Birutė - vardas, kuris Lietuvos sporto istorijoje skamba ne vienu atspalviu. Tai ir pirmoji Lietuvos plaukikė olimpiadoje, ir lengvaatletė, pagerinusi pasaulio rekordą, ir šaškių sporto meistrė. Šiame straipsnyje susipina kelių iškilių asmenybių, vardu Birutė, istorijos, atskleidžiančios jų indėlį į Lietuvos sportą ir visuomenę.
Birutė Statkevičienė: Plaukimo Aistra ir Patirtis
Birutė Statkevičienė - Lietuvos sporto universiteto Treniravimo mokslų katedros socialinių mokslų daktarė, plaukimo trenerė, pati aktyviai dalyvaujanti senjorų plaukimo varžybose ir pelnanti medalius. Jos energija ir veržlumas įkvepia ne tik jaunus sportininkus, bet ir vyresnio amžiaus žmones.
Plaukimas - Gyvenimo Būdas
B. Statkevičienė ne tik pati plaukioja, bet ir moko kitus. Ji negali ramiai žiūrėti į tuos, kurie bijo įbristi į vandens telkinį ar prastai plaukia. Trenerė džiaugiasi, kad vaikai noriai mokosi plaukti, tačiau pripažįsta, kad dar yra kur padirbėti, ypatingai su suaugusiais. B. Statkevičienė nori, kad ir kiti tokio amžiaus žmonės vaikščiotų į treniruoklių sales, plaukimo baseinus ir sportuotų.
Darbas su Regėjimo Negalią Turinčiais Sportininkais
Viena iš ypatingų B. Statkevičienės veiklos sričių - darbas su regėjimo negalią turinčiais sportininkais. Ji treniruoja plaukikus, tarp jų - ir regėjimo negalią turinčius sportininkus. Vienas iš jos auklėtinių - Simonas Žvirblis, kuris, nors ir visiškai nemato, pasiekė įspūdingų rezultatų plaukime.
Olimpinė Patirtis ir Patarimai Rūtai Meilutytei
B. Statkevičienė į istoriją pateko kaip pirmoji Lietuvos plaukikė, dalyvavusi olimpinėse žaidynėse. Ji prisimena, kad SSRS rinktinėje jai buvo sudarytos geros sąlygos: stovyklų metu gyvendavo geruose viešbučiuose, gaudavo skanų ir gerą maistą, pusryčiams valgydavo juodus ir raudonus ikrus. 2012 metais B. Statkevičienė nešė Londono olimpinių žaidynių deglą. Tai jai buvo graži šventė, garbinga ir įspūdinga. Trenerė net 33 kartus tapo Lietuvos plaukimo čempione, gerino šalies rekordus, 1973 metais per pasaulio universiadą Maskvoje mėgstamoje 200 m kompleksiniu būdu distancijoje tapo bronzine prizininke. Kartais netgi Rūta Meilutytė prašo jos patarimo, ką B. Statkevičienė labai vertina.
Taip pat skaitykite: Sportas ir socialiniai įgūdžiai
Sportinė Šeima ir Olimpiečių Bendruomenė
Lietuvoje B. Statkevičienė yra vienintelė šeima, kurioje visi buvo gero lygio plaukikai: sūnus Algis ir dukra Neringa, seserys Zita Užkuraitytė-Bičkauskienė ir dvynė Dalė Užkuraitytė-Krasauskienė. B. Statkevičienė džiaugiasi savo olimpiečių bendruomene ir norėtų dažniau juos matyti kartu bendruose renginiuose.
Įkvėpimas ir Laime
B. Statkevičienė teigia, kad viskas gerai su ta laime, vis dar yra įkvėpimas, yra plaukimas. Kai yra įkvėpimas, tai ir gyventi gera bei bendrauti smagu. Kaip dainoje „Myliu gyvenimą, o gyvenimas myli mane”. Ji tiki, kad ne skaičiai nulemia metus, o žmogaus darbai ir mintys.
Simono Žvirblio Kelias į Plaukimo Aukštumas
Simonas Žvirblis - regėjimo negalią turintis plaukikas, kurį treniruoja Birutė Statkevičienė. Jo istorija - tai pavyzdys, kaip talentas ir atkaklus darbas gali nugalėti kliūtis.
