Įvadas
Lietuva, nors ir neturi aukštų kalnų, siūlo įvairių galimybių aktyviam poilsiui, ypač šaltuoju metų laiku. Slidinėjimo trasos Lietuvoje yra puikus būdas praleisti laiką gryname ore, patirti naujų įspūdžių ir pasimėgauti žiemos malonumais. Šiame straipsnyje apžvelgsime populiariausias slidinėjimo trasas Lietuvoje, jų ypatumus ir kitas aktyvaus laisvalaikio galimybes.
Aktyvus Poilsis Gamtoje Netoli Kauno
Kauno apylinkės pasižymi didele gamtos įvairove, todėl čia galima rasti įvairių aktyvaus laisvalaikio galimybių. Kaunas yra įsikūręs Dzūkijos, Aukštaitijos ir Žemaitijos sandūroje, todėl jo apylinkės pasižymi miškais, ežerais, upėmis, pelkėmis, laukinėmis pievomis ir net gamtos draustiniais. Netoli Kauno rasite daugybę tinkamų maršrutų pėstiesiems, kurie pritaikyti tiek pradedantiesiems, tiek patyrusiems žygeiviams. Tokių takų būklė paprastai yra gera, jie pažymėti, lankytojams prieinami visus metus. Dviračiai yra viena populiariausių aktyvaus poilsio formų gamtoje netoli Kauno. Plaukiojimas vandens keliais yra populiari ir maloni veikla vasaros sezono metu. Žvejyba Kauno apylinkėse yra mėgstama tiek vietinių, tiek atvykusiųjų poilsio forma. Dažnai pagauti karpiai, lynai, kuojos, ešeriai ir lydekos. Gamta netoli Kauno suteikia galimybę ne tik aktyviai judėti, bet ir pailsėti su šeima ar draugais. Orienteeringas - tai sportas, kuriame naudojama žemėlapis ir kompasas, siekiant surasti tam tikrus orientyrus. Sezoniniai pasikeitimai gamtoje plečia veiklų spektrą. Būnant gamtoje svarbu laikytis saugos taisyklių, gerbti kitus lankytojus ir aplinką.
Saugomos Teritorijos Lietuvoje
Svarbios Lietuvos teritorijos yra saugomos, siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros paveldą. Saugomos teritorijos užima apie 12% šalies ploto ir apima rezervatus, draustinius, nacionalinius ir regioninius parkus, biosferos rezervatus ir poligonus, taip pat gamtos ir kultūros paveldo objektus. Didžiausią saugomų teritorijų sistemos dalį sudaro nacionaliniai ir regioniniai parkai. Juose ne tik saugomos gamtos ir kultūros paveldo vertybės, kraštovaizdžio ir biologinė įvairovė, bet ir sudaromos sąlygos su jomis susipažinti, plėtojama rekreacinė veikla, pirmiausia pažintinis ir kaimo turizmas.
Nacionaliniai Parkai
Nacionaliniai parkai - saugomos teritorijos, įsteigtos nacionalinės svarbos gamtiniam ir kultūriniam kraštovaizdžiui, reprezentuojančiam šalies etnokultūrinių sričių gamtos bei kultūros savitumus, saugoti ir tvarkyti. Istorinių Lietuvos valstybingumo centrų kultūriniams kompleksams ir jų gamtinei aplinkai išsaugoti steigiami istoriniai nacionaliniai parkai. Lietuvoje yra penki nacionaliniai parkai.
