Norvegija, garsėjanti savo įspūdinga gamta, fjordais ir Šiaurės pašvaiste, taip pat yra sporto šalis. Apie norvegus neretai sakoma, kad slidinėti jie išmoksta pirmiau negu vaikščioti. Žinoma, tai pokštas, tačiau kiekviename pokšte slypi dalis tiesos, o daugelis norvegų tos dienos, kai pirmą sykį atsistojo ant slidžių, neprisimena dėl paprastos priežasties - jie tada buvo per maži, kad išsaugotų šiuos prisiminimus. Straipsnyje panagrinėsime Norvegijos slidinėjimo rinktinės istoriją, atskleisdami, kodėl ši šalis yra tokia stipri žiemos sporto valstybė.
Oslo Miesto Istorija ir Indėlis į Sportą
Oslo pradėjo kurtis apie 1048 m. (įkūrėju laikomas Haraldas III Rūstusis). Buvo prekybos centras ir karo žygių į Daniją atramos punktas, nuo 11 a. antros pusės - vyskupijos centras. Hokonui V Magnusonui Senajam pastatydinus Akershuso pilį 13 a. Po 1397 Kalmaro unijos (ypač Norvegijai 1537 tapus Danijos provincija) sostinės statusą prarado, smuko ekonominiu požiūriu. Po 1624 gaisro miestą imta statyti naujoje vietoje. 19 a. buvo svarbiausias Norvegijos ūkio ir kultūros centras (1811 įkurtas universitetas), nuo 4 dešimtmečio - didžiausias šalies miestas. 1814 (nutraukus uniją su Danija) tapo oficialia šalies sostine, parlamento buveine, 1905 - ir karaliaus rezidencija.
Oslo miestas turi gilias sporto tradicijas. Dar 1952 metais čia vyko Žiemos olimpinės žaidynės. Šiose žaidynėse dalyvavo sportininkai iš daugelio pasaulio šalių, o varžybos vyko įvairiose Oslo vietose, įskaitant Holmenkollen trampliną.
Holmenkollen Tramplinas: Slidinėjimo Ikona
Holmenkollen tramplinas - vieta, vadinama slidininkų rojumi. Osle esantis kalnas-tramplinas taip pat vilioja norinčius pasidairyti po Oslo apylinkes. Nuo 1892 metų joje rengiamos aukščiausio lygio varžybos. Tramplino viduje įkurtas Slidinėjimo muziejus. Holmenkollen nacionalinė slidinėjimo arena viena iš populiariausių turistų lankomų atrakcijų Norvegijoje. Arenoje veikia slidinėjimo muziejus, modernus slidinėjimo tramplinas, parduotuvės, kavinė bei slidinėjimo simuliatorius. Čia kiekvienais metais rengiamos Pasaulio taurės Šiaurės Europos šalių slidinėjimo čempionatas.
Norvegijos Dominavimas Žiemos Sporte
Norvegija per visą žiemos olimpinių žaidynių istoriją laimėjo 303 medalius - daugiau negu bet kuri kita pasaulio šalis. Savo statusą Norvegija patvirtina kiekvienose žaidynėse. Tai padarė ir prieš ketverius metus, kai apdovanojimų įskaitoje užėmė ketvirtąją vietą, kurią užtikrino 23 Vankuverio olimpinėse arenose iškovoti medaliai (9 aukso, 8 sidabro ir 6 bronzos). Vankuveryje norvegai pasirodė daug geriau negu 2006 metais Turine, bet neprilygo savo rezultatui, pasiektam 2002-aisiais Solt Leik Sityje. Tada Norvegijos olimpiečiai pelnė 25 apdovanojimus (13 aukso, 5 sidabro ir 7 bronzos) ir medalių įskaitoje užėmė pirmąją vietą.
