Sniegu padengti kalnai, iškylantys virš subtropinio paplūdimio, yra išties nuostabus vaizdas, tačiau Sočis išsiskiria savo milžinišku kiekiu betono ir plieno. Tai - milžiniškas projektas, kuris, kaip tikisi Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, padės transformuoti šį silpną šalies regioną. Tai padaryti ketinama pasinaudojant sportu, panašiai kaip tai padarė Kinija, surengusi 2008 metų vasaros olimpines žaidynes, ar tikisi padaryti Kataras, kuris surengs Pasaulio futbolo čempionatą.
Rekordinės išlaidos
Pranešama, kad žaidynės kainuos mažiausiai 50 mlrd. JAV dolerių. Pirmosios Rusijoje rengiamos žiemos olimpinės žaidynės bus pačios brangiausios per visą istoriją ir net viršys 40 mlrd. JAV dolerių kainavusias Pekino vasaros olimpines žaidynes. „Girdėjau, kad šiuo metu tai - didžiausia statybų aikštelė pasaulyje ir tai nesunkiai galima pamatyti“, - CNN teigė JAV olimpinio komiteto atstovas Patrickas Sandusky. Vienas iš šešių naujų stadionų bus naudojamas vien tik atidarymo ir uždarymo ceremonijoms.
„Tai - pakankamai didelis nacionalinis, ne regioninis projektas, - teigė P. Sandusky, kuris praėjusių metų lapkritį su JAV delegacija lankėsi Sočyje. - Galima matyti, kad tai patenka į einamąją V. Putino darbotvarkę, tai nėra vien tik organizacinio komiteto ar Sočio regiono klausimas. Tai - didžiulis projektas Rusijai.“
Infrastruktūros iššūkiai ir lūkesčiai
Likus metams iki žiemos olimpinių žaidynių didžioji dalis Juodosios jūros miesto tebėra masiniai pastoliai. Nuo tada, kai Rusijai buvo suteikta teisė rengti žaidynes, jų kaina smarkiai pakilo. Tačiau Kremlius nori pasirodyti kuo geriau, nes šalyje taip pat bus rengiamas pasaulio futbolo čempionatas.
„Dalis Rusijos investicijų nėra vien tik tai, ką žmonės pamatys čia atvykę. Jie nori sukurti žiemos rojų, kurį tikisi parodyti visam pasauliui per televizijos transliacijas ir pritraukti turistus ateityje, - CNN teigė 2010 žiemos olimpinių žaidynių čempionas Billas Demongas, kuris neseniai dalyvavo Sočyje surengtose varžybose. - Jie ne tik geležinkeliu sujungė Sočio miestą su kalnais, bet kartu sujungė Sočį su Vakarų Europa.“
Taip pat skaitykite: Olimpiniai žaidynės ir JAV
V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas prisipažino, kad šalies laukia itin sunki užduotis. „Tai - milžiniškas iššūkis, ypač prezidentui V. Putinui, nes jis olimpines žaidynes mato kaip galimybę pakelti šalies ekonomiką ir paskatinti plėtrą Sočio regione“, - kalbėjo jis. Didžioji dalis išlaidų tenka kurorto infrastruktūros plėtrai. Skirtingai nei praėjusios žiemos olimpinės žaidynės Vankuveryje, kurios buvo integruotos pačiame mieste, Sočis turi pradėti nuo pamatų - tiesti naujus kelius, geležinkelius, statyti viešbučius bei plėsti elektros tinklą.
Kritika ir kontroversijos
Rengiant bet kokį didelį projektą neišvengiamai laukia problemos. Visai neseniai buvo surengta iškilminga ceremonija, skirta paminėti metus iki olimpinių žaidynių pradžios. Vos dieną prieš šią ceremoniją žmogaus teisių stebėjimo organizacija „Human Rights Watch“ paskelbė ataskaitą, kurioje tvirtinama, kad statybų bendrovės išnaudojo darbuotojus.
Prieš žaidynes Sočyje buvo rengiama nemažai bandomųjų varžybų, kuriose dalyvavę sportininkai skundėsi neprofesionaliomis slidinėjimo trasomis. Nepaisant to, dauguma jų tikisi, kad šalis pasimokys iš šių varžybų ir Sočio olimpinėse žaidynėse visi trūkumai bus pašalinti.
