Sportas - tai ne tik fizinis aktyvumas, bet ir galinga priemonė, vienijanti bendruomenes, ugdanti vertybes ir teikianti emocijas. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip sportas veikia bendruomenes, pradedant nuo pačių mažiausių sportininkų ir baigiant aistringais sirgaliais, kurių emocijos dažnai persikelia ir į skaitmeninę erdvę.
Sportas kaip emocijų ir bendruomeniškumo ugdytojas
Sportas yra vienas veiksmingiausių būdų stiprinti fizinę ir emocinę savijautą. Reguliari fizinė veikla ne tik padeda palaikyti gerą kūno formą, bet ir suteikia ilgalaikės naudos, kuri daro teigiamą poveikį visoms gyvenimo sritims. Aktyvus gyvenimo būdas teikia naudą ne tik atskiram žmogui, bet ir visai miesto bendruomenei.
Lietuvos mažųjų žaidynės: sportas kaip džiaugsmas ir įprotis
Lietuvos mažųjų žaidynės - didžiausias šalyje ikimokyklinio amžiaus vaikams skirtas sporto ir fizinio aktyvumo projektas, kuriame šiemet iš viso dalyvauja 270 įstaigų. Jo metu vaikai susipažįsta su sportine veikla ir olimpinėmis vertybėmis, mokosi bendradarbiauti, ugdo pozityvų požiūrį į sveiką gyvenseną ir įprotį sportuoti. Finaliniai festivaliai - Lietuvos mažųjų žaidynių kulminacija. Trimis etapais vykstantis projektas startavo sausį.
Savaitgalį Panevėžyje 156 penkiamečiai iš 26 ikimokyklinio ugdymo įstaigų dalyvavo specialiose estafetėse, kuriose išbandė septynias sporto šakas ir fizinius užsiėmimus. Lietuvos mažųjų žaidynių finaliniuose festivaliuose jie susipažįsta su regbiu, futbolu, irklavimu, tinkliniu, piešia žvaigždžių alėjoje ir bando kuo originaliau pozuoti prie fotosienelės.
Šiuo metu treniravimo sistemas studijuojantis A. Glebauskas pastebi, kad tokiame amžiuje nerekomenduojama specializuotis vienoje sporto šakoje. Maža to, iki dešimties - dvylikos metų vaikai turi išbandyti kuo daugiau, o fizinio aktyvumo pagrindu turėtų būti žaidimai, suteikiantys gerų emocijų ir džiaugsmo sportuojant.
Taip pat skaitykite: Sportas ir socialiniai įgūdžiai
„Lietuvos mažųjų žaidynių estafetėse vaikai patyrė labai daug gerų emocijų, o tai ir yra svarbiausia. Taip formuojamas įprotis, kuris išliks ir ateityje. Be to, vaikai per žaidimus ne tik lavina skirtingus fizinius judesius, bet ir išmoksta bendrauti, bendradarbiauti, susiranda draugų“, - pasakojo su mažaisiais bendravęs olimpinės rinktinės kandidatas A. „Tokie projektai suvienija visą bendruomenę, aktyviai įsitraukėme ir mes - pedagogai, ir tėveliai, o vaikams čia didžiausia šventė. Tokios estafetės labai svarbios šiuo gyvenimo laikotarpiu, užduočių įvairovė ir skirtingi lavinami judesiai padeda pasiruošti gyvenimui“, - sakė Vilniaus Santariškių lopšelio-darželio pedagogas Tomas.
Sportas Utenos rajone: investicija į sveikesnę bendruomenę
Aktyvus gyvenimo būdas teikia naudą ne tik atskiram žmogui, bet ir visai miesto bendruomenei. 2025 metais Utenos rajono savivaldybė sulaukė 49 paraiškų sportinės veiklos projektų finansavimui. Finansuoti nuspręsta 43 projektus, tarp kurių ne viena nauja iniciatyva. Pagal 5.1. prioritetą „Prioritetinių sporto šakų (krepšinis, futbolas, rankinis, plaukimas, lengvoji atletika, dviračių sportas, motokrosas) sporto klubai, sporto komandos, aukšto meistriškumo sportininkai reprezentuojantys Utenos rajoną“, finansuota 10 projektų.
