Įvadas
Moterų futbolas Lietuvoje turi savitą istoriją, kupiną iššūkių ir atkaklaus siekio populiarinti šią sporto šaką. Nuo kuklių pradžių iki tarptautinių arenų, moterų futbolas Lietuvoje susiduria su įvairiais sunkumais, tačiau demonstruoja meilę ir atsidavimą šiam sportui. Šiame straipsnyje apžvelgsime moterų futbolo raidą Lietuvoje, pagrindinius etapus, pasiekimus ir problemas, su kuriomis susiduria žaidėjos bei klubai.
Moterų Futbolo Pradžia Ukmergėje
Moterų futbolas Lietuvoje pradėjo populiarėti XX amžiaus dešimtajame dešimtmetyje. Tuo metu Ukmergėje treneris Vytautas Tutlys subūrė pirmąją mergaičių grupę, kurią sudarė Vidiškių pagrindinės mokyklos moksleivės. Ši iniciatyva davė pradžią moterų futbolo vystymuisi ne tik Ukmergėje, bet ir visoje Lietuvoje. V. Tutlys prisimena, kad 1995 metais sukomplektavo pirmąją grupę iš 25 merginų. Ieškodami bendraminčių kaimyninėse šalyse, jie motyvavo savo merginas dalyvauti turnyruose ir stovyklose. 1998 metais, savivaldybė atidavė avarinės būklės sporto kompleksą jų reikmėms, o jie suremontavo ir pavertė jį vietos futbolo traukos centru.
Pirmieji Čempionatai ir Iššūkiai
Nuo 1994 m. Lietuvoje rengiami moterų futbolo čempionatai. 2000-ųjų pradžioje Lietuvos moterų futbolui iškilo didelių iššūkių, nes po 1998-1999 m. sezono iš čempionato pasitraukė dvi stipriausios komandos - Kauno „Politechnika-Sika“ ir Vilniaus „Kristina“. A lygoje liko tik 4 komandos, tad moterų futbolo egzistencijai iškilo didelis klausimas. Bendromis pastangomis su LFF vadovais ir moterų futbolo atstovais pavyko išlaikyti minimalų komandų skaičių keletą metų. Norint rengti moterų varžybas, reikėjo pasiekti pagrindinį dalyką - kas jose rungtyniaus?
Vilniaus "Žalgiris" Akademijos Įkūrimas
Asociacija Moterų futbolo akademija (MFA) „Žalgiris“ įkurta 2013 metais. Iniciatyva kilo pačioms futbolą žaidžiančioms merginoms, kurios nenorėjo atsisveikinti su mylima sporto šaka. Taip Vilniuje susikūrė komanda, kurią treniruoti ėmėsi patyręs specialistas Vytautas Jančiauskas. Jau savo debiutiniame sezone MFA „Žalgiris“ iškovojo bronzos medalius Lietuvos moterų futbolo čempionate.
Jaunimo komanda „Žalgiris B“ žaidžia šalies futbolo čempionato pirmajame divizione, kuriame prizininkų trejete yra kasmet nuo 2014-ųjų. „Žalgiris B“ pirmosios lygos nugalėtoju tapo 2017 ir 2019 metais, 2014 ir 2018 m. iškovoti sidabro, o 2015 ir 2016 m. Įvairių amžiaus grupių (WU10, WU12, WU14, WU15, WU16, WU17, WU18) komandos sėkmingai rungtyniauja savo amžiaus grupių nacionaliniuose čempionatuose. Žalgirietės 2019 m. merginų Elitinėje lygoje liko antrojoje vietoje, WU17 komanda laimėjo Lietuvos čempionatus 2015, 2018 ir 2019 m. WU16 komanda 2018 m. iškovojo Lietuvos čempionato sidabro medalius, WU15 grupės futbolininkės šalies čempionėmis tapo 2019 m., 2017 m. liko antrojoje, o 2016 m. Lietuvos salės futbolo čempionate MFA „Žalgiris“ žaidėjos 2018 ir 2020 metais tapo nugalėtojomis, Lietuvos vicečempionių titulai vilnietėms atiteko 2017 ir 2019 m.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Šiaulių "Gintra-Universitetas": Dominavimas ir Tarptautiniai Pasiekimai
Šiaulių moterų futbolo komanda „Gintra-Universitetas“ yra viena sėkmingiausių moterų futbolo komandų Lietuvoje. 2023 metais komanda pateikė staigmeną sporto pasauliui - moterų Čempionių lygos turnyre 5:4 baudinių serijoje įveikė Čekijos vicečempionę „Spartą“ ir pateko į aštuntfinalį. Niekas nesugeba pasipriešinti šiai komandai. Klubo prezidentas Gintaras Radavičius ir žolės riedulio treneris Vaidotas Vaičeliūnas - abu buvę futbolininkai. Jie nusprendė, kad moterų žolės riedulio komanda galėtų išmokti žaisti ir futbolą. Tais pačiais metais merginos tapo Lietuvos moterų futbolo čempionėmis.
