Sportas yra neatsiejama sveiko gyvenimo būdo dalis, turinti didžiulę įtaką tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai. Reguliarus fizinis aktyvumas suteikia daugybę privalumų, pradedant stipria širdimi ir baigiant geresne nuotaika. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime sporto naudą organizmui, aptarsime jo poveikį įvairioms kūno sistemoms ir pateiksime praktinių patarimų, kaip įtraukti sportą į savo kasdienybę.
Imuninės sistemos stiprinimas
Sportas padeda stiprinti imuninę sistemą. Reguliari fizinė veikla, tokia kaip greitas vaikščiojimas su šiaurietiškomis lazdomis, bėgiojimas, plaukiojimas baseine, sunkumų kilnojimas ir įvairūs kiti jėgos bei ištvermės pratimai, teigiamai veikia imuninę sistemą. Dar geriau, kai sportuojame gryname ore, nesvarbu, kokios oro sąlygos. Tokiu būdu organizmas skatinamas prisitaikyti prie pačių įvairiausių oro sąlygų, rečiau sergama ūminėmis infekcinėmis ligomis ir gerinamos adaptacinės savybės.
Miego kokybės gerinimas
Sportas padeda pagerinti miego kokybę. Moksliniai tyrimai rodo, kad reguliariai sportuojantys žmonės užmiega greičiau ir lengviau, o jų miegas yra gilesnis ir kokybiškesnis. Pažiūrėkite į vaikus - jei tą dieną jie nemažai laiko praleido lauke, jų miegas, tikėtina, bus daug geresnis nei tomis dienomis, kai vaikai lauke nebuvo. Taigi, jei turite miego problemų, pasvarstykite, ar kasdien judate pakankamai. Tikėtina, kad sportas padės išspręsti miego problemas ir ne tik greičiau panirsite į miego karalystę, bet ir giliau miegosite, o tai reiškia, kad kokybiškiau pailsėsite. Kokybiškiau pailsėję kitą dieną jausitės energingesni. Taigi, sportuoti tikrai verta!
Nuotaikos gerinimas ir streso mažinimas
Sportas padeda pagerinti nuotaiką. Fizinio aktyvumo metu išsiskiria laimės hormonai ir tuo pačiu sumažėja streso hormonų koncentracija organizme. Reguliariai sportuojantys žmonės statistiškai reikšmingai sumažina tokių sutrikimų kaip generalizuotas nerimo sutrikimas, depresija ir kitų psichinių sutrikimų išsivystymo riziką. Dažnai sportuojantys žmonės jaučia mažiau pykčio, liūdesio ir streso. Taigi, sportas - tarsi priešnuodis neigiamoms emocijoms ir dėl to išsivystantiems sveikatos sutrikimams.
Protinių procesų aktyvinimas ir neurodegeneracinių ligų prevencija
Sportas padeda suaktyvinti protinius procesus. Viena treniruotė maždaug dvigubai pagerina smegenų aprūpinimą krauju, deguonimi ir maistinėmis medžiagomis, o tai, savo ruožtu, gerina protinę veiklą, pavyzdžiui, tampa lengviau mokytis, įsiminti informaciją, kurti tekstus ir pan. Moksliniai tyrimai rodo, kad reguliarus sportas mažina neurodegeneracinių ligų išsivystymo riziką, vadinasi, ženkliai sumažėja tokių sveikatos sutrikimų kaip senatvinė silpnaprotystė arba Alzheimerio liga, išsivystymo senatvėje rizika.
Taip pat skaitykite: Sportas vaikams: nauda ir patarimai
Laimingumo jausmo didinimas
Sportas didina laimingumo jausmą. Daugiau judantys žmonės yra ne tik energingesni ir laimingesni, bet ir džiaugiasi kur kas stipresne fizine bei emocine sveikata. Gera forma, geri sveikatos rodikliai ir gera nuotaika padeda nuoširdžiau džiaugtis gyvenimu. Taigi, būti aktyviam tikrai apsimoka!