Susidomėjimas Sportu ir Aklumas
Simonas nuo vaikystės domėjosi sportu ir ėmė analizuoti įvairių jo šakų statistiką. Tėvai sūnų praminė vaikščiojančiąja enciklopedija. Vėliau dėmesį patraukė žemėlapiai. Dėl abiejų akių tinklainės atšokos S. Žvirblis jau nuo dešimties metų visiškai nemato, tačiau aklumas nėra kliūtis judėti, o ieškoti kelių į pergales jam padeda ne akys - talentas plaukti.
Treniruotės su Birute Statkevičiene
Kai tuomet jau 14-mečio paauglio S. Žvirblio tėvas Lukas susirado garsią plaukimo trenerę Birutę Statkevičienę ir paprašė jos dirbti su sūnumi, specialistė buvo tikra, kad nesiims šio darbo, nes parasportininkų jau netreniravo. Tačiau Simono tėtis ilgai ją įtikinėjo, kol galiausiai kiek nusileido. B. Statkevičienė prisimena, kad Simonas labai greitai išmoko paprastą pratimą - slinkimą ant vandens. Ji vis pajuokaudavo, kad Lietuvos paralimpinei plaukikų rinktinei rengia tikrą bombą, nes į jos rankas patekęs Simonas tobulėjo taip sparčiai, kad tuo patikėti buvo sunku net patyrusiai specialistei.
Taip pat skaitykite: Parkūras: sportas ir filosofija
Pasiekimai Pasaulio Čempionate
Vos per metus kitus Simonas pasiekė tiek, kiek kitiems prireikia dešimtmečio. Prieš pirmąsias savo aklųjų plaukimo varžybas jis kukliai svajojo tik apie tai, kad neliktų paskutinis, o dabar pirmąsyk plaukdamas pasaulio čempionate ne tik pateko į 400 metrų laisvuoju stiliumi rungties finalą, bet ir pasiekė S11 (neregių) klasės Lietuvos rekordą bei užėmė 6-ąją vietą. Šio čempionato pradžia Simonui buvo nervinga ir klampi: 50 m laisvuoju stiliumi atrankoje (28,57 sek.) jis aplenkė vieną varžovą ir liko 13-as, o plaukdamas 100 m laisvuoju stiliumi taip pat nepateko finalą ir užėmė dešimtąją vietą (1 min. 05,5 sek.). Tačiau tada viskas staiga pasikeitė: pasaulio čempionato debiutanto S. Žvirblio grybšniai baseine buvo vis stipresni ir jis nusiyrė iki dviejų finalų, o juose, nepaisydamas milžiniško jaudulio, plaukė dar gerokai greičiau nei atrankoje. 100 m plaukimo nugara atranką įveikęs aštuntas (1 min. 18,29 sek.) ir finale jis užėmė galutinę aštuntąją vietą (1 min. 16,91 sek. ). Dar didesnį stebuklą Simonas sukūrė plaukdamas 400 m laisvuoju stiliumi, kai atrankoje po 5 min. 17,47 sek. finišavo aštuntas, o finale tą patį atstumą įveikė per 5 min. 11,37 sek., pasiekė šalies rekordą ir užėmė šeštąją vietą.
Šeimos Palaikymas
Finansų analitiko Luko ir vaistininkės Danguolės šeimoje augęs Simonas iki trejų metų matė neblogai, bet paskui jo regėjimas ėmė prastėti, kol galiausiai akis užtemdė aklina tamsa. Tėčiui sunku paaiškinti, kaip nutiko, kad dar vaikystėje jaunėlis sūnus itin pradėjo domėtis sportu. „Simonas apie Lietuvos ir pasaulio sportą išmanė kone viską. Jei ką pasakodavo, tai kaip koks analitikas, nors namuose dėl to tik kraipėm galvas, nes tas jo pomėgis atrodė net nevaikiškas“, - pasakojo 52 metų L. Žvirblis. Siekdamas treniruotis profesionaliau ir palaikomas tėvų, Simonas gal du tuzinus kartų buvo nuvykęs į Lietuvos golbolo rinktinės treniruotes Vilniuje. Tačiau tai negalėjo trukti amžinai, todėl veržlus vaikinas dėmesį sutelkė į plaukimą. Feisbuko pokalbių grupėje, kurią pats Simonas pavadino „Birutės plaukikai“ ir kurioje pagrindinis B. Statkevičienės plaukikas yra jis pats, aktyviausi diskusijų dalyviai yra Lukas ir Danguolė Žvirbliai. Tuo metu, kai Simonas plaukė pasaulio čempionate Singapūre, jie stebėjo tiesiogines transliacijas ir fotografavo švieslentėje vis pasirodančius rezultatus, o paskui dalijosi grupėje, statistiką pateikdami net anksčiau nei oficialūs varžybų protokolai.