Sėkmingi sportininkai garsina miestą šalies ir tarptautiniu mastu. Miestas, kuriame vyksta dideli sporto renginiai, vertinamas kaip aktyvus, modernus ir svetingas. Bendros pergalės ir emocijos telkia žmones, kurdamos stipresnį priklausymo savo miestui jausmą. „Utenos Juventus“ krepšinio komanda kiekvienais metais garsina Utenos miestą dalyvaudama tarptautinėse ir LKL krepšinio varžybose. Ši komanda miesto vizitinė kortelė. VšĮ „RAY projektai“ klubui atstovaujanti uteniškė sportininkė Raimonda Biguzaitė intensyviai ruošiasi, dalyvaudama įvairiose tarptautinėse varžybose, Dakaro raliui. Džervaus dviračių akademija Utenos mieste organizuoja vieną iš etapų „Tour of Lithuania“ varžybose. Tai dar kartą patvirtina faktą, kad dviračių sportas Utenoje turi gilias tradicijas. Utenos lengvosios atletikos klube varžyboms ruošiasi uteniškė, olimpietė, disko metikė Ieva Gumbs. Utenos moterų futbolo asociacija „Utenos moterys“ teikė paraišką naujos sporto šakos cachibolo populiarinimui. Cachibolas - tai sparčiai populiarėjanti, dinamiška ir įtrauki sporto šaka, suteikianti moterims galimybę stiprinti kūną, kurti komandos dvasią ir mėgautis aktyviu gyvenimo būdu. Tai sportas, kuriame svarbiausi - judėjimas, greitis, komanda ir pozityvi energija. Utenos moterims puikiai sekėsi dalyvauti tarptautinėse varžybose, užimta ne viena prizinė vieta. MV klubas pateikė paraišką ir gavo finansavimą dalyvavimui „Spartan race Europe 2025“ varžybose. Šių varžybų dalyviai turi būti itin ištvermingi, puikiai fiziškai pasiruošę. Sportininkai Saulius Guobužas ir Vydas Guobužas gavo finansavimą pasiruošimui ir dalyvavimui pasaulio skraidyklių čempionate. Broliai yra tapę ne vienų tarptautinių varžybų nugalėtojais arba prizininkais, dalyvaudami įvairiose varžybose ir čempionatuose jie garsina Utenos vardą.
Be minėtų naujų iniciatyvų paraiškas teikė ir tęstinius, tradicinius renginius, varžybas, čempionatus organizuojantys klubai, organizacijos. Asociacija „Srauto šokiai“ trečius metus iš eilės organizuoja „STREEM šokio ir sporto čempionatą-festivalį“, kuriame šiais metais dalyvavo rekordinis dalyvių skaičius - beveik 2000 šokėjų. VšĮ „Tenisas visiems“ organizavo 14 teniso turnyrų, kuriuose žaidė apie 200 sportininkų. Klubo treneriai vedė teniso pamokas Utenos vaikų darželių vaikams. Su teniso sportu susipažino apie 90 Utenos miesto vaikučių. Smagu, kad paraiškas sporto renginių organizavimui teikė ir seniūnijų bendruomenės. Sporto varžybos bendruomenėse - tai daugiau nei fizinė veikla. Tai instrumentas, padedantis sutelkti žmones, formuoti sveikesnes ir aktyvesnes gyvenimo tradicijas bei stiprinti socialinį vientisumą. Reguliariai organizuojami sporto renginiai kuria tvirtesnes, draugiškesnes ir bendradarbiaujančias bendruomenes, kuriose kiekvienas narys jaučiasi svarbus ir reikalingas. 2025 metais paraiškas sporto renginiams teikė dvi bendruomenės - Sirutėnų ir Tauragnų krašto bendruomenės. Šių miestelių bendruomenės dalyvavo kornholo bei paplūdimio tinklinio varžybose bei šiaurietiško ėjimo žygiuose.