Taip pat skaitykite: Slidinėjimo atostogos Gruzijoje: ką reikia žinoti
Slidinėjimas - Tautos Idealas
Kaip Lietuvoje daugybė vaikų nori būti panašūs į Arvydą Sabonį, taip daugelio norvegų berniukų ir mergaičių kambariuose galima pamatyti jų numylėtinio Bjørno Dæhlie nuotrauką. Tautos didvyriu B.Dæhlie tapo dėl pergalių slidinėjimo trasose ir iškovojo 12 olimpinių medalių, tarp jų - 8 aukso. Didesnės apdovanojimų kolekcijos nesurinko nė vienas žiemos olimpietis. Tiesa, praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje slidinėjimo trasose karaliavusiam B.Dæhlie ir pasisekė. Jo karjera aukščiausią tašką pasiekė kaip tik tada, kai Tarptautinis olimpinis komitetas nutarė pakeisti olimpinį ciklą ir žiemos bei vasaros žaidynes rengti skirtingais metais. 1992 m. Albervilio ir 1994 m. Lilehamerio žaidynes skyrė trumpesnis laikotarpis, o B.Dæhlie per trejus metus galėjo dalyvauti dvejose olimpinėse žaidynėse. Iš viso legendinis norvegų slidininkas varžėsi trejose olimpinėse žaidynėse ir visose iškovojo po 4 medalius: Albervilyje - 3 aukso ir 1 sidabro, Lilehameryje - 2 aukso ir 2 sidabro, 1998 m. Nagane - dar 3 aukso ir 1 sidabro. B.Dæhlie norėjo startuoti ir Solt Leik Sičio žaidynėse, kur tikėjosi pavyti vasaros žaidynių rekordininkus, po 9 aukso medalius iškovojusius suomį Paavo Nurmi, rusę Larisą Latyniną bei amerikiečius Marką Spitzą ir Carlą Lewisą. Bet norvego karjerą nutraukė 1999 m. per treniruotę patirta sudėtinga nugaros trauma.
Biatlonas - Vienišiaus Kelias Į Viršūnę
Tarp šių dienų olimpiečių norvegams nesunku rasti naujų didvyrių. Tai ir slidininkai Petteris Northugas bei Marit Bjørgen, ir biatlonininkai Ole Einaras Bjørndalenas bei Tora Berger, ir kalnų slidininkas Akselis Lundas Svindalas, kuriam per Sočio olimpinių žaidynių atidarymą buvo patikėta nešti Norvegijos vėliavą. Visi šie žiemos sporto šakų atstovai jau buvo renkami geriausiais Norvegijos metų sportininkais, laimėjo aukso medalių Vankuverio žaidynėse ir yra pasiryžę vėl kovoti dėl aukščiausių vietų Sočio olimpinėse arenose. Ko gero, labiausiai norvegai jaudinsis dėl sausio pabaigoje 40-ąjį gimtadienį paminėjusio O.E.Bjørndaleno. Biatlono genijus jau laimėjo 11 olimpinių medalių, iš jų 6 aukso, ir Sočyje gali pavyti legendinį tautietį B.Dæhlie. Susilyginti su olimpiniu rekordininku pagal aukso apdovanojimus O.E.Bjørndalenui bus sunku. Tačiau pavyti B.Dæhlie pagal visų spalvų medalius Norvegijos biatlono veteranui gali sutrukdyti nebent liga arba trauma. Bent vienas medalis estafetės varžybose nuo jo neturėtų pabėgti. Vis dėlto O.E.Bjørndaleno tikslai didesni. Šį sezoną jis ir šliuožia greičiau, ir šaudo taikliau. „Sočyje pasieksiu geriausią formą. O tada viskas bus įmanoma, - sakė veteranas. - Esu patyręs. Žinau, kaip pasirengti svarbiausioms varžyboms.