Ateities Planai
Simonas nelinkęs apsikrauti spėlionėmis apie ateitį. Jis sako, kad niekada negali žinoti, kaip bus, tad ir neverta apie tai mąstyti. Nors vis dėlto, atrodo, jis vis labiau save sieja su sportu. Simonas irgi neneigia, kad studijuoti norėtų LSU, nes sportas jo gyvenime dabar užima daugiausia vietos. Jis svajoja drąsiau, nes tiki, kad gali pasiekti daug daugiau.
Birutė Kalėdienė: Ieties Metimo Legenda
Birutė Kalėdienė (Zalagaitytė) - lietuvių lengvaatletė (ieties metikė), trenerė, pasaulio rekordininkė, Europos vicečempionė, Romos olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtoja.
Karjeros Pradžia ir Pasiekimai
B. Kalėdienė savo sportinę karjerą pradėjo nuo dvylikos metų. Ji bėgiojo, šokinėjo į tolį, mėtė granatą, žaidė krepšinį, tinklinį. 1950-aisiais per Lietuvos moksleivių spartakiadą Vilniuje su paprastais bateliais į tolį nušokau 4 m 91 m ir pasiekė savo pirmąją svaresnę pergalę. Rimtai pradėjo sportuoti ir mėtyti ietį, studijuodama agronomiją Lietuvos žemės ūkio akademijoje. 1958 metais ji tapo pirmąja Lietuvos lengvaatlete, pagerinusia pasaulio rekordą (57 m 49 cm.). 1958 iškovojo 2 vietą Europos lengvosios atletikos čempionate, 3 kartus (1958-60) tapo SSRS čempione. 1960 Romos olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtoja.
Taip pat skaitykite: Danties pašalinimas ir sportas
Ietis - Savotiška Relikvija
B. Kalėdienė prisimena, kad ietį jai pagamino vyras Vytautas Kalėda, irgi buvęs ieties metikas. Vytautas dirbo miškų ūkio inžinieriumi, pats parinko medį, padarė brėžinį ir pagal visus tarptautinius standartus su meistru ją pagamino. Tai - beržinė ietis, ją buvo ypač smagu mėtyti.
Darbas Trenere
Nuo 1966 dirbo trenere Kaune. Ugdė ieties metikus, grupėje treniravosi daugkartiniai Lietuvos čempionai ir rekordininkai Teresė Nekrošaitė, Zita Jankūnaitė, Rita Ramanauskaitė, Arūnas Jurkšas.
Veteranų Sportas
B. Kalėdienė savo karjerą aktyviai tęsė veteranų judėjime, savo amžiaus grupėse pasaulio ir Europos čempionatuose pelnė medalių, gerino pasaulio rekordus. Įvairiose veteranų varžybose pradėjo dalyvauti 1990-aisiais.
Birutė Kazlauskienė: Šaškių Sporto Meistrė
Birutė Kazlauskienė - ilgametė elektrinės darbuotoja, dviejų „Kibirkšties“ komandos krepšininkių Egijos ir Ginos Kazlauskaičių mama, 1978 m. šaškių sporto Sovietų Sąjungoje IV-osios vietos laimėtoja, 2009 metų VIII-ųjų pasaulio lietuvių sporto žaidynių veteranų grupės čempionė, gausybės Lietuvos čempionatų prizininkė.
Šaškės - Gyvenimo Aistra
B. Kazlauskienė šaškėmis žaisti pradėjo vaikystėje, Ukmergės rajone, Leliukonių kaime. Buvusi kaimo šaškių čempionė žinoma tapo bebaigdama trisdešimtuosius metus, jau augindama savo dukras. 1962 metais baigusi Prekybos technikumą, pagal paskyrimą atvykusi į Elektrėnus, Birutė greitai prekybininkės darbą iškeitė į darbą Lietuvos elektrinėje. O energetikai tuo metu garsėjo įvairiomis sporto žaidynėmis.
