Žiemos sportas, ypač slidinėjimas, kasmet pritraukia vis daugiau entuziastų. Nesvarbu, ar tai būtų pirmoji jūsų kelionė į kalnus, ar tiesiog norite patobulinti savo įgūdžius Lietuvoje, svarbu žinoti pagrindinius patarimus ir pasiruošti tinkamai. Šiame straipsnyje rasite viską, ko reikia pradedančiajam slidininkui - nuo fizinio pasirengimo iki tinkamos aprangos pasirinkimo ir saugos priemonių.
Fizinis pasirengimas - raktas į sėkmingą slidinėjimą
Fizinė ištvermė yra vienas svarbiausių dalykų, padedančių išlikti kalnuose. Jei keliausite į kalnus pirmą kartą, būtina pradėti lavinti slidinėjimo įgūdžius. Juk nenorite per savaitės atostogas kalnuose pirmą ir paskutinį kartą atsistoti ant slidžių, tiesa? Prieš rytinį nusileidimą - būtinai pasimankštinkite, kad apšiltų raumenys. Nepervertinkite savo fizinių galimybių. Jeigu jausite nuovargį - stabtelėkite atsikvėpti.
Iš anksto paruoškite organizmą fiziniam krūviui: sportuokite treniruoklių salėje ar namie, pabėgiokite. Paslidinėkite mūsų „vietiniuose“ kalnuose. Reguliariai treniruotis pradėkite likus bent kelioms savaitėms (6-12 savaičių) iki pirmųjų žingsnių slidinėjimo trasose. Daugiausia dėmesio skirkite kojų ir rankų raumenų jėgai ir ištvermei gerinti, judesių diapazonams didinti ir laikyseną stabilizuojantiems raumenims (vadinamajam branduoliui) stiprinti.
Slidinėjimas - rimtas iššūkis visoms raumenų grupėms. Kalnų ir lygumų slidinėjimo skirtumai susiję su fizinio krūvio pobūdžiu - slidinėjimo kalnuose metu krūvis tenka visam raumenynui, o lygumų slidinėjimas ypač tinka tiems, kam reikalinga širdies apkrova. Dirba ne tik kojų ir rankų, bet ir nugaros bei pilvo raumenys.
Slidinėjimo įgūdžių lavinimas Lietuvoje
Prieš išvykstant į kalnus, verta išbandyti slidinėjimą Lietuvoje. Lietuvoje yra gan daug nesaugiai čiuožiančių asmenų (nelaikančių atstumo „kalnų erelių“, kurie vos pramokę stovėti ant slidžių čiuožia kiek įmanoma greičiau). Čia tik retkarčiais pasitaiko mandagių, kurie sustoja padėti nukritusiems, susižeidusiems. Taip pat Lietuvoje vaikai labai mėgsta lįsti į eilės priekį, užsienyje to nepastebėjau. Būkime paslaugūs ir mandagūs vieni su kitais!
Taip pat skaitykite: Slidinėjimo atostogos Gruzijoje: ką reikia žinoti
Tačiau jeigu neturite galimybės slidinėti užsienyje, vis tiek pradėkite Lietuvoje. Pirmą kartą pasirodys sunkiau nei tikėjotės, bet vėliau, kai pajusite, kad slidės Jūsų klauso, turėtų patikti. Pradžia visiems sunki.
Lietuvoje galite slidinėti Liepkalnio slidinėjimo centre, Lietuvos žiemos sporto centre (LŽSC) Ignalinoje, ant Kalitos kalno esančiame pramogų ir laisvalaikio centre Anykščiuose, o ištisus metus tai daryti ir Druskininkų „Snow Arenoje“.
Instruktoriaus svarba pradedantiesiems
Pradedančiam slidininkui instruktorius privalomas! Nepagailėkite pinigų bent vienai profesionaliai pamokai. Instruktorius parodys, kaip teisingai stovėti, stabdyti, pasukti į šoną. Draugai, kad ir kiek patyrę, turi individualų slidinėjimo stilių, nespėdami paskui labiau patyrusius draugus, prarasite ūpą slidinėjimui, be to, pažiūrėjus aplinkui, daug kas čiuožia netaisyklingai (per plačiai praskėtę kojas, susikūprinę, o su snieglentėmis čiuožia tai su viena koja priekyje, tai su kita, sukasi tik į vieną pusę ir pan.). Todėl iš karto matosi, kas saviveiklininkas, o kas bent šio to pramokęs. Dar vienas dalykas - čiuožti gerai, tai nereiškia greitai. Geras slidininkas yra tas, kuris čiuožia atsižvelgdamas į oro sąlygas, sniego dangą, saugumą.
