Gimdos kaklelio ir makšties uždegimai yra dažnos moterų sveikatos problemos, sukeliančios diskomfortą ir galinčios turėti rimtų pasekmių, jei negydomos. Svarbu laiku atpažinti simptomus ir kreiptis į gydytoją. Šiame straipsnyje aptarsime gimdos kaklelio uždegimą (endocervicitą) ir makšties uždegimus (vaginitus), jų priežastis, simptomus, gydymo būdus ir profilaktikos priemones.
Gimdos Kaklelio Uždegimas (Endocervicitas)
Gimdos kaklelio uždegimas, arba endocervicitas, yra infekcinė nepiktybinė moterų liga. Tai gana dažnas ginekologinis susirgimas, kurį bent kartą gyvenime patiria daugelis moterų. Svarbiausias tikslas - laiku diagnozuoti gimdos kaklelio uždegimą, nes tuomet jis lengvai, greitai ir efektyviai išgydomas.
Priežastys
Endocervicitą sukelia mikroorganizmai, plintantys lytiniu (lytiškai santykiaujant) ar hematogeniniu (per kraują) keliu. Dažniausiai tai būna bakterijos (chlamidijos, gonokokai), virusai ar pirmuonys. Sutrikus natūraliai makšties mikroflorai, joje pradeda daugintis patogeniniai mikroorganizmai.
Simptomai
Gimdos kaklelio uždegimas pirmiausia pasireiškia perštėjimo, niežėjimo jausmu makštyje. Taip pat pakinta išskyrų išsiskyrimas iš makšties. Sergant endocervicitu išskyrų išsiskiria daugiau, jos dažniausiai būna blogo kvapo, gali pakisti išskyrų spalva. Jos gali būti gelsvos, žalsvos, pūlingos.
Lėtinį gimdos kaklelį atpažinti sunkiau, nes simptomai nėra specifiniai, t. y.: šiek tiek paburkusi gimdos kaklelio gleivinė, tačiau išskyrų kiekis ir jų spalva, lyginant su ūmine ligos forma, yra susinormalizavęs. Infekcijos sukėlėjai gali išplisti ir už gimdos kaklelio ribų.
Taip pat skaitykite: Sportas ir socialiniai įgūdžiai
Diagnostika
Pajutus endocervicitui būdingus simptomus, būtina kreiptis į gydytoją ginekologą. Gydytojas pirmiausia apklausia, apžiūri pacientę. Makštis ir gimdos kaklelis apžiūrimi moterį paguldžius ant specialios ginekologinės kėdės, naudojant makšties skėtiklį. Gimdos kaklelio uždegimo atveju gimdos kaklelis bei aplink jį esantys audiniai būna paburkę, paraudę. Gimdos kaklelio apčiuopa moteriai būna skausminga. Makšties bei gimdos kaklelio išskyros paimamos tepinėliams bei bakteriologiniam tyrimui. Išskyros taip pat gali būti sėjamos į terpes, siekiant išauginti ligos sukėlėją.
Gydymas
Kadangi endocervicitą dažniausiai sukelia bakterijos, pagrindinis gydymas yra antibiotikoterapija. Gydymas dažniausiai trunka apie dvi savaites. Gimdos kaklelio uždegimas gali būti gydomas cefalosporinais, makrolidais, aminoglikozidais. Antibiotikai dažniausiai skiriami tabletėmis, tačiau gali būti skiriamos ir žvakutės į makštį ar tepalai. Dažniausiai gydyti endocervicitą pakanka ambulatoriškai. Pacientėms skiriama geriamųjų antibiotikų, kurių gydymo kursas - iki 14 dienų. Ligai įsisenėjus, gydymas antibiotikais tampa neefektyvus, todėl taikomas mažiau radikalus ir ilgalaikis gydymas. Jei aptinkama gimdos kaklelio įplyšimų, išgydžius šį uždegimą reikėtų atlikti kaklelio plastinę operaciją.
Greta gydymo vaistais, rekomenduojama išorinius lytinius organus ir makštį prausti dezinfekciniais tirpalais. Prieš ir po lytinio akto neplauti makšties, nes vanduo išplauna apsauginę funkciją turinčias makšties gleives.