Dopingo skandalas
Pasaulio antidopingo agentūros tyrėjas Richardas McLarenas yra apibūdinęs studentų žaidynes Kazanėje kaip savotišką šeimininkų pasirengimą Sočio olimpinėms žaidynėms, po kurių nusirito didžiausias dopingo skandalas per pasaulio istoriją. R.McLareno teigimu, šeimininkų komanda užėmė lyderių lentelės pirmąją vietą universiadoje Kazanėje ir dėl to, kad dangstė Rusijos atletus - aštuoni aukso medalių laimėtojai buvo įtariami dėl neigiamų dopingo testų, bet Rusijos sporto ministerija tai nuslėpė. WADA buvo suspendavusi Rusijos antidopingo agentūrą ir šį mėnesį perėmė Maskvos laboratorijos veiklos kompiuterinius duomenis dėl dopingo testų. Jei WADA ras klastočių požymių, suspendavimas gali būti pratęstas, o tokiu atveju Rusija negalės rengti ir svarbių tarptautinių sporto varžybų.
Politiniai aspektai
Buvo manyta, kad Rusiją spaus ar net boikotuos Vakarų šalys dėl žmogaus teisių pažeidimų, kaip prieš 1980 m. žaidynes Maskvoje. Antras dalykas - į Sočį buvo žvelgiama kaip į ganėtinai atokų miestą, stingantį infrastruktūros. Ne tik sporto įranga ar arenos, bet apskritai viskas, ko reikia žaidynėms, turėjo būti statoma nuo pagrindų. Trečia priežastis, jau tuomet kėlusi abejonių dėl Rusijos kandidatūros, buvo teroristinės atakos, susijusios su Čečėnijos karu, - Beslano mokyklos tragedija įvyko 3 metai prieš pasiūlant Sočį. Daugeliui įdomu, kaip pasiruošė ir kur išleido pinigus Sočis. Iki renginio likus mažiau nei mėnesiui, matyti, kad kol kas olimpiada vis dėlto labiausiai siejama su boikotais ir pinigų švaistymu.
Taip pat skaitykite: Biatlono varžybos Sočio olimpiadoje
Šiose žaidynėse jau paskelbė nedalyvausiantys JAV prezidentas Barackas Obama, federalinis prezidentas Jaochimas Gauckas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel (dėl traumos), Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as, britų ministras pirmininkas Davidas Cameronas ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Beje, ji vienintelė - dėl politinių priežasčių. Pastaruosius metus ne tik politikai, bet ir visuomenės veikėjai, žmogaus teisių gynėjai ir sportininkai ragino Vakarus naudotis matomumu ir spausti Rusiją kai kuriems pokyčiams. Pretekstai buvo įvairūs: iš pradžių susiję su Edwardo Snowdeno slėpimu, vėliau - parama Sirijos Asado režimui, o galiausiai - su įstatymais, draudžiančiais „netradicinės orientacijos santykių propagandą“. JAV į savo VIP, prezidentinę delegaciją įtraukė du ypač nusipelniusius homoseksualius sportininkus: tenisininką Billie Jeaną Kingą ir ledo ritulio žaidėją Caitlin Cahow.
Saugumo iššūkiai
Akivaizdu, kad olimpiadai nebesutrukdys jokie užsienio šalių vadovų ir organizacijų pareiškimai. Todėl vienintelis svarus nerimas liko teroristinių išpuolių grėsmė. Sprogimai Volgogrado traukinių stotyje buvo antra tokia tragedija Šiaurės Kaukazo regione per pastaruosius porą mėnesių. Priežasčių manyti, kad sprogdinimai susiję su žaidynėmis, pakanka: apsauga aplink olimpinį miestą dabar tokia griežta, kad ekstremistams, siekiantiems sutrukdyti renginiui ir atkreipti dėmesį į savo reikalavimus, telieka tolimesnės vietos. Rusija jau pradėjo didžiausią saugumo operaciją per olimpinių žaidynių istoriją.