2003 metais metais galutinai įkuriama komanda, kurios treneriu tapo Rimantas Viktoravičius. Tais pačiais metais komanda susigrąžino Lietuvos čempionės titulą. Prezidentas G.Radavičius teigia, kad Šiauliuose kuriamos futbolo tradicijos: „Dabar jau turime tikrą sporto gimnaziją, oficialiai veikiančią nuo rugsėjo. 16 mūsų mergaičių čia mokosi. Turime šešias dvyliktokes. Gimnazistės treniruojasi dukart per dieną. Kartais tokiu pat grafiku treniruojasi ir studentės, jei sutampa paskaitų grafikai.
Finansiniai Iššūkiai ir Žaidėjų Ateitis
Klubo įkūrėjas teigia, kad didžiausia Lietuvos futbolo bėda - finansinė: „Kol kas esame tarp geriausių 16 komandų. Galbūt mus pakvies į svarbius turnyrus, tačiau ar išgalėsime ten nuvykti? G.Radavičius mano, kad iki ketvirto kurso pabaigos sportininkę Šiauliuose dar įmanoma išlaikyti. O kas toliau? „Žmogus privalo įsidarbinti, nes kitaip nebus iš ko gyventi.
Futbolininkė paliko darbą užsienyje ir grįžo žaisti: „Niekas nevertė ir neįkalbinėjo. Ieškosiu darbo. Ką R.Imanalijeva veiks pasibaigus sezonui? „Ieškosiu darbo. Jei nepavyks įsitvirtinti Lietuvoje, gal vėl teks keliauti į užsienį. Žinoma, labiausiai norėčiau dirbti pagal specialybę - finansininke. Klubo prezidentas susirūpinęs ir dėl vartininkės Gretos Kaselytės: „Kaip jai rasti darbą… Komandos treneris R.Viktoravičius yra patenkintas komandos sudėtimi. Trenerio teigimu, komandos „smegenys“ šiuo metu yra daugelį metų komandoje žaidžianti legionierė Ana Alekperova: „Jos ir kai kurių žaidėjų mes nebevadiname legionierėmis.
Lyginamoji Analizė su Užsienio Šalimis
Čekijoje yra mažiausiai 112 moterų futbolo komandų. Futbolą žaidžia per 10 tūkst. moterų. Lietuvoje - gal tūkstantis. Prahos „Spartoje“ treniruojasi per 150 mergaičių. Šis palyginimas rodo, kad Lietuvoje moterų futbolas vis dar atsilieka nuo kitų Europos šalių.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Knyga apie Moterų Futbolo Istoriją
Išleista knyga tapo proga moterų futbolo bendruomenės nariams po daugelio metų susiburti ir vėl atgaivinti bendrus prisiminimus. Knygos autorius Aurimas Budraitis atskleidė apie pandemijos laikotarpiu kilusią idėją surinkti ryškiausių moterų futbolo asmenybių mintis ir parengti memuarinio pobūdžio knygą. Jos savitumą žymi autoriaus pasirinkimas moterų futbolo raidą ir iššūkius perteikti ne skaičiais ir statistika, o autentiškais pasakojimais. Proginiame renginyje dalyvavo autorius Aurimas Budraitis bei knygoje savo prisiminimais pasidalinę futbolo atstovai - buvusios ir esamos žaidėjos, teisėjos, treneriai, klubų vadovai.
