Sukurti šeimą ir susilaukti vaikelio siekia daugelis porų, tačiau šis kelias ne visada būna toks lengvas ir paprastas, kaip gali atrodyti. Kai kurioms moterims pastoti pavyksta greitai, o kitoms gali prireikti daugiau laiko, pastangų, gyvenimo būdo pokyčių ar net pagalbinių priemonių. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip sportas ir kiti gyvenimo būdo veiksniai veikia vaisingumą, pateiksime patarimų, kaip padidinti pastojimo tikimybę, ir aptarsime, kada kreiptis į specialistus.
Kada Sunerimti Dėl Nevaisingumo?
Kaip aiškina gydytojas, nėra konkretaus tyrimo, parodančio, ar pora gali pastoti, ar ne. Vienintelis patarimas tokiu atveju - bandyti. Tačiau yra tam tikras terminas, per kurį nepavykus pastoti, galima įtarti nevaisingumo sutrikimus.
Pora laikoma nevaisinga, jei gyvendama reguliarų lytinį gyvenimą, nevengdama pastojimo, negali pastoti 12 mėnesių. Išimtis taikoma tada, kai moteris yra 35 metų amžiaus arba turi aiškią nevaisingumą galinčią sąlygoti priežastį, pavyzdžiui, mėnesinių ciklo sutrikimą, galbūt anksčiau sirgo lytinių organų uždegimais, turėjo traumų, operacijų, jai buvo taikytas spindulinis ar chemoterapinis gydymas. Tokiu atveju tyrimus dėl nevaisingumo rekomenduojama atlikti anksčiau - t. y. jeigu moteris nepastoja 6 mėnesius.
Dažniausios moterų nevaisingumo priežastys yra ovuliacijų sutrikimai, struktūriniai reprodukcinės sistemos pakitimai, persirgtos lytiškai plintančios infekcijos, tokios ligos kaip endometriozė, priešlaikinis kiaušidžių išsekimas, autoimuninės pacientės ligos, hormoninės sistemos sutrikimai. Ovuliacijos sutrikimai įtakoja apie 25 proc. nevaisingumo atvejų, endometriozė - 15 proc., sąaugos pilvo ertmėje - apie 12 proc., kiaušintakių nepraeinamumas dėl vienokių ar kitokių priežasčių - apie 11 proc., kiti kiaušintakių pažeidimai - apie 11 proc., neaiškios kilmės nevaisingumas - apie 10 proc., kitos priežastys - apie 9 proc.
Vyrų sveikatos problemos lemia apie 40-50 proc. porų nevaisingumo atvejų, abiejų partnerių nevaisingumas sąlygoja apie 25-40 proc. visų vaisingumo sutrikimų.
Taip pat skaitykite: Sportas ir socialiniai įgūdžiai
Gyvenimo Būdo Ir Aplinkos Įtaka Vaisingumui
Pastaruoju metu daug dėmesio skiriama gyvenimo būdo ir aplinkos faktoriams, mat tyrimai rodo, jog gyvenimo būdas, kaip miegate, ką valgote, kur gyvenate ir panašūs veiksniai turi labai didelę įtaką bendrai sveikatai, taip pat ir vaisingumui.
Pagrindiniai veiksniai, tokie kaip mityba, kūno svoris, fizinė veikla ir aktyvumas, fizinis ir psichologinis stresas, aplinka ir žalingi veiksniai, kenksmingos medžiagos, tokios kaip bisfenolis A, pesticidai, herbicidai, sunkieji metalai mūsų maiste ir mus supančioje aplinkoje daro didelę įtaką vaisingumui. Jeigu planuojate nėštumą, tiek moterims, tiek vyrams reikėtų atsisakyti žalingų įpročių, kad būtų kuo daugiau šansų pastoti ir išnešioti sveiką kūdikį.
Ne visos nevaisingumo priežastys turi loginį paaiškinimą ar priežastinį ryšį su tam tikru veiksniu: dalis priežasčių net šių dienų mokslui išlieka nežinomos arba sunkiai paaiškinamos. Todėl pasakyti, kad egzistuoja tam tikra prevencija ar profilaktika X - nėra lengva, pavyzdžiui, neaiškios kilmės nevaisingumo atveju, kurio tikimybė gali siekti nuo 10 iki 30 proc.