Asociacija „Erelgymas“ vykdė projektą „Negalia Active“. Projektas skirtas negalią turintiems asmenims. Sportas padeda neįgaliesiems išlaikyti ar pagerinti fizinę sveikatą ir psichinę savijautą, skatina neįgaliųjų socialinę integraciją, suteikia galimybę bendrauti ir užmegzti ryšius. Projektinės veiklos sulaukė didelio, įvairias negalias turinčių žmonių, susidomėjimo. Vienas projekto dalyvių dalyvavo Lietuvos kultūrizmo ir fitneso čempionate, neįgaliųjų kategorijoje ir iškovojo pirmąją vietą. Taigi, sportas tai ne tik judesys ar rezultatai. Tai gyvas miesto pulsas, stiprinantis bendruomenės ryšius ir padedantis kiekvienam žmogui atrasti sveikesnį, laimingesnį save. Investuodami į sportą, investuojame į miestą, kuriame norisi gyventi. Sportas jungia kartas, mažina atskirtį ir kuria saugesnę, aktyvesnę aplinką. Tai kalba, kurią supranta visi - nuo vaikų iki senjorų, nuo profesionalų iki pradedančiųjų. Todėl sportas neturėtų likti tik pasirinkimu - jis turėtų tapti miesto kultūros dalimi.
Taip pat skaitykite: Parkūras: sportas ir filosofija
Fizinis aktyvumas ir psichikos sveikata
Fizinis aktyvumas - priemonė, padedanti mūsų psichikos sveikatai, tačiau sportui reikia įdirbio, tad dauguma skubančių žmonių verčiau renkasi išgerti tabletę. Taip LRT RADIJUI sako klinikinės psichologijos magistrantas Vitalijus Gafurovas.
- Kuo jums įdomus psichikos sveikatos ir fizinio aktyvumo ryšys? - Nemažai metų pats aktyviai sportavau, tad šia tema pradėjau domėtis tiek empiriškai, tiek teoriškai. Turiu ir savo patirties, nes kai buvau liovęsis sportuoti, psichikos sveikata tapo kiek prastesnė - atsirado nerimas, nuotaikų kaita. - Kai mąstome apie sportą ir jo naudą, dažnai galvojame apie fizinį savo pavidalą. Retai susimąstome, kaip tai padeda mums psichologiškai. - Taip, kai kalbu šia tema, visada pateikiu visiems žinomą romėnų poeto Juvenalio citatą: „Sveikame kūne - sveika siela.“ Tuo norima pasakyti, kad psichika ir kūnas susiję. Kalbant apie psichikos sveikatą, sportas ir fizinis aktyvumas turi daug privalumų. Tai teigiamai veikia smegenų būklę, nes gerėja kraujotaka. Kalbant apie nerimą, reikia pasakyti, kad jautrumas nerimui - įgimtas dalykas. Tam tikri žmonės nerimauja labiau nei kiti. Jautrumas nerimui - veiksnys, kuris gali nulemti nerimo sutrikimų išsivystymą. Kai nuolat kultivuojamas fizinis aktyvumas, jautrumas nerimui sumažėja. Fizinis aktyvumas ir sportas, kalbant apie psichikos sveikatą, turi kelias funkcijas. - Sportuodami neturime laiko galvoti apie problemas. Ar užsimiršimas yra svarbus? - Taip, jei kalbame apie nerimą ir jo sutrikimus. Visi daugiau ar mažiau nerimauja. Sportas padeda turint nerimo sutrikimų, nes taip nukreipiamas dėmesys. Tačiau tai ne vienintelis aspektas. Dėmesį galima nukreipti, bet problema išlieka. - Vieno atsakymo nėra, yra keli aspektai. Apie šį dalyką mažai kalbama, nedaug žmonių žino, kad tai veiksminga. Gydytojai taip pat pripratę prie to, kad jei ateina žmogus, kuris nervinasi, patiria stresą, bet nerandama jokia liga, jam išrašoma lengvų raminamųjų. Prie vaistų greitai priprantama, veikia jie taip pat greitai. Vakarų šalims būdinga tai, kad žmonėms trūksta įrodymų, jog fizinis aktyvumas yra priemonė, padedanti mūsų psichikos sveikatai. Yra tokia Kochrano biblioteka (angl. 2010 m. ir 2013 m. buvo atliktos analizės apie depresiją ir fizinį aktyvumą. Apžvelgus daug mokslinių straipsnių