Profilaktika
- Vengti lytinių santykių mėnesinių metu bei pogimdyviniu laikotarpiu, kol tęsiasi kraujavimas. Kraujuojant nesusidaro gleivės, kurių viena iš pagrindinių funkcijų - ir apsauginė.
- Saugotis lytiniu keliu plintančių infekcijų - nesaugių lytinių santykių metu.
- Tinkama lytinių organų higiena saugantis, kad mikroorganizmai iš tiesiosios žarnos nepatektų į makštį. Pavyzdžiui, galimi atvejai - netinkamas išangės valymas pasituštinus.
Makšties Uždegimai (Vaginitai)
Makšties uždegimas - tai dažna moterų sveikatos problema, kuri gali pasitaikyti visose amžiaus grupėse. Ši būklė yra itin nemaloni, o ją gali sukelti įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, bakterijos, grybeliai, virusai ar net cheminės medžiagos. Du trečdaliai moterų bent kartą gyvenime patiria makšties uždegimą ir jo sukeliamus simptomus. Daugelis jų bando gydytis pačios.
Makšties uždegimas dar vadinamas vaginitu arba vulvovaginitu, nes liga paprastai pažeidžia ne tik makštį, bet ir išorinių lytinių organų - vulvos paviršių išklojančią gleivinę. Vulvovaginitu serga ir mažos mergaitės bei paauglės.
Taip pat skaitykite: Parkūras: sportas ir filosofija
Priežastys
Makšties uždegimai skirstomi į dvi rūšis: endogeninius (neužkrečiami) bei egzogeninius (užkrečiami).
- Endogeniniai makšties uždegimai - tai vadinamieji makšties mikrofloros pakitimai: bakterinė vaginozė, pienligė, citolitinė vaginozė.
- Egzogeniniai makšties uždegimai - tai lytiniu keliu plintančios ligos, tokios kaip trichomonozė, bakteriniai vaginitai (bakteriniai makšties uždegimai), virusiniai vulvovaginitai (virusiniai išorinių lytinių organų ir makšties uždegimai).
Dažniausios neužkrečiamų (endogeninių) makšties uždegimų priežastys:
- Bikinio srities depiliacija (plaukeliai ant didžiųjų lytinių lūpų saugo normalią makšties prieangio mikroflorą ir odą nuo trinties bei išorės mikroorganizmų).
- Sintetinės aptemptos kelnaitės, ypač su juostele. Pastaroji, keičiant padėtį, slankioja nuo išangės iki makšties prieangio ir taip gali sukelti makšties uždegimą.
- Lytinių organų higienos priemonės - įvairiausi kremai, plovikliai, dezodorantai, higieniniai įklotai, tamponai taip pat gali sunaikinti normalią makšties mikroflorą.
- Kai kurie medikamentai, prezervatyvai, spermicidai (kontraceptinės žvakutės, putos, pastos, želė).
- Lytinių partnerių, oralinio, vaginalinio ir analinio sekso kaita.
- Maudynės baseine (pernelyg chloruotas vanduo), ežere (nėra srovės, plaukioja gausybė žmonių). Vanduo, patekęs į makštį, šarmina jos pH, todėl gali sutrikti mikroflora, sumažėti atsparumas kitiems mikroorganizmams.
- Įvairios sisteminės ligos, pavyzdžiui, žvynelinė, Krono liga (lėtinė žarnyno liga), angliavandenių apykaitos sutrikimai ir kt.
- Mitybos ypatumai.
Viena iš dažniausių formų - bakterinė vaginozė, pasireiškianti pakitusiomis išskyromis ir nemaloniu kvapu. Bakterinė vaginozė - viena dažniausių formų, kuri išsivysto pakitus makšties mikrofloros pusiausvyrai, kai sumažėja gerųjų bakterijų ir padaugėja „blogųjų“. Kandidozė dažniausiai sukeliama Candida albicans mieliagrybių ir pasireiškia dėl imuniteto susilpnėjimo, antibiotikų vartojimo ar hormoninių pokyčių. Be šių pagrindinių formų, dar gali pasireikšti atrofinis vaginitas, kuris gali atsirasti po menopauzės dėl sumažėjusio estrogenų kiekio, kai makšties gleivinė tampa sausa, plona ir jautri.
