Dauguma tarpvalstybinių procesų vyksta kultūriniais, socialiniais, ekonominiais ar globaliniais keliais. Šiame straipsnyje nagrinėjami Skandinavijos šalių sporto bruožai, siekiant geriau suprasti šio regiono kultūrą ir gyvenseną. Straipsnyje pateikiami konkretūs patarimai ir idėjos planuojantiems kelionę į Skandinavijos šalis.
Įvadas
Norint geriau pažinti Lietuvos emigranto gyvenseną Norvegijoje ar Danijoje, pažvelgsime į tai iš sporto pusės. Šiame straipsnyje siekiama išsiaiškinti pagrindinius kultūrinius ir sportinius panašumus ir skirtumus tarp Lietuvos, Danijos ir Norvegijos. Darbo objektas - Lietuvos emigrantų sportinės ir kultūrinės veiklos adaptacija Baltijos regiono šalyse - Norvegijoje ir Danijoje.
Darbo Tikslai ir Uždaviniai
Darbo tikslas - išsiaiškinti pagrindinius kultūrinius ir sportinius panašumus ir skirtumus skirtingose Baltijos regiono vietose - Lietuvoje, Danijoje ir Norvegijoje.
Darbo uždaviniai:
- Ištirti žmonių domėjimąsi sporto šakomis gyvenant Lietuvoje.
- Išanalizuoti Lietuvos emigrantų domėjimąsi sporto šakomis emigravus į Daniją ar Norvegiją.
- Išsiaiškinti, ar emigranto sportinė gyvensena keičiasi, atkeliavus į kitą šalį, kitą kultūrą.
- Išsiaiškinti, ar Lietuvos emigrantas, iškeliavęs svetur, prisitaiko prie tose šalyse dominuojančių sporto šakų, ar save realizuoja tokiose pat sporto šakose, kokios populiarios ir Lietuvoje.
- Nustatyti skirtumus ir panašumus tarp sportinės gyvensenos tiek gyvenant Lietuvoje, tiek emigravus į Daniją ar Norvegiją.
Darbo Aktualumas ir Naujumas
Mokslinių darbų rašytų šia tema nėra, todėl ši tema yra nauja. Darbo aktualumas pažymimas dėsninga tendencija tampančiu, didėjančiu emigracijos protrūkiu į Skandinavijos šalis. Panašių, šią tema rašytų straipsnių, mokslinių pranešimų kalbančių apie emigrantų tautinį tapatumą, identitetą, paveldą yra, tačiau kalbančių apie emigrantų sportinės išraiškos formas Danijoje ar Norvegijoje - nėra. Panašiomis temomis apie migrantus ir pačią emigraciją buvo rašyta nemažai straipsnių.
Taip pat skaitykite: Nuo vikingų iki šių dienų
Darbo Struktūra
Be įvado, išvadų ir literatūros sąrašo, darbą sudaro trys dėstymo dalys. Pirmoji jų - Danijos sportas. Šią dalį sudaro du skyriai - populiariausias sportas Danijoje ir Lietuvos emigrantų sportinė gyvensena Lietuvoje ir Danijoje. Antrojoje dalyje rašoma apie Norvegijos populiariausias sporto šakas bei Lietuvos emigrantų sportinę gyvenseną Norvegijoje. Trečioji dalis skirta Lietuvos emigrantų sportinės gyvensenos palyginimui tarp Danijos ir Norvegijos.
Transporto Galimybės Skandinavijoje
Kelionė į Skandinaviją ir judėjimas po regioną vykdomi įvairiomis transporto priemonėmis.
- Lėktuvai: Skandinavijos šalių oro uostai yra gerai sujungti su visa Europa. Didžiausi oro uostai - Kopenhagoje, Stokholme, Osle ir Helsinkyje.
- Traukiniai: Skandinavijos geležinkeliai garsėja punktualumu ir komfortu. Tarp svarbiausių maršrutų yra Kopenhaga-Stokholmas, Stokholmas-Oslo ir Helsinkis-Stokholmas (keltu).