Viena individuali pamoka (1 valanda) Italijoje kainuoja apie 40 EUR. Grupėse pigiau, bet pradedant taip labai efektyvu.
Tinkamos aprangos ir įrangos pasirinkimas
Speciali apranga ir kosmetika - ne tik dėl madingos užgaidos. Įsigykite viršutinius slidinėjimo rūbus, neperšlampamas pirštines, specialius apatinius rūbus. Apranga kalnuose - tikrai svarbus dalykas, tad pasirūpinkite ja iš anksto, o jei iš pradžių nenorite daug į tai investuoti, pasidairykite second handuose - tikrai rasite nebrangias pirštines ar neperpučiamą striukę. Taip pat nepamirškite kremo nuo saulės! Saulėtą dieną slidinėjant kalnuose lengvai gali nusvilti veidą.
Taip pat skaitykite: Žiemos sportas Italijoje: Vialattea
Slidinėjimo apranga turi būti funkcionali ir pritaikyta žiemos sąlygoms. Kokybiška slidinėjimo striukė ir kelnės turi būti neperpučiamos, neperšlampamos ir kvėpuojančios. Pirštinės yra būtinos - rinkitės ilgesnes, šiltas ir vandeniui atsparias. Šalmas yra privaloma saugumo įranga pradedantiesiems. Jis turi gerai priglusti prie galvos, būti patogus ir atitikti saugumo standartus. Slidės pradedantiesiems turėtų būti trumpesnės, platesnės ir minkštesnės - tokiomis lengviau valdyti posūkius. Slidinėjimo batai turi būti patogūs, šilti ir gerai fiksuoti čiurną. Lazdos turėtų siekti alkūnės aukštį, kai stovima.
Tinkama apranga ir įranga - aukso vertės. Esant tinkamam lazdų ilgiui, slidinėti, manevruoti, atsistumti ir išlaikyti pusiausvyrą bus daug lengviau.
Slidinėjimo kelionės planavimas
Slidinėjimo kelionę pradėkite planuoti bent 3-4 mėnesius iš anksto. Transporto pasirinkimas priklauso nuo atstumo ir biudžeto. Prieš išvyką patikrinkite slidinėjimo draudimą - įprastas kelionių draudimas dažnai neapima slidinėjimo rizikų.
Populiariausia gyventi apartamentuose, kur maistą galėsite ruoštis patys, žinoma, patogu rinktis ir apgyvendinimą su pusryčiais (pietų rinktis tikrai neverta). Slidinėjimo viešbučiuose dažniausiai animacijos nebūna, registratūra dirba ne visą parą (dažniausiai apie tai reikia informuoti viešbutį iš anksto, jei keliaujate savarankiškai). Daugumoje viešbučių būna nemokamas bevielis internetas.
Inventorių galima nuomotis slidinėjimo kurorte, bet ne pagrindinėje gatvėje (ten brangiau). Inventorių vežantis su savimi nepatogu, gabenimas lėktuvu ir bagažinės nuoma kainuoja beveik tiek pat, kiek visa inventoriaus nuoma visai savaitei. Beje, kai kuriuose nuomos punktuose galima palikti inventorių po slidinėjimo. Taip patogiau, nereikia tampytis su savimi papildomų daiktų, o slidinėjimo batai specialiai išdžiovinami.
Taip pat skaitykite: Krkonošės ir Šumavos slidinėjimas
Kelionę pasistengus galima susiplanuoti taip, kad ji kainuos apie 2500-3000 litų (įskaitant skipass‘ą - leidimą slidinėti,kurio į išlaidas neįtraukia kelionių organizatoriai taip suklaidindami apie tikrąją kelionės sąmatą, lėktuvo bilietus, apartamentų nuomą, mašinos nuomą, kuro ir kelių mokesčius, inventoriaus nuomą, maistą, keletą pasisėdėjimų kavinėse, smulkių lauktuvių, 1 dieną ekskursijai po pasirinktą miestą).
Kur geriausia slidinėti pradedančiajam?
Pradedančiajam slidininkui siūlyčiau pradėti mokytis slidinėti užsienyje (man asmeniškai labiausiai patinka Val Gardena regionas Italijoje - www.valgardena.it), nes trasos ten puikios kokybės, plačios, sniego danga puri (neskauda virstant), instruktoriai aukščiausio lygio, o slidinėjimo miesteliai - pasakiško grožio. Lietuvoje minusas pradedančiajam - apledėjusios, trumpos ir statokos trasos. Virstant galite susižeisti. Be to, labai didelės eilės prie keltuvų (kurių vos vienas ar du). Lietuvoje čiuošite 1 min., lauksite pakilti 10 min.