Įžūlaus paauglio pažadas
Norvegai ne visas savo žvaigždes garbina vienodai. Jei Sočio žaidynėse nepasiseks P.Northugui, ne vienas tautietis piktai nusišypsos: „Taip jam ir reikia.“ Nors P.Northugas vadinamas geriausiu šių laikų slidininku, dėl pasipūtėliško elgesio trasose ir įžūlių komentarų į jį kreivai žiūri ne vien varžovai. P.Northugas, daugelio norvegų manymu, pavydi B.Dæhlie. Prieš keletą metų viena P.Northugo bendraklasė papasakojo žiniasklaidai seną istoriją. Dar vidurinėje mokykloje Petteris kartą pareiškė, kad užaugęs bus geresnis nei B.Dæhlie. Įžūlus 14-metis pridėjo: „B.Dæhlie žino, kas aš esu.“ Karjerą ką tik baigusios legendos ir būsimosios žvaigždės keliai jau buvo susikirtę - po vienų vaikų varžybų B.Dæhlie apdovanojo nugalėtojus, tarp kurių buvo ir P.Northugas. Tačiau jam iki didžiosios šlovės dar reikėjo nueiti ilgą kelią. Išgirdęs istoriją įpėdinio nepagyrė ir B.Dæhlie: „Aš pats žavėjausi Gunde Svanu. Bet niekada nesakiau, kad būsiu už jį geresnis. Petteriui aplenkti mane yra daugiau nei tikslas. Tai yra viso jo gyvenimo svajonė.“
Kitos Populiarios Sporto Šakos Norvegijoje
Nors žiemos sportas Norvegijoje dominuoja, tačiau yra ir kitų sporto šakų, kurios populiarios tarp norvegų.
Futbolas
Turbūt nesunku atspėti, kad pats populiariausias sportas pasaulyje yra futbolas - juo domisi net apie trys su puse milijardo žmonių.
Taip pat skaitykite: Žiemos sportas Italijoje: Vialattea
Sportinis Laipiojimas
Ši sporto šaka daugumai yra puikiai žinoma kaip itin smagus aktyvaus laisvalaikio praleidimo būdas. Laikui bėgant ši pramoga išsivystė į profesionalų sportą, kuriuo šiuo metu ima domėtis vis daugiau sirgalių. Laipiojimas uolomis, rieduliais ir sienomis reikalauja ne tik puikaus sportinio pasirengimo, bet ir be galo daug drąsos. Šis sportas yra itin rizikingas, žiūrovams sukelia nemažai jaudulio ir azarto, tad galbūt dėl to ir tampa vis populiaresnis. Laipiodami sportininkai privalo turėti puikią ištvermę, greitį, koordinaciją, jėgą ir strateginį mąstymą.
Šuolis Ant Batuto
Vėlgi - nesuklysime teigdami, jog ši sporto šaka turbūt yra labiau žinoma kaip smagi pramoga, ypač vaikams, tačiau profesionalūs šuoliai ant batuto susilaukia vis didesnio susidomėjimo. Ši sporto šaka atsirado JAV, nuo 1954 m. yra vykdomos oficialios šuolių ant batutų varžybos. Sportininkai šioje rungtyje po kelių apšilimo šuolių turi atlikti įvairius triukus ore iki 8 metrų aukštyje. Rungtis gali būti atliekama individualiai arba poroje sinchroniškai. Atletai yra vertinami pagal triukų sudėtingumą ir sekundes, praleistas ore.
Žolės Riedulys
Šią sporto šaką galime vadinti visiems gerai žinomo ledo ritulio kita rūšimi. Teigiama, kad šis komandinis žaidimas yra pats seniausias sportas, kuriam reikalinga lazda ir kamuoliukas - manoma, jog žolės riedulys buvo žaidžiamas dar 4000 m. pr. m. e. senovės Egipte. Šiuolaikinio žolės riedulio pradžia yra laikomas 18-ojo amžiaus vidurys, šį sportą itin pamėgo Anglijos mokyklų jaunimas. Tuo tarpu Lietuvoje žolės riedulio komanda pirmą kartą buvo suburta tik 1955 m. Šio komandinio sporto tikslas - įmušti kuo daugiau įvarčių į priešininkų vartus.
Infrastruktūra ir Sąlygos Sportui
Norvegija yra ekonomiškai labai stipri pramoninė valstybė, viena turtingiausių pasaulyje. Itin sparti Norvegijos ūkio plėtra prasidėjo 20 a. 2007 Norvegijos BVP sudarė 389,5 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių (pagal perkamosios galios paritetą - 248,0 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui - 83 500 JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą - 53 150 JAV dolerių; gyvenimo lygis Norvegijoje - vienas aukščiausių pasaulyje), tiesioginės užsienio investicijos į Norvegijos ūkį sudarė 62,63 mlrd. JAV dolerių, infliacija siekė 0,8 %, užsienio skola - 469,1 mlrd. 2021, Pasaulio banko duomenimis, Norvegijos BVP sudarė 482,437 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą - 428,346 mlrd. 2023, Pasaulio banko duomenimis, Norvegijos BVP sudarė 485,513 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą - 576,575 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui - 87 925 JAV dolerius (pagal perkamosios galios paritetą - 104 460 JAV dolerių).
