Įvadas
Skeletonas yra žiemos sporto šaka, kurioje sportininkai leidžiasi žemyn specialiai paruošta ledo trasa, gulėdami ant rogučių veidu žemyn. Šiame straipsnyje aptarsime skeletono sporto šaką, jo taisykles, istoriją ir ryšį su paralimpiniu sportu. Taip pat paliesime kitas žiemos sporto šakas, įskaitant slidinėjimo krosą ir biatloną, atsižvelgiant į įtrauktį ir lygybę sporte, ypač paralimpiniame kontekste.
Kas yra skeletonas?
Skeletonas - žiemos sportas, kuriame sportininkas leidžiasi žemyn specialia ledo trasa, gulėdamas ant rogučių veidu žemyn. Sportininkas pradeda slysti trasa, gulėdamas žemyn veidu ant skeletono rogučių, remiasi į jas tiktai sulenktomis rankomis, perkeldamas ant jų visą kūno svorį. Greitojo nusileidimo metu sportininkas čiuožia galva į priekį. Rogučių judėjimo kryptis yra valdoma kūno judesiais arba batais, kurių priekinės dalys gali būti spygliuotos.
Skeletono įranga
Skeletono įrangą sudaro greitojo nusileidimo trasa ir specialios rogutės. Skeletone naudojamos žemos plieninės vienvietės lenktynių rogutės. Viršutinė skeletono dalis, ant kurios guli sportininkas, yra dengta minkšta medžiaga. Pagrindiniai skeletono rogučių gabaritai: ilgis - 80-120 cm; plotis - 34-38 cm; aukštis - 8-20 cm; pavažos diametras - 16 mm. Vyrų varžybose naudojamo skeletono svoris neturi viršyti 33 kg, o moterų - 29 kg ribos.
Skeletono istorija
Skeletono sporto istorija yra labai sena. Skeletonas olimpinėse žaidynėse pirmą kartą pasirodė 1928 m.
Skeletono taisyklės ir varžybų eiga
Sportininkas pradeda slysti trasa, gulėdamas žemyn veidu ant skeletono rogučių. Greitasis slydimas (arba važiavimas) skeletonu atliekamas išgaubtoje ledo trasoje. Rogučių judėjimo kryptis yra valdoma kūno judesiais arba batais.
Taip pat skaitykite: Sportas ir socialiniai įgūdžiai
Paralimpinės Žaidynės: Įtrauktis ir Lygybė Sporte
Paralimpinės žaidynės yra esminis įvykis, skirtas neįgaliesiems atletams. Šis sporto festivalis yra lygiavertis olimpinėms žaidynėms, pabrėžiant įtrauktį ir lygybę sporte. Pirmosios varžybos, kuriose dalyvavo sportininkai su negalia vežimėliuose, įvyko 1948 m. Nuo 1960 m. šios varžybos vyksta reguliariai, o nuo 1988 m. yra susietos su olimpinėmis žaidynėmis. Paralimpinės žaidynės prasideda praėjus trims savaitėms po olimpinių žaidynių pabaigos. Žiemos paralimpinės žaidynės pradėtos rengti 1976 m.
Nuo 2021 m. Tokijo paralimpinių žaidynių sportininkai skirstomi į devynias kategorijas, atsižvelgiant į jų negalią. Be to, sportininkai kategorijose skirstomi pagal negalios išsivystymo lygį. Žaidynėse negali dalyvauti kurtieji ir proto sutrikimų turintys sportininkai. Aklieji sportininkai gali dalyvauti žaidynėse su gido pagalba, kuris tampa lyg žaidėjo akimis. Nuo 2012 m. gidai taip pat apdovanojami medaliais.
Paralimpinės sporto šakos
Paralimpinėse žaidynėse atletai gali varžytis 22 sporto rungtyse, įskaitant golbolą, plaukimą, irklavimą, jodinėjimą ir šaudymą iš lanko. Žiemos paralimpinėse žaidynėse sportininkų laukia šešios sporto šakos: slidžių krosas, kalnų slidinėjimas, biatlonas, rogučių ledo ritulys, vežimėlių akmenslydis ir snieglenčių sportas.