Prancūzijoje slidinėti - puiku, bet už atostogas išleisite daugiau nei Italijoje. Visai nieko kainos ir kokybės santykis Latvijoje, pvz. Milžkalnyje - www.milzkalns.lv. Čekijoje, Slovakijoje smagu, bet kaina panaši kaip Italijoje, Austrijoje, o kokybė prastesnė. Kainų skirtumas neatsiperka, tad rinkitės Italiją, Austriją ar taupiausią variantą - Latviją.
Kada geriausia slidinėti?
Daug kur pasaulyje slidinėjimo sezonas trunka nuo lapkričio iki balandžio mėnesio. Sezonai skirtomi į high season (slidinėti ir gyventi šiuo periodu kainuoja brangiau, bet teoriškai oras geresnis, dažniau saulėtas ir kt.) ir į low season (slidinėti ir gyventi šiuo periodu kainuoja pigiau). Galite važiuoti vieną savaitę iki high season. Kainuos pigiau, o kokybė mažai skirsis nuo low season.
Ką būtinai pasiimti su savimi?
Vykstant slidinėti į užsienį būtina pasiimti: gerą nuotaiką, asmens tapatybės dokumentą (galiojantį bent du mėn.), pinigų grynais atitinkama valiuta arba kortelę (mokėti reikės už skipass‘ą, mašinos nuomą, apartamentus, inventorių, maistą, bus ir smulkių išlaidų (pvz. lauktuvės artimiesiems)), vaistų (būtini nuo skausmo, peršalimo ir kiti, parinkti individualiai), draudimą (mažų mažiausiai pirmosios pagalbos ES kortelę, kurią dirbantiems nemokamai išduoda teritorinė ligonių kasa), slidinėjimo drabužius (geriau keli ploni sluoksniai, negu vienas storas, iš karto nepirkite brangaus kostiumo, turėkite omenyje, kad skiriasi slidininkų ir snieglentininkų kostiumų modeliai, nors brangių kostiumų medžiaga saugo nuo vėjo, neperšlampa, pasakysiu, kad kainų skirtumas lyginant su pigiais kostiumais, parduodamais prekybos centruose, neatsiperka, t.y. jie ne tiek geresni, kiek jų kaina didesnė, be to, nusipirksite kostiumą už 2000 LT, o jis jums gali atsibost jau po pirmo sezono), slidinėjimo akinius (veidrodiniai tinka saulėtu oru, gelsvo plastiko - esant prastam matomumui), kremą nuo šalčio (jis saugo ir nuo vėjo, ir nuo saulės), balzamą lūpoms, kosmetinius daiktus, fotoaparatą, maudymosi reikmenis (jeigu bus proga nueiti į vandens parką), maisto (užsienyje maistas kainuos panašiai, tačiau dešros, duonos, sviesto būtinai įsidėkite).
Saugos priemonės ir elgesys trasose
Draudimas. Mano manymu, tai būtinas dalykas apskritai keliaujant, o ką jau kalbėti apie slidinėjimą. Nepamirškite, kad slidinėjant esate atsakingi ne tik už savo sveikatą ir gyvybę, bet ir už šalia esančių. Slidinėjimas ar čiuožimas snieglente yra priskiriami padidintos rizikos grupei. Tarptautinės slidinėjimo federacijos taisyklės apibrėžia atsakingo ir saugaus slidininko elgesio normas. Ju nepaisantis slidininkas, atsitikus nelaimingam atsitikimui, gali būti patrauktas civilinei ar net baudžiamajai atsakomybei. Taigi, bičiuliai, būkit atsargūs ir atsakingi!
Pradedant slidinėti, kol slidės valdo Jus, o ne Jūs jas, visada duokite pirmenybę čiuožiančiam priekyje, čiuožkite atsargiai, neleiskite sau per daug įsibėgėti, nes jeigu nesustabdysite, gali liūdnai baigtis tiek Jums, tiek aplinkiniams.
Griūnant ant šono paprastai išvengiama traumų. Leidžiantis nuo kalno ir krintant svarbiausia griūti ant šono, o ne į priekį.
Ką daryti ištikus nelaimei?
Jeigu kitą asmenį kalnuose ištiks nelaimė, būkite jautrūs, tai galėjo atsitikti Jums. Sustokite, iškvieskite pagalbą. Jeigu įmanoma - paklauskite, kaip padėti. Kiekvienas slidininkas turi mokėti suteikti būtinąją pagalbą! Jeigu kažką nesmarkiai sužalosite beslidinėdami - mandagiai atsiprašykite, nusišypsokite.
Slidinėjimo trasų žymėjimas
Kalnuose trasos turi savo sutartinius žymėjimus pagal spalvas, tad pravartu žinoti, jog:
- Mėlynos trasos skirtos pradedantiesiems slidininkams. Dažniausiai tai plačios, ilgos ir neturinčios stačių nusileidimų trasos. Gali būti tiek kalno apačioje, tiek viršukalnėje.