Tačiau ką galima padaryti, bent jau kalbant apie dalį aiškių priežasčių, tokių kaip ovuliacijos sutrikimas, tai koreguoti svorį, gyvenimo būdą, netgi įrodyta, kad jeigu kūno masės indeksas yra virš 30, sumažinus jį bent 5-10 proc., gali atsistatyti savaiminė ovuliacija ir padidėti tikimybė natūraliai pastoti. Be to, esant labai mažam kūno masės indeksui, mažesniam nei 19, svorio priaugimas irgi gali padėti natūraliai pastoti. Jeigu sportuojama ypač intensyviai, tai irgi gali neigiamai paveikti vaisingumą. Tokiu atveju, sumažinus sporto intensyvumą, padidėja natūralaus pastojimo galimybė.
Planuojančios pastoti poros, kurių profesinė veikla susijusi su kenksmingų medžiagų naudojimu darbe ar aplinkoje, turėtų būtų konsultuojamos apie galimą šių medžiagų nepalankų poveikį tiek moterų, tiek vyrų vaisingumui. Amžius taip pat yra labai svarbus faktorius planuojant pastoti. Rūkymas neigiamai veikia spermos kokybę, mažina natūralaus pastojimo galimybę, gali sąlygoti priešlaikinį kiaušidžių išsekimą, ankstinti menopauzę, o pastojus didina savaiminio persileidimo ir chromosominių anomalijų riziką. Reguliarus alkoholio vartojimas, daugiau nei 2 standartinių alkoholio vienetų per dieną, padidina nevaisingumo riziką. Taip pat įrodyta, kad reguliarus marihuanos vartojimas turi neigiamą įtaką vyrų spermos kokybei, moterims mėnesinių ciklo sutrikimams, o tai neigiamai veikia vaisingumą.
Taip pat skaitykite: Parkūras: sportas ir filosofija
Nevaisingumo Tyrimai Ir Gydymas
Tiriant nevaisingumą, atliekami dviejų tipų tyrimai. Bendrieji tyrimai - reprodukcinė anamnezė ir apžiūra, ginekologinis ir echoskopinis ištyrimas. Specialieji tyrimai - spermos tyrimas, ovuliacijos įvertinimas, kiaušintakių ir mažojo dubens patologijų diagnostika bei tyrimai dėl lytiškai plintančių infekcijų.
Gydymo būdai yra skirstomi į tris grupes:
- Medikamentinis gydymas: Pavyzdžiui, medikamentinė ovuliacijos indukcija.
- Chirurginis gydymas: Pavyzdžiui, laparoskopinės pilvo ertmės sąaugų išdalinimas arba histeroskopinė polipo operacija. Chirurginis gydymas taikomas, kai norima atstatyti struktūrinius pakitimus, kurie gali sąlygoti nevaisingumą. Tai gali būti gimdos miomos, polipai, dubens sąaugos, gimdos ertmės sąaugos, endometriozė.
- Pagalbiniai apvaisinimo būdai: Kai naudojamos priemonės, įgalinančios pastoti ne lytinių santykių metu, čia kalbama apie intrauterinę inseminaciją ir IVF (in vitro fertilizacija, arba kitaip - apvaisinimas mėgintuvėlyje). Pagalbinio apvaisinimo metodai, tokie kaip intrauterinė inseminacija arba IVF Lietuvoje šiuo metu dėl galiojančių teisės aktų galimi tik susituokusioms poroms.
Kiekvienu atveju dėl gydymo būdo sprendžiama individualiai, įvertinus visus tyrimus arba priežastį, atsižvelgiant į poros nuostatas ir nusiteikimą. Prieš pradedant gydymą labai svarbu įvertinti ir poros nusiteikimą, jau praeitą kelią bandant pastoti, taip pat amžių ar, kaip jau minėta anksčiau, moralinius įsitikinimus. Taip pat svarbu įvertinti, ar yra galimybė pastoti natūraliu būdu, ar geriau negaišti laiko, nes moteris yra sulaukusi 40-ies metų, galbūt turi kitų gretutinių veiksnių, tokių kaip cukrinis diabetas, viršsvoris ar kitos ligos.