įrodyta, kad fizinis aktyvumas teikia vidutinį efektyvumą. Toks efektyvumas yra neblogas rezultatas. Be to, sportas juk nieko nekainuoja, neturi rizikos. Apie tai reikia pasakoti žmonėms. - Kaip prisiversti sportuoti žmogui, kankinamam nerimo ar kitų psichologinių sutrikimų? - Vieno tyrimo metu žmonėms, kurie serga depresija, buvo pasiūlyta individuali fizinio aktyvumo programa, turėjusi sumažinti ligos simptomus. Visi sutiko dalyvauti ir norėjo tai išbandyti. Tai tarsi užburtas ratas - yra priemonė, bet dėl savo simptomų žmonės ja nepasinaudoja. Reikėtų kalbėti apie motyvaciją. Nerimu pasižymintys pacientai gali pradėti sportuoti net nuo lengvo, kelių minučių trukmės pasivaikščiojimo. Vėliau galima tai didinti iki kilometro ar dviejų. Ėjimas į parduotuvę - taip pat fizinis aktyvumas. - Rašote tinklaraštį „Tranzo būsena“ ir ten aptariate panašius klausimus. - Galbūt egocentriškai nuskambės, bet viskas, ką rašau, man įdomu. Vienas įdomesnių straipsnių buvo apie tai, kad pasimokius, o po keturių valandų pasportavus, geriau atsimenama informacija. Neaišku, kodėl taip yra, patys mokslininkai nežino, kokie procesai vyksta smegenyse. Sunku pasakyti, ar tai reiškia atminties gerėjimą. Manau, ji lieka tokia, kokia yra, bet vyksta kiti procesai. Pačią atmintį pagerinti sunku. Dabar populiarios įvairios programėlės, kuriomis neva lavinama atmintis. Tačiau jos veikia taip, kad atmintis gerėja tik naudojantis programėle. Rezultatai nėra generalizuojami kitur. - Sportuojant rūpesčiai ir problemos niekur nedings. Kodėl verta užsiimti fizine veikla? - Negaliu garantuoti, kad sportas padės 100 proc. Tokios priemonės nėra, nes mes skirtingi. Tačiau kalbant apie fizinį aktyvumą, jis negali pakenkti, jei nešokama aukščiau bambos. Jei bandoma palengva, sportas gali pagerinti nuotaiką.
Sirgalių emocijos: nuo euforijos iki nusivylimo
Sportas - tai ne tik žaidimas aikštėje ar rezultatai lentelėse. Tai emocinis pasaulis, kuris gyvena kiekvieno sirgaliaus širdyje. Sirgalių patiriamos emocijos dažnai prilygsta pačių sportininkų išgyvenimams - nuo euforijos po pergalės iki nusivylimo po skaudaus pralaimėjimo.
Sirgaliai palaiko savo komandas ne tik per geriausius laikus. Būtent ištikimybė, kai komanda išgyvena nesėkmes, parodo tikrąjį aistruolio atsidavimą. Daugeliui tai tampa gyvenimo dalimi - kiekvienas rungtynių savaitgalis pažymėtas ritualais, susitikimais su bendraminčiais, o kartais net ir ilgomis kelionėmis stebėti varžybų gyvai.
Pralaimėjimai kartais palieka gilius emocinius pėdsakus. Ypač kai kalbame apie svarbias rungtynes - finalus, lemiamus taškus ar ginčytinus teisėjo sprendimus. Kai kurie sirgaliai prisimena tam tikras rungtynes daugelį metų, lyg tai būtų asmeninės patirtys.
Taip pat skaitykite: Danties pašalinimas ir sportas
Šiandien emocijos persikelia ir į skaitmeninę erdvę. Socialiniai tinklai tapo platformomis, kuriose sirgaliai dalijasi džiaugsmu, kritika ar tiesiog gyvu komentavimu. Tai suteikia galimybę jungtis su bendraminčiais iš viso pasaulio, palaikyti diskusijas ar net įtakoti sporto organizacijų sprendimus.
Taip pat svarbu pažymėti, kad emocinis ryšys su komanda gali padėti žmonėms įveikti kasdienybės stresą ar net vienišumą. Rungtynių laukimas, palaikymas ir emocinis išgyvenimas tampa lyg terapija. Sportas nėra tik rezultatai - tai išgyvenimai, kuriuos sirgaliai nešiojasi ilgai po to, kai rungtynės baigiasi.