Aukštaitijos Nacionalinis Parkas
Aukštaitijos nacionalinis parkas yra pirmasis Lietuvos nacionalinis parkas, garsus puikiais švariais ežerais, sujungtais vaizdingomis protakomis, etnografiniais kaimais, pasižymintis raiškiomis žemės paviršiaus formomis, miškų gausa. Jame saugoma unikali trijų kraštovaizdžio sričių sandūroje esanti žeimenos aukštupio ekosistema, Ažvinčių sengirė ir Balčio ežero ekosistema. Nacionaliniame parke gausu ežerų (126 ežerai). Didžiausi jų: Kretuonas (829 ha), Dringis (725 ha), Baluošas (442 hha). Aukštaitijos nacionaliniame parke tyvuliuoja giliausias Lietuvoje Tauragno ežeras (60,5 m). Vienas įdomiausių Šiliniškių gūbrys, kurio tąsoje yra Ginučių ir Papiliakalnės piliakalniai, Ladakalnis - viena gražiausių apžvalgos vietų Lietuvoje. Didžiausios girios: Ažvinčių (čia yra pušynų, sulaukusių net 200 ir daugiau metų), Linkmenų, Minčios. Gamtos paminklai: Dringio ir Ožių ragai-pusiasaliai Dringio ežere, Baluošo ežero sala Ilgasalė, Ešerinio ežerėliai. Įspūdingi Salų, Puziniškio, Trainiškio, Varniškių kaimų ąžuolai, Asalnų, Labakaršio, žeimenio ežerų pušys, Obelų rago kadagių grupė ir kiti unikalūs medžiai. Šiaurės Rytų Lietuvos XII-XV a. Unikalūs etnografiniai Salų (II), Varniškių (II), Vaišnoriškių, Šuminų (Pabaluošės), Strazdų, Kretuonių, Benediktavo (Maknių) bei kiti kaimai, Kaltanėnų urbanistinis kompleksas, Palūšės bažnyčios architektūrinis ansamblis, vandens malūnai, 1863 m. Bene įdomiausias Stripeikių senovės bitininkystės muziejus. Nacionaliniame parke yra net 6 vandens malūnai. Viename jų, Ginučių, yra išlikusi visa autentiška įranga, tad malūnas paskelbtas technikos paminklu. Reškutėnuose veikia Švenčionių rajono Nalšios kraštotyros muziejaus filialas, turintis daugiau kaip 2000 eksponatų. Išsamią informaciją apie nacionalinį parką galima gauti nacionalinio parko informacijos centre, esančiame Palūšėje. Nacionaliniame parke yra Palūšės, Jonalaukio, Vaišniūnų, Gaveikėnų, Ginučių ir Pavajuonio rekreacinės zonos. Apsistoti su palapinėmis galima 8-iose direkcijos bei 4-iose privačių asmenų įrengtose stovyklavietėse. Jas paprasta surasti keliaujantiems automobiliu. Norint suvokti Aukštaitijos nacionalinio parko kraštovaizdžio savitumą, būtina pasižvalgyti iš apžvalgos aikštelės ant Ladakalnio. Ežerų virtinės tarsi specialiai sukurtos vandens turizmui. Nacionalinio parko ežerais ir jų protakomis galima nuplaukti iki 70 km. Norintys ggali pasiekti net Kuršių marias. Maršruto ilgį ir sudėtingumą pasirenka patys turistai, jiems gali padėti žygio vadovai. Pėstieji gali leistis į kelionę vaizdingomis ežerų pakrantėmis ir įspūdingais gūbriais pažymėtu maršrutu nuo Palūšės per Meironis, Ginučius, Stripeikius iki pat Tauragnų (42 km). Aplink Palūšę esančiuose miškuose įrengtas 5 km ilgio pėstiesiems skirtas sveikatingumo takas. Prie Palūšės girininkijos prasideda 3,5 km ilgio žiedinis pažintinis pėsčiųjų takas apie Taramos ežerą. Lūšių ežere 1999 m. vasarą įvyko pirmosios tarptautinės buriavimo varžybos .Aukštaitijos ežerai.. Palūšėje įrengta maudykla. Daugelis vandens telkinių garsėja geromis sąlygomis maudymuisi, žuvų ištekliais. Palūšėje galima ne tik rasti nakvynę ar užkąsti, bet ir išsinuomoti slides.