Jeigu priežastis yra anatominiai pokyčiai, kuriuos galima koreguoti operaciniu būdu, taip, pastoti natūraliai galima, o tikimybė po operacijos pastoti padidėja. Visi atvejai individualūs, priklauso nuo priežasties ir jos kompleksiškumo.
Mitybos Ir Gyvenimo Būdo Svarba Vaisingumui
Mityba ir gyvenimo būdas vaidina itin svarbų vaidmenį tiek moters, tiek vyro vaisingumui, nes jie tiesiogiai veikia hormonų pusiausvyrą, kiaušialąsčių ir spermatozoidų kokybę bei bendrą organizmo sveikatą. Subalansuota mityba užtikrina, kad organizmas gautų reikiamų maistinių medžiagų, būtinų reprodukcinei sistemai. Tuo tarpu žalingi įpročiai, kaip rūkymas, alkoholio vartojimas ar per didelis kofeino kiekis, neigiamai veikia vaisingumą: jie gali sumažinti spermatozoidų kiekį ir judrumą bei pažeisti kiaušialąstes.
Taip pat skaitykite: Danties pašalinimas ir sportas
Reguliarus fizinis aktyvumas, toks kaip vaikščiojimas, joga ar plaukimas, gerina kraujotaką ir hormonų reguliavimą, tačiau per intensyvus sportas gali sukelti priešingą poveikį ir sutrikdyti ovuliaciją. Lėtinis stresas, kuris dažnai kyla dėl šiuolaikinio gyvenimo būdo, gali paveikti reprodukcinės sistemos hormonus ir netgi sutrikdyti menstruacijų ciklą. Taip pat svarbu pasirūpinti miego kokybe - miego trūkumas gali sutrikdyti hormonų, tokių kaip melatoninas ir kortizolis, kurie taip pat daro įtaką vaisingumui, pusiausvyrą. Sveiko gyvenimo būdo ir tinkamos mitybos derinys padeda ne tik paruošti kūną norint pastoti, bet ir užtikrina geresnę sveikatą būsimam vaikui.
Kaip Paspartinti Pastojimo Procesą?
Norint greičiau pastoti, svarbu stebėti ciklą, palaikyti sveiką gyvenimo būdą, sveikai maitintis ir vengti neigiamų emocijų. Greitas būdas pastoti yra tiksliai nustatyti vaisingas dienas, kurios būna likus kelioms dienoms iki ovuliacijos ir pačios ovuliacijos metu. Naudokite ovuliacijos testus, stebėkite kūno temperatūrą ar gimdos kaklelio gleives, kad galėtumėte planuoti lytinius santykius tuo metu, kai tikimybė pastoti yra didžiausia. Reguliarūs lytiniai santykiai, bent kas 2-3 dienas, dar labiau padidina šansus. O kad galėtumėte paįvairinti savo seksualinį gyvenima ir lytiniai santykiai būtų malonesni, galite naudoti lubrikantus.
Taip pat svarbu pasirūpinti tinkama mityba - valgykite vaisius, daržoves, pilno grūdo produktus, omega-3 riebalų rūgštis ir užtikrinkite, kad organizmas gautų pakankamai folio rūgšties, cinko bei vitamino D. Pasikonsultuokite su gydytoju arba vaistininku, kokius maisto papildus galite įtraukti į savo kasdienį racioną, kad padidinti pastojimo tikimybę. Gyvenimo būdas taip pat daro didelę įtaką: atsisakykite rūkymo, ribokite alkoholio vartojimą ir kofeiną, palaikykite sveiką svorį, nes tiek antsvoris, tiek nepakankamas svoris gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą. Reguliarus fizinis aktyvumas, bet ne per didelis intensyvumas, padeda palaikyti gerą kraujotaką ir reprodukcinių organų veiklą. Stenkitės visiškai vengti streso - tai labai svarbu, nes stresas gali neigiamai paveikti ovuliaciją ir hormonų veiklą. Skirkite pakankamai laiko poilsiui, užsiimkite joga, meditacija ar kitomis mėgstamomis veiklomis.
Jei išbandžius visas įmanomas priemones ir pakoregavus gyvenimo būdą, pastoti nepavyksta per 6-12 mėnesių, verta pasikonsultuoti su gydytoju, kad būtų atmesti galimi sutrikimai ar pasiūlytos medicininės pagalbos priemonės.
