Įvadas
Atgavus nepriklausomybę 1918 metais, Lietuvoje prasidėjo naujas etapas visose gyvenimo srityse, įskaitant ir sportą. Tarpukario laikotarpis (1918-1940 m.) tapo svarbiu pagrindu kuriant ir plėtojant nacionalinę sporto sistemą, formuojant sporto tradicijas ir ugdant sportininkus, garsinusius Lietuvos vardą tarptautinėje arenoje. Šis laikotarpis pasižymėjo entuziastų iniciatyva, sporto organizacijų kūrimusi ir populiarių sporto šakų plėtra.
Sporto Organizacijų Kūrimasis ir Veikla
Po nepriklausomybės atkūrimo, iniciatyvūs lietuviai, grįžę iš Rusijos, Latvijos, JAV ir vietiniai entuziastai, tokie kaip S. Garbačiauskas, E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, P. Oleka, K. Dineika, Pranas Šližys, J. J. Bulota, S. Darius, J. Eretas ir kiti, ėmėsi organizuoti sportinę veiklą. Jų pastangomis pradėtos steigti sporto organizacijos (sąjungos, klubai).
- Lietuvos sporto sąjunga (LSS). 1919 m. Kaune įkurta pirmoji nepriklausomos Lietuvos sporto organizacija, kurios pirmininku tapo Pranas Šližys.
- Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS). 1920 m. įkurta organizacija kultivavo beveik visas to meto populiarias sporto šakas. Pirmininku išrinktas S. Garbačiauskas.
- Lietuvos sporto lyga (LSL). 1922 m. Kaune įsteigta aukščiausioji sporto institucija, vadovavusi visam sporto sąjūdžiui, tvarkiusi jo veiklą ir atstovavusi Lietuvai tarptautiniu lygiu.
- Kitos organizacijos. Taip pat kūrėsi ir kitos sporto organizacijos: Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija (LGSF, 1922), Lietuvos dviratininkų sąjunga (LDS, 1923), Lietuvos futbolo lyga (LFL, 1923), Kauno teniso klubas (KTK, 1924), Klaipėdos įgulos ir krašto sporto sąjunga (KSS, 1926), Akademinis sporto klubas (ASK, 1930), Jaunalietuvių sporto organizacija (JSO, 1931).
1922 m. pasirodė pirmasis Lietuvoje sporto žurnalas - „Lietuvos sportas“, kurio redaktore buvo E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė. 1932 m. įsteigta valstybinė institucija - Kūno kultūros rūmai, kuri sistemino vadovavimą kūno kultūrai ir sportui. 1934-1938 m. veikė Aukštieji kūno kultūros kursai, rengę kūno kultūros mokytojus.
Sporto Bazių Plėtra ir Infrastruktūros Kūrimas
Tarpukario Lietuvoje buvo skiriamas didelis dėmesys sporto bazių plėtrai ir infrastruktūros kūrimui. Buvo statomi svarbūs sporto objektai:
- Kūno kultūros rūmai Kaune (1934) ir Klaipėdoje (1938). Šie rūmai tapo svarbiais sporto centrais, kuriuose vyko treniruotės, varžybos ir kiti sporto renginiai.
- Kauno stadionas (1936). Stadionas tapo pagrindine futbolo ir kitų lengvosios atletikos varžybų vieta.
- Gimnazijų sporto salės. Švietimo įstaigose įrengtos sporto salės sudarė sąlygas moksleiviams aktyviai sportuoti ir dalyvauti kūno kultūros pamokose.
- Kauno sporto halė (1939). Tai buvo pirmasis statinys Europoje, specialiai pastatytas krepšinio varžyboms. Halės atidarymas tapo svarbiu įvykiu Lietuvos sporto istorijoje. Šį statinį pradėjo statyti 1938 m. gruodžio 5 d., o atidarė 1939 m. gegužės 21 d.
1935 m. įsteigtos 7 sporto apygardos: Kauno, Panevėžio, Marijampolės, Telšių, Ukmergės, Šiaulių, Klaipėdos. 1936 m. įsteigtas 4 laipsnių Valstybinis kūno kultūros ženklas.
Taip pat skaitykite: Sportas vaikams: nauda ir patarimai
Populiariausios Sporto Šakos
20 a. 3 dešimtmečio pradžioje Lietuvoje pradėtos populiarinti sporto šakos, kurios Vakarų Europos šalyse jau buvo kultivuojamos kelis dešimtmečius. Tarpukario Lietuvoje ypač išpopuliarėjo šios sporto šakos:
- Futbolas. Futbolas greitai tapo viena populiariausių sporto šakų Lietuvoje. Buvo kuriamos futbolo komandos, rengiami čempionatai. Pirmoji futbolo komanda įkurta 1919 metais. Pirmųjų tarptautinių rungtynių dalyviai - LFLS ir Rygos YMCA komandos.