Simptomai
Visiems makšties uždegimams būdingas vienas ar keli simptomai: niežulys, makšties išskyrų kiekio, kvapo ar konsistencijos pokyčiai, skausmas lytiškai santykiaujant, skausmingas šlapinimasis. Jei tai lytiniu keliu „pasigauta“ liga, be minėtų simptomų gali varginti ir žaizdelės ar pūslelės lytinių organų gleivinėje. Kalbant apie pagausėjusias išskyras, svarbu atminti, kad jos ne visada būna uždegimo požymis. Išskyrų gali padaugėti ir dėl kitų priežasčių: ovuliacijos, po lytinių santykių, dėl gimdos kaklelio žaizdelės ar polipų. Normalios makšties išskyros būna baltai skaidrios spalvos, bekvapės, jų pH mažesnis nei 4,5.
- Bakterinė vaginozė: būdingos pilkšvos, vientisos, nemalonaus „žuvies“ kvapo išskyros. „Žuvies“ kvapas gali dar labiau sustiprėti per mėnesines (kraujas - tai organinė terpė, itin palanki daugintis bakterijoms), taip pat po lytinių santykių.
- Pienligė (kandidozė): ryškiausias simptomas - niežulys, kuris gali būti įvairaus intensyvumo ir prasideda dažniausiai kelias dienas prieš mėnesines. Moteris skundžiasi graužimu ir deginimu po lytinių santykių ar pasišlapinus. Tarpvietės oda ir makšties gleivinė būna paraudusi, vargina tirštos, bekvapės, varškės konsistencijos išskyros.
- Trichomonozė: būdingiausias simptomas - gausios, putotos, pilkai žalsvos išskyros, skausmingas šlapinimasis, skausmas lytiškai santykiaujant, niežulys, lytinių organų „deginimo“ pojūtis.
Taigi vieni dažniausių simptomų - nemalonus kvapas ir neįprastos konsistencijos bei spalvos išskyros iš makšties.
Taip pat skaitykite: Danties pašalinimas ir sportas
Komplikacijos
Nors kai kurios moterys viliasi, kad simptomai praeis savaime, negydomas makšties uždegimas gali išplisti ir sukelti šlapimo takų, gimdos, kiaušidžių ar mažojo dubens infekcijas. Negydant arba netinkamai gydant bakterinę vaginozę, galimos tam tikros komplikacijos: gimdos kaklelio uždegimas, pasikartojančios šlapimo takų infekcijos, jei moteris nėščia, gali prieš laiką nutekėti gemaliniai vandenys, prasidėti vaisiaus vandenų infekcija, priešlaikinis gimdymas, kūdikis gali gimti su įgimta infekcija. Negydomas uždegimas gali išplisti, paveikti moters šlapimo takus ir sukelti uretritą, cistitą ir net inkstų uždegimą. Jeigu moterį dažnai kamuoja įvairūs uždegimai, jai būna labai sunku pastoti, neretai ji tampa nevaisinga. Nevaisingų moterų anamnezėje - ilgi gydymosi nuo uždegimų metai.
Diagnostika
Diagnozės metu pirmiausiai atliekama ginekologinė apžiūra ir įvertinama makšties gleivinės būklė, išskyros ir galimi uždegimo požymiai. Dažnai atliekama makšties tepinėlio mikroskopija, leidžianti tiesiogiai pamatyti bakterijas, grybus ar pirmuonis.
Gydymas
Atsiradus pirmiesiems ligos simptomams, svarbu kuo greičiau kreiptis į ginekologą, nes gydymas priklauso nuo sukėlėjo. Pirmiausia būtina jį nustatyti. Savarankiškai gydytis nedera, nes netinkamai gydomos ligos simptomai tik susilpnės kuriam laikui, bet infekcija niekur nedings, o jos sukėlėjai taps atsparūs. Todėl vėliau ligą teks gydyti ilgiau ir prireiks didesnių vaistų dozių. Laiku pradėjus gydytis pagal gydytojo rekomendacijas uždegimas išnyksta nesukeldamas komplikacijų.