Papildai Planuojančioms Nėštumą
Papildai planuojančioms nėštumą yra itin svarbūs, kadangi padeda paruošti organizmą šiam ypatingam etapui ir užtikrina, kad būsimos mamos organizmas gautų visas būtinas medžiagas tiek savo sveikatai, tiek būsimam vaisiui. Pagrindinis papildas, kurį rekomenduoja gydytojai, yra folio rūgštis, nes jis užtikrina normalų vaisiaus nervinio vamzdelio vystymąsi, kuris formuojasi ankstyvajame nėštumo etape, o taip pat apsaugo nuo kitų vystymosi defektų bei nėštumo komplikacijų. Taip pat svarbus yra ir vitaminas D, kuris skatina sveiką kaulų ir imuninės sistemos vystymąsi bei reguliuoja hormonų veiklą. Jo trūkumas gali būti siejamas su sumažėjusiu vaisingumu, todėl patartina papildyti šio vitamino atsargas, ypač jei gyvenate vietovėje, kur saulės šviesos yra mažai.
Omega-3 riebalų rūgštys taip pat yra būtinos vaisiaus smegenų, regos ir nervų sistemos vystymuisi. Jos taip pat padeda reguliuoti uždegiminius procesus organizme ir skatina hormonų pusiausvyrą. Jei jūsų mityboje trūksta riebios žuvies, verta rinktis kokybiškus omega-3 papildus. Taip pat svarbus yra geležies kiekis - anemija prieš nėštumą gali apsunkinti pastojimą ir padidinti nuovargį, todėl gydytojas gali rekomenduoti geležies papildų, jei jos lygis yra žemas. Be to, įvairūs B grupės vitaminai, cinkas, selenas ir kiti vitaminai bei mineralai taip pat yra svarbios medžiagos, kurių reikia pakankamai gauti planuojant nėštumą.
Nors papildai gali padėti pagerinti vaisingumą ir paruošti organizmą nėštumui, juos reikėtų vartoti atsakingai ir pasikonsultavus su gydytoju arba vaistininku. Subalansuota mityba ir sveikas gyvenimo būdas yra pagrindas, o papildai yra tik priedas, padedantis užpildyti galimus mitybos trūkumus.
Sporto Nauda Ir Atsargumas Nėštumo Metu
Norint išsaugoti gerą būsimos mamos sveikatą prie nėštumo metu organizme vykstančių pokyčių gali padėti prisitaikyti fizinis aktyvumas. Nėštumo metu fizinis aktyvumas dažniausiai mažėja, keičiasi medžiagų apykaita, endokrininės ir kitų fiziologinių sistemų veikla, bendras kūno masės centras, raumenų ir stuburo apkrova.
Mankštos dėka akivaizdžiai sumažėja įvairių nepageidaujamų simptomų, atsirandančių trečiame nėštumo trimestre. Mankštos nauda besilaukiančiai moteriai visokeriopa: išmokstama atsipalaiduoti, mažėja įtampa, sumažinamas nuovargis, pagerinamas miegas, stiprėja imunitetas, mažiau vargina kojų tinimas, nugaros tempimas. Sportuojant priaugama mažiau nereikalingo svorio, lengviau atsigaunama po gimdymo.
Fizinis aktyvumas naudingas tiek būsimai mamai, tiek vaikui. Moksliškai įrodyta, kad gyvenant aktyvų fizinį gyvenimą, gerėja moters kraujotaka, vaisiaus aprūpinimas deguonimi. Yra įrodymų, kad mamos, kurios nėštumo metu buvo fiziškai aktyvios ir sportavo, pagimdo vaikus, kurie taip pat paaugę nori sportuoti, siekti geresnių rezultatų, nei jų bendraamžiai.
Atsargumas Nėštumo Pradžioje
Nėštumo pradžioje moteriai reiktų pasisaugoti - nereikėtų lankytis masažuose, vertėtų nesirinkti itin aktyvaus sporto. Jeigu ji dar iki pastojimo aktyviai sportavo, o jos nėštumo eiga - sklandi, galima užsiimti mėgstama aktyvia veikla ir laukiant šeimos pagausėjimo net ir pirmojo trimestro metu. Tačiau moterims, kurias vargina nuolatinis pykinimas, silpnumas bei jėgų trūkumas - geriausiai įsiklausyti į savo kūną ir nesistengti būti pernelyg fiziškai aktyvioms.
