Vytis“ yra vienvaldis čempionato lyderis su 35 taškais. „Vyčio“ salės futbolo A lygos sezone dar laukia trys mačai, tuo tarpu „Baltija“ žais du kartus. „Vytis“ taip pat tęsia pasirodymą ir salės futbolo taurės turnyre, kur pateko į pusfinalį.
Rungtynės Kauno sporto halėje prasidėjo tikru šeimininkų šou. Jau pirmą minutę visi žiūrovai pakilo iš savo vietų, kai fantastiško grožio įvartį pelnė rezultatyviausias čempionato žaidėjas Guesinho. Jis iš sudėtingos padėties pasižymėjo technišku ir tiksliu smūgiu kulnu būdamas praktiškai nugara į vartus (1:0). Pirmame kėlinyje kauniečiai buvo aktyvesni ir aštresni, tačiau panevėžiečiams 14-ą minutę pavyko išlyginti rezultatą, kai po Arūno Šteino smūgio koją kyštelėjo Tautvydas Švelna (1:1). Tai buvo praktiškai vienintelis realus šansas panevėžiečiams įmušti iki pertraukos.
Kaip ir buvo galima tikėtis, techniškus „Vyčio“ brazilus varžovai iš vėžių stengėsi išmušti kietu ir šiurkščiu žaidimu. Ypatingai daug kliuvo turbūt techniškiausiam lygos futbolininkui Guesinho, kuris ne vieną, ne du ir ne tris kartus atsidūrė ant parketo po kontakto su varžovais. Vienoje iš situacijų brazilui kliuvo itin skausmingai ir kuriam laikui teko palikti aikštę, o pagalbą suteikė medicininis personalas. Laimė, nors ir kęsdamas skausmą, po ilgesnės pertraukos Guesinho sugrįžo į aikštę tam, kad galėtų ir toliau padėti savo komandai svarbiausioje sezono kovoje.
Po pertraukos rungtynių scenarijus nesikeitė. „Vytis“ griežė pirmais smuikais, o žiūrovai kartas nuo karto stojosi iš savo vietų plodami savo favoritams už gražų ir akiai patrauklų futbolą. Antrame kėlinyje sužaidus vos dvi minutes antrą įvartį pelnė Guesinho. Kairėje pusėje gavęs kamuolį, jis suklaidino varžovus, įsiveržė arčiau vartų ir tiksliu smūgiu nepaliko jokių vilčių varžovų vartininkui (2:1). Neatsigavę nuo šalto dušo varžovai kapituliavo ir 28-ą minutę, kai puikų perdavimą uždarė ir su kamuoliu vartuose atsidūrė Deividas Stradalovas (3:1). Taip pat reikėtų paminėti, jog ilgą laiką antrame kėlinyje negalėjo žaisti Klebinho, prieš kurį itin šiurkščiai sužaidė vienas iš „Baltijos“ futbolininkų. Nepaisant visų kietų pražangų, kauniečiai nepasidavė šioms provokacijoms, išlaikė šaltus nervus ir per likusį laiką išsaugojo pergalę. Šiame mače „Vytis“ net tris kartus sudrebino vartų konstrukciją. Įdomus faktas, kad „Baltija“ šiame mače užsidirbo keturias geltonas korteles, kai tuo tarpu kauniečiai taip buvo nubausti vos kartą. Artimiausias rungtynes „Vytis“ žais kitą savaitę su dėl medalių kovojančiu Vilniaus „Bekentu“.
Lietuvos valstybės herbo istorija
„Lietuvos valstybės herbas yra Vytis: herbinio skydo raudoname lauke vaizduojamas baltas (sidabrinis) šarvuotas raitelis ant balto (sidabrinio) žirgo, laikantis dešinėje rankoje virš galvos iškeltą baltą (sidabrinį) kalaviją. Prie raitelio kairiojo peties kabo mėlynas skydas su dvigubu geltonu (auksiniu) kryžiumi. Žirgo balnas, gūnia, kamanos ir diržai mėlyni. Kalavijo rankena, kamanų žąslai, balno kilpa ir pentinas, makšties bei žirgo aprangos metaliniai sutvirtinimai ir pasagos geltoni (auksiniai).“ Iš Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo.