Sportas ir Turizmas
Turizmas - viena sparčiausiai besiplečiančių Norvegijos ūkio šakų. 2023 Norvegiją aplankė 5,65 mln. užsienio turistų. Daugiausia jų buvo iš Vokietijos, Švedijos, JAV, Nyderlandų ir Danijos. Sportas ir aktyvus laisvalaikis yra svarbi turizmo dalis Norvegijoje.
Taip pat skaitykite: Krkonošės ir Šumavos slidinėjimas
Be klajojimo po kalnus čia galima rasti ir daugiau aktyvaus laisvalaikio užsiėmimų: kaip jau minėjau, banglentės, taip pat irklentės, baidarės, dviračiai.
Olimpiados Istorija ir Lietuva
olmpinės žaidỹnės, olimpiadà (gr. Olympias, kilm. Olympiados), svarbiausia ir didžiausia 20-21 a. pasaulio sporto šventė, individualios arba komandinės sportininkų varžybos. Dalyvauja nacionalinių olimpinių komitetų (NOK) atrinkti ir Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) patvirtinti sportininkai, varžybas vykdo atitinkamų sporto šakų tarptautinės federacijos. Olimpinės žaidynės apima olimpiados žaidynes, arba vasaros olimpines žaidynes, ir žiemos olimpines žaidynes. Rengiamos kas 4 m., vasaros olimpinės žaidynės - pirmaisiais, žiemos - trečiaisiais olimpiados metais (metų skaičius dalijasi iš 4). Olimpiados skaičiuojamos nuo pirmųjų olimpinių žaidynių 1896. Negali trukti ilgiau kaip 16 dienų. Olimpinių žaidynių miestą, likus 7 m. Lietuvos olimpiečių delegacija XXIX vasaros olimpinių žaidynių atidarymo iškilmėse Pekino olimpiniame stadione. Olimpinių žaidynių sportinę programą sudaro tik olimpinės sporto šakos, kurių turi būti ne mažiau kaip 15 (vasaros žaidynių). Žiemos olimpinėms žaidynėms toks minimumas nenustatomas. 2020 Tokijo vasaros olimpinių žaidynių 33 sporto šakos: badmintonas, baidarių ir kanojų irklavimas, banglenčių sportas, beisbolas/softbolas, boksas, buriavimas, dviračių sportas, dziudo, fechtavimas, futbolas, gimnastika, golfas, imtynės, irklavimas, karatė, krepšinis, laipiojimo sportas, lengvoji atletika, plaukimo sportas, rankinis, regbis, riedlenčių sportas, stalo tenisas, sunkioji atletika, šaudymas, šaudymas iš lanko, šiuolaikinė penkiakovė, tekvondo, tenisas, tinklinis, triatlonas, žirgų sportas, žolės riedulys. Olimpinių žaidynių ištakos yra antikos graikų sporto Olimpijos žaidynės (olimpinės žaidynės). Antikos žaidynės buvo prisimintos dar Renesanso epochoje, bet tik 19 a. pabaigoje naujomis sąlygomis jas inicijavo, atgaivino ir organizavo P. de Coubertinas (Prancūzija). Pirmosios vasaros olimpinės žaidynės surengtos 1896 Atėnuose. Jose dalyvavo tik vyrai - 245 atletai, atstovaujantys 14 šalių NOK, varžėsi 9 sporto šakų 43 rungtyse. Nuo 1900 dalyvauja ir moterys. Pirmosios žiemos olimpinės žaidynės įvyko 1924 Šamoni (Prancūzija), kuriose dalyvavo 258 sportininkai (tarp jų 13 moterų) iš 16 šalių. 