Galima pradėti sportuoti nuo paprasto pasivaikščiojimo lauke. Tą daryti reikėtų vis ilginant pasivaikščiojimų trukmę, stebint savijautą bei leidžiant laiką gryname ore. Antrojo trimestro metu galima labiausiai atsipalaiduoti - lankyti įvairias specialias mankštas, plaukti baseine, užsiimti kita mėgstama aktyvia fizine veikla. Trečiojo trimestro metu pradeda pasireikšti įvairūs nemalonūs simptomai - kojų tynimas, nugaros skausmas, mėšlungis, sutrikęs miegas. Nėščiajai patartina įsiklausyti į savo kūną ir poreikius: jei kankina bloga savijauta, fizinį aktyvumą vertėtų sumažinti, galbūt vėl rinktis pasivaikščiojimus lauke.
Jei moteris jaučia itin didelį fizinį nuovargį po sporto tą pačią arba kitą dieną, jai skauda raumenis, vargina bendras silpnumas, vertėtų sumažinti krūvį, rinktis kitokį fizinį aktyvumą.
Kėgelio Pratimai
Dubens dugno raumenų pratimai turi/gali būti atliekami kasdien, tikslu sumažinti šlapimo nelaikymo tikimybę. Pirmąjį nėštumo trimestrą reikėtų riboti fizinį aktyvumą tiek moteriai, kuri prieš tai sportavo, tiek tai, kuri tik pastojusi pradėjo norėti sportuoti. Galima apsiriboti pratimais, skirtais stiprinti dubens raumenis. Vieni tokių - Kėgelio pratimai. Taip pat galima užsiimti kvėpavimo gimnastika, neužmiršti pasivaikščiojimo gryname ore.
Pirmąjį trimestrą reikėtų nutraukti ekstremalias sporto šakas: slidinėjimą kalnuose, nardymą, jojimą. Taip pat reikėtų vengti šuoliukų. Antrąjį nėštumo trimestrą yra saugiausia užsiimti fizine veikla, mat vaisius jau yra įsitvirtinęs. Nerekomenduojama sportuoti su sunkiais svoriais ir treniruokliais, tačiau puikiai tinka ilgas vaikščiojimas: nesportuojančioms moterims - lėtu ir vidutiniu tempu, sportuojančioms - vidutiniu ir greitu tempu. Puikai tinka ir plaukimas baseine, užsiimti nėščiųjų mankštomis, nėščiųjų joga.
Šiuolaikinėse rekomendacijose nurodoma, kad nėščiai moteriai patartina užsiimti aktyvia fizine veikla 3-4 kartus per savaitę. Sportuojant būtina atkreipti dėmesį, kad širdies susitraukimo dažnis neviršytų 140 dūžių per minutę.
Jei lankotės sporto klube ar sportuojate su kineziterapeutu, būtinai informuokite specialistus, kad laukiatės. Jums bus parinktas tinkamiausias krūvis, galbūt bus atsisakoma pratimų, kurie yra nerekomenduojami. Nėščiosioms itin naudinga retkarčiais pasimėgauti specialiais masažais, stiprinti kūną nėščiosioms skirtų mankštų metu.
Sportas Ir Gimdymas
Fizinis aktyvumas besilaukiant turi labai svarbią įtaką gimdymui. Jo metu yra prašoma moterų judėti, keisti pozas, pasivaikščioti. Prižiūrint gimdančią moterį visada akivaizdu, ar ji nėštumo metu bent kažkiek judėjo, buvo fiziškai aktyvi. Moterys, kurios nėštumo metu nesportuoja, linkusios priaugti daugiau nereikalingo svorio. Tinkama mityba bei fizinis aktyvumas prisideda prie to, kad svorio priaugama mažiau.