Moterų Futbolo A Lyga 2013 m. Sezonas
Penktadienį startuos 2013 metų moterų futbolo A lygos sezonas. Šiemet Lietuvos čempionate varžysis šešios komandos. „Nuotaikos - geros. Beveik visos merginos sveikos. Buvo nedidelių traumų, bet operacijų neprireikė. Esame gerai pasiruošusios - daug treniravomės, sužaidėme nemažai kontrolinių rungtynių", - prieš artėjantį sezoną optimistiškai nusiteikęs „Gintros-Universiteto" vyriausiasis treneris R. Jo teigimu, Šiaulių ekipa išlaikė pagrindines futbolininkes - komandos nepaliko nė viena žaidėja. Prie čempionių branduolio prisijungė ir Lietuvos rinktinės futbolininkė Tatjana Veržbickaja. Buvusi šalies U-17 ir U-19 rinktinių saugė atvyko iš Ukmergės „TexTilitės".
Pasak „Gintros-Universiteto" ir Lietuvos rinktinės vyriausiojo trenerio R. „Gintros-Universiteto" futbolininkės Lietuvos čempionėmis tapo aštuonerius metus iš eilės. Iš viso R. Viktoravičiaus komanda aukso medalius nuo 2003 metų iškovojo devynis kartus. Dusyk šiaulietės čempionėmis tapo iki R. „Tikslas vienas - apginti titulą, - kalbėjo R. Viktoravičius. - Pasipriešinimas visada būna. Rezultatai rodo, kad nėra lengva. „Minimalus šio sezono tikslas - antroji vieta. Labai norėtume įkąsti Šiaulių komandai ir tapti čempionėmis. Tiesa, „Gintros-Universiteto" komanda - stipresnė. Kai kurios Šiaulių merginos treniruojasi kaip profesionalės - net du kartus per dieną. Mes stengiamės susirinkti penkis kartus per savaitę", - tvirtino I. „FM-Žara" praėjusiame sezone šiaulietėms, laimėjusioms visas 12 čempionato rungtynių, neįkando. Pasak I. Siliūnienės, nors „Gintra-Universitetas" - stipriausia lygos komanda, su ja kaunietėms žaisti sekdavosi geriausiai. Rungtyniauti su silpnesnėmis varžovėmis sunkiau.
Trenerė iškart užbėga įvykiams už akių - sėkmingai pasirodyti nebus lengva. Maža to, aštuonios Kauno komandos žaidėjos - dvyliktokės. Kol kas neaišku, kur jos pasuks, baigusios mokslus. Pagrindinė komandos vartininkė Monika Piesliakaitė svajoja apie studijas užsienyje. Dar sezono pradžioje ketinama išbandyti naują vartų sargę - 17-metę Iloną Birgelaitę. Į rikiuotę grįžo ir Lietuvos rinktinei atstovavo, o dabar „FM-Žaroje" žais Kamilė Vaičiulaitytė. Ji visą praėjusį sezoną praleido dėl kryžminių raiščių traumos. Tiesa, ir 18-metė saugė šiemet gali pasirinkti studijas ne Kaune. „Studijos - gyvenimas, o futbolas - hobis. Rudenį komanda gali kaip reikiant pasikeisti", - neslėpė I.