Bakterinei vulvovaginozei gydyti skiriami tam tikros grupės antibiotikai, grybelių sukelta liga gydoma priešgrybeliniais vaistais, taip pat atkuriama makšties ir žarnyno mikroflora. Bakterinė vaginozė gydoma žvakutėmis, geriamais antibiotikais, tačiau kartais pakanka naudoti preparatus, palaikančius normalų makšties pH. Gydymosi metodą, atlikus visus reikiamus tyrimus, gali parinkti tik gydytojas. Trichomonoze dažniausiai užsikrečiama lytinių santykių metu, retais atvejais per buitinį kontaktą: drėgnus, išskyromis išteptus rankšluosčius, klozeto paviršių. Liga gydoma ambulatoriškai, gydyti reikia ir partnerį, net jeigu jis jaučiasi gerai. Iki gydymo pabaigos lytiniai santykiai nerekomenduojami.
Grįžtant prie populiariausių makšties uždegimą sukeliančių ligų - kandidozės ir bakterinės vaginozės, galima pastebėti, kad sveika makšties mikroflora gali atsistatyti ir be gydymo antibiotikais ar kitais antimikrobiniais vaistais. Esant poreikiui, namuose galima vartoti nereceptinius preparatus, pavyzdžiui, makšties mikroflorą palaikančias priemones (žvakutes ar kapsules su laktobacilomis), priešgrybelinius ar antiseptinius gelius, skirtus lengvam niežėjimui ar diskomfortui malšinti.
Kaip pagalbinė priemonė gydant makšties ir išorinių lytinių organų uždegimus naudojamos makšties apiplovimo priemonės. Specialūs tirpalai greitai malšina pagrindinius nemalonius simptomus - niežulį, deginimą, skausmą.
Profilaktika
- Kasdienė intymi higiena yra svarbus veiksnys, norint užkirsti kelią makšties uždegimams. Naudokite švelnius, intymiai sričiai skirtus prausiklius, kurie palaiko makšties pH (dažniausiai būna apie 3,8-4,5).
- Rinkitės natūralaus audinio apatinį trikotažą, kuris praleistų orą.
- Laiku keiskite kasdienius įklotus, tamponus ar menstruacines taureles.
- Šiltuoju metų laiku derėtų nešioti tik medvilnines kelnaites, atsisakyti kelnaičių su juostelėmis.
- Jei įmanoma, nešluostyti išangės srities tualetiniu popieriumi, geriau apsiplauti vėsiu vandeniu.
- Vengti atsitiktinių lytinių santykių.
- Nesimylėti tamsoje - partneriui nepastebint, apžiūrėti jo lyties organus.
- Prieš lytinį aktą galima pasiūlyti kartu išsimaudyti vonioje ar duše - taip nuplaunami nešvarumai, prakaitas ar bakterijos.
- Po specifinio gydymo priešuždegiminiais preparatais svarbu atstatyti ir makšties pH, kad buvęs uždegimas nepasikartotų.
- Visoms savo pacientėms, kurias vargina minėtas negalavimas, visada primenu, jog bakterinė vaginozė linkusi kartotis. Ją lengvai „pažadina“ imuninės sistemos ligos, prezervatyvai, kai kurie medikamentai, chloruotas baseino vanduo, stresas.
Svarbiausia - nuolat stebėti savo organizmo pokyčius ir neignoruoti net ir nedidelių diskomforto ženklų. Tokie pokyčiai, kaip pakitusios išskyros, niežėjimas, deginimas ar nemalonus kvapas iš makšties, gali būti pirmieji uždegimo ženklai.
Pogimdyminis Endometritas
Pogimdyminis endometritas - tai komplikacija, kuri atsiranda apie 1-3 % normalių gimdymų ir apie 5 % cezario pjūvio operacijų. Tai dažniausia pogimdyminio karščiavimo priežastis. Jį sukelia iš makšties, gimdos kaklelio, tarpvietės, žarnyno į gimdos gleivinę patekusi normali, santykinai patogenine tapusi mikroflora.
Priežastys ir Rizikos Veiksniai
- B grupės Streptokokai, Enterokokai, E.Coli, Klebsiela pneumonia, Clostridium trachomatis, Proteus, Bacteroides species.