Taip pat skaitykite: Slidinėjimo atostogos Gruzijoje: ką reikia žinoti
Dzūkijos Nacionalinis Parkas
Dzūkijos nacionalinis parkas - tai didžiausia saugoma teritorija Lietuvoje. Čia didžiausia upių įvairovė - nuo mažiausio šaltinėlio iki didžiausios Lietuvos upės. Unikalios Skroblaus upelio ištakos - Bobos daržo šaltinis ir pats upelis. Kito tokio trumpo (17,3 km) ir vandeningo upelio Lietuvoje nėra. Unikalus ir jo slėnis. Ūla, kertanti žemyninių kopų ruožą ir tekanti siauru kanjoniniu sslėniu su vaizdingais, ardomais skardžiais, yra viena įspūdingiausių Lietuvoe upių. Jos slėnyje kunkuliuoja unikalus Ūlos akies šaltinio ežerėlis.. Grūda pasižymi plačiu salpiniu slėniu, labai gausiomis kilpomis. Įdomu susipažinti ir su senosios bitininkystės reliktais - drevėtomis pušimis arba drevėmis. Drevėtų pušų yra net kelios dešimtys - tvirtų, ne visada labai aukštų, tačiau turinčių iki 70-90 cm skersmenį. Ypač vertingi Merkinės ir Liškiavos urbanistiniai kompleksai. Prie Nemuno, Merkio ir Ūlos gausu akmens amžiaus stovyklaviečių. Nemuno ir Merkio santakoje stovėjo Merkinės pilis. Ant Liškiavos piliakalnio stūkso mūrinės pilies bokšto likučiai. XVIII a. pradžioje, Liškiavoje, pastatytas Švč. Trejybės bažnyčios ir dominikonų vienuolyno ansamblis. Septyni rokoko stiliaus altoriai - vieni gražiausių Lietuvoje. Labai vertingi etnokultūriniai girinių bei panemunių dzūkų kaimai. Keturi kaimai - Dubininkas, Lynežeris, Musteika ir Zervynos paskelbti architektūros paminklais. Ne mažiau įdomūs iir garsūs savo tradicijomis Žiūrų, Mardasavo, Puvočių, Margionių ir kiti kaimai. Jonionyse savita tvarka išdėlioti rieduliai rodo, kad čia galėjusi būti astronominė stebykla. Labai daug akmenų su įvairiomis įspaudomis, vadinamomis „velnio pėdomis“, „jaučio kanopomis“. Nacionaliniame parke yra 10 architektūros, daugiau nei 40 dailės paminklų (daugiausia Merkinės, Liškiavos ir Marcinkonių bažnyčiose bei jų šventoriuose). Pokario kovas mena atstatytos partizanų žeminės Viršurodukyje ir Kasčiūnų kaime, Kazimieraičio (pulk. Dzūkijos nacionaliniame parke yra Merkinės kraštotyros ir Marcinkonių etnografinis, taip pat Čepkelių gamtos muziejai. Subartonyse įkurtas rašytojo Vinco Mickevičiaus-Krėvės muziejus (sodyba). Turistų patogumui įrengti du lankytojų centrai Marcinkonyse ir Merkinėje. Čia suteikiama informacija apie lankytinas nacionalinio parko vietas, turistinio inventoriaus nuomą, apgyvendinimą. Poilsiui skirtos Mergelių akių, Dubaklonio, Ešerinio, Kastinio ir Marcinkonių rekreacinės zonos nacionaliniame parke yra 15 stovyklaviečių, dažniausiai prie nedidelių šio krašto ežerų bei upių. Tinkamiausi maudytis - Merkinės apylinkių ežerai. Marcinkonyse galima pasivaikščioti 3 km ilgio Girinio sveikatingumo taku, o aplink kaimą veda 13,8 km Zackagirio pažintinis pėsčiųjų takas. Greta Musteikos kaimo - pusantro kilometro ilgio senovinės bitininkystės takas. Vandens turizmo mėgėjams parengti įvairaus sudėtingumo ir trukmės maršrutai Ūlos upe. Kadangi per dieną čia leidžiama praplaukti tik 40 baidarių, lankytojų centruose reikia iš anksto įsigyti mokamus leidimus. Nuo Merkinės ir Liškiavos piliakalnių atsiveria nuostabūs nacionalinio parko vaizdai. Nacionalinis parkas ribojasi su Čepkelių rezervatu. Jame pastatytas apžvalgos bokštas, įrengtas trumpas takas. Paukščius galima stebėti prie Nemuno, Grybaulios žuvininkystės tvenkinių teritorijoje.