Sporto klubai - svajonių išsipildymo oazė
Sporto klubai yra puiki vieta pradėti savo sporto kelionę. Čia žmogus pasineria į visišką savęs tobulėjimo procesą, o tai padaryti šiuo metu yra dar paprasčiau, nes daugelis Lietuvoje veikiančių sporto klubų dirba visą parą. Sporto klube visi turi asmeninių tikslų: vieni mažesnių, kiti didesnių. Bet visi jie turi vieną bendrą bruožą: čia tikslai siekiami atkakliai ir galiausiai pergalingai pasiekiami!
Patarimai pradedantiesiems sporto klube:
- Apšilimas ir atvėsimas: Prieš kiekvieną treniruotę atlikite tempimo pratimus, kad paruoštumėte raumenis krūviui, o po treniruotės - atvėsimo pratimus, kad sumažintumėte raumenų įtampą.
- Tinkama technika: Dažniausiai pasitaikanti klaida, kurią daro naujokai - per didelis entuziazmas. Atliekama daug pratimų įvairiais treniruokliais, kad tik niekas nebūtų praleista. Tačiau tai veda prie nuovargio ir kitų treniruočių atsisakymo. Geriau neskubėti. Idealu būtų kreiptis į profesionalą - sertifikuotą trenerį, kuris sudarys individualią treniruočių programą ir padės sudėlioti mitybos planą.
- Individuali treniruočių programa: Kreipkitės į profesionalų trenerį, kuris padės sudaryti individualią treniruočių programą, atsižvelgiant į jūsų fizines galimybes ir tikslus.
- Mitybos planas: Laikykitės mitybos plano, sudaryto po mitybos specialisto konsultacijos, atsižvelgiant į individualius mitybos poreikius ir siektinus tikslus.
- Poilsis: Poilsis yra ne ką mažiau svarbus nei treniruotės. Tad bent dvi dienas per savaitę skirkite tik jam. Idealu būtų, jei pasirinktumėte malonų pasivaikščiojimą miške ar pasivažinėjimą dviračiu.
- Apgalvokite: Daugelis žmonių ieško pasiteisinimų, kodėl neina į treniruotę. Pasiruoškite aprangą, higienos priemones bei rankšluostį iš vakaro.
- Stebėkite progresą: Matuokite savo apimtis, pasisverkite.
- Ritmas: Svarbiausia, kad sportas taptų Jūsų kasdienybės dalis. Tuomet net nekils toks klausimas, ar eiti į treniruotę, ar ne.
- Sportas - tikras džiaugsmas: Jis gali padėti pabėgti nuo rutinos, išvengti depresijos ir liūdnų minčių.
Jėgos treniruotės: ne tik kultūristams
Jėgos treniruotės seniai nebėra tik kultūristų reikalas. Tai viena iš svarbiausių fizinio aktyvumo formų, kuri stiprina ne tik kūną, bet ir protą.
- Kasdienis gyvenimas: Jėgos treniruotės neapsiriboja vien sporto sale - jų poveikį jauti kiekviename žingsnyje. Kai kūnas tampa stipresnis, lengviau pakelti pirkinių krepšius, ne taip vargina laiptai, mažiau skauda nugarą dirbant sėdimą darbą. Net laikysena pagerėja.
- Kaulų stiprinimas: Jėgos treniruotės sukuria natūralų stresą kaulams, kuris skatina juos stiprėti. Tai labai svarbu siekiant išvengti osteoporozės, ypač vyresniame amžiuje. Be to, stiprinant aplink sąnarius esančius raumenis, sumažėja sąnarių apkrova, kas gali padėti malšinti ar išvengti lėtinių skausmų, pvz., keliuose ar nugaroje.
- Medžiagų apykaita: Daug žmonių stengiasi „sudeginti” kalorijas bėgdami ar važiuodami dviračiu, tačiau pamiršta, kad raumenys yra tikras medžiagų apykaitos variklis. Net kai ilsiesi, tavo raumenys sunaudoja daugiau energijos nei riebalinis audinys. Reguliarios jėgos treniruotės padidina raumenų masę, o tai reiškia, kad tavo organizmas nuolat dirba efektyviau - net miegant.