Sportas kaip magija ir bendruomenės kūrimas
Sportas gali būti laikomas magišku ne tik dėl varžybų ir pergalių, bet ir dėl bendruomenės, kuri susiformuoja aplink jį. Sporto renginiai suburia skirtingų kultūrų, amžių ir socialinių sluoksnių žmones, kurie kartu dalijasi emocijomis, džiaugsmu ir net ašaromis. Tai sukuria bendrą patirtį, kuri gali apjungti net pačius skirtingiausius asmenis.
Psichologiniu aspektu sportas veikia kaip didelis motyvatorius. Žmonės, siekdami geresnių rezultatų, dažnai atranda kūrybiškumą, ieškodami naujų treniruočių metodų ar strategijų. Tai skatina ne tik fizinį, bet ir psichologinį augimą. Be to, sporto magija atsiskleidžia ir per meno formas. Daug sportininkų savo pasirodymus paverčia meniniu kūriniu, kurioje derinamos techninės žinios su meniniu išraiškos gebėjimu.
Sportas taip pat veikia kaip svarbus socialinės integracijos elementas. Jis suteikia galimybę žmonėms bendrauti, užmegzti naujas pažintis ir dalintis patirtimi, ypač tarp jaunimo. Galiausiai, sporto magija gali turėti teigiamą poveikį visuomenei. Kuo daugiau žmonių dalyvauja sporte, tuo daugiau jie investuoja į sveiką gyvenimo būdą, bendruomenės renginius ir socialines iniciatyvas.
Sportas ir kūryba: netikėtas ryšys
Sportas ir kūryba yra dvi sferos, kurios, iš pirmo žvilgsnio, gali pasirodyti visiškai skirtingos, tačiau jas jungia gili ir sudėtinga sąsaja. Sportas dažnai reikalauja ne tik fizinio pasiruošimo, bet ir strateginio mąstymo, komandinio darbo, o šios savybės puikiai dera su kūrybiniu procesu. Sportininkai, kaip kūrėjai, nuolat ieško naujų būdų, kaip tobulinti savo įgūdžius ir pasiekti geresnių rezultatų. Tai gali apimti ne tik techninius aspektus, bet ir psichologinius, emocinius elementus, kurie įtakoja jų pasirodymus.
Kūrybiškumas sporte gali atsispindėti ir sporto šakų vystymesi - naujų taisyklių, strategijų ar net naujų sporto šakų kūrime. Be to, sporto renginiuose, tokiuose kaip olimpinės žaidynės ar pasaulio čempionatai, kūryba išryškėja per ceremonijų, atidarymo ir uždarymo aktus, kurie dažnai būna dideli meniniai pasirodymai, apjungiantys muziką, šokį, vizualiąją meną ir technologijas. Taip pat verta paminėti, kad kūryba sporte gali būti išreikšta ir per įvairius sporto žanrus, tokius kaip ekstremalūs sportai, kur kūrybiškumas ir individualumas yra itin svarbūs. Kūryba ir sportas taip pat susiję per bendruomenių ir socialinių iniciatyvų aspektą. Galiausiai, sporto ir kūrybos ryšys yra dinamiškas ir nuolat besikeičiantis procesas, kuris gali prisidėti prie abiejų sričių vystymosi.