2020 Tokijo vasaros olimpinėse žaidynėse (dėl COVID‑19 pandemijos žaidynės buvo nukeltos, įvyko 2021) dalyvavo 206 šalių rinktinės, daugiau kaip 11 tūkst. sportininkų. Sportinę programą sudarė 33 sporto šakų 50 disciplinų varžybos - 165 vyrų, 156 moterų ir 18 mišrių rungčių; išdalyta 339 medalių komplektai. 2022 XXIV Pekino žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvauja 91 nacionalinis olimpinis komitetas, 2871 sportininkas (tarp jų 45 % moterys; didžiausias sportininkių skaičius žiemos žaidynėse). Lietuvos olimpiečių delegacija XX žiemos olimpinių žaidynių atidarymo iškilmėse Turine. Olimpinių žaidynių tradicinės ceremonijos: olimpinės ugnies įžiebimas Olimpijoje, olimpinio deglo estafetė, nacionalinių vėliavų iškėlimas olimpiniame kaimelyje, žaidynių atidarymas olimpiniame stadione, varžybų nugalėtojų ir prizininkų apdovanojimas, žaidynių uždarymas. Olimpinių žaidynių simbolis - 5 sunerti vienodo dydžio vienos arba skirtingų spalvų olimpiniai žiedai. Žiedų spalvos iš kairės į dešinę: mėlyna, geltona, juoda, žalia ir raudona. Simbolis vaizduoja olimpinio sąjūdžio veiklą ir reiškia 5 žemynų ir viso pasaulio sportininkų susitikimą olimpinėse žaidynėse. Olimpinių žaidynių vėliava balto fono be apvadų, jos centre - penkiaspalvis olimpinis simbolis. Pakeliama per žaidynių atidarymo, nuleidžiama per uždarymo ceremoniją. Olimpinių žaidynių devizas - Citius. Altius. Fortius (Greičiau. Aukščiau. Tvirčiau) - reiškia olimpinius siekius. Olimpinių žaidynių emblemas sudaro vientisa kompozicija, kurioje olimpiniai žiedai sujungti su kitu skiriamuoju elementu. Olimpiniai medaliai yra TOK nustatytos formos (ne mažesni kaip 60 mm skersmens, 3 mm storio) medaliai, kurių vienoje pusėje pavaizduota pergalės deivė Nikė su laurų vainiku, kitoje - sporto šakos vaizdas ir olimpinių žaidynių emblema. Yra aukso (už pirmąją vietą), sidabro (už antrąją) ir bronzos (už trečiąją) olimpiniai medaliai. Medaliai už pirmąją ir antrąją vietą turi būti sidabriniai ne žemesnės kaip 925-1000 prabos, medalis už pirmąją vietą paauksuotas (ne mažiau kaip 6 g gryno aukso). Lietuvos sportininkai vasaros olimpinėse žaidynėse pirmą kartą dalyvavo 1924 Paryžiuje (futbolininkai 0 : 9 pralaimėjo Šveicarijos rinktinei, 2 dviratininkai nebaigė 188 km lenktynių plentu). Žiemos olimpinėse žaidynėse Lietuvos čiuožėjas K. Bulota debiutavo 1928 Sankt Moritze (Šveicarija). 1928 Amsterdame Lietuvos olimpinėje rinktinėje buvo 12 atletų: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai (iš jų pirmoji moteris olimpietė P. Radziulytė, bėgusi 800 m) ir 1 sunkumų kilnotojas. Geriausiai varžėsi pussunkio svorio boksininkas J. Vinča, pasidalinęs 5-8 vietas. Lietuvos sportininkai SSRS olimpinės rinktinės sudėtyje pirmą kartą dalyvavo 1952 XV olimpinėse žaidynėse Helsinkyje: 4 krepšininkai, boksininkas ir fechtuotojas. Krepšininkai S. Butautas, J. Lagunavičius ir K. Petkevičius parvežė į Lietuvą pirmuosius olimpinius medalius (sidabro).