- Raudonos trasos sudėtingesnės ir dažnai statesnės. Jos gali būti įvairios: plačios, siauros, ilgos, o gal ir visai trumpos.
Keltuvų tipai
Keltuvų taip pat būna keletą rūšių:
- Gondolinis - kelia iš kurorto apačios, per miškingą teritoriją ar kalnus. Keltuvai būna nuo 4 iki 24 vietų. Retkarčiais būna vagonėlis iki 200 žmonių. Keltuve būtina nusiimti slides arba snieglentę, o lazdas pasiimti su savimi. Slidės ir snieglentės būna pritvirtinamos keltuvo išorėje. Jeigu keltuvas didesnis, tuomet slides ir snieglentes reikia nusiimti ir pasiimti su savimi į keltuvo vidų.
- Krėslinis - nuo 1 iki 9 vietų, dažniausiai 4 vietų. Keltuvai atviri, kartais su šildomomis sėdynėmis, apsaugo nuo vėjo.
- Bugelinis - trosu traukiantis keltuvas, kelia į trumpas trasas. Keliamasi stovint ant slidžių. Tinka labiau patyrusiems slidininkams, reikalauja technikos. Nežinant kaip keltis bugeliniu keltuvu, gali būti pavojinga. Keltuvai niekada nesustoja, tik sulėtina greitį.
- Funikulierius - panašus į tramvajų, ant bėgių.
Apgyvendinimas kalnuose
Apgyvendinimo paslaugos patrauklumą kalnuose lemia vieta - atstumas nuo keltuvo arba iki trasos. Nedelskite ir neužsisakykite viešbučio paskutinę minutę - greičiausiai gero varianto nerasite. Slidinėjimo kelionėms laukti paskutinės minutės pasiūlymų yra tikrai prastas sumanymas.
Kalnų viešbučiuose dažnai būna papildomų mokesčių, pvz., užstatas atvykus arba apartamentų tvarkymo mokestis (susimokama iš anksto), neretai jis būna privalomas. Dar vienas mokestis - kurorto mokestis (apie 2 Eur/asm.).
Ką dar verta žinoti pradedančiajam?
- Ski Pass - tai slidinėjimo bilietas, leidžiantis naudotis keltuvais. Parduodami įvairios trukmės „ski pasai“ leidžia kilti ir slidinėti vienoje ar kitoje slidinėjimo zonose bei regionuose. Dažniausiai tai būna magnetinė kortelė, kurią būtina turėti su savimi.
- Ski locker - patalpa, skirta slidinėjimo įrangai saugoti. Labai patogu, nes nereikia visos įrangos gabentis į viešbutį.
- Ski Bus - tai autobusai, kursuojantys po kurortą ir vežantys slidininkus iki keltuvo ar trasų. Turintiems „ski-pasą“ dažniausiai jie nemokami iki tam tikros valandos.
- Ski Rent - slidinėjimo inventoriaus nuomos punktai, kuriuose galėsite saugoti daiktus ar pasidžiauti batus.
- FUNPARK - snieglentininkams skirtas šlaitas su dirbtinai suformuotomis kliūtimis, tokiomis kaip „Half-pipe“, „big-air“, „quarter-pipe“.
- SKI SAFARI - ilgas maršrutas (dažnai žiedinis), kurį galima įveikti nenusiėmus slidžių, kylant skirtingais keltuvais ir leidžiantis vis kita trasa.
- APRES SKI - po slidinėjimo. Tai laisvalaikio praleidimo vieta, baras ar kavinė, kur po dienos, praleistos trasose, su slidinėjimo apranga renkasi slidininkai pailsėti ir atsipalaiduoti. Vakarais čia tikrai būna linksma!
- ČAINIKAS - taip vadinamas slidinėjimo naujokas. Patikėk, šį terminą kalnuose tikrai žino visi.
Apres Ski - atsipalaidavimas po dienos trasose
„Apres ski” - prancūziškas terminas, reiškiantis veiklą po slidinėjimo. Daugelyje kurortų apres ski prasideda jau anksčiau, apie 15-16 valandą. Pradedantiesiems verta žinoti, kad apres ski tradicijos skirtinguose regionuose labai skiriasi. Patarimas: nepersistenkite su alkoholiu, ypač jei kitą dieną planuojate vėl slidinėti. Nepamirškite pasirūpinti patogia apranga. Apres ski - puiki proga susipažinti su kitais slidininkais ir vietos kultūra.
tags: #slidinejimas #lietuvoje #pradedanciajam