- Psichologinė būsena: Fizinė jėga labai glaudžiai susijusi su psichologine būsena. Kiekviena treniruotė skatina endorfinų gamybą - tai natūralūs hormonai, kurie mažina stresą, nerimą, depresijos simptomus. Be to, progresas sporte stiprina pasitikėjimą savimi: matai, kad gali pakelti daugiau, ištverti ilgiau - o tai persikelia ir į kasdienybę.
- Ligos prevencija: Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie reguliariai atlieka jėgos treniruotes, turi mažesnę širdies ir kraujagyslių ligų, 2 tipo diabeto, metabolinio sindromo ir net kai kurių vėžio formų riziką. Be to, tai padeda išlaikyti nepriklausomybę senstant - žmogus ilgiau išlieka savarankiškas, energingas, socialiai aktyvus.
Nesvarbu, ar pradedi nuo savo kūno svorio, ar jau keli štangą - kiekvienas žingsnis jėgos treniruočių kelyje prisideda prie geresnio tavo gyvenimo.
Kaip sportuoti efektyviai ir išnaudoti savo kūno potencialą?
Nors vis daugiau žmonių susimąsto, kaip į savo užimtą dienotvarkę galėtų įtraukti daugiau fizinio aktyvumo, dalis skaudžiai nusivilia - treniruotės neduoda laukto rezultato, deginamos kalorijos, o riebalai netirpsta.
Taip pat skaitykite: Vaikų sportas ir sveikatos patikrinimas
- Tyrimas „su kauke“ (VO2max testas): Šis tyrimas leidžia nustatyti maksimalų deguonies suvartojimą, ventiliacinius slenksčius, kurie rodo biocheminių procesų dinamiką, laktato koncentracijos kismų įtaką kvėpavimui, krūvio toleravimui.
- Individualus krūvio dozavimas: Optimalų krūvio dozavimą kiekvienam žmogui galima parinkti pagal įvairius fiziologinius parametrus, net kūno pojūčius.
Kaip atliekamas VO2max tyrimas?
Atskiro specialaus pasiruošimo šiam tyrimui nereikia, vis dėlto, kuo geresnis pasiruošimas, tuo geresni ir rezultatai. Tad turint sportinę aprangą belieka atvykti į Medicinos diagnostikos ir gydymo centrą (prieš tyrimą geriau nevalgyti bent 3 valandas) ir atlikti maksimalių pastangų testą. Testas atliekamas ant bėgimo takelio arba su veloergometru (dviračio). Nepriklausomai nuo pasirinktos veiklos (lipimo į kalną, bėgimo ar važiavimo dviračiu), krūvis nuo lengvo palaipsniui didinamas, kol tiriamajam tampa per sunku išlaikyti intensyvumą ir jis / ji nutraukia testą. Dėl galimų skirtingų protokolų testas gali užtrukti apie 15-30 minučių. Po jo vertinama, kaip atsistato elektrokardiogramos rodikliai, kraujospūdis. Testui pasibaigus, aptariame, kokius parametrus žmogui reikėtų akcentuoti per treniruotes. Taip pat aptariame, kokio dažnio, trukmės ir intensyvumo turėtų būti fizinis krūvis. Kitaip tariant, suformuojamas savotiškas krūvio receptas, kurio belieka laikytis.