Iki dvyliktos nėštumo savaitės moterims stengiamės paaiškinti apie sporto naudą bei informuoti, kokiomis veiklomis užsiimti naudingiausia. Sezoninis sportas, pavyzdžiui slidinėjimas, važinėjimas su dviračiu, riedučiais, riedlente, kopimas į kalnus - ne pats geriausias sumanymas. Nors ir moteris tokia fizine veikla užsiėmė daugybę metų, tai nėra saugu. Nesunkiai galima susižeisti, nukristi ant pilvo, paslysti. Besilaukiant rekomenduojama užsiimti saugia aktyvia fizine veikla, kurios metu nėra didelės nelaimių tikimybės.
Iki nėštumo krosą bėgiojusios moterys susirūpina, kad nebegalės užsiimti šia mėgstama veikla. Bėgioti besilaukiant galima, tačiau būtina įvertinti savo fizines jėgas bei kreipti dėmesį į kūno siunčiamus ženklus. Besilaukiant yra rekomenduojamas tausojantis rėžimas. Tai reiškia, kad moteriai nereikia iš savęs reikalauti tokių fizinių rezultatų, kurios pavykdavo pasiekti iki pastojant.
Kada Sportas Gali Net Pakenkti
Jei besilaukianti moteris pastebėjo atsiradusias kraujingas išskyras ar net šviežią kraują - aktyvaus sporto reikėtų vengti bei kuo skubiau pasirodyti medikams. Jei pastebimi rudi „patepliojimai“, tačiau pilvo neskauda ir vaisiaus judesiai yra jaučiami, reikėtų tiesiog sumažinti fizinio aktyvumo tempą, pailsėti ir užsiregistruoti pas nėštumą prižiūrintį gydytoją.
Jei po sporto ima varginti skausmas pilvo apačioje - verta tiesiog pasilsėti, mat buvo pasirinkta pernelyg sunki treniruotė. Jei skausmas nuolatinis ir besitęsiantis - kuo skubiau reikėtų kreiptis į gydymo įstaigą, mat galbūt prasidėjo gimdymo veikla.
Kineziterapijos Nauda Nėštumo Metu
Keičiantis kūno linijoms kinta ir kūno svorio centras, galintis sukelti galūnių tinimą, nugaros ir sąnarių skausmus. Būsimos mamos organizme vyksta intensyvūs pokyčiai: suaktyvėja medžiagų apykaita, didėja deguonies poreikis, kraujagyslių tinklas ir kraujo tūris, atsiranda „placentinė“ kraujotaka, todėl nėščiosios širdžiai ir kraujagyslių sistemai tenka didesnis krūvis. Taip pat kinta endokrininės sistemos veikla, dėl padidėjusio svorio nėštumo metu bei augančio pilvuko keičiasi moters kūno svorio centras, atsiranda didesnė apkrova sąnariams, stuburui, dėl ko gali prasidėti juosmens ar kojų skausmai, tinti kojos, kurie turi įtakos laikysenai ir eisenai, gali pasireikšti net praeityje buvusios traumos, pavyzdžiui, sąnarių pažeidimai, raiščių ar sausgyslių patempimai / plyšimai. Skausmą gali sukelti ir nepatogi miego poza ar vaisiaus padėtis.
Gana dažnas reiškinys yra diastazė (pilvo raumenų išsiskyrimas), kai nėštumo metu atsiskiria tiesieji pilvo raumenys ir suardo pilvo sienos vientisumą. Taigi, kineziterapijos užsiėmimų metu skiriamas dėmesys pilvo raumenų stiprinimui. Nėštumo metu kineziterapeutai stengiasi nėščiosioms padėti įdarbinti visus kūno raumenis, kad padidintų raumenų tonusą. Išskirtinis dėmesys skiriamas pilvo ir dubens raumenims. Tokiu atveju pilvo raumenys, kurie nėštumo metu buvo aktyvūs, po gimdymo greičiau grįžta į buvusį funkcinį lygį.
Fizinis Aktyvumas Ir Pasiruošimas Gimdymui
Tinkamai subalansuotas fizinis aktyvumas nėštumo metu ne tik nekenkia, bet ir yra labai naudingas. Užsiimant fizine veikla palaipsniui stiprinami kūno raumenys, gerėja kraujotaka, mamos vidaus organų bei vaisiaus aprūpinimas deguonimi, didėja raiščių elastingumas. Visa tai padeda sumažinti nugaros, sąnarių skausmus, taip pat daugelį nėščiųjų paskutinį trimestrą varginantį tinimą.