Pasiekimai Šaškių Sporte
TSRS čempionate susirašinėjant iškovota ketvirtoji vieta, 1976 metais Lietuvos čempionate iškovotas sidabro, 1977 ir 1978 - bronzos medaliai. Po šių pasiekimų į sportą Birutė vėl sugrįžo tik po 30 metų. 2008 metais B. Kazlauskienę vėl susirado treneris A. Šugajevas, o Birutė vėl skina vieną pergalę po kitos. 2008 m. Lietuvos seniūnijų spartakiadoje tarp moterų iškovota I-oji veta, po metų VIII-ose pasaulio lietuvių sporto žaidynėse veteranų grupėje tapo čempione. B. Kazlauskienė yra Elektrėnų šaškių komandos narė ir kiekvienais metais skina pergales įvairiose Lietuvos šaškių pirmenybėse.
Šaškės - Menas ir Mokslas
Tarptautinis šaškių sporto meistras Vladas Valantinas savo tinklapyje rašo, kad šaškėse žavėtis galima daug kuo. Tai ir triuškinančios kombinacijos, ir debiutinės naujovės, ir puikūs etiudai, ir menkučiai nepastebimi, bet labai netikėti manevrai, kartais leidžiantys pasiekti pergales net visiškai beviltiškose pozicijose. Pasak V. Valantino, šaškės yra „proto gimnastika“. Žaidimas šaškėmis yra toks pat mokslas kaip ir, pavyzdžiui, matematika.
Birutės Legenda Lietuvos Istorijoje
Be sportininkių, vardu Birutė, negalima pamiršti ir legendinės Birutės - Kęstučio žmonos, kuri taip pat paliko ryškų pėdsaką Lietuvos istorijoje.
Susitikimas su Kęstučiu
Lietuvos valstybė 1348 m. buvo kritinėje situacijoje, ypač Vakarų fronte. Ir nors Palangos pilis suspausta tarp Vokiečių ordino Prūsijos ir Livonijos atšakų, laikėsi tvirtai, Kęstutis galėjęs atvykti patikrinti gynybinių įtvirtinimų, nes Palanga buvo pačiame kritiniame taške ir atliko labai svarbų vaidmenį visoje Lietuvos gynybos linijoje. Ir labiausiai tikėtina, kad būtent tokiomis sąlygomis susidūrė Kęstučio ir Birutės keliai. Birutė buvo kilusi iš Palangos, bet jos giminė nesulaukė metraštininkų dėmesio. Birutė išgarsėjo pati - išmintimi, grožiu ir tuo, kad pasirinko tarnavimą dievams nesaugioje pasienio pilyje. Kęstutis apie ją išgirdo ir panoro susitikti.
Santuoka ir Jos Priežastys
Kęstučiui negalėjo nekelti susižavėjimo jauna žynė, pasirinkusi tarnystę dievams tokioje pavojingoje vietoje. Antra vertus, ir Birutė negalėjo nesižavėti Kęstučiu - karo su Vokiečių ordinu didvyriu. Taigi, labiausiai tikėtina santuokos priežastis - meilė, o viduramžiais vedybos iš meilės anaiptol nebuvo retenybė.
Birutė Valdžioje
Kęstučiui patekus į nelaisvę, Trakų kunigaikštystėje kilo rimta valdžios krizė. Pusei metų Trakų kunigaikštystė atsiduria Birutės rankose. Jos valdymą vainikuoja Kęstučio pabėgimas iš nelaisvės. Nuo valdžios Birutė pasitraukia triumfo akimirką. Čia pridursiu, kad vyro išvadavimas iš kalėjimo įtvirtino teigiamą įvaizdį ir padarė ją liaudies numylėtine.
Konfliktas su Jogaila
Po Algirdo mirties Jogaila, kurstomas brolio Skirgailos ir motinos Julijonos, ėmė flirtuoti su Vokiečių ordinu. Kęstutis neapsikentęs ištrėmė Jogailą į Vitebską. Duomenų, kokia buvo jos laikysena, turime nedaug, tačiau faktas, kad po to, kai Kęstutis nuvertė Jogailą, Birutė nepersikėlė į Vilnių. Tai liudija nepritarimą vyro veiksmams.
Birutės Žūtis
1382 m. įvykių kontekste dėmesio susilaukia būtent Birutė. Istorikų manymu, Birutės priverstinis pasitraukimas iš Trakų paremtų žemaičių įsikišimą į viršūnių konfliktą ne tiek Kęstučio, kiek Birutės interesų gynimu.
tags: #sportas #birute #buvo #prostitute