Įvadas
Korupcija sporte - tai daugialypis reiškinys, apimantis papirktas varžybas, klubų susitarimus, mafijos įtaką, nesąžiningas lažybas ir dopingo vartojimą. Tai ne tik sporto etikos pažeidimas, bet ir rimta kriminologinė problema, kelianti grėsmę sporto sąžiningumui, sportininkų sveikatai ir visuomenės pasitikėjimui. Šiame straipsnyje apžvelgiama Salomėjos Zaksaitės, teisininkės ir mokslininkės, atliekami tyrimai ir įžvalgos apie korupciją sporte, aptariami teisiniai aspektai, dopingo vartojimo priežastys ir galimos prevencijos priemonės.
Salomėja Zaksaitė: korupcijos sporte tyrinėtoja
Salomėja Zaksaitė - lietuvių šachmatininkė, teisininkė, kriminologė ir Mykolo Romerio universiteto profesorė, viena pirmųjų Lietuvoje pradėjusi moksliškai tirti korupciją ir sukčiavimą sporte. Jos mokslinių tyrimų kryptys apima kriminologiją, nusikalstamumo prevenciją, lyginamąją baudžiamąją teisę ir juvenalinę justiciją. S. Zaksaitė atkreipia dėmesį į sutartas futbolo ir kitų sporto šakų rungtynes, kurių dalyviai iš anksto susitaria dėl varžybų rezultato ar eigos, taip pat į nesąžiningas lažybas ir dopingo vartojimą.
Korupcija sporte: apraiškos ir formos
Korupcija sporte pasireiškia įvairiomis formomis:
- Papirktos varžybos: Sportininkai, teisėjai ar kiti asmenys gauna atlygį už tai, kad paveiktų varžybų rezultatą.
- Klubų susitarimai: Klubai susitaria dėl varžybų rezultatų, siekdami naudos sau ar kitoms komandoms.
- Mafijos įtaka: Mafijos grupuotės daro įtaką sporto varžyboms, siekdamos pasipelnyti iš lažybų ar kitų nusikalstamų veikų.
- Nesąžiningos lažybos: Asmenys, turintys informacijos apie sutartas varžybas, lažinasi ir neteisėtai praturtėja.
- Dopingo vartojimas: Sportininkai vartoja draudžiamus preparatus, siekdami pagerinti savo rezultatus ir įgyti nesąžiningą pranašumą.
Sporto pasaulyje, grožinėje literatūroje ar publicistikoje aptariant nagrinėjamą reiškinį vartojamos „pamestų mačų“, „parduotų rungtynių“, „nešvarių nuleidimų“, „prekybos taškais“ ir panašios metaforiškos formuluotės.
Korupcijos sporte priežastys
Korupcijos sporte priežastys yra įvairios ir sudėtingos. Viena iš pagrindinių priežasčių - dideli pinigai, susiję su sportu. Sportininkai, klubai ir organizacijos siekia pasipelnyti iš varžybų, lažybų ir rėmimo, todėl atsiranda pagunda pažeisti taisykles ir susitarti dėl rezultatų. Kita priežastis - silpnas valdymas ir kontrolė sporto organizacijose. Jei organizacijos neturi veiksmingų priemonių korupcijai aptikti ir užkardyti, tai sudaro sąlygas nesąžiningam elgesiui. Taip pat svarbu paminėti socialines ir kultūrines priežastis, tokias kaip tolerancija korupcijai, spaudimas laimėti ir noras pasiekti sėkmę bet kokia kaina.
Taip pat skaitykite: Sporto salės tradicijos
Teisiniai aspektai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 1821 straipsnis kriminalizuoja manipuliavimą sporto varžybomis. Iki 2025 m. sausio 1 d. straipsnyje buvo vartojama sąvoka „profesionalios sporto varžybos“, tačiau 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojęs pakeitimas atsisakė profesionalaus sporto kriterijaus inkriminuojant manipuliacijas sporto varžybų eiga ar jų rezultatais. Šis pakeitimas vertintinas pozityviai, nes panaikino teisinį neapibrėžtumą ir palengvino manipuliacijų sporto varžybomis tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą.
S. Zaksaitė teigia, kad „lažybose dalyvaujančius sportininkus, jeigu būtų įrodyta jų tyčia apgaulingai praturtėti, formaliai įmanoma traukti baudžiamojon atsakomybėn“. Nepriklausomai nuo sporto šakos apgaulingi sportininkų veiksmai, kuriais jie specialiai žaidžia, nežaidžia, nesistengia visu pajėgumu žaisti ar atskleidžia konfidencialią informaciją siekdami praturtėti lažybų bendrovėse, gali būti vertinami kaip sukčiavimas Lietuvos baudžiamosios teisės kontekste. Užsienio sporto baudžiamosios teisės literatūroje atitinkami sportininkų veiksmai vadinami manipuliacijomis sporto varžybų rezultatais, korupcija sporte, sportiniu sukčiavimu.