Fizinis aktyvumas ir psichikos sveikata
Sportas gali palengvinti išgyventi ne vieną sunkią dvasinę būseną. Fizinis aktyvumas iš esmės leidžia padėti nusiraminti. Tada jau ramesne galva ir tie sprendimai kitokie būna. Pasak ekspertės, nuraminti sportas žmogų gali ir tuomet, kai dėl vienos ar kitos priežasties jaučiamas stresas. Pavyzdžiui, tai ypač būdinga mokiniams ar studentams prieš egzaminus. Kai yra didesnis stresas, kai žmogus susinervinęs, įsitempęs, jam nebeišeina įsiminti, išmokti naujų dalykų. Fizinis aktyvumas padeda nusiraminti, tą nerimą išmesti, išbėgioti, iššokti, išplaukti, išboksuoti. Psichiatrės-psichoterapeutės teigimu, taip yra dėl to, nes sportuojant širdis pradeda dirbti intensyviau ir kraujotaka smegenyse suaktyvėja. Yra tyrimų, kad žmonės, kurie prieš testą turėjo vidutinio intensyvumo fizinę veiklą, testą išlaikė geriau. Įvairios fizinės veiklos, pabrėžia specialistė, gali padėti net depresija sergančiam žmogui. Sunkios depresijos žmogui pasakyti „klausyk, tu išeik, prasibėk“ būtų neadekvatu, bet žmonėms su lengvos depresijos simptomais, su vidutinės depresijos būsenomis, kuriems fizinė veikla nekelia aversijos, tai tikrai yra būdas [padėti sau]. Depresiški žmonės dažniausiai yra linkę nuvertinti, atakuoti save: aš nei šioks, nei toks, aš netinkamas, nesugebu, negaliu ir panašiai. Sportuoti - tas pats, kas pasikloti lovą. Tu tiesiog kažką per dieną padarai: tu apsiauni, užsiriši batus ir išeini. Jeigu tu tą pajėgi nebūtinai kiekvieną dieną, bet kas kažkelintą dieną daryti reguliariai, tai jau yra ženklas, kad tu kažką gali.
Nors pati R. Viliūnienė mėgsta ilgų distancijų bėgimus, tokios fizinės veiklos kaip vienintelės veiksmingos ji savo pacientams tikrai nesiūlo. Tai gali būti ir plaukimas, ir šokis, bet kokios veiklos, tai, kas žmogui teikia džiaugsmo. Jeigu pasiskaitė žmogus ir galvoja „tai ir man reikia bėgti“, kodėl? Jeigu žmogui tai kelia visišką aversiją, kam jį įkalbinėti bėgti? Tegu daro tai, kas jam patinka.
Sporto nauda fizinei sveikatai
Sportas yra ne tik būdas formuoti kūną, bet ir puikus būdas rūpintis visapusiška sveikata. Aktyvus gyvenimo būdas neabejotinai gerina gyvenimo kokybę, nes reguliari fizinė veikla suteikia daugybę privalumų, pradedant fizine sveikata ir baigiant emocine gerove.
Širdies ir kraujagyslių sistemos stiprinimas
Viena didžiausių sporto naudų yra širdies sveikatos stiprinimas. Reguliarios treniruotės, pvz., bėgimas, plaukimas ar dviračių sportas, gerina širdies ir kraujagyslių sistemą. Sportuojant širdis dirba efektyviau, sumažėja cholesterolio kiekis kraujyje, taip pat sumažėja kraujospūdis. Fizinis aktyvumas sukelia aerobines adaptacijas, kurios padidina kraujo tekėjimą per širdį.
Taip pat skaitykite: Mitybos ir sporto svarba
Kūno svorio kontrolė
Sportas yra vienas iš efektyviausių būdų kontroliuoti kūno svorį. Fizinis aktyvumas padeda deginti kalorijas, o didesnis raumenų kiekis skatina medžiagų apykaitą netgi ramybės būsenoje.
Raumenų ir kaulų stiprinimas
Reguliarios jėgos treniruotės ir svorio nešimo pratimai, pvz., svorių kilnojimas ar pilatesas, stiprina raumenis ir kaulus. Tai ypač svarbu senstant, nes padeda išvengti osteoporozės ir raumenų nykimo. Tuo pačiu metu krūvis stiprina kaulus - jie prisitaiko prie spaudimo, didėja jų tankis ir atsparumas lūžiams.
Energijos lygio didinimas
Nors gali atrodyti, kad sportas eikvoja energiją, iš tikrųjų jis ją padidina. Reguliarūs fiziniai pratimai gerina kraujo apytaką, aprūpina ląsteles deguonimi, todėl kūnas tampa energingesnis ir pajėgesnis atlikti kasdienius darbus.
Miego kokybės gerinimas
Sportas taip pat gali padėti pagerinti miego kokybę. Aktyvus gyvenimo būdas padeda reguliuoti miego ciklą ir sumažina nemigos riziką.
