Šis straipsnis skirtas apžvelgti Sauliaus Azuolo Kalno sporto klubo istoriją, jo indėlį į alpinizmą Lietuvoje ir svarbiausius įvykius, susijusius su šia sporto šaka. Straipsnyje remiamasi įvairiais šaltiniais, įskaitant klubo archyvinius duomenis, alpinistų atsiminimus ir spaudos publikacijas.
Alpinizmo Pradžia Lietuvoje
Nors Lietuva neturi aukštų kalnų, alpinizmas šalyje turi gilias tradicijas. Dar XIX amžiuje lietuviai keliautojai ir mokslininkai tyrinėjo kalnus visame pasaulyje. Ignas Domeika laipiojo Alpių šlaitais ir pagarsėjo Pietų Amerikos Andų kalnuose. Jonas Čerskis tyrinėjo Sajanų kalnus ir atrado kalnyną, kuris dabar vadinamas jo vardu. Antanas Poška du kartus perkopė Himalajų kalnų sistemą.
Europoje alpinizmas gimė XVIII amžiuje, kai žmonės moksliniais tikslais pirmą kartą įkopė į Monblaną. Lietuvoje tikslesnis sportinio alpinizmo sąvokos supratimas nusistovėjo tik po Antrojo pasaulinio karo, kai pirmieji lietuviai nuvyko į alpinizmo stovyklą Kaukaze.
Klubo Įkūrimas ir Veikla
Intensyvus sportinis alpinizmas Lietuvoje prasidėjo 1957 metais įkūrus Lietuvos alpinizmo federaciją. Vėliau, atsirado ir Saulius Azuolo Kalno sporto klubas, kuris prisidėjo prie alpinizmo populiarinimo ir profesionalaus sportininkų rengimo.
Pirmieji Žygiai ir Ekspedicijos
1964 m. suruošta pirmoji aukštuminė ekspedicija į Pietvakarių Pamyrą, kurios dalyviai buvo: Kazimieras Monstvilas (vad.), Juozas Antanavičius, Romualdas Augūnas, Aleksandras Jurgelionis ir 6 KPI auklėtiniai: Balys Binkauskas, Juozas Algimantas Krikštopaitis, Augustas Kubilius, Stasys Miglinas, Jaroslavas Okulič-Kazarinas, Vilius Šaduikis. Buvo įkopta į bevardes viršūnes, kurios pavadintos Čiurlionio (5794 m) ir Donelaičio (5837 m) vardais. Pagrindinis įkopimas - Lietuvos viršūnė (6080 m) - tais metais (1964 m.) pripažintas geriausiu Baltijos šalyse. 1965 m. įvyko antroji aukštuminė ekspedicija į pirmąjį 7-tūkstantininką - Lenino (dabar Avicenos) viršūnę (7134 m). Įkopėjai: Juozas Antanavičius, Balys Binkauskas, Algirdas Briedis, Augis Gučas, Augustas Kubilius, Stasys Miglinas, Kazys Monstvilas, Jaroslavas Okulič-Kazarinas, Vitalius Stepulis, Aleksandras Šteinas, Antanas Varanka, Vytautas Viršilas ir vienintelė moteris - KPI auklėtinė Danutė Šukytė - Skučienė , pirmoji Baltijos šalyse pakilusi virš 7 km. Tuo pačiu laiku KPI komanda ( Giedrius Bernatonis, Algirdas Norkus, Erdvilas Adomaitis, Julius Jurgelionis) įkopė į Kaukaze esančią Dych Tau viršūnę (5204 m). Abi komandos tapo Lietuvos čempionais. 1969 metais Tian Šanyje, Karakolo slėnyje įvyko Pirmoji Lietuvos alpiniada (vadovas Vytautas Viršilas), kurioje dalyvavo beveik 100 alpinistų. Respublikos rinktinė (vad. Vilius Šaduikis, Juozas Antanavičius, Erdvilas Adomaitis, Kazys Monstvilas) sudėtingiausiu (6 sunkumo kategorijos) maršrutu įkopė į Džigito viršūnę (5170 m) ir Tarybų Sąjungos čempionate laimėjo ketvirtą vietą. KPI alpinistų sekcijos nariai nuolat dalyvavo Lietuvos ir Pabaltijo čempionatuose. 1986 metais KPI komanda (Stanislovas Navickas , Alvydas Peištaras, Kęstutis Baleišis ir Albinas Vološkevičius) Kaukaze, Bezengi rajone įkopę į „Mižirgi“ viršūnę (4938 m) 5B sudėtingumo kategorijos maršrutu tapo Lietuvos čempionais, o 1987 metais Tarybų Sąjungos čempionate KPI komanda ( Vaclovas Paplauskas, Rimvydas Simutis, Vytautas Simutis, Edvardas Pundzius, Valdas Ūsas , vadovaujama Algio Gudelio) užėmė garbingą ketvirtąją vietą ir pakartojo 1969 m.