Sportas kaip aistra ir emocijų šaltinis
Sportas neabejotinai yra viena iš aistrų, kuri suvienija žmones visame pasaulyje. Kiekvienas sportininkas, nepriklausomai nuo lygio ar disciplinos, patiria emocijų spektrą - nuo džiaugsmo ir euforijos laimint varžybas iki nusivylimo ir frustracijos, kai rezultatai nėra tokie, kokių tikimasi. Šios emocijos ne tik skatina sportininkus stengtis tobulėti, bet ir suteikia galimybę kūrybiškumui pasireikšti. Kūrybiškumas sporte gali pasireikšti įvairiomis formomis. Pirmiausia, tai strateginis mąstymas - sportininkai ir treneriai nuolat ieško naujų taktikų ir metodų, kurie leistų pasiekti geresnių rezultatų. Pavyzdžiui, futbole ar krepšinyje komandos nuolat keičia žaidimo stilių, atsižvelgdamos į varžovų silpnybes ir stiprybes. Dar viena kūrybiškumo forma sporte yra meno ir estetikos aspektas. Daugelis sporto šakų, tokių kaip šokiai, gimnastika ar meninė gimnastika, reikalauja ne tik fizinių įgūdžių, bet ir kūrybiško požiūrio į judesius. Sportininkai kuria savo stilių, kuris atspindi jų asmenybę, ir tai dažnai tampa įkvėpimu kitiems. Be to, sporto renginiuose ir varžybose dažnai vyrauja atmosfera, kuri skatina kūrybinį bendradarbiavimą. Komandos darbuotojai, dizaineriai ir organizatoriai dirba kartu, kad sukurtų išskirtinę patirtį tiek sportininkams, tiek žiūrovams. Emocijos, susijusios su sportu, taip pat gali būti galingas inspiracijos šaltinis. Po sunkaus pralaimėjimo sportininkai dažnai atranda naujų motyvacijos šaltinių, kurie skatina juos dirbti dar sunkiau ir siekti savo tikslų. Sporto pasaulis nuolat keičiasi, ir šis pokytis dažnai atsiranda iš naujų idėjų, kurias pateikia kūrybingi asmenys. Nuo technologinių inovacijų, kaip dėvimos technologijos, iki naujų treniruočių metodų - viskas prisideda prie sporto evoliucijos.
Sporto fenomenų poveikis visuomenei
Sporto fenomenai, tokie kaip didieji sporto renginiai, žymūs sportininkai ir sporto komandos, turi didelį poveikį visuomenei. Didieji sporto renginiai, tokie kaip Olimpinės žaidynės ar pasaulio futbolo čempionatai, suvienija žmones iš įvairių šalių ir kultūrų. Jie tampa ne tik sporto, bet ir kultūrinėmis šventėmis, kuriose žmonės gali dalintis emocijomis, patirti bendrumo jausmą ir didžiuotis savo šalimi. Žymūs sportininkai, tokie kaip Usain Bolt, Michael Jordan ar Serena Williams, tampa ne tik sporto herojais, bet ir visuomenės ikonomis. Jų pasiekimai įkvepia jaunimą siekti savo tikslų, skatindami aktyvų gyvenimo būdą ir sporto užsiėmimus. Sporto komandos, ypač tos, kurios turi ilgalaikę istoriją ir tradicijas, taip pat vaidina svarbų vaidmenį bendruomenių gyvenime. Jos ne tik suteikia pramogą, bet ir skatina lojalumą, bendradarbiavimą ir bendrą tapatybę. Ekonominis sporto poveikis taip pat yra reikšmingas. Investicijos į sporto infrastruktūrą, renginius ir sporto mokyklas skatina darbo vietų kūrimą ir verslo plėtrą. Visi šie aspektai rodo, kad sporto fenomenai turi išskirtinę galią formuoti visuomenės kultūrą, skatinti socialinę integraciją ir prisidėti prie ekonominės plėtros.
Kaip sudominti vaikus sportu: psichologo patarimai