- Krepšinis. Krepšinis, atkeliavęs iš JAV, Lietuvoje įgijo ypatingą populiarumą. 1924 m. įvyko pirmasis vyrų krepšinio čempionatas. Krepšinis tapo ne tik sporto šaka, bet ir nacionalinio pasididžiavimo simboliu. Patys pirmieji krepšininkai Lietuvoje. Stulbinantis debiutas Europoje.
- Dviračių sportas. Dviračių sportas taip pat buvo populiarus tarpukario Lietuvoje. Buvo rengiamos dviračių lenktynės, steigiami dviračių klubai. Vienas dviračių sporto pradininkų Lietuvoje Isakas Anolikas.
- Boksas. Boksas pritraukė nemažai žiūrovų ir sportininkų. Lietuvoje vyko bokso varžybos, o Lietuvos boksininkai dalyvavo tarptautiniuose turnyruose.
- Lengvoji atletika. Lengvosios atletikos varžybos buvo rengiamos visoje Lietuvoje. 1921 m. įvyko pirmasis lengvosios atletikos čempionatas.
Taip pat buvo kultivuojamos ir kitos sporto šakos: šaudymas, stalo tenisas, tenisas, plaukimas ir kt. Nuo 1935 m. rengiamos gimnazijų žaidynės.
Lietuvos Dalyvavimas Tarptautinėse Varžybose ir Olimpinis Judėjimas
Vienas Lietuvos sporto prioritetų buvo tarptautiniai ryšiai ir tarptautinės varžybos. 1937 m. įkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), kuris organizavo olimpinį sąjūdį Lietuvoje, rengė sportininkus ir komandas olimpinėms žaidynėms, atstovavo Lietuvai Tarptautiniame olimpiniame sąjūdyje. Pirmasis LTOK pirmininkas buvo V. Augustauskas. 1938 m. LTOK pagal olimpinių žaidynių tradicijas surengė Lietuvos tautinę olimpiadą.
Pirmoji Lietuvos sporto organizacija, tapusi tarptautinės federacijos nare, buvo Lietuvos futbolo lyga, 1923 m. priimta į FIFA (Tarptautinę futbolo asociacijų federaciją). 1924 m. į Tarptautinę federaciją priimta Lietuvos dviratininkų sąjunga, 1928 m. - Lengvosios atletikos komitetas, 1935 m. - Šaudymo sąjunga, 1936 m. - Krepšinio komitetas.
Olimpinėse žaidynėse Lietuvos sportininkai debiutavo 1924 m. Lietuvos futbolo rinktinė Paryžiuje žaidė su Šveicarija ir pralaimėjo 0:9.
Taip pat skaitykite: Vaikų sportas ir sveikatos patikrinimas
Į 1924m. Olimpiadą Paryžiuje buvo išsiūsti 2 dviratininkai, bet del techninių problemų jie nebaigė 188km trasos. 1928m. Amsterdame vykusioje olimpiadoje dalyvavo jau 4 dviratininkai, bet šiems aukštų rezultatų pasiekti nepavyko.
Žymiausi Lietuvos Tarpukario Sportininkai
Tarpukario Lietuva išugdė nemažai talentingų sportininkų, kurie garsino šalies vardą tarptautinėse varžybose. Nors konkrečių pavardžių vartotojas nepateikė, galima teigti, kad kiekviena sporto šaka turėjo savo herojus, kurie įkvėpė jaunąją kartą siekti aukštumų.
Kauno Sporto Halės Reikšmė
Kauno sporto halė, atidaryta 1939 m., tapo svarbiu Lietuvos sporto simboliu. Tai buvo pirmoji specialiai krepšiniui pastatyta arena Europoje. Halė tapo pagrindine krepšinio varžybų vieta ir svarbiu traukos centru sporto mėgėjams.
Sportas Okupacijos Metais
1940 m. SSRS okupavus Lietuvą, tautinės sporto organizacijos buvo uždarytos arba tapo SSRS sporto organizacijų filialais. Daugelis sportininkų ir sporto organizatorių buvo ištremti. Per Vokietijos okupaciją (1941-1944) atsikūrė nepriklausomybės metais veikę sporto klubai ir organizacijos, tačiau okupantų valdžia nenuolankius sportininkus ir sporto organizatorius suėmė ir išvežė į Vokietiją.
Taip pat skaitykite: Mitybos ir sporto svarba
tags: #sporta #lietuvoje #tarpukariu #faktai