Kuršių Nerijos Nacionalinis Parkas
Įsteigtas 1991 m., plotas 26 394 ha ( iš jų 9 761 ha - sausuma, 4 200 ha - Kuršių marios, 12 500 ha - Baltijos jūra), miškingumas 74%. Kuršių nerijos nacionalinis parkas išsiskiria unikaliu kraštovaizdžiu. Tai neabejotinai vertingiausia Lietuvos saugoma teritorija. 2001 m. Kuršių nerija įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Čia saugomas unikalus gamtos darinys - siaura ilga (98 km ilgio) smėlio juosta tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių, savitas etnokultūrinis paveldas. Kuršių nerijos pusiasalis sudarytas iš vandens srovių sunešto ir vėjo perpustyto smėlio. Įdomiausia įvairi didžiųjų kopų grandinė, besitęsianti beveik per visą Kuršių neriją. Čia, kaip niekur kitur, ryški gamtos veiksnių ir žmogaus veiklos įtaka kraštovaizdžio kaitai, neigiama neapgalvotos veiklos įtaka gyvenimui bei harmonijos paieškos. Kadaise, iškirtus miškus, pajudėjusios kopos užpustė ištisus kaimus. Taigi žmogui teko gerokai pasidarbuoti sutramdant smėlio kopas, sugrąžinant mišką. Kuršių nerijos didysis kopagūbris, senosios parabolinės kopos ties Juodkrante, pilkosios kopos Agilos - Naglių ruože, pustomos Parnidžio ir Sklandytojų kopos, užpustyti senieji dirvožemiai, taip pat pajūrio ir pamario palvės, kupstynės gamtiniai kompleksai, apsauginis pajūrio kopagūbris, savita KKuršių nerijos augalija, taip pat miškai su sengirės fragmentais, gyvūnija. Kuršių nerijoje ir mariose gausu paukščių. Svarbiausios kultūros paveldo vertybės: savitas kultūros paveldas, įskaitant autentiškas pamario nekilnojamąsias kultūros vertybes, etnografines žvejų sodybas, senąsias XIX a. pab..XX a. pr. Kuršių nerijos didysis kopagūbris, senosios parabolinės kopos ties Juodkrante, pilkosios kopos Agilos - Naglių ruože, pustomos Parnidžio ir Sklandytojų kopos, užpustyti senieji dirvožemiai, taip pat pajūrio ir pamario palvės, kupstynės gamtiniai kompleksai, apsauginis pajūrio kopagūbris, savita Kuršių nerijos augalija, taip pat miškai su sengirės fragmentais, gyvūnija. Kuršių nerijoje ir mariose gausu paukščių. Svarbiausios kultūros paveldo vertybės: savitas kultūros paveldas, įskaitant autentiškas pamario nekilnojamąsias kultūros vertybes, etnografines žvejų sodybas, senąsias XIX a. pab..XX a. pr. Nida, Juodkrantė, Preila, Pervalka ir Smiltynė - senosios vasarvietės, pasižyminčios puikiais rekreaciniais ištekliais: smėlio paplūdimiais, švariu jūros vandeniu, saulėtais pušynais ir greta esančiomis gamtos ir kultūros paveldo vertybėmis. Šiose gyvenvietėse gausu viešbučių, poilsio namų, nakvynės paslaugas teikia ir vietiniai gyventojai. Kuršių nerijoje nutiestas 26 km ilgio dviračių takas. Greitai jis nusidrieks per visą Kuršių neriją. Su Pilkųjų kopų kraštovaizdžiu nerijos lankytojai gali susipažinti apsilankę Naglių gamtos rezervato pažintiniame take (ilgis 1,2 km). Juodkrantės sengirėje įrengtas pažintinis pėsčiųjų takas (ilgis 1,6 km), skirtas susipažinti su Kuršių nerijos medžiais, Nidos apylinkėse - Parnidžio pažintinis takas (ilgis 1,8 km). Netoli Juodkrantės paukščių mylėtojai gali stebėti pilkųjų ggarnių ir didžiųjų kormoranų gyvenimą. Čia - didžiausia Lietuvoje šių paukščių perimvietė. Kuršių marios ir Baltijos jūra sudaro puikias sąlygas buriavimui, žūklei.