Th.Johaug Karjeros Pabaiga
Th.Johaug sprendimas nebuvo lyg perkūnas iš giedro dangaus. Tituluota slidininkė dar Pekine kalbėjo, kad olimpinėse žaidynėse dalyvauja paskutinį kartą. Vis dėlto net artimiausi žmonės nustebo atsisveikinimo žodžius išgirdę taip greitai - nepraėjus nė dviem savaitėms po Pekino žaidynių uždarymo. „Nenoriu, kad ši kelionė baigtųsi, bet viskam ateina laikas. Manau, man atėjo laikas užsiimti kitais dalykais“, - asmeninėje „Instagram“ paskyroje pranešė Th.Johaug. „Nemaniau, kad ji karjerą baigs taip anksti, - nustebo buvusi Norvegijos slidinėjimo rinktinės lyderė ir artima Th.Johaug draugė Marit Bjorgen. - Žiūrint iš šalies, neatrodė, kad jai nusibodo slidinėjimas. Todėl galvojau, kad ji palauks bet iki kitų metų pasaulio pirmenybių ar dar ilgiau“. Tačiau Th.Johaug nelaukė. Atrodo, kad jos sprendimą trauktis iš didžiojo sporto paskubino ir Ukrainos įvykiai. „Karas Ukrainoje reiškia, kad daugelis dalykų yra beprasmiai. Mano širdis dabar yra su Ukrainos žmonėmis, kurie kovoja už savo laisvę“.
Į elitą įsiveržė lyg viesulas
Th.Johaug pavardė svarbiausiose slidinėjimo varžybose garsiai skambėjo pusantro dešimtmečio. Norvegų sirgaliai ją pirmą kartą išgirdo 2007 metais, kai smulkutė šviesiaplaukė mergina iš nedidelio Dalsbygdos kaimelio per šalies pirmenybes 15 km lenktynėse nė per nago juodymą nenorėjo atsilikti nuo ilgamečių rinktinės slidininkių ir iškovojo bronzos medalį. Norvegijos rinktinės treneriai iškart pakvietė 18-metę Th.Johaug į nacionalinę komandą, o po pusantro mėnesio ji jau dalyvavo pasaulio pirmenybėse, kuriose taip pat iškovojo bronzos medalį ilgiausiame moterų nuotolyje - 30 km lenktynėse. Ilgi nuotoliai buvo Th.Johaug specializacija iki pat karjeros pabaigos. Ji labai retai varžydavosi sprinto rungtyse, bet ilgose trasose varžovėms dažniausiai nelikdavo nieko kito, kaip žiūrėti į tolstančios Th.Johaug nugarą. Net nerinkdama daug taškų sprinto rungtyse, Th.Johaug sugebėjo tris kartus iškovoti pasaulio taurę (2014, 2016 ir 2020 m.), o pasaulio pirmenybėse laimėjo 19 medalių (14 aukso, 2 sidabro ir 3 bronzos). Daugiau pasaulio pirmenybių apdovanojimų iškovojo tik viena slidininkė - M.Bjorgen tarp prizininkių pateko 26 kartus (18 aukso, 5 sidabro ir 3 bronzos). Iki šių metų Th.Johaug labai trūko olimpinių apdovanojimų. Per olimpines žaidynes ji nebuvo laimėjusi nė vieno asmeninių rungčių aukso medalio, o nugalėtoja tapo tik per Vankuverio žaidynių estafetės lenktynes. Th.Johaug valanda išmušė Pekine, kur ji laimėjo trijų rungčių varžybas (10 kilometrų klasikiniu stiliumi, 15 kilometrų skiatlono ir 30 kilometrų laisvu stiliumi). Iš viso trejose olimpinėse žaidynėse dalyvavusi Th.Johaug iškovojo keturis aukso, vieną sidabro ir vieną bronzos medalį.
