Skvernelio, Tapino ir krepšinio ryšys: analizė

Šiame straipsnyje nagrinėjami įvairūs politiniai ir visuomeniniai klausimai Lietuvoje, analizuojami ryšiai tarp politikų, žurnalistų ir verslininkų, taip pat aptariamos aktualios problemos, tokios kaip žmogaus teisės, migracija, korupcija ir užsienio įtaka.

Prezidento Gitano Nausėdos veikla ir kritika

Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į prezidento Gitano Nausėdos veiklą ir jam skirtą kritiką dėl įvairių klausimų, pradedant Stambulo konvencija ir baigiant LGBTQ+ teisėmis bei migracijos politika.

Stambulo konvencija

Teigiama, kad G. Nausėda priešinosi Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija) ratifikavimui. Nors Konstitucinis Teismas išaiškino, kad ratifikavimas neprieštarauja Konstitucijai, prezidentas tvirtino, kad dar ne laikas.

LGBTQ+ teisės

Kritikuojama G. Nausėdos pozicija LGBTQ+ teisių klausimu. Seimui svarstant civilinės partnerystės įstatymą, G. Nausėda pareiškė, kad jo nepasirašytų, taip atskleisdamas poziciją, jog ne kiekvienas Lietuvos pilietis turi teisę laisvai apsispręsti dėl savo gyvenimo partnerio. Teigiama, kad nors per 2019 m. rinkimų kampaniją žadėjo įsisegti vaivorykštės ženklelį vos pastebėjęs menkiausias nelygybės apraiškas, jis palaikė įvairias iniciatyvas, atvirai diskriminuojančias LGBTQ+ bendruomenę.

Migracija ir žmogaus teisės

Nors G. Nausėda iš esmės pripažįsta žmogaus teisių svarbą sprendžiant migracijos klausimus, jis pasirašė prieštaringai vertinamą įstatymą dėl migrantų apgręžimo.

Taip pat skaitykite: Tapino kelionės su amerikietišku futbolu

Ryšiai tarp verslo ir politikos: Raimondo Baranausko istorija

Straipsnyje pateikiama Raimondo Baranausko, buvusio banko „Snoras“ vadovo, istorija, atskleidžianti ryšius tarp verslo ir politikos. Žurnalistas Vitas Tomkus aprašo savo pažintį su R. Baranausku, jo ryšius su prezidentu Algirdu Brazausku ir jo aplinka.

Pažintis ir įtaka

V. Tomkus pasakoja, kaip supažindino R. Baranauską su prezidentu A. Brazausku, o „Snoras“ tapo galingu konkurentu skandinavų bankams. V. Tomkus teigia, kad laikė savo asmenines ir redakcijos lėšas „Snoro“ banke.

Nesėkmingas verslas ir konkurencija

V. Tomkus bandė kartu su R. Baranausku daryti verslą, tačiau nesėkmingai. Vėliau R. Baranauskas perėjo į kitą „lygį“ - pas Vainauskus ir „Lietuvos ryto“ chebrą, tapdamas V. Tomkaus konkurentu.

Interviu su Raimondu Baranausku

V. Tomkus atlieka interviu su R. Baranausku, kuris gyvena Rusijoje ir dirba finansinių konsultacijų srityje. Interviu metu R. Baranauskas pasakoja apie savo veiklą, teisinius ginčus su Lietuva dėl „Snoro“ banko nacionalizavimo ir pasaulinės COVID-19 pandemijos įtaką verslui.

„Snoro“ banko nacionalizavimas

R. Baranauskas teigia, kad prieš „Snoro“ banką buvo įvykdyta iš anksto suplanuota operacija, kuriai asmeniškai vadovavo Lietuvos banko valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas. Jis primena AB banko „Snoras“ nacionalizavimo įvykių seką, teigdamas, kad Vyriausybė ir Lietuvos bankas veikė užtikrintai ir greitai, nes buvo gerai suplanuota operacija.