Praėjusiame sezone sėkmė labiausiai nusisuko nuo „TexTilitės", kuri iškovojo 27 taškus - tiek pat, kiek „FM-Žara". Ukmergiškės ir kaunietės pasidalijo po įtikinamą pergalę 3:0. Pasak Ukmergės komandos vadovo Vytauto Tutlio, sunku bus ir šiame sezone. Bene didžiausia netektis - T. Veržbickajos išvykimas į Šiaulių klubą. Į Vilniaus „Žalgirį" persikėlė Kotryna Kulbytė. Pirmagimių laukiasi Indrė Vitkauskienė ir Karolina Vrubliauskaitė. Akvilė Morkūnaitė persikėlė gyventi į Kėdainius ir futbolo nebežaidžia. „Šiemet nelauktai vyks kartų kaita. Per dvejus metus surinksime praktiškai naują komandą. Esu tokios nuomonės, kad greičiau krisi, greičiau atsikelsi, - sakė V. Tutlys. Jam teks verstis jaunomis žaidėjomis. Daug tikimasi iš Lolitos Žižytės, Ingridos Nekrašaitės, Irinos Kvasnickaitės, Sandros Šimkūnaitės, Rugilės Adamavičiūtės ir Indrės Apkevičiūtės. Pasak V. Tutlio, Akmenės ir Ukmergės komandoms kuo toliau, tuo sunkiau išlaikyti futbolininkes. Treneris džiaugėsi, kad Lietuvoje yra puikias tradicijas turintis Šiaulių moterų futbolo centras.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
Praėjusiame sezone ketvirtąją vietą iškovojo ir vadinamuosius medinius medalius užsikabino „Žalgiris". Šiemet Vilniaus moterų futbolo akademija „Žalgiris" į kovą stos vedama naujo trenerio - puikiai Lietuvoje žinomo specialisto Vytauto Jančiausko. „Vytautas komandą treniruoja nuo spalio. V. Jančiauskas ir toliau vadovaus I lygoje rungtyniaujančios vyrų futbolo komandos „Trakai" žaidimui. Pasak S. S. Stravinsko nuomone, „Žalgirio" komanda šiemet sustiprėjo. Ekipoje didelė konkurencija, o lyderių našta planuojama nacionalinės rinktinės kandidatėms - Irinai Pozdejevai, Dianai Mitrofanovai, Ievai Ilgevičiūtei, K. D. Mitrofanova rugsėjį planuoja išvykti rungtyniauti į Ispaniją. G. Stravinskaitė turi pasiūlymą iš Norvegijos „Brann". „Žalgirio" komandos sudėtyje - ir Lietuvos U-19 rinktinės narė Ieva Vaitkunskaitė. Penkios merginos atstovauja šalies U-17 komandą - Laura Ruzgutė, Estera Ševel, Jovita Banevičiūtė, Eva Šelepen, Vaida Aliukonytė, Liucija Vaitukaitytė. Pasak S. Stravinsko, apie L. Vaitukaitytę netrukus kalbės visa Lietuva. Šiemet moterų futbolo A lygoje taip pat žais Vilniaus „Kreontas" ir Naujosios Akmenės „Akmenė". 2013 metų čempionate nestartuos Tauragės komanda.
Trenerio Vytauto Tutlio Prisiminimai
„Manau, kad man gyvenime labai pasisekė, nes jo metu sutikau daug gerų žmonių, kurie labai man padėjo tiek jaunystėje, tiek studijų metu, tiek atvykus į Ukmergę, tiek dirbant Lietuvos futbolo federacijoje. Kybartuose man teko lankyti futbolo užsiėmimus pas mokytoją Vytautą Miknevičių ir „Sveikatos“ trenerį Vytautą Kochanauską. V. Ukmergėje, kurioje gyvenu nuo 1976 metų, treniravau keletą berniukų grupių ir labai mėgau savo darbą, kaip trenerio ir sporto centro vadovo. Tuo metu moterų futbolas Lietuvoje nebuvo garsus. Sulaukiau skambučio iš Telšių trenerio Mindaugo Sabeckio, su kuriuo pasikalbėjome ir iš jo sulaukiau prašymo sukurti Ukmergėje mergaičių grupę. Radome galimybę šią grupę atidaryti Šventupėje, kurią sudarė Vidiškių pagrindinės mokyklos moksleivės. Pirmąją grupę sukomplektavau 1995 metais iš 25 merginų“, - mintimis dalinosi V.
„Ukmergėje iš vienos mergaičių grupės perspektyvoje išsivystė 7. Ieškojome bendraminčių kaimyninėse šalyse ir šie ryšiai, turnyrai padėjo sumotyvuoti mūsų merginas. 1998 metais avarinės būklės sporto kompleksą savivaldybė atidavė mūsų reikmėms ir šią vietą Šventupėje suremontavome bei pavertėme vietos futbolo traukos centru, įrengėme aikštę. Joje rengėme įvairius turnyrus, stovyklas. Mūsų pastangas įvertino ir padėjo tuomet KKSD direktoriumi dirbęs Rimas Kurtinaitis bei rajono savivaldybės atstovai. Tuo pat metu, 10-ame dešimtmetyje Kaune buvo viena geriausių moterų futbolo komandų, kurią treniravo Romualdas Lavrinavičius ir Kęstutis Birieta. Tos moterys turėjo didelį palaikymą iš savo vyrų, o jos sąžiningai kėlė savo meistriškumą ir pasiekė gerų rezultatų. Su Ukmergės mergaičių komanda išvykus į tarptautinį turnyrą Švedijoje, Heleviko mieste, pamatėme ten žaidžiančias mergaites su berniukais komandoje, kas mums padarė didelį įspūdį ir pavyzdį. Teko įdėti daug pastangų, įtikinėti dėl naujovių, bet gyvenimas parodė savo. 2003 metais Šventupėje surengėme pirmą Lietuvoje mišrių komandų futbolo turnyrą.