Finansinis aspektas
Vyriausybės vertinimuose pastebimas didelis skirtumas tarp olimpinių ir paralimpinių žaidynių aukso medalių. Sumos skiriasi šokiruojančiai: 17,38 tūkst. eurų vietoj 115,85 tūkst. eurų. Lietuvos Respublikos Vyriausybėje buvo pasveikinti Pekino paralimpinių žaidynių medalius iškovoję sportininkai. Prieš žaidynes Pekine buvo tikėtasi, kad Lietuvos atstovai iškovos 3-5 medalius, tačiau jie iš Kinijos parsivežė du sidabro apdovanojimus rutulio stūmimo rungtyje.
Kitų žiemos sporto šakų apžvalga
Biatlonas: ištvermės ir taiklumo derinys
Biatlonas yra sporto šaka, reikalaujanti ne tik fizinės ištvermės, bet ir gebėjimo susikaupti bei tiksliai šaudyti. Kultivuoti biatloną ypač sudėtinga, nes sportininkas privalo gebėti žaibiškai reaguoti ir būti ištvermingas - šios savybės būtinos norint įveikti ilgas distancijas ir taikliai šaudyti į mažus taikinius. Biatlono tėvyne laikoma Skandinavija, kur ginkluoti pasienio patruliai, apsiavę slides, treniravo greitį ir taiklumą. Pirmosios kareivių varžybos įvyko 1767 m. tarp švedų ir norvegų pasieniečių dalinių, o nuo 1924 m. ši sporto šaka įtraukta į žiemos olimpinių žaidynių programą.
Taip pat skaitykite: Parkūras: sportas ir filosofija
Iki pat 1965 m. visas biatlono varžybas sudarė vienintelė rungtis - individualios lenktynės 20 km trasoje, o 1966 m. šio sporto gerbėjai pirmą kartą išvydo estafetę - 4 po 7,5 km. 1974 m.
Biatlono rungtys: nuo sprinto iki masinio starto
Biatlonas apima keletą skirtingų rungčių, kurių kiekviena turi savitas taisykles ir iššūkius.
- Sprintas: viena iš biatlono rūšių, kurios taisyklės skiriasi nuo individualių varžybų taisyklių. Vyrai varžosi 10 km, o moterys - 7,5 km trasoje su dviem šaudymo ruožais. Į taikinį reikia pataikyti iš 50 m atstumo gulint (diametras 45 mm) ir stovint (diametras 115 mm). XX a. aštuntajame dešimtmetyje biatlono sprinteriai šaudė iš griozdiškų karabinų, varžybų taisyklių painumas lėmė mažą sirgalių susidomėjimą šia dinamiška rungtimi. Prasidėjus devintam dešimtmečiui sprintas galutinai reformuotas ir įtraukiamas į kiekvienų žiemos olimpinių žaidynių programą. Pirmuoju olimpiniu čempionu biatlono sprinto rungtyje tapo Vokietijos atletas Frankas Ullrichas, dalyvavęs 1980 m.
- Estafetė: vaizdingiausia, azartiškiausia ir populiariausia biatlono rungtis. Šio tipo varžybose šaudymo taisyklės skiriasi tuo, kad kiekvienam sportininkui skiriami trys papildomi šoviniai. Pirmą kartą į oficialią pasaulio čempionato programą vyrų estafetė buvo įtraukta 1966 m. Čempionatas vyko Vokietijos Garmišo-Partenkircheno mieste, nugalėtojais tapo norvegai. Jau po dvejų metų Prancūzijos Grenoblyje auksą estafetės varžybose iškovojo SSRS biatlonininkai. Iki pat 1988 m.
- Persekiojimo varžybos: ganėtinai jauna rungtis, atsiradusi vos prieš 20 metų. 1996 m. persekiojimo varžybos pirmą kartą surengtos Lilehameryje, pirmajame pasaulio čempionato etape. Šioje rungtyje negali būti dviejų pirmųjų arba antrųjų vietų. Nepavykus nuspręsti, kuris biatlonininkas finišavo pirmas, į pagalbą pasitelkiamas fotofinišas. Visgi būta išimčių - 2003 m. pasaulio biatlono čempionate fotofinišas sugedo. Į olimpinių žaidynių programą persekiojimo varžybos įtrauktos 2002 m. Dar viena rungties ypatybė - negalima per daug atsilikti nuo lyderio.