Dopingo vartojimas: priežastys ir pasekmės
Dopingo vartojimas yra viena iš labiausiai paplitusių korupcijos formų sporte. Sportininkai vartoja draudžiamus preparatus, siekdami pagerinti savo fizines galimybes, ištvermę ir jėgą. Dopingo vartojimo priežastys yra įvairios, įskaitant spaudimą laimėti, norą pasiekti sėkmę, konkurenciją ir piniginius motyvus.
S. Zaksaitė atkreipia dėmesį į tai, kad dopingo vartojimas kelia didžiulę grėsmę sportininkų sveikatai. Be to, veiksmai, susiję su draudžiamų medžiagų ir metodų vartojimu, stato į mažiau palankią padėtį sąžiningus sportininkus. Sportininkai, siekiantys sportinių rezultatų sąžiningais būdais, nukenčia, nes jų pasirodymas gali būti blogesnis.
Kova su korupcija sporte
Kova su korupcija sporte yra sudėtingas ir nuolatinis procesas, reikalaujantis bendrų pastangų iš sporto organizacijų, vyriausybės, teisėsaugos institucijų ir visuomenės. Svarbu stiprinti valdymą ir kontrolę sporto organizacijose, užtikrinti skaidrumą ir atskaitomybę, griežtinti bausmes už korupciją ir šviesti sportininkus bei visuomenę apie korupcijos pavojus. Taip pat svarbu bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis, siekiant kovoti su korupcija sporte pasauliniu mastu.
Taip pat skaitykite: Italijos futbolo korupcijos analizė
Dopingo draudimo ir vartojimo peripetijos
Pirmą kartą TOK antidopingo taisykles nustatė 1967 m. 1970 m. buvo pareikalauta, kad per kiekvienas varžybas būtų tinkamos sąlygos atlikti tyrimus ir kad kiekvienas atletas sutiktų pereiti medicinos kont¬rolę. Kiekvienas, nesutikęs pereiti tokios kontrolės, ar tas, kurio testai buvo teigiami, buvo diskvalifikuojamas iš tolesnių varžybų.
Diegdama antidopingo priemones, TOK kooperavosi su tarptautine narkotikų kontrolės organizacija Vienoje. Nepaisant šių pastangų, sportininkų mėginių ėmimas vykdavo nesistemingai ar net prieštaringai. Nacionalinės federacijos dažnai veikdavo pavieniui, bendri mėginių ėmimo, tikrinimo ir saugojimo standartai nebuvo įgyvendinami.
1990 m. buvo pranešta apie planus tikrinti atletų šlapimą visose pagrindinėse varžybose, netgi ne olimpiniais metais. Tuo pat metu kitu rimtu iššūkiu tapo kraujo perpylimai. Tikėta, kad savo ar svetimo kraujo perpylimas gali padidinti žvalumą. 1985 m. TOK uždraudė kraujo perpylimą, vis dėlto užtikrinti šio draudimo veikimą buvo labai sudėtinga.
Kitas reikšmingas įvykis kovoje su dopingu - 2009 m. įvesti biometriniai sportininkų pasai. Juos pasitelkus tapo įmanoma aptikti nesąžiningą sportininkų elgesį remiantis netiesioginiais įrodymais (tam tikrais nukrypimais nuo normos pagal ilgalaikius paso rodmenis) - ši naujovė įvesta dėl pastaruoju dešimtmečiu išpopuliarėjusių manipuliacijų krauju.
Kodėl dopingas neturėtų būti legalizuotas?
Žmonės, esantys toliau nuo sporto, mėgsta klausti: kodėl dopingas neturėtų būti legalizuotas? Juk matyti, kad kova su juo reikalauja gausybės finansinių ir žmogiškųjų išteklių: sportininkai turi būti sekami, testuojami, tiriami jų mėginiai, be viso to, dar reikia nuolat suspėti su besivystančia modernaus dopingo pramone. Pirmas principinis atsakymas - dopingas kelia didžiulę grėsmę sportininkų sveikatai. Antra, veiksmai, susiję su draudžiamų medžiagų ir metodų vartojimu, stato į mažiau palankią padėtį sąžiningus sportininkus.
Taip pat skaitykite: Mirties kaina
tags: #salomeja #zaksaite #korupcija #sporte #straipsnis