Lietuvos Respublikos herbo etalonas (dailininkas Arvydas Každailis) Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymas Herbas - tai skiriamasis valstybės, miesto, giminės, luomo ar kitos bendruomenės ženklas, simbolis. Herbai susiformavo ankstyvaisiais viduramžiais kaip skiriamieji ženklai kovos lauke, o visuotinai žinomą formą įgijo riterių turnyruose. Lietuvoje pirmieji kilmingųjų asmenų ir žemių herbai atsirado XIV a. pabaigoje.
Lietuvos valstybės herbas, vadinamas Vyčiu, yra vienas iš nedaugelio herbų, kurio simbolika buvo perimta iš kunigaikščių portretinių antspaudų. Manoma, kad pirmasis save ant žirgo galėjo pavaizduoti Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas, bet jo antspaudas, buvęs prikabintas prie 1366 m. sutarties su Lenkija, neišliko. Lietuvoje pirmasis raitelį pavaizdavo skyde ir taip jam suteikė herbo rangą Kernavės kunigaikštis, Jogailos brolis Vygantas 1388 metais.
Po Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mirties didžiuoju kunigaikščiu tapęs Jogaila ir jo broliai turėjo net po kelis raitelio tipo portretinius antspaudus. Kurį laiką nebuvo nusistovėjusi raitelio jojimo kryptis, žirgo judesys, antspaude vaizduojamo raitelio rankose laikomas ginklas. 1386 m. Lenkijos karaliumi tapusiam Jogailai buvo pagamintas naujas herbinis spaudas, kurio pirmajame lauke buvo pavaizduotas Lenkiją simbolizavęs erelis, o antrajame - Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę simbolizavęs raitelis su ietimi ir dvigubu kryžiumi skyde.
Nuo XIV a. pabaigos prasideda Vyčio - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbo - istorija. Būtent didžiojo kunigaikščio Vytauto valdymo laikais (1392-1430 m.) raitelis tapo visos jo sukurtos didžiulės valstybės - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės - herbu. XV a. pradžioje sukurtame didžiojo kunigaikščio Vytauto majestotiniame antspaude vaizduojamas valdovas, apsuptas jam priklausančių žemių herbų, vienoje rankoje laikantis kunigaikščio valdžią simbolizuojantį kalaviją, kitoje iškėlęs skydą su raiteliu, simbolizuojantį valdomą Lietuvos valstybę. XV a. pradžioje nusistovėjo herbo spalvos ir kompozicija. Herbui buvo panaudoti du metalai (auksas ir sidabras) ir dvi svarbiausios viduramžių herbų spalvos - raudona ir mėlyna. Raudona tuomet reiškė materialiąsias, arba žemiškąsias, vertybes: gyvybę, drąsą, kraują, mėlyna - dvasines, arba dangiškąsias, vertybes: dangų, dieviškąją išmintį, protą.
Po 1569 m. Liublino unijos, kai susikūrė bendra Lenkijos ir Lietuvos valstybė, dar vadinta Abiejų Tautų Respublika, oficialiai buvo patvirtintas jungtinis naujos valstybės herbas: keturių laukų skyde buvo įstrižai pakartoti abiejų šalių simboliai - Erelis ir Vytis. XVI a. viduryje lenkų heraldika Lietuvos herbui suteikė „Pogoń, Pogonia, Pogończyk“ vardą. Ieškodamas šiam terminui lietuviško atitikmens, Konstantinas Sirvydas XVII a. nurodė dvi jo reikšmes: „waykitoias“ (jei kalbama apie asmenį) ir „waykimas“ (jei kalbama apie veiksmą).
