Šis straipsnis apžvelgia naujausius sporto įstatymų projektus ir pakeitimus Lietuvoje, aptaria jų esmę, tikslus ir galimas pasekmes sporto sektoriui. Dėmesys skiriamas tiek aukšto meistriškumo sportui, tiek fizinio aktyvumo skatinimui, sportininkų teisių apsaugai ir sporto organizacijų finansavimo tvarkai.
Naujos Redakcijos Sporto Įstatymo Projekto Pristatymas
Seimas pritarė naujos redakcijos Sporto įstatymo projektui, kuriuo siekiama modernizuoti sporto sistemą Lietuvoje. Už projektą balsavo 96 Seimo nariai, nė vienas nebuvo prieš, o septyni susilaikė. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Aistė Zedelytė Kaminskė, pristatydama projektą, teigė, kad juo siekiama sukurti vientisą sporto modelį nuo fizinio aktyvumo pagrindų iki įtraukimo į aukšto meistriškumo sportą. Anot jos, "konstruojame visą sporto sistemą, sporto piramidės pagrindu ir šiais siūlymais siūlome stiprinti piramidės apačią, tai yra veiklas, orientuotas į fizinio aktyvumo skatinimą".
Finansavimo Pokyčiai Sporto Federacijoms
Pagal projektą, sporto šakų federacijos valstybės biudžeto lėšas gautų tiek aukšto meistriškumo sportui, tiek naujai priemonei - sporto šakų plėtojimui bei populiarinimui per fizinį aktyvumą. Tikimasi, kad tai sukurtų sąlygas pritraukti į sportą daugiau vaikų. Viceministrės teigimu, sporto šakų plėtotei ir populiarinimui ketinama skirti 2 mln. eurų iš turimų asignavimų.
Sporto federacijoms finansavimas būtų skiriamas sporto šakų plėtojimui bei populiarinimui.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Atskirų Klasių Sportininkams Steigimas
Taip pat numatoma įsteigti atskiras klases bendrojo ugdymo mokyklose besimokantiems sportininkams, sudarant galimybes jiems siekti aukšto meistriškumo sporto laimėjimų. Siūloma sudaryti teisines galimybes sporto organizacijoms finansuoti ne tik išskirtinių sportinių gabumų turinčius vaikus, bet ir 18-23 metų sportuojančius jaunuolius.
Bendrojo ugdymo mokyklose būtų galima steigti atskiras klases mokiniams-sportininkams.
Sportininkų Teisių Apsauga ir Gynimas
Įstatyme numatytas ir sportininkų teisių atstovo įtvirtinimas. Siūloma sukurti institutą, padedantį sportininkams spręsti ginčus su sporto šakų federacijomis, olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis.
A. Zedelytė Kaminskė teigė: „Siūlome įsteigti Sportininkų teisių gynimo institutą. Atsirastų sportininkų teisių atstovas, kuris nagrinėtų sportininkų skundus, konsultuotų, vykdytų švietėjišką veiklą. Šiai priemonei numatome iš valstybės biudžeto 110 tūkst. eurų. Tai būtų nemokama pagalba, teikiama visiems sportininkams. Jeigu kiltų sudėtingi klausimai, sportininkų teisių atstovas galėtų pasitelkti ir atitinkamą ekspertų grupę“.
Griežtesni Reikalavimai Sporto Organizacijoms
Be kita ko, planuojama nustatyti griežtesnius reikalavimus dėl asmenų teistumo, įskaitant administracines nuobaudas, siekiant sporto šakų federacijoms gauti valstybės biudžeto lėšų. Pagal projektą, valstybės biudžeto lėšos nebūtų skiriamos sporto organizacijoms, kurios šiurkščiai pažeidė darbuotojų teises, pavyzdžiui, nelegalaus darbo ar pavojingų darbo sąlygų sudarymo atvejais, bei pamynusiems asmenų lygiateisiškumo principą, pavyzdžiui, diskriminacijos, priekabiavimo atvejais.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Nacionalinės Sporto Tarybos Funkcijų Plėtra
Įstatymo pakeitimai suteiktų daugiau funkcijų ir galios Nacionalinei sporto tarybai - siūloma papildomai pavesti jai svarstyti galimų nacionalinių fizinio aktyvumo programų kryptis, bendruosius vertinimo kriterijus, suteikiant teisę teikti ir išvadas svarstomais klausimais. Taip pat siūloma sudaryti teisines prielaidas pripažinti kitose valstybėse įgytas trenerio profesines kvalifikacijas, sudaryti galimybes finansuoti skėtines sporto organizacijas.
Kiti Svarbūs Aspektai ir Pakeitimai
- Trenerių kvalifikacijos pripažinimas: Siūloma sudaryti teisines prielaidas pripažinti kitose valstybėse įgytas trenerio profesines kvalifikacijas.
- Skėtinių sporto organizacijų finansavimas: Sudaromos galimybės finansuoti skėtines sporto organizacijas.
Teisiniai ir Norminiai Aktai
Straipsnyje minimi šie teisiniai ir norminiai aktai, susiję su sporto įstatymų įgyvendinimu ir pakeitimais:
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. sausio 23 d. nutarimas Nr. 69.
- Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. vasario 14 d. įsakymas Nr. V-142.
- Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymo Nr. V-142 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. 69 įgyvendinimo" pakeitimai.
Kriminologinis ir Verslo Poveikio Vertinimas
Nurodoma, kad siūlomas teisinis reguliavimas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. Taip pat teigiama, kad reguliavimas neturės įtakos verslo vykdymo sąlygoms ir jo plėtrai.
Kritika ir Diskusijos Dėl LRT Įstatymo Pataisų
Atskirai verta paminėti diskusijas dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų. Seimui pritarus valdančiųjų projektui, lengvinančiam LRT vadovo atleidimo procedūrą, parlamento salėje kilo chaosas. Opozicija reikalavo atlikti ekspertinį poveikio vertinimą, tačiau Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas tikino, kad ekspertinių išvadų svarstymas komitete neplanuojamas.
Kaip skelbta, valdančiųjų atstovai parengė ir įregistravo naują įstatymo projektą dėl supaprastintos LRT vadovo atleidimo tvarkos. Skiriant ir atleidžiant LRT generalinį direktorių siūloma numatyti slaptą balsavimą. Be to, projekte numatoma, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už šį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y., bent 7 iš 12.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
Projektą kritikuojanti žurnalistų bendruomenė bei opozicija tikina, kad valdančiųjų siūlomas projektas mažai kuo tesiskiria nuo anksčiau „aušriečių“ ir jungtinės „valstiečių“ frakcijos atstovų teiktos iniciatyvos. Tyrimo pradėjimui prieštaravo tik „aušrietė“ Daiva Žebelienė, socialdemokratai Lilija Vaitiekūnienė ir Audrius Radvilavičius susilaikė. Išvadų rengėjais paskirti komisijos pirmininkas, Mišrios grupės atstovas Viktoras Fiodorovas ir „valstietė“ Aušrinė Norkienė.