- Autobusai: Regionuose ir miestų sankryžose autobusai yra gerai išplėtoti, daugelyje vietų galima rinktis vietinius arba tarpmiestinius maršrutus.
- Keltai ir laivai: Skandinavija yra žinoma dėl gausybės keltų jungčių, ypač tarp Danijos ir Švedijos (pvz., Kopenhaga-Malmė), taip pat tarp Suomijos ir Švedijos bei Suomijos ir Estijos.
- Automobilio nuoma: tai geras sprendimas norintiems lankytis mažiau prieinamose vietovėse.
Geriausias Laikas Keliauti
Skandinavijos klimatas yra šiaurinis, todėl svarbu atsižvelgti į metų laikus, kad kelionė būtų kuo malonesnė ir patogesnė.
- Vasara (liepa-rugpjūtis): tai aukščiausias turizmo sezonas.
- Žiema (gruodis-kovas): ideali tiems, kurie nori patirti šiaurinės gamtos žavesį - naktinio dangaus švytėjimą (aurora borealis), slidinėjimą, šventes.
Dokumentai ir Vizos
Lietuvos Respublikos piliečiams Skandinavijos šalyse (Danija, Švedija, Norvegija, Suomija) reikalingas galiojantis paso ar asmens tapatybės kortelės dokumentas. Jei planuojate ilgiau nei 90 dienų, rekomenduojama pasitikrinti specifinius reikalavimus atitinkamos šalies migracijos tarnybų svetainėse.
Apgyvendinimo Galimybės
- Hosteliai ir nakvynės namai: Tai pigesnė alternatyva, populiari tarp jaunimo bei biudžetinių keliautojų.
- Savarankiškas būstas: Nuoma per platformas leidžia apsistoti individualiuose butuose ar namuose įvairiose vietovėse.
- Stovyklavietės ir gamtos nameliai: Tokia apgyvendinimo forma aktuali gamtos mylėtojams, norintiems patirti Skandinavijos laukinę gamtą.
Lankytini Objektai ir Kultūriniai Ypatumai
Skandinavija traukia įvairiomis gamtos, kultūros ir istorijos vertybėmis.
Taip pat skaitykite: Krepšinio Čempionato Įtaka Lietuvai
- Danija: Kopenhaga su istoriniu Tivoli sodu, mažasis Sirenų fontanas, Rosenborgo rūmai. Danai nors vertina skandinaviškąsias savo šaknis, save laiko didesniais europiečiais už skandinaviškuosius giminaičius. Danai pasižymi tam tikra elegancija ir subtilumu. Iš visų skandinavų danai, ko gero, mažiausiai oficialūs ir jų humoro jausmas labai panašus į kitų europiečių. Danų kultūroje gal labiau nei kitur Skandinavijoje pabrėžiamas pavienio žmogaus vaidmuo platesnėje socialinėje sistemoje. Visi turi būti lygūs. Danų požiūris į laiką yra grynai vienmatis, turbūt labiau nei kitų skandinavų dėl Šiaurės Vokietijos artumo. Jų santykiai su kitais palyginti neoficialūs. Net svarstant dalykinius klausimus danai būna paprastai, maloniai ir neskubiai nusiteikę. Daugelis danų gerai moka angliškai; ypač jaunesnioji karta. Prie pavardės visuomet pridėkite herr, fru ar froken. Visuomet neabejotina tema yra tradicinė danų kultūra: labai vertinamas domėjimasis tuo, kas daniška - nuo lego kaladėlių, H.K.Anderseno iki danų baldų dizaino. Danijoje negražu rodyti apskritimą iš nykščio ir smiliaus (JAV reiškiantį “gerai”): jis laikomas nepadoriu. Arbatpinigiai paprastai įskaičiuojami į bendrą sąskaitą. Rengimosi stilius ne toks oficialus kaip Švedijoje, tačiau drabužiai turi būti švarūs ir tvarkingi. Darbe vyrai ir moterys rengiasi panašiai kaip norvegai. Danai pagal seną tradiciją mėgsta visuomenines pirtis, kurios sietinos su suomių saunomis. Pusryčiai valgomi apie 8 val. Prieš pietus išgerti Danijoje nėra įprasta, kaip kitur Skandinavijoje. Čia gėrimus įprasta patiekti po pietų ir jų gali būti nuo akvavito iki viskio ir stipresnių gėrimų. Jei šeimininkei atnešate gėlių, prieš įteikdamas jas neišvyniokite. Geriausia dovanoti įvairių lauko gėlių puokštes.
