Įvadas
Straipsnyje nagrinėjama Smiltynės vaikų buriavimo mokyklos istorija, nuo idėjos atgaivinimo iki dabartinės situacijos. Apžvelgiamos problemos, su kuriomis susiduriama siekiant populiarinti buriavimą Klaipėdoje, ir galimi sprendimo būdai. Taip pat aptariami istoriniai buriavimo aspektai Klaipėdos krašte.
Istorinė Apžvalga
Klaipėda, miestas Lietuvos vakaruose, prie Baltijos jūros ir Kuršių marių, visada buvo svarbus uostamiestis. Jo istorija glaudžiai susijusi su jūrine kultūra. Buriuotojai Klaipėdoje turėjo gilias tradicijas. Pirmoji regata Memelyje surengta dar 1869 metais. Aktyvūs buriuotojai, tokie kaip norvegas Henrik Sophus Skougaard, kuris taip pat buvo Danijos bei Norvegijos ir Švedijos konsulas, prisidėjo prie buriavimo populiarinimo. Memelio jachtklubas (MSV - Memeler Segel Verein), įkurtas 1884 m. rugpjūčio 9 d., tapo svarbiu buriavimo centru regione.
Tačiau, nepaisant turtingos istorijos, buriavimas Klaipėdoje susidūrė su iššūkiais. Tarpukariu vokiškas MSV jachtklubas nebuvo draugiškas lietuviams. Po Antrojo pasaulinio karo situacija pasikeitė, tačiau buriavimo tradicijos nebuvo iš karto atgaivintos.
Būtinybė Atkurti Vaikų Buriavimą
Vienos iš didžiausių Klaipėdoje žvejybos bendrovių vadovas Algirdas Aušra iškėlė idėją atkurti buriavimo mokyklą Klaipėdoje. Jis pabrėžė, kad būtina gaivinti jūrinį buriavimą ir kad miesto valdžia turėtų pripažinti vaikų buriavimą prioritetine veikla. A. Aušra atkreipė dėmesį į tai, kad futbolui, krepšiniui ir ledo rituliui skiriamos didelės sumos, o buriavimas lieka nuošalyje.
A. Aušra teigė: „Tiesiogiai dirbu žvejybos versle. Yra katastrofiška padėtis. Žmonės išmiršta ir naujų iš niekur nebeateina… Paskutinius resursus iš Tarybų Sąjungos paliktus išvalgome ir naujų nebeprieauga… Danijoje, Švedijoje į laivyną eina tie kurie užauga buriuodami su tėvais".
Taip pat skaitykite: Vartų dydžiai vaikų futbolui
Problemos ir Iššūkiai
Viena iš pagrindinių problemų yra ta, kad vaikų buriavimo Klaipėdoje šiandien neliko. Pagal Klaipėdos miesto ir rajono valdžios sutartį, buriavimas iš Klaipėdos persikėlė į Dreverną. Nors Drevernoje buriavimo sąlygos geros, A. Aušra mano, kad „jūrinė kultūra negimsta besimaudant vonioje“.
Kita problema - saugumas. Vaikai buriuodavo prie jachtklubo, šalia uosto akvatorijos. Tačiau Klaipėdos uosto laivybos taisyklės nurodo, kad sportiniai laivai gali plaukti laivybos kanalu tik su lydinčiu laivu, gavus laivų eismo tarnybos leidimą ir palaikant nuolatinį ryšį su ja. Be to, buvo atvejų, kai didieji laivai turėjo avariniu būdu stabdyti, kai vaikai su mažais laiveliais netikėtai atsidurdavo prieš juos laivybos kanale ir netgi apsiversdavo. Todėl Klaipėdos uosto laivybos taisyklėse draudžiama organizuoti laivų regatas, kitus sportinius ar pramoginius renginius be uosto kapitono leidimo.
Galimi Sprendimo Būdai
Vienas iš galimų sprendimo būdų - naujos pramoginių laivų ir valčių prieplaukos statyba Klaipėdoje. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija jau yra įsipareigojusi pastatyti tokią prieplauką už iš miesto gautą senosios valčių prieplaukos teritoriją prie Smeltės pusiasalio. Tačiau šios statybos terminai nėra aiškūs.
Dalis Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos narių mano, kad visais įmanomais būdais Klaipėdoje reikėtų spartinti naujos pramoginių laivų ir valčių prieplaukos statybą. Tačiau A. Aušra kategoriškai nesutinka vaikų buriavimo mokyklos ateitį Klaipėdoje surišti su nežinia kada atsirasiančia pramoginių laivų prieplauka.
Neringos Sporto Mokykla
Neringos savivaldybė taip pat prisideda prie sporto ir buriavimo populiarinimo regione. Kurorto gyventojams duris atvėrė atsinaujinusi Neringos sporto mokykla. Atliekant šios mokyklos pastato tvarkybos darbus buvo atnaujintos mokyklos erdvės, įrengta patalpa treniruotėms su savo kūno svoriu. Taip pat atnaujinta elektros instaliacija bei vandentiekio sistema ir nuotekų tinklai. Mokykla apšildyta, pakeisti stoglangiai. Įrengus šilumos punktą šildymo sistema prijungta prie miesto šilumos tinklų. Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis išreiškė viltį, kad šios permainos ne tik pagerins esamų mokyklos mokinių treniruočių sąlygas, bet ir pritrauks dar daugiau vaikų.
Taip pat skaitykite: Krepšinio jaunimo ugdymas
Saugumo Užtikrinimas
Svarbu užtikrinti vaikų saugumą mokantis buriuoti. Uosto kapitonas pabrėžia, kad vaikų mokymas buriuoti uosto akvatorijoje kelia pavojų saugiai laivybai ir jų pačių saugumui. Mokytis buriuoti uosto akvatorijoje neleidžiama. Vaikų mokymasis buriuoti vietose, kur yra intensyvi laivyba, dideli gyliai saugumo prasme prilygsta futbolo žaidimui gatvėje.
Taip pat skaitykite: Vaikų gimnastikos įrangos pasirinkimas