„2000-ųjų pradžios laikotarpis buvo blogi metai Lietuvos moterų futbolui, kadangi po 1998-1999 m. sezono pasitraukė iš čempionato dvi stipriausios komandos - Kauno „Politechnika-Sika“ ir Vilniaus „Kristina“, A lygoje liko tik 4 komandos, tad moterų futbolo egzistencijai iškilo didelis klausimas. Bendrų pastangų su LFF vadovų ir moterų futbolo atstovų dėka išlaikėme minimalų komandų skaičių keletą metų. Norint rengti moterų varžybas, mums reikėjo pasiekti pagrindinį dalyką - kas jose rungtyniaus? Su tuometės LMFA prezidentės, profesorės Kazimiros Prunskienės pagalba mus pasisekė pasiekti dalį tikslų: per nedidelį laiko tarpą didžiųjų miestų ir rajono centrų futbolo mokyklose atidaryti mergaičių skyrius, kurių buvo apie 20. Susilpnėjus Kauno ir Vilniaus futbolo lygiui, teko man ne kartą vykti į Šiaulius ir prikalbinti čempionate startuoti Šiaulių „Gintros“ klubą. Matydama, kad moterų futbolas gali turėti didelę perspektyvą „Gintra“ pasirašė sutartį su Šiaulių universitetu.
„Kalbant apie Kaselių šeimą iš Šventupės, galiu pasidžiaugti, kad Greta, Lina ir Emilija ir du broliukai išaugę pasiekė profesinių laimėjimų futbole. Lina šiuo metu tvarkingai dirba trenere Klaipėdoje, Emilija mokosi, o Greta ne kartą buvo tapusi geriausia Lietuvos vartininke ir tikiu, kad ji Šiauliuose irgi tęs trenerės darbą. Iš Dainavos kaimo mūsų komandą buvo papildžiusios 4 seserys Toropovaitės, kurios išties talentingos. Jų buvo sunkesnis kelias į treniruotes, tad padėdavome su transportu ir džiugu, kad trys - Gabija, Ligita ir Livija - pasirinko tęsti futbolininkių kelią. Vykdome taip pat tradicinį LMFA Kalėdinį šeimų futbolo turnyrą, kuris suburia šeimas iš skirtingų miestų ir net valstybių. Šiomis varžybomis puoselėjamas bendravimas tarp šeimų, būtina, kad moterys žaistų komandose. Į turnyrą atvyko ir šeimos, turinčios garsių futbolo atstovų, pavyzdžiui, Liuciją Vaitukaitytę, Ovidijų Verbicką, Tautvydą ir Tadą Eliošius. Turime ir fenomenalių šeimų, kurios nuosekliai dalyvauja nuo pat pirmojo turnyro 2003 metais. Tikiuosi, kad tradicijos ir ateityje bus puoselėjamos“, - vylėsi V.
Iššūkiai ir Ateities Perspektyvos
Nepaisant pasiekimų, moterų futbolas Lietuvoje susiduria su nemažais iššūkiais. Finansavimas, infrastruktūra ir visuomenės požiūris vis dar riboja šios sporto šakos plėtrą. Tačiau atkaklios žaidėjos, treneriai ir entuziastai tiki, kad moterų futbolas Lietuvoje turi didelį potencialą. Svarbu toliau investuoti į jaunimo ugdymą, gerinti sąlygas žaidėjoms ir populiarinti moterų futbolą visuomenėje. Tik tokiu būdu galima užtikrinti, kad moterų futbolas Lietuvoje klestėtų ir pasiektų naujų aukštumų.