Taip pat skaitykite: Sauliaus veikla
Sauliaus Azuolo Kalno sporto klubo indelis
Saulius Azuolo Kalno sporto klubas aktyviai dalyvavo organizuojant žygius ir alpinistų varžybas, tarp kurių - Alpinistų memorialo varžybos. Šios varžybos skirtos pagerbti žuvusius alpinistus ir skatinti alpinizmo sportą.
Klubas taip pat organizavo veteranų susitikimus, pavyzdžiui, tradicinį senjorų susitikimą Aukštadvaryje. Šie susitikimai suteikia galimybę alpinistams veteranams susitikti, pasidalinti patirtimi ir prisiminti praeities žygius.
Alpinistų Memorialo Varžybos
Alpinistų memorialo varžybos yra svarbus įvykis Lietuvos alpinizmo bendruomenėje. Jos vyksta kasmet ir skirtos pagerbti žuvusius alpinistus. Varžybose dalyvauja alpinistai iš visos Lietuvos, kurie varžosi įvairiose rungtyse, tokiose kaip kopimas virve, traversavimas ir kitos alpinistinės technikos rungtys.
Varžybų datos ir vietos
Alpinistų memorialo varžybos vyko įvairiose vietose ir skirtingais metais. Štai keletas pavyzdžių:
- 2015 m. vasario 21 d.
- 2016 m. vasario 6 d.
- 2018 m. kovo 3 d. Ignalinoje, žiemos sporto centre.
- Memorialas vyks Kauno Jachtklubo teritorijoje.
Programos pavyzdys
Alpinistų memorialo varžybų programa paprastai apima šias dalis:
Taip pat skaitykite: Iššūkiai Lietuvos plaukimo sporte
- Šv. Mišios (pvz., Pažaislio vienuolyno bažnyčioje).
- Varžybų dalyvių registracija.
- Varžybų startas.
- Pirtis ir pietūs (po slidinėjimo).
- Varžybų dalyvių apdovanojimai ir atminimo vakaras.
Kiti Svarbūs Įvykiai ir Iniciatyvos
Be Alpinistų memorialo varžybų, Saulius Azuolo Kalno sporto klubas dalyvavo ir kituose svarbiuose įvykiuose bei iniciatyvose, skirtose alpinizmui ir kelionėms.
Parodos ir susitikimai
Klubas organizavo susitikimus su alpinistais, keliautojais, parodų atidarymus. Pavyzdžiui, buvo organizuotas Romualdo Augūno fotografijų parodos „Čiurlionio, Donelaičio, Lietuvos viršukalnėms - 50“ atidarymas ir vakaras susitikimas, kuriame įspūdžiais dalinosi ekspedicijų Pamyre dalyviai: Romualdas Augūnas, Algimantas Jucevičius, Vilius Šaduikis, Juozas Antanavičius.
Kelionės ir žygiai
Klubo nariai dalyvavo įvairiose kelionėse ir žygiuose, įskaitant:
- Suvalkijos žygį, kurį paruošė ir sukvietė Giedrius Bernatonis.
- Veteranų "BALTICUM" renginį.
- Ekskursijas po Lietuvą, įskaitant Ukmergės, Deltuvos, Siesikų, Užulėnio, Ramygalos, Bistrampolio ir Panevėžio apylinkes.
Atminimo įamžinimas
2021 metais, švenčiant sportinio alpinizmo Lietuvoje septyniasdešimtmetį, universiteto teritorijoje žuvusiems kauniečiams alpinistams buvo nuspręsta pasodinti ąžuoliukus.
Lietuvos Alpinistų Pasiekimai
Lietuvos alpinistai pasižymėjo įvairiais pasiekimais kalnuose. Edita Nichols Uksaitė įkopė į Manaslu. Vilniaus Universiteto žygeivių klubo grupė laimėjo III vietą tarptautinėse kalnų žygių varžybose Pamyre. 1993 m. Vladas Vitkauskas (pirmasis Baltijos šalyse) sėkmingai įkopė į Everesto kalną.
Taip pat skaitykite: Nuo Lazdynų iki premijos
Ekspedicija į Kauno viršūnę
2022 metais Lietuvos alpinistų senjorų klubas organizavo ekspediciją į Kauno viršūnę (5440 m), esančią Pietvakarių Pamyre, Šungano kalnagūbryje, Tadžikistane. Ekspedicijoje dalyvavo alpinistų senjorų klubo nariai ir KTU žygeivių klubo „Ąžuolas“ keliautojai. Ekspedicijos metu buvo įkopta į tris naujas viršūnes, pavadintas Kauno Vytis (5111 m), KTU Ąžuolas (5145 m) ir Lietuvos Universitetui - 100 (5169 m).