Ilgesnė gyvenimo trukmė
Ilgalaikiai tyrimai rodo, kad reguliari fizinė veikla yra susijusi su ilgesne gyvenimo trukme. Sportas padeda išvengti daugelio lėtinių ligų, tokių kaip diabetas, aukštas kraujospūdis, širdies ir kraujagyslių ligos. Sportas didina molekulių, saugančių telomeras - chromosomų dalis, kurios trumpėja senstant.
Imuniteto stiprinimas
Reguliarus fizinis aktyvumas padeda stiprinti ir mūsų imuninę sistemą, kuri yra atsakinga už organizmo apsaugą. Fiziniai pratimai reikšmingai padidina baltųjų kraujo kūnelių kiekį, o su prakaitu, kuris išsiskiria sportuojant, iš organizmo pašalinami toksinai. Padidėjusi kūno temperatūra mažina bakterijų dauginimosi tikimybę. Su prakaitu pašalinami toksinai, o padidėjusi kūno temperatūra slopina bakterijų dauginimąsi.
Socialinis ryšys
Daugelis sporto šakų, pvz., komandiniai sportai ar grupinės treniruotės, suteikia galimybę bendrauti su kitais žmonėmis. Tai skatina socialinį ryšį, kuris taip pat yra svarbus emocinės sveikatos aspektas.
Sportas vakare: mitai ir realybė
Sportas ir aktyvus laisvalaikis yra svarbūs bet kuriame gyvenimo etape. Tačiau ką daryti, jei po intensyvios darbo dienos laiko sportui lieka tik visai vakare? Ar sportas vakare nesujaukia ramaus miego, dėl ko kyla miego problemos? O gal priešingai - nuvargę sporto salėje miegame geriau?
Jei jus kamuoja miego problemos ar nemiga, gali būti, kad jau girdėjote patarimą, nesportuoti prieš miegą. Išties yra logikos, kodėl intensyvus sportas gali trukdyti užmigti. Ruošdamasis miegui, organizmas natūraliai mažina mūsų kūno temperatūrą. Visgi vieno akivaizdaus atsakymo, kada geriausia sportuoti, tikrai nėra, todėl reikėtų atsižvelgti į tai kaip jaučiatės ir kada sportuoti norite jūs pats. Miego kokybei įtakos turi ir daugiau įvairių veiksnių, tokių kaip tinkama miego aplinka, reguliarumas (t. y. ėjimas miegoti tuo pačiu metu), hormono melatonino išsiskyrimas ir t. t.
Sporto nauda skirtingoms kūno sistemoms
- Širdies ir kraujagyslių sistema: Sportas stiprina širdį, gerina kraujotaką, mažina cholesterolio kiekį kraujyje ir kraujospūdį.
- Raumenys ir kaulai: Sportas stiprina raumenis ir kaulus, didina jų tankį ir atsparumą lūžiams.
- Medžiagų apykaita: Sportas gerina medžiagų apykaitą, padeda kontroliuoti svorį ir didina ląstelių jautrumą insulinui.
- Smegenys: Sportas gerina smegenų aprūpinimą krauju ir deguonimi, aktyvina protinius procesus ir mažina neurodegeneracinių ligų riziką.
- Hormonų sistema: Sportas reguliuoja hormonų išsiskyrimą, didina endorfinų kiekį ir mažina streso hormonų koncentraciją.
- Imuninė sistema: Sportas stiprina imuninę sistemą, didina baltųjų kraujo kūnelių kiekį ir padeda pašalinti toksinus iš organizmo.
Mityba ir papildai sportuojantiems
Norint pasiekti geriausių rezultatų tiek raumenų auginime, tiek energijos palaikyme, svarbu pasirūpinti tinkama hidratacija ir mikroelementų balansu. Intensyvaus fizinio krūvio metu organizmas netenka skysčių ir elektrolitų, o tai tiesiogiai mažina ištvermę, koncentraciją ir raumenų jėgą. Todėl sportuojantiems rekomenduojama papildyti mitybą izotoniniais produktais ir elektrolitais. Tokie papildai kaip Olimp Iso Plus Powder 700g, Optimum Nutrition Electrolyte 264g (Lemon) ar Applied Nutrition Creatine + Hydration 360g padeda atkurti vandens ir mineralų pusiausvyrą, tuo pačiu palaikant raumenų funkciją ir energijos gamybą. Papildai su elektrolitais yra ypač naudingi kartu su raumenų auginimui skirtais papildais, nes jie pagerina maistinių medžiagų pasisavinimą ir sumažina nuovargį. Tie, kurie siekia ilgalaikės ištvermės ar treniruojasi karštesnėmis sąlygomis, taip pat gali pasinaudoti energijos palaikymui skirtais papildais - pavyzdžiui, B grupės vitaminai, adaptogeninės žolelės ar kofermentas Q10 palaiko natūralią organizmo energijos gamybą ir mažina streso poveikį.