- Cezario pjūvio operacija, užsitęsęs gimdymas, bevandenis laikotarpis, vaisiaus būklės stebėsena ir daugkartiniai tyrimai pro makštį, bloga mityba, placentos šalinimas ranka, po gimdymo, cukrinis diabetas, antibiotikų vartojimas.
Simptomai ir Požymiai
- Karščiavimas, šaltkrėtis.
- Skausmas apatinėje pilvo dalyje.
- Nemalonaus kvapo išskyros, įvairaus gausumo.
- Smarkus kraujavimas iš makšties.
- Bendras silpnumas.
Minėti simptomai atsiranda 10 dienų bėgyje, dažniausiai antrą parą po gimdymo.
Diagnostika
- Vertinama bendra būklė (temperatūra, širdies susitraukimų dažnis, kraujo spaudimas).
- Krūtinės skausmingumas, paraudimas, spenelių būklė.
- Operacinės žaizdos apžiūra.
- Vertinama tarpvietės, gimdos dugno aukštis, skausmingumas čiaupiant, mažojo dubens organų būklė.
- Bendras kraujo tyrimas, eritrocitų nusėdimo greitis, C reaktyvinio baltymo kiekis, bendras šlapimo tyrimas, šlapimo pasėlis, patologinių išskyrų pasėlis, ultragarsinis tyrimas.
Liaudies Medicina
Kartais išgyti padeda ir liaudies medicinos metodai. Jei kamuoja uždegiminės ligos, valgykite kuo daugiau žalumynų (petražolių, krapų), salierų, česnakų, svogūnų, moliūgų, melionų, arbūzų, morkų - šie produktai valo organizmą nuo toksinų. Padės rankų, kojų, nugaros, pečių, sėdmenų masažas.
- Ištirpinti 10 g mumijaus 250 ml alavijų sulčių. Vartoti po 1 arbatinį šaukštelį 2 kartus per dieną prieš valgį. Gydymo kursas - 3 savaitės. Po 3 mėnesių kursą pakartoti.
- Paimti lygiomis dalimis dilgėlių, šalavijų, medetkų, kraujažolės ir jonažolės. Sumaišyti ir 3 valg. šaukštus šio mišinio užpilti 1 l verdančio vandens. Palikti 2 val. uždarame inde, po to nukošti. Rekomenduojama vartoti po pusę stiklinės 2 kartus per dieną.
- Sumaišyti 2 dalis mėtų, 2 dalis čiobrelių, 1 dalį dilgėlių, 1 dalį ajero šaknų, 1 dalį jonažolių. 4 valg. šaukštus šio mišinio užpilti 1 l vandens ir pavirti 5 min.
- Pasiruošti mišinį iš 1 dalies melisos lapų, 2 dalių valerijono šankų, 3 dalių dilgėlių žiedelių, 3 dalių rasakilos. 2 valg. šaukštus mišinio užpilti 200 ml verdančio vandens. Vartoti po 1 valg. šaukštą 3 kartus per dieną.
- Sumaišyti 1dalį sidabražolės ir 1 dalį ramunėlių žiedų. 1 valg. šaukštą šio mišinio užpilti 1 l verdančio vandens, palikti 20 min., kad pritrauktų. Nukošti.
- Padės apelsininis nuoviras. Supjaustykite smulkiais gabaliukais 1 ne visai sunokusį apelsiną su žievele ir užpilkite 2 stiklinėmis karšto vandens. Pavirkite 30 min., atvėsinkite, nukoškite. Galima išvirti nuovirą vien tik iš apelsino žievelės. Nulupti žievelę nuo 5 apelsinų, užpilti 2 stiklinėms vandens ir šiek tiek pavirti. Atvėsinti, nukošti. Gerti po 3 desertinius šaukštelius 2 kartus per dieną likus 30 min.
- 5-10 erškėtuogių vaisius pavirti 2 stiklinėse vandens apie 10 min., palikti 2 dienoms, po to nukošti.
- 1 arbatinį šaukštelį žvaginės užpilti 200 ml verdančio vandens. Palikti 2 val., po to nukošti. Vartoti po 1 valg.
- 250 g kedro riešutų kevalų užpilti 1 l karšto vandens, palikti 2 val.