- Norvegija: Geirangerio ir Nærøyfjordo fjordai, Bergeno miestas, Oslo su Vigeland parku ir Vigeland skulptūrų sodu. Norvegams patinka, kai pripažįstate juos esant kitokius nei skandinaviškieji jų giminaičiai. Norvegijoje, palyginti su Švedija, platesnėje socialinėje sistemoje šiek tiek labiau pabrėžiamas individo vaidmuo. Be to, Norvegijoje tvirta tradicija padėti kitiems ir remti nelaimėlius. Visi turi būti lygūs. Kasdieniame norvegų gyvenime ypač svarbi yra šeima: nepastoviame pasaulyje šeima yra patvarus, patikimumo šaltinis. Norvegams iš esmės būdingas vienmatis požiūris į laiką, tik gal ne tiek kiek švedams, ir jie laiko klausimais lankstesni, ypač per neoficialius susibūrimus. Jie gana greitai ima vadinti vienas kitą vardais ir tiek darbe, tiek per pobūvius būna labiau atsipalaidavę. Norvegai linkę leistis į atviras diskusijas ir taip nesibaimina konfliktų, kaip jų kaimynai švedai. Su pavarde vartokite herr (ponas), fru (ponia); nėra reikalo nurodyti moterų šeimyninės padėties. Galbūt kolegos norvegai gana greitai jus paskatins vadintis vardais, bet iš pradžių visuomet pagarbiu kreipiniu ir pavarde. Kalbėkite apie norvegų žiemos olimpiadą - taip parodysite susidomėjimą norvegiškais ypatumais. Norvegų namuose (ypač senesniuose) langai ir durys gali būti uždengti portjeromis ar tapetais; kai prireiks nesivaržykite klausti, kur durys ar langas. priklausomybė nuo naftos pramonės. Apskritimas iš nykščio ir smiliaus (JAV reiškiantį “gerai”) Norvegijoje nėra gerai: toks ženklas laikomas nepadoriu, vulgariu ir vengtinu. Šiuo metu Norvegijoje telefonams automatams dar mažai kur tinka telekortelės; signalą išgirsite įmetę penkių kronų monetą. Arbatpinigiai paprastai įskaičiuojami į bendrą sąskaitą. Rengimosi stilius nėra toks oficialus, kaip Švedijoje, bet drabužiai švarūs ir tvarkingi. Darbe vyrams galima vilkėti sportinį švarką ir kelnes, ssiūtinius marškinius ir ryšėti kaklaraištį; kostiumas neprivalu. Moterys darbe dažnai mūvi kelnes. Pusryčiai paprastai valgomi 7-9 val. ryto (vasarą kaime vėliau), tai dažniausiai sūriai, jogurtas, javainiai, bandelės, šalta mėsa, žžuvis ir kiaušiniai. Priešpiečiai valomi 12-13 valandą. Priešpiečių valgiai panašūs kaip per vakarienę norvegų namuose arba tai būna vienpusis sumuštinis. Pietūs norvegų namuose paprastai būna 17-18.30 val., o savaitgalio pietums svečius įprasta kviesti 17 valandai. Vakare valgoma įvairios mėsos, žuvis, daržovės bei desertas. Prie pietų dažniausiai patiekiamas vietinis alus ar vynas. Prie sriubos ir užkandžių geriamas baltas vynas, prie mėsos patiekalo - raudonasis vynas ir prie deserto -saldus vynas. Po pietų geriama kava. Per vakarienę dažnai valgoma namie kepta duona ar duonos paplotėliai. Kaip ir visoje Skandinavijoje, Norvegijoje mėgstamas švediškas stalas. Čia svarbiausia parodyti, kad nešvaistai mmaisto; įsidėkite tik tiek kiek suvalgysite. Prieš pietus Norvegijoje patiekiamas šaltas kaip ledas aperityvas; jis išlenkiamas iškart ir užgeriamas alumi. Pasibaigus pietums, paprastai garbingas svečias, tarsi visų svečių atstovas, padėkoja šeimininkui ar šeimininkei. Norvegų papročiai teikti dovanas ppanašūs kaip švedų, tik jei dovanojate gėles, venkite baltųjų gėlių ir gvazdikų, nes Norvegijoje - tai laidotuvių gėlės.