Trakų Istorinis Nacionalinis Parkas
Įsteigtas1991 m., plotas 8 200 ha, miškingumas 41,2%. Trakai - Lietuvos proistorę ir istoriją menanti žemė. Tai išskirtinis archeologijos, istorijos, urbanistikos, architektūros, dailės ir gamtos vertybių kompleksas. Trakų istorinis nacionalinis parkas kol kas vienintelis istorinis nacionalinis parkas Lietuvoje. Trakų apylinkės - ištisi Lietuvos istorijos ir archeologijos klodai. Čia susipynusi Trakų ir visos Lietuvos istorija. Istorinio nacionalinio parko branduolys - Trakų Salos ir Pusiasalio pilių kompleksas bei Trakų senamiestis, besidriekiantis siaurame pusiasalyje tarp Galvės, Totoriškių ir Bernardinų ežerų. Beveik penktadalį Istorinio nacionalinio parko ploto užima vandenys. Garsiausia yra visą Galvės ežero Pilies salą užimanti Salos pilis, kadaise vadinta Mažąja - Tai vienintelė išlikusi iš Lietuvos ežerų salose stovėjusių pilių. Didžiąja Trakų pilimi buvo vadinama Pusiasalio pilis. Šiandien galime matyti šios pilies bokštų ir gynybinių sienų griuvėsius. Pirmoji mūrinė pilis yra stovėjusi Senuosiuose Trakuose, senojoje Lietuvos valstybės sostinėje. Bražuolės kaime yra didžiausia LLietuvoje Bražuolės piliavietė. Neatskleistomis paslaptimis dvelkia Daniliškių (Totorių kalno), Varnikų piliakalniai, XIX-XII a. Bražuolės pilkapiai, XIV-XV a. Trakai tai ir miestas, kuriame gyvena karaimai. Užutrakio dvaro sodyba su parku, kurį komponavo vienas garsiausių XIX a. pab.-XX a. pr. prancūzų peizažistų Edouard.as Francois André. Lygiagrečios ledyno suformuotos kalvų bei gūbrių grandinės kaitaliojasi su siaurais ir giliais arba plačiais ir plokščiais ežeringais tarpgūbriais. Įspūdingiausi Skaisčio ir Galvės ežerai su gausiomis salomis, protakomis susijungę tarpusavyje ir su mažesniais Bernardinų (Lukos) ir Totoriškių ežerais, sudaro vientisą sistemą. Didžiausias ir gražiausias Galvės ežeras su 21 sala, o švariausias - Akmenos ežeras. Galvės ežeras yra ir vienas giliausių Lietuvoje - didžiausias jo gylis - 46,7 m. Trakų pilyje įsikūręs istorijos muziejus lankytojus supažindina su krašto istorija, pilies kazematuose eksponuojami taikomosios dailės kūriniai iš senųjų Lietuvos didikų rinkinių. Be istorinių ekspozicijų galima apžiūrėti medžioklės, unikalias pypkių, antspaudų kolekcijas, lobius. Didžiojoje menėje rengiami koncertai. Iš sargybos bokšto galima apžvelgti Trakus, pasigrožėti apylinkių panoramomis, pasidžiaugti eežerų platybėmis ir miškų kupetomis. Trakų istorinis nacionalinis parkas žymus regyklų skaičiumi bei vaizdų patrauklumu. Galvės ežero šiaurinėje pakrantėje yra kalvos viršūnė, gavusi aukščiausią įvertinimą Lietuvoje už estetinį vaizdą ir apžvalgos galimybes. Parko ežerai sudaro puikias galimybes vandens sportui ir pramogoms, buriavimui. Galvės ežere organizuojamos plaukiojimo baidarėmis ir kitos varžybos. Puikios galimybės pasiirstyti valtimis, paplaukioti 1950 metais pastatytu motorlaiviu. Buvusiame Totoriškių dvare - vienas geriausių Lietuvoje kempingų. Užutrakio dvaro sodyboje įsikūręs žirgininkystės klubas „Perkūno žirgai“. Informacija apie poilsiavimo galimybes teikiama Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijoje, įsikūrusioje Trakų centre. Čia galima įsigyti leidimus mėgėjiškai žūklei, stovyklavimui su palapinėmis.
Žemaitijos Nacionalinis Parkas
Įsteigtas 1991 m., plotas: 21 720 ha, miškingumas 44,6%. Nacionalinis parkas yra 3 upių - Minijos, Bartuvos, Ventos - baseinų takoskyroje. Bene vertingi…
Slidinėjimo Trasos Lietuvoje
Aukštagirės Slidinėjimo Trasa
Aukštagirės slidinėjimo trasoje, kuri yra Šilalės rajone, Bilionių seniūnijos Aukštagirės kaimo teritorijoje, paruoštos penkios įvairaus sudėtingumo trasos, kurių ilgiai siekia iki 420m. Į kalną kelia du keltuvai, o vaikai ir pradedantieji keliami multiliftiniu ir linijiniu keltuvu. Aukštagirės slidinėjimo trasoje yra įrengta sniego gaminimo sistema, kurio pagalba kokybiškas sniegas gaminamas be jokių cheminių ir bakterinių priedų. Tamsiuoju paros metu trasos bus apšviečiamos. Mišku apaugęs Aukštagirės kalnas stovi Šilalės rajono Bilionių seniūnijos Aukštagirės kaimo teritorijoje. Jo aukštis siekia 215,1 metrų. Legenda byloja, kad Aukštagirės kalnas iškilo ten, kur vyžas iškratė ant Bilionių piliakalnio sėdėjęs milžinas.