Futbolas
fùtbolas (angl. football < foot - pėda + ball - kamuolys), sportinis žaidimas, kurio dalyviai kojomis arba galva smūgiuoja kamuolį, stengdamiesi įmušti jį į varžovų vartus. Futbolą žaidžia 2 komandos po 11 žaidėjų…
Spart sporto klubas Gabijos gatvėje
Jau ne kartą už akių užkliuvo kvietimas dalyvauti atviroje treniruotėje su Sergej Maslobojev. Na, aš nelabai domiuosi kovos menais, tačiau šią pavardę teko išgirsti ne kartą. O kodėl nepabandžius? Ne tik pasižiūrėti, kas tie kovos menai ir su kuo jie „valgomi“, bet ir visą vibe‘ą gauti iš čempiono. Taip aš vieną vakarą išsiruošiau į Gabijos gatvėje įsikūrusį sporto klubą. Iš ties eiti buvo nedrąsu. Vasarą šiek tiek paleidau vadeles ir „pause“ paspaudžiau savo sportams, nes per dieną privaikštau itin daug dirbdama. Negana to, jau ne kartą kvaršinau galvą, kad man sunkiai sekasi judėti ir vienu metu dirbti tiek su rankomis, tiek su kojomis. Primenu labiau tą vėjyje besiplaikstantį žmogeliuką, kuris promo reikalams naudojamas.
Realiai nemėgstu būti pirmose eilėse, na, nebent tai yra kokia paskaitai, nes turiu savo taktika dėl to, bet šioje treniruotėje pabandžius nueiti į galą, sulaukėme kvietimo į priekį, kad yra vietos. OK. Pirma eilė. Vos kelios moterys, o tiksliau viso tik trys, o paskui - vien vyriokai. Pradedame apšilimą. Nepadeda tai, kad lauke ir vėl kepina, todėl salėje irgi ne šaldytuvas. Po kelių minučių jau visa suplukusi esu. Mokinamės pagrindinių judesių, bandome judėti, dirbti su kojomis ir rankomis. Dirbame porose: mano oponentė - kita moteris, kuri užsuko, nes pažįsta Sergejų ar kažkas tokio. Mūsų pora daugiau kikena nei dirba, nes mums neišeina, atrodome kaip besimušančios merginos. Na, jūs suprantate apie ką aš: labai jau moteriškai mes ten smūgiuojame.
Po pusvalandžio apšilimo - trumpa pertrauka atgauti kvapą. Toliau laukia jau daugiau kontakto su partnere poroje, darome daugiau judesių, bandome įvairius derinius, kuriuos parodė treneris. Turiu pripažint, kad striksėti vietoje yra gan sudėtinga ir reikalauja daug pastangų. Negana to, pagauna ir šioks toks azartas, nes pagauni ritmą: su ranka, su koja, vėl su ranka. Treniruotė trunka daugiau nei valandą. Įdomu tai, kad pabaigoje laukia atsipalaidavimas t.y. meditacija. Atsiguli, atsipalaiduoji ir klausaisi, ką kalba treneris. Po dešimties minučių vyksta pokalbis su čempionu, nes visiems įdomu, kas ir kaip, kaip atrodo jo dienotvarkė, ar visada treniruojasi ir panašiai.
Labiausiai man užkliuvo kelios pasakytos mintys. Pasirodo, kad mūsų pusantros valandos treniruotė - tik apšilimas, kuomet Sergejus ruošiasi kokioms nors kovoms. Įdomu tai, kad kovo menų čempionas - ne profesija, kad jis kaip ir kiti dirba kasdieninį darbą. Taip pat paliko įspūdį tai, kad skiria daug laiko labdarai, važiuoja į įvairias įstaigas, veda seminarus, dalijasi savo patirtimi ir panašiai. Iš tikro ne tik teko pasportuoti ir išbandyti, bet ir šiek tiek pakeisti galbūt požiūrį į žiniasklaidoje sudaromą stereotipą apie kovotojus.
Kiek kainuoja tokia treniruotė? Viso labo vos šešis eurus. Negana to, po jos visi yra kviečiami prisijungti prie sporto klubo narių, nes norima kurti ir burti bendruomenę žmonių, kuriuos vienytų ne tik sportas, bet ir tos pačios vertybės, o uždarius sporto salės duris bendravimas nenutrūktų. Ar verta pabandyti? Tikrai taip.