- Suomija: Helsinkis su moderniu dizainu ir senamiesčiu, Laplandija - žiemos pramogos ir susitikimai su lapiais (Santa Klausu). Suomija nėra Skandinavijos dalis, o tik platesnės Šiaurės kultūros dalis. Danijos, Švedijos ir Norvegijos kalbos giminingos ir gimininga vikingų kultūra. Tačiau suomių kalba priklauso ugro-finų kalbų grupei. Skandinavijos gyventojai kilo iš Šiaurės Europos, o Suomijos - emigravo iš Baltijos regiono Estijos. Mūsų laikų suomiai, nors etniniu požiūriu skiriasi nuo savo kaimynų skandinavų, turi daug panašių skandinavų kultūros bruožų. Kitaip nei kitose Skandinavijos valstybėse, Suomijoje nėra monarchijos. Valdžia yra parlamentinė su ministru pirmininku ir prezidentu. Moterys šalyje sudaro svarią jėgą ir su vyrais dalijasi visuomeninėmis pareigomis. Kaip visi šiauriečiai suomiai nepaprastai brangina gyvenimo kokybę. tiesų bus švedai. Be to, Suomijoje gyvena Šiaurės šalių klajoklių tauta, vadinama laplanderiais. Suomija, savo nuostatomis panaši į kitas Šiaurės kultūros šalis, tvirtai tiki socialinės apsaugos sistema. Bet asmenybės samprata panaši į asmenybės samprata Jungtinėse valstijose. Suomijoje pavienį žmogų turi skatinti interesas pasiekti tai, kas gera visiems, ir jis turi veikti ribose, nustatytose didesnės grupės. Suomių individo tikslas - kad kiti jį laikytų patikimu žmogumi, kuriuo galima pasikliauti; ttaip suomiai tampa priklausomi nuo grupės ir jos varžomi, o ne laisvi nuo jos. Kaip ir kitose Šiaurės kultūrose, Suomijoje labai svarbu punktualumas ir organizuotumas. Suomiai, palyginti su jų kaimynais yra vengiantys rizikuoti: suomius neiškart įtikinsite ką nors daryti pagal jus. Nė viena Šiaurės kultūros tauta nėra laikoma tokia uždara, mąsli ir nejausminga, kaip suomiai. Jie ramūs susimastę, niūroki, o kai kam atrodo užsispyrę ir nedraugiški. Jie kalba tik tada kai turi ką nors svarbaus pasakyti. Visuomet laukite, kada būsite supažindintas, pats neprisistatykite. Suomiams smagiausia, kai juos supažindina trečias asmuo. Pasirūpinkite tuo iš anksto. Per ooficialų susitikimą nepulkite sėstis: laukite kol pakvies. Būryje supažindinamas ar atsisveikindamas kiekvienam paspauskite ranką: pamojuoti visiems amerikiečių papročiu netinka. Vos susipažinęs su suomiais, venkite asmeninių pokalbių. Sveikinantis niekad nesibučiuoja, net geri pažįstami. Paduoti ranką įprasta. Du vyrai vienas kitam ranką spaudžia trumpai ir stipriai, bet vyras moteriai ar moterys viena kitai spaudžia ne taip smarkiai. Spaudžiant ranką žmonėms, kuriuos matote pirmą kartą, nebūtina šypsotis. Jei būryje yra moteris, ji supažindinama pirmoji. Susipažįstant draugiški gestai nedera, tad netapšnokite per nugarą ir venkite kitų prisilietimo