Sporto poveikis emocinei pusiausvyrai
Sportuojant padidėja endorfinų, serotonino, dopamino ir norepinefrino kiekis. Pirmieji pokyčiai juntami po kelių treniruočių - pagerėja nuotaika ir miegas.
Kaip pradėti sportuoti?
Geriausia pradėti nuo aerobinių pratimų - ėjimo, bėgimo, plaukimo ar važiavimo dviračiu.
Sporto nauda kasdieniame gyvenime
Sportas turi labai didelį poveikį mūsų kasdieniam gyvenimui ir sveikatos būklei. Pagrindinė sporto nauda yra ta, kad jis suteikia unikalią galimybę turėti sveiką kūną, jau nekalbant apie tai kad jis praturtina ir paįvairina mūsų kasdienybę. Įtraukus į savo rutiną sportą ir tokiu būdu padidinus fizinio aktyvumo lygį galima pagerinti širdies veiklą, sumažinti diabeto riziką, kontroliuoti cukraus lygį kraujyje, sumažinti įtampą ir stresą. Fizinis aktyvumas gerina nuotaiką, didina mūsų disciplinuotumą ir tuo pačiu prisideda prie geresnės gyvenimo kokybės. Be to, fizinis aktyvumas gerina ir mūsų raumenų atmintį bei koordinaciją. Taigi, priežasčių, kodėl sportuoti sveika, yra ne viena.
Svorio kontrolė
Nutukimo problema yra opi visame pasaulyje ir stebima visose amžiaus grupėse. Viršsvorį turintiems žmonėms padidėja hipertenzijos ir širdies ligų rizika. Vienas geriausių būdų apsisaugoti nuo nutukimo arba išspręsti šią problemą yra sportas. Fizinis aktyvumas padeda kontroliuoti kūno svorį, nes reguliariai sportuojant galima atsikratyti nepageidaujamų kilogramų. Daugelis sporto šakų ir treniruočių pasižymi intensyvia fizine veikla, kurios metu veiksmingai ir greitai sudeginamas didesnis kiekis nereikalingų kalorijų. Taigi, sportas gali tapti puikia priemone tiems, kurie nori sudeginti papildomas kalorijas ir siekia turėti tobulas kūno linijas. O jei sportą derinsite su tinkamos mitybos planu - galite pasiekti dar geresnių rezultatų. Jei treniruotės jums ne prie širdies, visada galite rinktis komandinį sportą - tokiu atveju net ir jausdami fizinį nuovargį patirsite daug smagių akimirkų, kurios atpirks sportuojant išlietą prakaitą.
Kraujospūdžio reguliavimas
Hipertenzija arba aukštas kraujo spaudimas yra labai dažna sveikatos problema, kuo kurios kenčia viso pasaulio šalių gyventojai. Aukštas kraujospūdis gali sukelti širdies smūgį ir sukelti kitas širdies ligas. Reguliarus fizinis aktyvumas ir sportas gali padėti išsaugoti optimalų kraujo spaudimą. Sporto sąvoka yra labai plati - ji apima visų rūšių fizinius pratimus, bėgimą, plaukimą ir bet kurias kitas treniruotes, kurias galima rinktis pagal kiekvieną sezoną. Todėl kiekvienas norintis užsiimti jam patinkančia fizine veikla, kuri leidžia apsisaugoti nuo padidinto kraujospūdžio ir padeda išsaugoti sveiką širdį ir kraujagysles, turi tam labai palankias sąlygas. Daugelis sveikos specialistų nuo hipertenzijos kenčiantiems pacientams rekomenduoja reguliariai sportuoti, nes, kaip rodo šioje srityje atlikti tyrimai, žmonės, kurie sportuoja, rečiau skundžiasi padidėjusiu kraujo spaudimu, nei tie, kurių gyvenime sportas nėra svarbus.