V. Putino indėlis
Kalbėdamas tame pačiame TOK susirinkime V.Putinas neužsiminė apie sunkius Sočio žaidynių klausimus - viršytas išlaidas, nebaigtus viešbučius ir triukšmą kai kuriose šalyse dėl gėjų teisių. Tačiau jis gyrėsi, jog Rusija dėjo didžiules pastangas, kad per trumpą laiką užbaigtų visas reikiamas statybas Sočyje. Pasak jo, kitoms šalims pasirengti prireikė dešimtmečių. „Suprantame, koks tai buvo sunkus sprendimas rengti žaidynes mieste, kuriame buvo vos 10-15 proc. būtinos infrastruktūros, - TOK sakė V. Putinas. - Jūs mumis patikėjote, jūs patikėjote Rusijos charakteriu, kuris gali įveikti visus sunkumus.“
V. Putino apsilankymas leopardų draustinyje turėjo pademonstruoti susirūpinimą aplinkosauga per penktadienį prasidedančias Sočio žaidynes. Tas draustinis buvo įkurtas prieš penkerius metus kaip su olimpiada susietas projektas. V. Putinas, buvęs KGB agentas, atvėrė Kremliaus iždą olimpiadai finansuoti ir skyrė rekordinę 51 mlrd. dolerių sumą sporto objektams ir transporto infrastruktūrai Sočyje. Su šia milžiniška suma V. Putinas, kurio trečia kadencija baigsis 2018 metais, apsnūdusį kurortą pavertė miestu, primenančiu fantasmagoriškų struktūrų - naujų greitkelių, didžiulių viadukų ir puikiausių sporto objektų - disneilendą. Neatvykstant kai kurių įtakingų pasaulio valstybių lyderiams, V. Putino susitikimai ketvirtadienį prasidės nuo pokalbių su Jungtinių Tautų (JT) generaliniu sekretoriumi Ban Ki-moonu ir Kinijos prezidentu Xi Jinpingu.
TOK pozicija
T. Bachas pakartojo, jog V. Putinas patikino TOK, kad per Sočio žaidynes bus laikomasi Olimpinės chartijos ir kad homoseksualūs žmonės nesusidurs su diskriminacija. T. Bachas kalbą pasakė per ceremoniją pradedant tris dienas truksiančią TOK generalinę asamblėją prieš olimpiados pradžią.
Taip pat skaitykite: Žiemos Olimpinės Žaidynės Sočyje
Lietuvos delegacija
Per ketverius metus Lietuvos olimpinė komanda padidėjo net 50 proc. Į Rusijos vasaros kurortą Sočį išvyko devyni mūsų šalies olimpiečiai - didžiausia delegacija žiemos žaidynių istorijoje.
Lietuvos sportininkė pirmą kartą dalyvavo olimpinėse greitojo čiuožimo trumpuoju taku varžybose. Į trumpąjį taką iščiuožusi Agnė Sereikaitė užėmė 16 vietą ir pasiekė geriausią lietuvių rezultatą Sočyje.
Prieš žaidynes kančių kelius nueiti vėl teko ledo šokėjui D. Stagniūnui. Jis iškovojo olimpinį kelialapį su kita amerikiete partnere Isabella Tobias ir ilgai laukė žinių, ar JAV čiuožėjai bus suteikta Lietuvos pilietybė. Pirmasis I. Tobias prašymas buvo atmestas, tačiau 2013-ųjų gruodį ji galėjo džiaugtis Lietuvos pasu. D. Stagniūnas per žaidynių atidarymą nešė Lietuvos vėliavą, o ledo šokėjų pora užėmė 17 vietą. Be šių sportininkų, mūsų šaliai Sočio žaidynėse atstovavo kalnų slidininkai Ieva Januškevičiūtė ir Rokas Zaveckas, slidininkai Ingrida Ardišauskaitė ir Vytautas Strolia, biatlonininkai D. Rasimovičiūtė ir Tomas Kaukėnas. I. Januškevičiūtė buvo pirmoji ir iki šiol yra vienintelė Lietuvos moteris, dalyvavusi olimpinėse kalnų slidinėjimo varžybose.
Ankstesnių olimpinių žaidynių politiniai aspektai
Pirmieji šiuolaikinių olimpinių žaidynių šeimininkai graikai lyg tyčia paneigė, kad tarptautinės sporto žaidynės - geriausias būdas siekti taikos. Pirmoji atgaivinta olimpiada pažadino graikų nacionalizmą ir tai dar po metų virto eiliniu karu su Turkija. 1904 m. Sent Luiso (JAV) žaidynėse šalia pagrindinės programos buvo surengtos „Antropologinės dienos“, per jas „spalvotųjų“ rasių sportininkams buvo suteikta galimybė rungtis su baltaodžiais. Specialiai žaidynėms rengęsi baltieji nugalėjo veik visose rungtyse ir jų pergalės paskatino rasistus visame pasaulyje plyšauti apie „totalinį baltosios rasės pranašumą“. 1920 m., Antverpenas. Žaidynėse dalyvavo 29 šalių sportininkai. Į pirmąją po Pirmojo pasaulinio karo olimpiadą nebuvo pakviesti karą pralaimėjusių šalių - Vokietijos, Austrijos, Bulgarijos, Vengrijos ir Turkijos - atstovai. 1936 m., Berlynas. Teisę surengti žaidynes Vokietija gavo 1931 m. Po dvejų metų šalyje į valdžią atėję naciai olimpiadai skyrė didžiulę propagandinę reikšmę ir atseikėjo iki tol neregėtus pinigus. Laikinai buvo sušvelninti šalies diskriminaciniai įstatymai prieš etninius žydus, tačiau jie nebuvo pakviesti į nacionalinę komandą. Berlyno romai (čigonai) prieš žaidynių atidarymą buvo masiškai areštuojami ir uždaromi į koncentracijos stovyklas. Vokietijos sportininkai iškovojo daugiau apdovanojimų nei visų kitų šalių atstovai kartu.