Taip pat skaitykite: Žiemos sportas Italijoje: Vialattea
Kalitos Kalnas Anykščiuose
Šaltuoju metų laiku, Kalitos kalnas pritaikomas kalnų slidinėjimui. Čia žiemą įrengiamos 4 trasos, kurių ilgis svyruoja nuo 200 iki 400 metrų. Taip pat sniego parkas su atskiru keltuvu, kuriame savo jėgas gali išbandyti ekstremalūs snieglentininkai ar slidininkai. Rogučių trasa - tai vienintelis toks atrakcionas Lietuvoje - viliojantis nusileisti linksmaisiais kalneliais ir pajusti naujas bei netikėtas emocijas. Rogutės veikia visus metus - tiek vasarą, tiek žiemą. 500 metrų ilgio trasa, kurioje yra 5 posūkiai, tramplynas ir kilpa. Taip pat yra atrakcionas "VIRTUALI REALYBĖ".
Druskininkų Slidinėjimo Trasa "Snow Arena"
Druskininkuose yra uždara slidinėjimo trasa su dirbtine sniego danga.
Birštono Slidinėjimo Trasa
Birštone taip pat galima rasti slidinėjimo trasą.
Kitos Aktyvaus Laisvalaikio Galimybės Lietuvoje
Be slidinėjimo, Lietuvoje yra daugybė kitų aktyvaus laisvalaikio galimybių. Vasarą populiarus žygiai pėsčiomis, dviračių sportas, plaukiojimas baidarėmis ir kanojomis, žvejyba ir kt. Saugomose teritorijose įrengti pažintiniai takai, apžvalgos bokštai ir aikštelės, lankytojų centrai, kuriuose galima gauti informacijos apie lankytinas vietas ir veiklas.
Populiariausi Lankytini Objektai ir Vietovės
Arlaviškių kadagių slėnis (Kauno marių regioninis parkas): Atnaujintas pažintinis takas, pripažintas gražiausiu Lietuvoje.
Taip pat skaitykite: Krkonošės ir Šumavos slidinėjimas
Žuvinto ežeras (Žuvinto biosferos rezervatas): Svarbi paukščių buveinė, kurioje galima stebėti retas paukščių rūšis.
Meškos šikna (Dzūkijos nacionalinis parkas): Aukštapelkė su retais augalais.
Preilos kopa (Kuršių nerijos nacionalinis parkas): Puiki vieta stebėti saulėtekį ir saulėlydį.
Kačėniškės piliakalnis (Sirvėtos regioninis parkas): Nuo piliakalnio atsiveria vaizdai į Švenčionių aukštumas.
Sprudės piliakalnis (Varnių regioninis parkas): Nuo piliakalnio atsiveria vaizdai į Biržulio ir Lūksto ežerus.
Mūšos tyrelio pažintinis takas (Žagarės regioninis parkas): Ilgiausias lentų takas pelkėje Lietuvoje.
Meironių gamtos takas (Aukštaitijos nacionalinis parkas): Takas eina palei Lūšių ežerą, galima pasirinkti skirtingo ilgio maršrutus.
Girnikių kalnas (Kurtuvėnų regioninis parkas): Aukščiausias Šiaulių rajono kalnas, nuo kurio atsiveria vaizdai į regioninį parką.
Lietuvos Etnografiniai Regionai
Lietuvą galima suskirstyti į istorinius ir kultūrinius regionus (vadinamuosius etnografinius regionus). Tikslios ribos nėra visiškai aiškios, nes regionai nėra oficialūs politiniai ar administraciniai vienetai. Juos skiria kultūra, pavyzdžiui, krašto tradicijos, tradicinė gyvensena, dainos, pasakos ir kt. Tam tikra prasme regionai atitinka lietuvių kalbos tarmių zonas. Tačiau šis atitikimas jokiu būdu nėra griežtas.