Daugelis žmonių dalinasi žiniomis apie sporto naudą ir jo privalumus. Geresnė sveikata, ilgesnis gyvenimas, teigiamos emocijos, pakili nuotaika - tai tik keletas pavyzdžių iš sporto suteikiamos naudos. Sporto psichologas Sikstas Ridzevičius teigia, kad vaikams didžiausias pavyzdys yra tėvai. „Jeigu tėvas gulės ant sofos ir sakys sūnui „eik sportuoti“, tai tas neveiks. Vaikai mokosi iš suaugusiųjų. Jeigu vaikai matys aktyvius tėvus, tai jiems nekils klausimų, kad ir jie turi judėti“, - sakė S. Kitas svarbus dalykas, siekiant sudominti vaikus sportuoti - būreliai. Vaikams yra smagu žaisti. Jie varžosi ir patiria emocijas. S. „Čia jau suaugusieji turi padėti vaikui susipažinti su nesėkme. Kai tą pavyksta padaryti, vaikai vėl greitai susigražina sportavimo džiaugsmą. Vaikai mėgsta žaisti komandoje, bendrauti, susirasti draugų. Taip sportas jiems tampa įprasta veikla“, - teigia S. Visgi ne visi vaikai yra tokie socialūs. „Tokiu atveju padėti gali dienotvarkės sudarymas. Dienos plane turėtų atsirasti koks pusvalandis aktyvios veiklos - ėjimo, bėgiojimo, važinėjimo dviračiu ar kito mėgstamo sporto. Kai vaiko disciplinoje tas atsiras, tai jis pripras, o vėliau pastebės, kad sportas jam pakelia nuotaiką. Dar viena vaikų grupė - azartiškas jaunimas, labai norintis pergalių. Juos gali dominti tiek komandinės, tiek individualios sporto šakos. Juos į priekį ves noras konkuruoti, aplenkti priešininkus. Juos motyvuoti yra lengviausia, nes motyvacijos jie semiasi patys iš savęs. S. „Jeigu ryšys atsiras, tai vaikas „kaifuos“ ir norės sportuoti. Kai kuriais atvejais didesnę įtaką padaro tėvai, norintys nukreipti vaiką konkrečia sporto šaka. Nuo 12 metų patys vaikai tampa savikritiškesni, labiau suvokia save ir pasaulį. Jie jau mato savo perspektyvas ir svajones. Sporto psichologas mano, kad Lietuvoje vaikai dažnai per daug sureikšmina rezultatą. „Man vidinė nuojauta sako, kad vaikai tiesiog nesupranta, jog normalus yra faktas, kad nėra visi vaikai viskam gabūs. Anksčiau buvome labiau tolerantiški savo nesėkmėms. Dabar mes tapome labiau egocentriškesni ir jei nepavyksta, tai ko norime, tai reiškia, jog reikia viską mesti. Reikia įskiepyti požiūrį, kad sportas tai ne tik sveikata ar pergalės. Tai yra ir valia, grūdinimasis. Sporto pagalba kartais tikrai tenka vaikus grūdinti tiek fiziškai, tiek morališkai. Nesvarbu kaip, bet vis tiek reikia eiti į priekį. Kartais iš tėvų ar mokytojų reikia kietumo ir tvirtumo ugdant žmogų. Dabar viskas labai laisvanoriška ir dažnai neišmokome vaikų, kad kažko nepadaryti ar nepasiekti yra normalu“, - kalbėjo S.
Lietuvoje sporto aikštynų ir mokyklų pastatų būklė yra skirtinga. Vienur viskas yra atnaujinta ir šviežia, kitur salės yra ankštos ir ilgai laukiančios sutvarkymo. S. Ridzevičius nemano, kad vaikams sąlygos turi kažką reikšti. „Kai mes augome, tai mums užtekdavo dviejų plytų futbolo vartams. Galima ir dabar pamatyti Brazilijos paplūdimį, kur vaikai žaidžia su ne visai pripūstu kamuoliu ir to visiškai užtenka, kad vaikai patirtų emocijas. Visiška nesąmonė yra vengti sporto dėl to, kad stadiono danga kurioje nors vietoje yra nelygi, - pabrėžė psichologas. - Nėra normalu aiškinti vaikams, kad tu nesportuok, nes stadionas senas, užkliūsi už kokio nors kupsto ar paslysi. Reikia skatinti vaikus mėgautis - kažką aplenkti, kažką nugalėti, kažkur pataikyti. Mažiausiai reikia kreipti dėmesį į savo sportbačius ar stadioną. Žinoma, kad visada patogiau, kai avalynė patogi, o stadionas apšviestas, bet kai to nėra, tai neturi būti problema. Pastarieji metai, kuomet dėl karantino pandemijos daug laiko teko praleisti namuose, turėjo įtakos vaikų psichologijai. „Niekada nėra gerai būti uždarytiems. Nuo senų laikų nusikaltėlius uždaro į kalėjimą, kad jie atliktų bausmę ir pasitaisytų. Dabar visi buvome uždaryti be nusikaltimo. Faktas, kad reikia tą kažkaip ištverti. Būtent tada ypač svarbios yra sporto ugdomos valia ir kantrybė. Tai tik patvirtina, kad turime mokytis ne tik matematikos, bet ir charakterio, o tą geriausiai ugdo sportas ir tikslo siekimas. Karantinas taip pat mus moko valios ir kantrybės“, - vaizdingai kalbėjo S.
#