- Masinis startas: sezono paskutiniajame etape, o 2006 m. Kuo ši rungtis ypatinga? Daug ką pasako pavadinimas. Skirtingai nuo individualių rungčių, masinio starto varžybose sportininkai startuoja vienu metu, jų skaičius ribojamas - ne daugiau kaip trisdešimt. Iš pradžių dalyvius atrinkdavo labai paprastai. Masiniame starte leisdavo dalyvauti biatlonininkams, užimantiems pirmąsias trisdešimt vietų Pasaulio taurės įskaitoje. 2011-2012 m. sezone nuspręsta suteikti galimybę ir kitiems sportininkams.
Ekstremalios sporto šakos
Iš metų į metus žiemos olimpinėse žaidynėse savo vietas vis labiau atranda ekstremalios sporto šakos. Akrobatinis krosas, slidinėjimas nuolydžio stiliumi, slidinėjimas pusvamzdžiu yra laisvo stiliaus rungtys. Krosas į olimpinių žaidynių programą įtrauktas 2010 metais, o kitos dvi minėtos rūšys - 2011 m.
- Akrobatinis krosas - slidinėjimo rūšis, kuomet slidininkai turi įveikti įvairių formų kliūtis, skirtingus posūkius ir atlikti šuolius. Varžybas sudaro dvi dalys. Pirmoje slidininkai po vieną įveikia trasą, o antroje dalyviai yra suskirstomi į grupes po keturis ir varžosi tarpusavyje. Po du greičiausius iš grupės tęsia pasirodymą, kiti pasitraukia.
- Slidinėjimas nuolydžio stiliumi (half-pipe). Naudodamiesi half-pipe rampomis sportininkai gali atlikti įvairius veiksmus ir triukus. Rampos būna tokių matmenų, kad būtų vietos sportininkui įgauti greičio ir tokiu būdu atlikti tam tikrus veiksmus pašokus ore.
- Slidinėjimas pusvamzdžiu - ekstremalaus žiemos sporto rungtis, kurioje sportininkas su slidėmis per tramplinus turi pakilti kuo aukščiau ir atlikti kuo daugiau sudėtingų triukų.
- Snieglenčių krosas į olimpinių žaidynių programą įtrauktas 2006 m Turine. Snieglenčių krosas - viena iš snieglenčių sporto rungčių. Snieglenčių kroso rungtyje sportininkai varžosi vienoje trasoje ir turi įveikti ją kuo greičiau. Trasa dažnai būna labai skirtinga - su daug posūkių, tramplinų ir kliūčių.
- Paralelinis slalomas - anksčiau olimpinėse žaidynėse vyko tik individualios slalomo varžybos, o dabar jas pakeitė paralelinis.
- Slidinėjimas pusvamzdžiu - tiek taisyklės, tiek formatas labai panašios į sportininkų su slidėmis varžybų nuostatas.
Olimpinės žaidynės
Olimpinės žaidỹnės, olimpiadà (gr. Olympias, kilm. Olympiados), svarbiausia ir didžiausia 20-21 a. pasaulio sporto šventė, individualios arba komandinės sportininkų varžybos. Dalyvauja nacionalinių olimpinių komitetų (NOK) atrinkti ir Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) patvirtinti sportininkai, varžybas vykdo atitinkamų sporto šakų tarptautinės federacijos.
Olimpinės žaidynės apima olimpiados žaidynes, arba vasaros olimpines žaidynes, ir žiemos olimpines žaidynes. Rengiamos kas 4 m., vasaros olimpinės žaidynės - pirmaisiais, žiemos - trečiaisiais olimpiados metais (metų skaičius dalijasi iš 4). Olimpiados skaičiuojamos nuo pirmųjų olimpinių žaidynių 1896. Negali trukti ilgiau kaip 16 dienų. Olimpinių žaidynių miestą, likus 7 m.