1940 m., Tokijas. Japonijoje planuotos žaidynės taip ir neįvyko, nes šios šalies vyriausybė atsisakė jas surengti dėl Japonijos ir Kinijos karo. IOC siekė perkelti žaidynes į Helsinkį, tačiau nesėkmingai: 1939 m. šią šalį užpuolė Sovietų Sąjunga. Visoje Europoje prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, neįvyko ir 1944-ųjų olimpiada. 1952 m., Helsinkis. Pirmą kartą žaidynėse dalyvavo SSRS - nuo to laiko olimpinės žaidynės tapo liberalaus kapitalizmo ir totalitarinio socializmo sistemų politinės kovos vieta. Į Helsinkį atsisakė atvykti Kinijos delegacija, nes Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) į savo gretas priėmė Taivaną. Kinai olimpines žaidynes ignoravo beveik tris dešimtmečius - savo sportininkus atsiuntė tik į 1980 m. žiemos olimpiadą Leik Plaside (JAV). 1958 m., Melburnas. Kambodža, Irakas, Libanas ir Egiptas boikotavo žaidynes dėl Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Izraelio karių invazijos į Sueco kanalo zoną Egipte. Nyderlandai, Ispanija ir Šveicarija atsisakė dalyvauti žaidynėse protestuodami prieš sovietų tankų užgniaužtą Vengrijos revoliuciją. Vengrijos sportininkai olimpiadoje atsisakė kelti Vengrijos Liaudies Respublikos vėliavą. 1964 m., Tokijas. IOC uždraudė Pietų Afrikos Respublikai (PAR) dalyvauti žaidynėse dėl tos šalies vyriausybės vykdytos apartheido politikos. Kelias į olimpiadą PAR sportininkams buvo atvertas tik 1992 m. Barselonoje. 1968 m., Meksikas. Pirmoji olimpiada trečiojo pasaulio šalyje. Likus 10 dienų iki žaidynių pradžios, policija nušovė apie 300 demonstrantų, kurie protestavo prieš JAV politiką Lotynų Amerikoje. IOC atstovai skelbė, kad tai Meksikos vidaus reikalas, o žiniasklaidai neoficialiai sakė, kad laikraštininkai turėtų reaguoti ramiau, nes „meksikiečiai kitaip nei daugelio civilizuotų šalių gyventojai žiūri į mirtį“. Iš olimpinių žaidynių buvo pašalinti pirmąją ir trečiąją vietas 200 metrų bėgimo distancijoje laimėję juodaodžiai amerikiečiai, nes ant apdovanojimų pakylos iškėlė sugniaužtus kumščius - protesto prieš rasinę nelygybę simbolį. 1972 m., Miunchenas. Palestiniečių kovotojai olimpiniame kaimelyje paėmė įkaitais 11 Izraelio delegacijos narių (4 trenerius, 5 sportininkus ir 2 teisėjus). Išlaisvinimo operacija buvo nesėkminga - žuvo visi teroristai ir jų belaisviai. 1980 m., Maskva. 65 šalys atsisakė siųsti savo oficialias delegacijas į Sovietų Sąjungą protestuodamos prieš karinę invaziją Afganistane. 1988 m., Seulas. Žaidynėse atsisakė dalyvauti Šiaurės Korėja, nes organizatoriai nesutiko jos teritorijoje surengti bent dalies žaidynių programos renginių. Kuba, Nikaragva ir Etiopija savo sportininkų neatsiuntė dėl solidarumo su Šiaurės Korėja. 2000 m., Sidnėjus. Žaidynėse nedalyvavo Afganistano sportininkai: šalyje įsigalėjęs Talibano režimas uždraudė sportą.
tags: #socio #olimpiniu #zaidyniu #didziausia #delegacija