Vytis XIX-XX amžiuose
Lietuvos herbas, reprezentavęs valstybę daugiau negu keturis šimtmečius, buvo panaikintas 1795 m., kai Lietuva ilgesniam negu 100 metų laikotarpiui pateko į Rusijos imperijos sudėtį. Tačiau istorinis raitelis neišnyko. 1845 m. Rusijos imperatorius Nikolajus I jį patvirtino Vilniaus gubernijos herbu; tiesa, vietoj dvigubo kryžiaus raitelio skyde buvo pavaizduotas aštuonių galų (stačiatikių) kryžius. XIX amžiuje, kilus lietuvių tautiniam sąjūdžiui, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbas - baltas vytis raudoname dugne - tapo lietuvių tautinių aspiracijų simboliu. XIX a. Lietuvos herbas buvo pavadintas Vytimi. Manoma, kad žodį „vytis“ XIX a. viduryje sukūrė Simonas Daukantas, tačiau šiuo žodžiu jis apibūdino ne herbą, o jame vaizduojamą raitelį. Vytimi Lietuvos herbą bene pirmasis pavadino Mikalojus Akelaitis 1884 m. laikraštyje „Aušra“. Iš pradžių herbas vadintas Vytimi, o nuo XX a. 4-ojo dešimtmečio - Vyčiu.
Pirmojo pasaulinio karo metu, žlugus Rusijos imperijai, 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba pasirašydama Lietuvos Nepriklausomybės Aktą atkūrė Lietuvos valstybę. Istorinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raitelis tapo Lietuvos Respublikos herbu. Lietuvos herbas puošė 1920-1927 m. Lietuvos Respublikos Seimo rūmų fasadą ir buvo pagrindinis plenarinių posėdžių salės akcentas. Lietuvos Steigiamojo Seimo 1922 m. priimtoje Lietuvos Valstybės Konstitucijoje įrašyta: „Valstybės ženklas - baltas Vytis raudoname dugne“, tokia pat nuostata pakartota 1928 m. Lietuvos Valstybės Konstitucijoje ir 1938 m. Lietuvos Konstitucijoje.
Pirmuosius herbo projektus sukūrė Tadas Daugirdas ir Antanas Žmuidzinavičius, taip pat buvo naudojami Adomo Varno, Adomo Galdiko, Juozo Zikaro ir kitų dailininkų nupiešti herbai. Labiausiai paplito Antano Žmuidzinavičiaus romantizuota herbo versija. Oficialiai naudotų herbo etalonų įvairovė vertė ieškoti naujos, visiems priimtinos herbo etalono versijos. Šis darbas buvo pavestas 1929-1934 m. veikusiai specialiai Komisijai valstybės herbui nustatyti. Naujojo herbo projektą sukūrė dailininkas Mstislavas Dobužinskis. Nors jo herbo versija buvo labiausiai istoriškai pagrįsta, tačiau oficialiai taip ir nebuvo patvirtinta.
Vytis tarpukario ir pokario Lietuvoje
Lietuvos valstybės herbas XX a. 2-3 deš. atvirukuose Kairėje: Atvirukas „Lietuvos ženklas Vytis“, XX a. 2 deš. | Autorius Tadas Daugirdas. Trakų istorijos muziejus. AT 17783Centre: Atvirukas „Lietuvos Vytis“, XX a. 2 deš. | Autorius Adomas Galdikas. Trakų istorijos muziejus. AT 17798Dešinėje: Atvirukas „Valio nepriklausoma Lietuva!“, XX a. 3 deš. | Autorius Antanas Žmuidzinavičius. Alytaus kraštotyros muziejus. GEK-9007 Lietuvos valstybės herbu papuošta Karo mokyklos salė Karo mokyklos atidarymo iškilmėse dalyvavo būsimieji Lietuvos Respublikos Seimo nariai: Lietuvos Valstybės Tarybos Prezidiumo Pirmininkas Antanas Smetona, Ministro Pirmininko pavaduotojas Aleksandras Stulginskis, Valstybės Tarybos nariai Justinas Staugaitis, Kazimieras Šaulys, krašto apsaugos ministras Antanas Merkys. Mokyklą pašventino Žemaičių vyskupas Pranciškus KarevičiusKaunas, 