formų. Tinkamos: dienos įvykiai, politika (tik jei išmanote ką kalbate), menas, sportas (ypač futbolas), muzika, ffilosofija, iškylavimas ir gamta. Netinkamos: svarbu atminti kad suomiams nėra būdingas lengvas pokalbis ar plepalai nei aptariant reikalus, nei draugiškoje aplinkoje - netgi saunoje. Per draugišką pokalbį neklauskite žmogaus kuo jis užsiima. Nedera domėtis šeimyniniais reikalais, išsilavinimu ir pan. Nelyginkite socialinės apsaugos sistemų, nesiskųskite brangiu pragyvenimu Suomijoje: visiems šiauriečiams tai jau įgrisę girgėti iš užsieniečių. Nepažįstamų žmonių pokalbis paprastai prasideda mandagiai ir santūriai; viešoje vietoje pokalbio tonas gali bbūti kiek prislopęs ir dalykiškas. Niekad kitų nepertraukite. Ypač viešose vietose nekelkite balso, nešaukite net gatvėje. Niekad nekalbėkite susikišę rankų į kišenes: stovėdamas jas laikykite priglaustas prie šonų. Nekramtykite gumos. Nenuleiskite akių jei į jus žiūrima. Kuo mažiau rodykite emocijų: ten vertinamas šaltakraujiškumas, ramumas. Žinokite, kad jei esate pakviestas į sauną, tai jums garbė ir malonumas. Dauguma suomių saunoje maudosi nuogi, bet jus kuo puikiausiai supras, jei norėsite ryšėti rankšluostį. Per šventes ar ypatingomis progomis į sąskaitą kartais savaime įtraukiami šiek tiek didesni arbatpinigiai - apie 20%. Jei aptarnavimas buvo itin puikus galite palikti dar. Jei tik galite, niekad ir jokiomis aplinkybėmis nevėluokite. Jeigu tenka vėluoti, būtinai iš anksto paskambinkite ir apie tai praneškite. Suomiai rengiasi panašiai kaip ir kiti Šiaurės kultūrų žmonės, tik nepaprastai seka madas. Beje, vyrai po darbo nepersirenginėja ir vakare į pobūvį restorane ateina tuo pačiu kostiumu. Pusryčiai tokie pat kaip ir Danijoje. Tradiciniai ssuomių pietūs susideda iš keturių patiekalų: žuvies, mėsos, mišrainės ir deserto. Prie pietų įprasta gerti pieno. Žinoma, be žuvies niekur neapsieinama, bet ten yra ir gausybė mėsos patiekalų - tai stipri Rusijos įtaka. Avienos, jautienos gabalai ar kepsniai yra įprastas maistas. Labai mėgstami vėžiai. Suomijoje įprasta prieš pietus maišyti viskį, degtinę ir kitus stiprius gėrimus. Neimkite į rankas savo gėrimo kol šeimininkas nepasiūlė tosto. Pavalgius reikia tuoj pat padėkoti. Paprastame restorane jums gali tekti prie staliuko sėdėti su kitais lankytojais: tokiu atveju nesistenkite užmegzti pokalbio, o elkitės taip, lyg sėdėtumėte prie atskiro staliuko. Priešingai nei kitose Šiaurės šalyse, gėlės labai tinka dovanoti einant į svečius. Tik žiūrėkite kad nenuneštumėte didelės puokštės - ji turi būti nedidelė, gal net lauko gėlių. Kadangi alkoholis toks brangus ir kadangi vynas čia yra negaminamas, butelis gero vyno labai vertinamas.