Taip pat skaitykite: Krepšinis Joniškyje

Globalistai ir vietiniai šeimininkai

R. Baranauskas teigia, kad globalistams vietiniai šeimininkai nereikalingi. Jeigu bandai dirbti sau ar savo žmonėms, esi „diktatorius", kurį būtina nedelsiant sunaikinti. Jis teigia, kad Lietuva prarado pelningą Ignalinos atominę, „Mažeikių naftos" gamyklą, jūrų ir oro laivynus, nacionalinius bankus, žiniasklaidą.

Masonai ir Sorosas

R. Baranauskas teigia, kad visi masonai yra tarpusavyje susiję per Sorosą ir įvairius fondus, kurie suka 90 procentų pasaulio pinigų. Jis klausia, kam priklauso SEB bankas ir kokiam klubui priklauso Valenbergų šeima. Jis teigia, kad „Snoras“ sutrukdė monopolizuoti Lietuvos rinką galingai jėgai.

Atsiprašymas indėlininkų

V. Tomkus klausia R. Baranausko, ar jis nepagalvojo, kad ir jo apiplėšti indėlininkai turi šeimas, kurios liko be santaupų. Jis teigia, kad R. Baranauskas viešai privalo atsiprašyti visų, kurie juo įtikėjo ir patikėjo jam savo pinigus.

Eugenijaus Gentvilo kritika prezidentui Gitanui Nausėdai

Straipsnyje pateikiama Eugenijaus Gentvilo kritika prezidentui Gitanui Nausėdai dėl jo laikysenos premjero atžvilgiu ir autoritarizmo tendencijų Lietuvoje.

G. Palucko korupcinės problemos

E. Gentvilas kritikuoja prezidentą dėl to, kad „jis niekaip nesprendžia G. Palucko korupcinių problemų“. Jis teigia, kad prezidentas toleruoja visas tas išdaigas, kurios vis toliau lenda.

Taip pat skaitykite: Krepšinio klubo „Bronza“ pasiekimai

Bestuburis ir minkštakūnis prezidentas

E. Gentvilas sako, kad prezidentas yra bestuburis, minkštakūnis, kuris nesugeba išspręsti G. Palucko, premjero, Vyriausybės stabilumo klausimo. Jis teigia, kad prezidentas elgiasi neprincipingai.

Autoritarizmo tendencijos

E. Gentvilas pastebi autoritarizmo tendencijas Lietuvoje, kurias prezidentas palaiko. Jis kritikuoja prezidento projektą dėl buvusių prezidentų aptarnavimo sveikatos apsaugos įstaigose.

Pažeidžiamumas dėl baltarusiškų trąšų verslo

E. Gentvilas neatmeta, kad prezidentas gali būti pažeidžiamas dėl baltarusiškų trąšų verslais užsiimančių žmonių. Jis teigia, kad Konstitucinis Teismas pasakė, kad parlamentinis tyrimas buvo vykdomas nekonstituciškai, bet turinys jame yra, kad prezidentas gali būti pažeidžiamas.

Prezidentūros reakcija į kritiką

E. Gentvilas susilaukė itin aštrios prezidentūros reakcijos. Pasak šalies vadovo vyriausiojo patarėjo Frederiko Jansono, prezidentas G. Nausėda parlamentarą pavadino „sena politine šiukšle“.

Kiti svarbūs aspektai

Straipsnyje taip pat minimi kiti svarbūs aspektai, tokie kaip:

  • Konvencija dėl smurto prieš moteris prevencijos.
  • Žmonių su negalia teisės.
  • Dirbtinis intelektas ir jo įtaka.
  • Karas Ukrainoje ir jo pasekmės.
  • Lietuvos ekonomikos perspektyvos.
  • Rinkimai ir politinė situacija Lietuvoje.
  • Žiniasklaidos vaidmuo visuomenėje.
  • Korupcija ir jos įtaka valstybei.
  • Užsienio įtaka ir geopolitinė situacija.

tags: #skvernelis #tapinas #krepsinis