1919 m. balandžio 1 d. | Fotografas nenurodytas Lietuvos centrinis valstybės archyvas. P-00038Lietuvos valstybės herbas puošė Lietuvos Respublikos Seimo rūmusKairėje: Lietuvos herbu ir kitais valstybės simboliais dekoruota Lietuvos Respublikos Seimo posėdžių salė. Už stalo stovi Lietuvos Respublikos Prezidiumo nariai. Kaunas, 1926 m. birželio 8 d. | Fotografas nenurodytas (nuotraukos fragmentas)Dešinėje: Lietuvos herbu dekoruotas 1920-1927 m. Lietuvos Respublikos Seimo rūmų fasadas. Kaunas, XX a. 3 deš. | Ekonominės karių bendrovės fotografijaLietuvos centrinis valstybės archyvas. P-20685, P-33681 Lietuvos valstybės herbas puošė Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes Kairėje: Lietuvos Respublikos konsulato atidarymas Čikagoje. Iš dešinės: 6-as - Lietuvos diplomatinis atstovas, buvęs Lietuvos Steigiamojo Seimo narys, Kazimieras Bizauskas, 7-as - diplomatas Povilas Žadeikis, 8-as - dailininkas Antanas Žmuidzinavičius. Čikaga, JAV, 1924 m. vasario 16 d. | Fotografas nenurodytasDešinėje: Lietuvos generalinio konsulato Niujorke personalas. Viduryje - generalinis konsulas Povilas Žadeikis. Niujorkas, JAV, apie 1930 m. | Fotografas nenurodytasLietuvos centrinis valstybės archyvas. 0-102203, P-23903 Lietuvos valstybės herbu buvo paženklinta Lietuvos nacionalinių rinktinių apranga Nuotraukoje - Lietuvos futbolo rinktinė Pabaltijo šalių futbolo turnyre TalineTalinas, Estija, 1935 m. | Fotografas nenurodytasLietuvos centrinis valstybės archyvas. P-16651 Lietuvos herbas buvo neatsiejamas valstybės švenčių ir kitų svarbių progų atributas Kairėje: Lietuvos valstybės simboliai ir herbu papuoštas Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pastatas. 1919 m. šiame pastate įsikūrė dalis iš Vilniaus į Kauną persikėlusių Lietuvos valdžios įstaigų, tarp jų ir Lietuvos Valstybės Taryba. Kaunas, apie 1930 m. | Fotografas nenurodytasDešinėje: Stilizuotu valstybės herbu papuoštas Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų balkonas. Kaunas, 1939 m. spalio 11 d. | Fotografas nenurodytasLietuvos centrinis valstybės archyvas. 1-28956, P-00900 Lietuvos Respublikos herbas valstybės šventės - Gegužės 15-osios -Steigiamojo Seimo susirinkimo dienos iškilmėse Jonava, 1928 m. gegužės 15 d. | Fotografas nenurodytasLietuvos centrinis valstybės archyvas. P-20234Lietuvos valstybės herbas kasdienybėje Kairėje: Juozo Zikaro sukurtos Lietuvos piniginio vieneto lito monetos reversas, dekoruotas Lietuvos valstybės herbu. 1936 m. | Fotografas nenurodytasDešinėje: Vilniaus krašto lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ Mockų skyriaus nariai. Mockų km., Vilniaus-Trakų apskr. | Fotografas nenurodytasLietuvos centrinis valstybės archyvas. P-40675, P-41911 Lietuvos herbas puošė Lietuvos sienų riboženklius Kairėje: Karalienės Luizos tiltas per Nemuną, jungęs Panemunę ir Tilžę. Ant tilto arkos - Lietuvos herbas ir užrašas „Lietuvos Respublika“. Panemunė, 1937 m. | Fotografas nenurodytasDešinėje: Lietuvos valstybės sieną žymėjęs stulpas, dekoruotas Lietuvos herbu. Vilniaus kraštas, 1939-1940 m. Fotografas nenurodytas (nuotraukos fragmentas)Lietuvos centrinis valstybės archyvas. P-06971, P-32172
#