Kineziterapijos užsiėmimuose mokome būsimas mamas ir taisyklingo kvėpavimo technikų, kurios gali padėti palengvinti gimdymą, nes išmokus ritmingai kvėpuoti kūno raumenys ir raiščiai prisipildo daugiau deguonies. Teigiamą sporto poveikį moterys jaučia ir po gimdymo. Sustiprėję pilvo ir dubens dugno raumenys padeda greičiau atsistatyti po gimdymo, sumažėja galimai nėštumo ir gimdymo sukelti nepatogumai, pavyzdžiui, hemorojus ar šlapimo nelaikymas.
Pradėti sportuoti patariama nuo 2-3 kartų per savaitę po 30 minučių ir palaipsniui ilginti laiką, nepamirštant gydytojo ginekologo pritarimo ir kineziterapeuto priežiūros.
Vandens Užsiėmimai
Mankšta vandenyje nėštumo metu naudinga dėl kelių priežasčių. Pirma, fizinis aktyvumas vandenyje gerina viso kūno, o nėštumo atveju ir placentos kraujotaką, taigi ir vaisiaus aprūpinimą deguonimi bei maisto medžiagomis. Dėl vandens plūdrumo, mankštinantis vandenyje jaučiama tik apie 10 proc. savo kūno svorio, todėl sumažėja krūvis nugarai, sąnariams. Be to, vandens slėgis veikia kaip masažas, todėl sumažėja tinimai. Galiausiai vanduo turi raminančių, atpalaiduojančių savybių, todėl gerėja emocinė būklė, kuri, žinoma, taip pat labai svarbi besivystančiam vaisiui.
Mankšta vandenyje lavina pusiausvyrą, didina raumenų tonusą, stiprina dubens raumenis, gerina medžiagų apykaitą, kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą. Be to, pastebima, kad fizinis aktyvumas vandenyje gerina miego kokybę. Net ir neturint galimybės vandenyje atlikti specialių pratimų, rekomenduojama plaukioti, nes plaukimas taip pat turi teigiamos įtakos vaisiaus vystymuisi nėštumo metu. Plaukiojant taip pat gerėja medžiagų apykaita, kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių sistemų veikla. Vis dėlto pasirinkus mankštas ir atliekant tikslingus pratimus, pasiekiama geresnių rezultatų. Tyrimai rodo, kad sportuojančių mamų vaikai turi mažesnę tikimybę nutukti.
Sportas Pirmąjį Trimestrą
Nėštumas - ne liga, todėl jo metu nereikėtų nutraukti mėgstamų veiklų, taip pat ir sporto, jei būsima mama iki nėštumo sportavo ir buvo fiziškai aktyvi. Tačiau bet kokiu atveju dėl fizinės veiklos nėštumo metu reikėtų pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju, o sportuoti atsakingai.
Pirmas nėštumo trimestras - tai laikas, kai vaisius įsitvirtina gimdoje, todėl šiuo laikotarpiu reikia elgtis itin atsakingai. Pirmuosius tris nėštumo mėnesius rekomenduojama pasisaugoti ir sumažinti fizinio krūvio intensyvumą. Taip pat šiuo laikotarpiu nepatariama pradėti intensyviai sportuoti toms besilaukiančioms, kurios iki nėštumo nebuvo fiziškai aktyvios. Vis dėlto nei pirmąjį, nei vėlesniais nėštumo trimestrais tikrai nepakenks kvėpavimo ir Kėgelio (dubens dugno raumenų) pratimai.
Kada Sportuoti Nerekomenduojama
Nors fizinė veikla nėštumo metu yra naudinga, kai kuriais atvejais nuo jos būsimoms mamoms tenka susilaikyti.
Fizinė veikla nutraukiama, jei svaigsta galva, atsiranda dusulys - ima trūkti oro, jaučiamas krūtinės veržimas, jei prasideda kraujavimas iš lytinių takų, atsiranda blauzdų (raumenų) tirpimas, taip pat jei susilpnėja vaisiaus judesiai. Sportuoti griežtai nerekomenduojama ir tais atvejais, kai yra priešlaikinio gimdymo rizika, ūmus karščiavimas.