Taip pat skaitykite: Danties pašalinimas ir sportas
Olimpinių žaidynių sportinę programą sudaro tik olimpinės sporto šakos, kurių turi būti ne mažiau kaip 15 (vasaros žaidynių). Žiemos olimpinėms žaidynėms toks minimumas nenustatomas. 2020 Tokijo vasaros olimpinių žaidynių 33 sporto šakos: badmintonas, baidarių ir kanojų irklavimas, banglenčių sportas, beisbolas/softbolas, boksas, buriavimas, dviračių sportas, dziudo, fechtavimas, futbolas, gimnastika, golfas, imtynės, irklavimas, karatė, krepšinis, laipiojimo sportas, lengvoji atletika, plaukimo sportas, rankinis, regbis, riedlenčių sportas, stalo tenisas, sunkioji atletika, šaudymas, šaudymas iš lanko, šiuolaikinė penkiakovė, tekvondo, tenisas, tinklinis, triatlonas, žirgų sportas, žolės riedulys.
Olimpinių žaidynių ištakos yra antikos graikų sporto Olimpijos žaidynės (olimpinės žaidynės). Antikos žaidynės buvo prisimintos dar Renesanso epochoje, bet tik 19 a. pabaigoje naujomis sąlygomis jas inicijavo, atgaivino ir organizavo P. de Coubertinas (Prancūzija). Pirmosios vasaros olimpinės žaidynės surengtos 1896 Atėnuose. Jose dalyvavo tik vyrai - 245 atletai, atstovaujantys 14 šalių NOK, varžėsi 9 sporto šakų 43 rungtyse. Nuo 1900 dalyvauja ir moterys. Pirmosios žiemos olimpinės žaidynės įvyko 1924 Šamoni (Prancūzija), kuriose dalyvavo 258 sportininkai (tarp jų 13 moterų) iš 16 šalių.
2020 Tokijo vasaros olimpinėse žaidynėse (dėl COVID‑19 pandemijos žaidynės buvo nukeltos, įvyko 2021) dalyvavo 206 šalių rinktinės, daugiau kaip 11 tūkst. sportininkų. Sportinę programą sudarė 33 sporto šakų 50 disciplinų varžybos - 165 vyrų, 156 moterų ir 18 mišrių rungčių; išdalyta 339 medalių komplektai. 2022 XXIV Pekino žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvauja 91 nacionalinis olimpinis komitetas, 2871 sportininkas (tarp jų 45 % moterys; didžiausias sportininkių skaičius žiemos žaidynėse).
Olimpinių žaidynių tradicinės ceremonijos: olimpinės ugnies įžiebimas Olimpijoje, olimpinio deglo estafetė, nacionalinių vėliavų iškėlimas olimpiniame kaimelyje, žaidynių atidarymas olimpiniame stadione, varžybų nugalėtojų ir prizininkų apdovanojimas, žaidynių uždarymas.
Olimpinių žaidynių simbolis - 5 sunerti vienodo dydžio vienos arba skirtingų spalvų olimpiniai žiedai. Žiedų spalvos iš kairės į dešinę: mėlyna, geltona, juoda, žalia ir raudona. Simbolis vaizduoja olimpinio sąjūdžio veiklą ir reiškia 5 žemynų ir viso pasaulio sportininkų susitikimą olimpinėse žaidynėse. Olimpinių žaidynių vėliava balto fono be apvadų, jos centre - penkiaspalvis olimpinis simbolis. Pakeliama per žaidynių atidarymo, nuleidžiama per uždarymo ceremoniją. Olimpinių žaidynių devizas - Citius. Altius. Fortius (Greičiau. Aukščiau. Tvirčiau) - reiškia olimpinius siekius.