Dzūkija
Dzūkija - Pietryčių Lietuvos pavadinimas. Vakarų Dzūkiją daugiausiai dengia miškai, o liaudies posakis byloja: „Jei ne grybai ir uogos, dzūkų mergos būtų nuogos“. Galbūt jau ne toks svarbus, kaip kadaise, maitinimasis iš žolynų vis dar suteikia dzūkams maisto ir pajamų. Alytus - šeštas pagal dydį Lietuvos miestas - turi Dzūkijos sostinės pravardę. Jis smarkiai nukentėjo per karus, todėl nėra išsaugojęs paveldo. Įdomesni mažesni miesteliai, kaimai ir, žinoma, miškai bei pelkės. Pavyzdžiui, Zervynos itin autentiškos savo mediniais kryžiais, XX a. Puikiai sutvarkytas XIX a. Netoli Druskininkų stovi Grūto parkas. Rytų Dzūkija - tai etninis, o ne gamtinis užkampis. Šiose vietovėse lietuviai yra mažuma, besidalijanti žemę su gausiomis šimtametėmis bendruomenėmis. Lenkų kalba kalbantys žmonės yra didžiausia iš šių grupių. Rytų Dzūkijoje daugiatautiškumą galima pajusti daugelyje vietų. Rytų Dzūkijos viršūnė bet kuriam turistui yra Trakų miestas - dėl savo gamtos grožio, istorinės vertės ir artumo Vilniui. Šis ežerų pilnas miestas kadaise buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė. Tai puikiai liudija gražiai atstatyta salos pilis, kurioje dabar įsikūręs istorijos muziejus. Kaip ir nepažįstamas regiono užmiestis, Trakai yra daugiatautė zona, kurioje prie įprastų lietuvių ir lenkų bendruomenių prisideda trečia grupė - karaimai, tiurkiškai kalbanti tauta, išpažįstanti savo sinkretinę religiją. Atkreipkite dėmesį, kad Lietuvos sostinė Vilnius techniškai taip pat yra Dzūkijos dalis. Tačiau tai didžiausias Lietuvos miestas - žmonių iš visos šalies ir visos Europos. Todėl jis paprastai laikomas atskiru savarankišku regionu.
Aukštaitija
Rytinėje mūsų šalies dalyje, kur kyla ir leidžiasi spalvingos kalvos, žaliuoja miškai, vingiuoja upės, o ežerai vilioja trokštančius ramybės, yra Aukštaitija. Tai didžiausias ir įvairiausias etnografinis regionas, todėl jam pažinti reikia ne vienos dienos. Galima pasimaudyti giliausiame Lietuvos ežere Tauragne ir perplaukti ilgiausią Asveją. Galite užkopti į vieną iš nesuskaičiuojamų šio regiono piliakalnių, apsilankyti į kosminę stotį panašioje observatorijoje Molėtų krašte ir praleisti naktį su žvaigždėmis. Aukštaitijoje lengva nuklysti į Alaus kelią. Šis gėrimas regione turi senas tradicijas, siekiančias dar dvarų laikus, ypač Panevėžio, Biržų ir Pasvalio rajonuose. Tad nenustebkite, jei pirmas dalykas, kurį jums pasiūlys per pietus, bus… alus. O prie alaus - ko tik širdis geidžia. Aukštaitijoje gera žemė, todėl ūkininkai visada buvo stiprūs ir turtingi - todėl didžiausio Lietuvos etnografinio regiono virtuvė tokia įvairi ir kupina įdomių skonių derinių. Ar kada nors bandėte miltinių koldūnų su varškės sūriu ir salotų gabalėliais? O gal valgėte jų su miško mėlynėmis? Arba su kopūstais ir grybais rudenį? Ar nesate ragavę?
Mažoji Lietuva
Mažoji Lietuva - etninis regionas pietvakarių Lietuvoje. Iš penkių Lietuvos regionų Mažojoje Lietuvoje iki XX a., išskyrus keletą trumpų atvejų, dominavo vokiečių valstybės. Anksčiau tai buvo žinomiausias etnografinis regionas. Nors ten gyvenantys žmonės kadaise buvo pavaldūs Vokietijai, jie kalbėjo lietuviškai, ir šis regionas buvo Lietuvos kultūros šerdis.
#
tags: #slidinejimas #lietuvoj #varniai