- Švedija: Švedija, kuri užima Skandinavijos pusiasalio rytų pusę, yra ketvirtoji pagal dydį Europos šalis. Valdžios forma - konstitucinė monarchija. Didžioji gyventojų dalis kalba švediškai, kiti - suomiškai. Apie 12% žmonių - yra užsieniečiai. Pastaruoju metu dėl imigracijos iš Rytų Europos ir Rytų Azijos bei Afrikos padidėjo ne vietinių gyventojų skaičius. Švedai myli gamtą, ir daugelis turi kaimą ar vasarnamį kaime. Švedai labai vertina gyvenimo kokybę. Individai yra skatinami vykdyti geriausiai juos atitinkančią veiklą ir patiems priimti sprendimus. Švedijoje asmens valia gerbiama ir ginama, tačiau žmonės asmeninius savo sprendimus mielai keičia pagal didesnės grupės poreikius. Valdžia paprastai nesipuikuojama. Statusas ir rangai ne itin pabrėžiami. Švedijoje taisyklės ir tvarka be galo svarbu. Švedų kultūra iš esmės yra vienmatė: punktualumas svarbus tiek verslo pasaulyje, tiek asmeniniame gyvenime. Atidžiai planuoti yra svarbu, nes švedai kaip ir daugelis skandinavų nnėra labai atviri naujoms it kitoniškoms idėjoms: būtina neskubi, kruopšti analizė, kad visas galimybes įvertintų kiekvienas dalyvis. Bendraujant žodžiai yra veiksmingas įrankis, o emocijos parenkamos atidžiai ir taupiai. Švedams tikriausiai sunku pasakyti “ne”, ir jie išplėtojo daug mandagių būdų neigiamam aatsakymui išreikšti. Švediška kultūra iš kitų skandinaviškų kultūrų turbūt išsiskiria formalumu, tačiau formalumai yra atrankiniai ir pritaikyti konkrečiai situacijai. Žodis herr ir fru greta pavardės yra būtini, kai esate supažindinamas su suaugusiaisiais. Nėra reikalo nurodyti šeiminio statuso. Jei bent kiek mokate švediškai, būtinai kalbėkite, jūsų pastangos bus įvertintos ir daugelis švedų nustebs. Tinkamos: dabarties įvykiai, politika, poilsis ir atostogos, filosofija. Netinkamos: plepalai nėra būdingi prie derybų stalo. Net per draugiškus susiėjimus kalbama nelabai gyvai, o gal net nedaug. Švedai mėgsta būti gerų draugų, šeimos ratelyje. Nedera kalbėtis apie asmeninius ffinansinius dalykus, Olafo Palmės nužudymą, šeimyninius reikalus. Būtinai pasirodykite žinąs grynai švediškus reiškinius. Švedai paprastai kam nors moja smakru: taip kviečiama prieiti. Švedų veido išraiška neiškalbi, o kūno kalba santūri. Švedai vienas nuo kito linkę stovėti tolėliau. Žmogui turite žiūrėti tiesiai į akis. Jeigu jas nukreipsite, jūsų kolega švedas pamanys, kad jums neįdomu, arba eesate nemandagus. Jeigu maisto parduotuvėje palietėte produktą, turite jį pirkti: gerose parduotuvėse sunku grąžinti pirkinį. Neikite per gatvę degant raudonai šviesai, kantriai laukite žalios. Išgėrusiems vairuotojams įstatymai griežti. Kad ir kokia proga - per verslo ar draugiškus susitikimus, darbe, restorane ar gatvėje - tiek vyrų, tiek moterų drabužiai oficialūs. Tai reiškia, kad bent įstaigose vyrai dėvi tamsų kostiumą, ryši kaklaraištį, o moterys vilki griežtą kostiumėlį. Švedų maistas įvairus, bet svarbiausia - jis skirtas ištverti ilgą, šaltą žiemą. Gausu įvairiausių rūšių dešrelių, sūrio, duonos ir mėsos, taip pat virtų daržovių ir bulvių. Smorgasbord (švediškas stalas) yra sena švedų tradicija. Prieš pietus kokteiliai negeriami, tačiau prieš valgį jums gali pasiūlyti aperityvo patiekiamo