Olimpinių žaidynių emblemas sudaro vientisa kompozicija, kurioje olimpiniai žiedai sujungti su kitu skiriamuoju elementu. Olimpiniai medaliai yra TOK nustatytos formos (ne mažesni kaip 60 mm skersmens, 3 mm storio) medaliai, kurių vienoje pusėje pavaizduota pergalės deivė Nikė su laurų vainiku, kitoje - sporto šakos vaizdas ir olimpinių žaidynių emblema. Yra aukso (už pirmąją vietą), sidabro (už antrąją) ir bronzos (už trečiąją) olimpiniai medaliai. Medaliai už pirmąją ir antrąją vietą turi būti sidabriniai ne žemesnės kaip 925-1000 prabos, medalis už pirmąją vietą paauksuotas (ne mažiau kaip 6 g gryno aukso).
Lietuvos sportininkai vasaros olimpinėse žaidynėse pirmą kartą dalyvavo 1924 Paryžiuje (futbolininkai 0 : 9 pralaimėjo Šveicarijos rinktinei, 2 dviratininkai nebaigė 188 km lenktynių plentu). Žiemos olimpinėse žaidynėse Lietuvos čiuožėjas K. Bulota debiutavo 1928 Sankt Moritze (Šveicarija). 1928 Amsterdame Lietuvos olimpinėje rinktinėje buvo 12 atletų: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai (iš jų pirmoji moteris olimpietė P. Radziulytė, bėgusi 800 m) ir 1 sunkumų kilnotojas. Geriausiai varžėsi pussunkio svorio boksininkas J. Vinča, pasidalinęs 5-8 vietas. Lietuvos sportininkai SSRS olimpinės rinktinės sudėtyje pirmą kartą dalyvavo 1952 XV olimpinėse žaidynėse Helsinkyje: 4 krepšininkai, boksininkas ir fechtuotojas. Krepšininkai S. Butautas, J. Lagunavičius ir K. Petkevičius parvežė į Lietuvą pirmuosius olimpinius medalius (sidabro).
Atranka į Lietuvos bobslėjaus ir skeletono rinktines
Lietuvos bobslėjaus ir skeletono sporto (LBSSF) bei Lietuvos rogučių sporto (LRSF) federacijos kartu su Lietuvos sporto universitetu (LSU) rengia atranką sportininkų, siekiančių atstovauti Lietuvai bobslėjaus ir skeletono bei rogučių komandoms. LBSSF prezidento Vitalijaus Švedo teigimu, pirmajame etape dalyvavo 14 gerai pasirengusių sportininkų, iš kurių dauguma įvykdė pagrindinius normatyvus.
Lietuvos sporto universitetas ir toliau padės atlikti atranką, kurioje ypač kviečiamos dalyvauti sportininkės. „Dar vienoje atrankoje ypač laukiame merginų ir moterų. Kviečiame atstovauti Lietuvai bobsėjaus ir skeletono bei rogučių rinktinėms. Atrankos metu reikės atitikti tam tikrus normatyvus: jėgos, ūgio, svorio, bus atliekami įvairūs testai - greičio, šuolių į tolį. Panašūs testai buvo atlikti ir vyrams, tačiau reikalavimai bus mažesni. Norėčiau pabrėžti, kad atranka vykdoma Lietuvos bobslėjaus ir skeletono sporto ir Lietuvos rogučių sporto federacijų“, - teigė V. Švedas.
Federacijos prezidentas sako, kad papildomoje atrankoje laukia ir daugiau atletų, jie turės įveikti visus atrankos etapus, o sportininkai dalyvavę testuose sausio viduryje, privalės savo gebėjimus parodyti ir stumdami bobslėjaus įrenginio simuliatorių. „Fizinio parengimo treniruotės vyks Lietuvoje, toliau rengsimės Latvijoje, Siguldos rogučių ir bobslėjaus trasoje“, - sakė V. Švedas.
Planuojama, kad įveikus abi atrankas ir subūrus komandas, atsivertų galimybė surengti pirmąjį Lietuvos čempionatą jau šį kovą. Pasak Vitalijus Švedo, šios sporto šakoms sportininkams taip pat bus galimybė dalyvauti Europos ir pasaulio čempionatuose, tarptautiniuose turnyruose, o svarbiausia - kovoti dėl galimybės šaliai atstovauti Olimpinėse žaidynėse.
tags: #skeletonas #sportas #vaizdai