Pirmiausiai pranešė draugei
Didelę karjeros dalį Th.Johaug buvo kitos Norvegijos slidinėjimo superžvaigždės Marit Bjorgen šešėlyje. Kai Therese tik pravėrė rinktinės duris, aštuoneriais metais vyresnė Marit jau buvo beveik nenugalima ir skynė pergales pasaulio taurės etapuose, planetos pirmenybėse bei olimpinėse žaidynėse. Slidinėjimo trasose jos buvo aršiausios varžovės, tačiau nusiėmusios slides - geriausios draugės. Kai abi Norvegijos rinktinės lyderės įsikūrė Osle, jos apsigyveno kaimynystėje ir iki šiol dalinasi didžiausiomis paslaptimis. M.Bjorgen ir apie Th.Johaug sprendimą baigti karjerą sužinojo viena pirmųjų, o gal ir pirmoji - likus trims dienomis iki oficialaus pranešimo. „Ji yra unikali. Visiškai neįtikėtina. Niekas neprilygsta jai energija ir darbštumu. Ji uoliai treniravosi net tada, kai buvo diskvalifikuota. Tie du sezonai jai buvo sunkūs ne vien psichologiškai. Bet ji sugebėjo grįžti ir būti geriausia. Tokie sportininkai ant medžių neauga, - kalbėdama su „Adresseavisen“ leidiniu sakė M.Bjorgen. - Kai kalbėjomės anksčiau, atrodė, kad ji dar turi nepasiektų tikslų. Manau, kad sprendimą baigti karjerą Therese priėmė po Pekino žaidynių“. Kita vertus, jau per Pekino žaidynes Th.Johaug stovėjo sunkioje apsisprendimo kryžkelėje. „Bėgant metams vis labiau jaučiu, kad kiti dalykai man tampa vis svarbesni. Noriu daugiau laiko praleisti su žmonėmis, kuriuos myliu: su šeima, su draugais. Kartais noriu tiesiog išgerti raudono vyno taurę ar skaniai pavalgyti. Mėgstu skaniai pavalgyti, bet per slidinėjimo sezoną griežtai laikausi režimo“, - prieš porą savaičių Pekine kalbėjo Th.Johaug.
Karjeroje - ir dopingo dėmė
Th.Johaug karjeroje buvo ir tamsi dėmė. 2016 metais sportininkė buvo diskvalifikuota už draudžiamų medžiagų vartojimą. Dopingo kontrolieriai jos mėginyje rado anabolinio steroido klostebolio. Slidininkė teisinosi, kad klostebolis į organizmą galėjo patekti per 2016 metų rugsėjį Italijoje surengtą treniruočių stovyklą vartojant lūpų tepalą. Šią versiją palaikė Norvegijos rinktinės gydytojas, tvirtinęs, kad dėl didelio užimtumo neatidžiai patikrino lūpų tepalo sudėtį. Nors nedidelis klostebolio kiekis dopingo mėginyje atitiko Th.Johaug pateiktą versiją, išvengti bausmės jai nepavyko. Iš pradžių Norvegijos antidopingo agentūra nušalino slidininkę dviem mėnesiams, po to Norvegijos olimpinis komitetas ją diskvalifikavo dar trylikai mėnesių. Šią bausmę apskundė Tarptautinė slidinėjimo federacija (FIS), kuri kreipėsi į Sporto arbitražo teismą (CAS). Bylą išnagrinėjęs CAS patenkino FIS skundą ir skyrė 18 mėnesių diskvalifikaciją. Papildomi penki mėnesiai buvo labai skausmingi, nes dėl jų Th.Johaug negalėjo dalyvauti 2018 metų Pjongčango olimpinėse žaidynėse. Norvegijos sporto bendruomenės prisiminimai apie šią dopingo istoriją dar švieži. Kalbos apie ją atsinaujino, kai Th.Johaug šių metų sausį atsiėmė geriausios 2021 metų Norvegijos sportininkės prizą. Norvegijoje buvo nemažai nepatenkintų, kad Nacionalinio olimpinio komiteto surengtuose rinkimuose nugalėjo už draudžiamų medžiagų vartojimą bausta sportininkė, o kone garsiausiai nuskambėjo dviejų jos kolegų balsai. Pjongčango olimpinių žaidynių čempionai, šuolininkai su slidėmis Danielis Andre Tande ir Johannas Andre Forfangas jų rengiamoje tinklalaidėje arčiai užsipuolė ir rinkimų laureatę, ir šalies sporto vadovus. Pasak šuolininkų, Th.Johaug, kuri pernai iškovojo keturis pasaulio pirmenybių aukso medalius, net neturėjo būti nominuota tarp pretendenčių. „Tiesą sakant, nelabai gerai prisimenu tą istoriją, bet ji buvo neseniai, o dabar praradau pasitikėjimą geriausių sportininkų rinkimais“, - sakė D.A.Tande.
#
tags: #slidinejimas #norvegijoje #nacionaline #rinktine