svetainėje. Nelieskite savo gėrimo kol šeimininkas nepasakė skoal. Nepradėkite valgyti kol šeimininkas neparagino. Nustebsite, kad Švedijoje, kitaip nei kitose šalyse, taip greit esate kviečiamas pietų į namus. Paprastai sąskaitą apmoka kviečiantysis, nors svečiui dera parodyti norą sumokėti. Dovanos tarp verslo partnerių nėra įprastas dalykas. Šventinės atvirutės labai dera. Jei eidamas pietų perkate gėles, prieš įeidamas vidun būtinai jas išvyniokite. Niekada nepasiųskite chrizantemų ar baltųjų lelijų, be to, venkite raudonųjų rožių ar orchidėjų (jos reiškia romantiškus ketinimus). Šeimininkui nedovanokite to,kas lengvai gaunama Švedijoje.
Šiaurės šalių kultūra pasižymi pagarba, sąžiningumu, draugiškumu ir ramybe. Verta domėtis vietinėmis šventėmis, pvz., Šv.
Saugumas ir Sveikata
Skandinavijos šalys yra saugios ir pasižymi aukšta sveikatos priežiūros kokybe. Patartina turėti sveikatos draudimą, kuris galioja Skandinavijos šalyse.
Valiuta ir Elektra
Danija, Švedija ir Norvegija nepriklauso euro zonai, todėl reikės vietinės valiutos - Danijos kronos (DKK), Švedijos kronos (SEK) ir Norvegijos kronos (NOK). Elektros tinklas: standartinė įtampa yra 230 V, dažnis 50 Hz.
Maistas ir Tvarumas
Vietiniai maisto produktai yra aukštos kokybės ir dažnai organiški. Šios šalys aktyviai propaguoja tvarumą ir gamtos apsaugą.
Sportas Danijoje
Danijoje, kaip ir visame pasaulyje, sportu užsiiminėjama nuo ankstyvos senovės, tačiau, kaip ir visur, įvairios sporto šakos pasiskirsčiusios netolygiai ir skirtingai. Nacionaliniu sportu Danijoje laikomas futbolas. Ryškiausius rezultatus vyrų futbolo rinktinei pavyko pasiekti nuo 1984 m. iki 2004 m., kuomet 6 kartus iš eilės dalyvauta Europos futbolo čempionatuose, o 1992 metais pavyko ir nugalėti. Taip pat 1995 metais Danija laimėjo vieną iš prestižiškiausių apdovanojimų - Konfederacijų taurę. Iš 5,5 milijonų šalies gyventojų, 313 000 žmonių užsiiminėja futbolu įvairiuose profesionaliuose ir neprofesionaliuose futbolo klubuose, kurių Danijoje yra apie 1600. Kitos populiariausios sporto šakos: rankinis, dviračių sportas, badmintonas ir sparčiau populiarėjantis golfas. Rankinio propagavimu užsiima apie 146 000 žmonių. Tiek moterų, tiek vyrų nacionalinės rinktinės čempionatuose kelia sau aukščiausius tikslus bei kovoja dėl aukščiausios prabos medalių. Danijos moterų rinktinė tris kartus laimėjo Olimpinių žaidynių aukso medalius, tris kartus tapo Europos čempionėmis ir kartą laimėjo pasaulio čempionato auksą. Vyrų rankinio rinktinė dukart iškovojo Europos čempionų titulus. Badmintonas - dar viena sporto šaka, kuri yra tarp populiariausių Danijoje. Ši valstybė yra stipriausia badmintono valstybė Europoje. Nuo 1977 metų laimėta 10 aukso medalių Pasaulio čempionatuose. Taip pat Danijai vienintelei Europos valstybei pavyko laimėti Olimpinių žaidynių aukso medalį. Dviračių sportas Danijai atnešė daug titulų ir tarptautinį pripažinimą. Šios šalies sportininkai yra vieni geriausių dviratininkų pasaulyje, o ir dažnai kiekvieno dano pagrindinė transporto priemonė tampa dviratis. Golfas, kaip ir daugelyje turtingų pasaulio šalių, užima vis didesnę vietą tarp visų sportų šakų. Danijoje šis sportas populiarus tarp šiek tiek vyresnio amžiaus žmonių.