Cholesterolio lygio mažinimas
Sportas padeda kontroliuoti ir cholesterolio lygį kraujyje. Ne vieno atlikto tyrimo duomenys rodo, kad žmonių, kurių fizinio aktyvumo lygis yra aukštas, cholesterolio lygis yra mažesnis nei tų, kurie linkę rinktis sėslesnį gyvenimo būdą. Nustatyta, kad aukščiausio lygio sportininkų cholesterolio lygis būna itin žemas - net ir tada, kai jie peržengia trisdešimties metų amžiaus ribą.
Kraujotakos aktyvinimas
Sportuojant visada suaktyvėja kraujotaka. Bėgiojant ar užsiimant bet kuria kita fizine veikla mūsų organizmas būna puikiai aprūpintas deguonimi. Tokiu būdu fizinis aktyvumas padeda išsaugoti gerą ir stiprią sveikatą. Fizinis aktyvumas taip pat padeda padidinti hemoglobino lygį ir kraujo tūrį. Sportuojant greitėja širdies plakimas, o širdies raumenims tenka papildoma apkrova. Ši papildoma apkrova stiprina širdies raumenis ir tuo pačiu gerina visą kraujotaką. Reguliarios aerobinės treniruotės stiprina dirbančių raumenų kapiliarų tinklą. Atliekant aerobikos pratimus dirbančių raumenų skaidulose didėja mitochondrijų kiekis. Širdis pradeda veikti geriau, stabilizuojasi širdies ritmas. Viso to rezultatas - intensyviau sportuojančio žmogaus organizmas jaučia mažesnį stresą.
Raumenų treniravimas
Sportas yra geriausia priemonė raumenims treniruoti. Fizinė veikla stiprina raumenis ir didina jų apimtį. Tačiau šį rezultatą galima pasiekti tik tuo atveju, jei palaikomas reguliarus fizinis aktyvumas. Kuo daugiau sportuojama, tuo labiau stiprėja raumenys. Svarbu pabrėžti, kad užsiimant įvairiomis sporto šakomis, auginama liesa raumenų masė ir kartu deginami riebalai. Todėl pasirinkus sportą, kuriame yra daug aerobinės (kardio) veiklos, galima lengvai atsikratyti nereikalingų kilogramų, sustiprinti raumenis, padidintų raumenų apimtį ir padailinti savo kūno linijas. Be to, reguliarus sportas, kuris sutvirtina raumenis, padeda apsisaugoti ir nuo galimų fizinių traumų.
Kaulų stiprinimas
Sportas stiprina ne tik raumenis, bet ir kaulus. Sportuojant kaulams tenka papildomas spaudimas, o tai savo ruožtu didina kaulų tankį ir dėl to jie tampa stipresni. Treniruočių metu kaulams tenka papildomas krūvis, todėl siekdami jį atlaikyti, kaulai prisitaiko ir tampa tankesni. Jei sportuojama reguliariai, nuolatinis patiriamas stresas kaulus stiprina ir didina jų tankį. Mūsų organizmui senstant kaulų tankis yra linkęs mažėti, todėl sportuoti rekomenduojama bet kurio amžiaus žmonėms ir tokiu būdu išsaugant stiprius ir sveikus kaulus ir senatvėje.
Emocinės būklės gerinimas
Sportas padeda į gyvenimą pažvelgti visiškai kitomis akimis. Fizinio aktyvumo dėka mūsų mintys tampa aiškesnės, o psichologinė būsena - tvirtesnė ir stabilesnė. Sportas gerina nuotaiką, padeda pasijusti geriau, reikšmingai sustiprina pasitikėjimą savimi. Be to, sportuojant (ypač užsiimant komandiniu sportu) išmokstama greitai priimti sprendimus ir reaguoti instinktyviai. Tokie gebėjimai gali labai būti labai naudingi ir mūsų kasdieniame gyvenime.