Taip pat skaitykite: Baltijos šalių dziudo apžvalga
Lietuvos Emigrantų Sportinė Gyvensena Lietuvoje ir Danijoje
Nors Lietuvos Respublikos piliečiai nesudaro didesnės mažumos Danijoje, ši valstybė tampa vis patrauklesniu emigrantų židiniu Europoje. Geografiniai panašumai, Europos Sąjungos narystė bei aukštas ekonomikos lygis leidžia Lietuvos piliečiams čia ieškoti geresnio gyvenimo. Didžioji dalis danų mato Daniją kaip bendruomenę, kurioje kiekvienas prisideda prie darnios visuomenės vystymosi ir užtikrintos ateities kūrimo. Danijoje sėkmingai veikia socialinės gerovės sistema, kurioje keliai, ligoninės, mokyklos, universitetai ir mokslai Europos Sąjungos piliečiams yra nemokami.
Šiaurietiškas ėjimas
Pasaulyje sparčiai populiarėjanti sporto šaka - šiaurietiškas ėjimas - masiškai plinta ir Lietuvoje. Vis daugiau žmonių susižavi paprasta, daugybei kūno raumenų naudinga sporto šaka, kilusia iš Skandinavijos. Šiaurietiško ėjimo sportas yra siejamas su Šiaure bei viena iš didžiausių Skandinavijos šalių - Suomija. Užsienyje vadinamas Nordic Walking, Lietuvoje jis daugeliui žinomas paprasčiausiai kaip šiaurietiškas ėjimas. Paprasti sporto principai, naudojant vos dvi specialias lazdas, leido tokiu sportu mėgautis įvairiais sezonais, bet kuriuo paros metu, skirtingo amžiaus žmonėms, neinvestuojant į sportą didelių pinigų. Be to, kad šiaurietiškas ėjimas yra puiki laisvalaikio praleidimo forma, tai gali suteikti nemažai naudos. Sportuojant šiuo būdu palaikoma optimali organizmo būklė, gerinama fizinė žmogaus būklė. Kaip jau buvo minėta, žmogaus amžius ir fizinė būklė neturi jokios įtakos sportavimui šiaurietišku ėjimu. Toks vaikščiojimas ypatingai tinka sergant kvėpavimo ar kraujotakos ligomis, esant sutrikus stuburo funkcionalumui, turint įvairias išvaržas ir pan. Tokios ligos kaip osteoporozė, Parkinsonas ar Alzhaimeris - gali būti gydomas net ir vyresnio amžiaus žmonių kategorijai. Tiems, kurie pradėjo ar kuris laikas jau užsiiminėja šiaurietišku ėjimu turėtų išbandyti sportines kompresines kojines. Jos apsaugo nuo raumenų skausmų, mažina traumų ar patempimų pavojų ir leidžia greičiau atsistatyti po intensyvių pasivaikščiojimų.
#
tags: #skandinavijos #saliu #sportas