Sportas yra neatsiejama sveiko ir subalansuoto gyvenimo būdo dalis. Jis daro didžiulę įtaką žmogaus kasdieniam gyvenimui ir sveikatai - tiek fizinei, tiek psichinei. Reguliari fizinė veikla ne tik padeda palaikyti fizinę formą, bet ir stiprina psichinę sveikatą, mažina streso lygį, gerina nuotaiką bei didina bendrą organizmo atsparumą.
Sporto Įtaka Fizinei Sveikatai
Svorio Kontrolė
Sportas yra veiksminga priemonė kontroliuoti svorio augimą. Sėdimas darbas ir nesveikas gyvenimo būdas yra vienos iš pagrindinių nutukimo priežasčių. Jei nutukę žmonės įsitraukia į intensyvios fizinės veiklos reikalaujantį sportą, jie gali sudeginti daugiau kalorijų, atsikratyti papildomų kūno dalių ir sumažinti nereikalingo svorio augimo tikimybę. Taip jie gali užsitikrinti ir išlaikyti gerą kūno sudėjimą. Fizinis aktyvumas padeda išvengti papildomo svorio priaugimo, priaugti ar išlaikyti esamą kūno svorį. Intensyvios treniruotės visam kūnui padės deginti riebalus ir suvalgytas kalorijas, tuo tarpu tinkamai parinkti pratimai raumenims, padės priaugti svorio tose vietose, kur jo labiausiai reikia. Net ir tomis dienomis, kai nesportuojate, stenkitės sąmoningai kuo dažniau būti fiziškai aktyviais - tvarkykitės namuose, lipkite laiptais vietoj lifto, pasistatykite automobilį toliau įėjimo, į parduotuvę eikite pėsti ir t.t.
Cholesterolio Lygio Valdymas
Sportas naudingas sveikatai, nes padeda kontroliuoti cholesterolio lygį. Sportas padeda kontroliuoti ir cholesterolio lygį kraujyje. Ne vieno atlikto tyrimo duomenys rodo, kad žmonių, kurių fizinio aktyvumo lygis yra aukštas, cholesterolio lygis yra mažesnis nei tų, kurie linkę rinktis sėslesnį gyvenimo būdą. Nustatyta, kad aukščiausio lygio sportininkų cholesterolio lygis būna itin žemas - net ir tada, kai jie peržengia trisdešimties metų amžiaus ribą.
Kraujo Apytakos Gerinimas
Sportas naudingas sveikatai, nes padeda pagerinti kraujo apytaką. Kai užsiimate bet kokiu sportu, širdis plaka greičiau ir papildomai apkrauna širdies raumenis. Reguliarios aerobinės treniruotės stiprina dirbančių raumenų kapiliarų tinklą. Atliekant aerobikos pratimus dirbančių raumenų skaidulose didėja mitochondrijų kiekis. Širdis pradeda veikti geriau, stabilizuojasi širdies ritmas. Viso to rezultatas - intensyviau sportuojančio žmogaus organizmas jaučia mažesnį stresą.Sportuojant visada suaktyvėja kraujotaka. Bėgiojant ar užsiimant bet kuria kita fizine veikla mūsų organizmas būna puikiai aprūpintas deguonimi. Tokiu būdu fizinis aktyvumas padeda išsaugoti gerą ir stiprią sveikatą. Fizinis aktyvumas taip pat padeda padidinti hemoglobino lygį ir kraujo tūrį. Sportuojant greitėja širdies plakimas, o širdies raumenims tenka papildoma apkrova. Ši papildoma apkrova stiprina širdies raumenis ir tuo pačiu gerina visą kraujotaką.
Kraujospūdžio Normalizavimas
Hipertenzija arba aukštas kraujospūdis yra didelė grėsmė sveikatai, galinti sukelti insultą ir kitas su širdimi susijusias problemas. Sportas padeda palaikyti normalų kraujospūdį. Beveik visos sporto rūšys reikalauja bėgimo, tempimo ir kitos fizinės veiklos. Kai užsiimate tokia veikla, širdis tampa stipresnė, sumažėja arterijas veikianti jėga, todėl sumažėja kraujospūdis. Reguliarus fizinis aktyvumas ir sportas gali padėti išsaugoti optimalų kraujo spaudimą. Daugelis sveikos specialistų nuo hipertenzijos kenčiantiems pacientams rekomenduoja reguliariai sportuoti, nes, kaip rodo šioje srityje atlikti tyrimai, žmonės, kurie sportuoja, rečiau skundžiasi padidėjusiu kraujo spaudimu, nei tie, kurių gyvenime sportas nėra svarbus.
Taip pat skaitykite: Sportas ir socialiniai įgūdžiai
Imuniteto Stiprinimas
Sportas padeda stiprinti organizmą ir įveikti ligas. 2013 metais atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 339 000 dalyvių parodė, kad efektas tų, kurie sportavo ir tų, kurie gėrė vaistus koronarinių širdies ligų prevencijai buvo toks pat. Negana to, tiems pacientams, kurie jau buvo išgyvenę insultą, fizinis aktyvumas buvo netgi veiksmingesnis nei vaistai. Reguliarus fizinis aktyvumas padeda stiprinti ir mūsų imuninę sistemą, kuri yra atsakinga už organizmo apsaugą. Fiziniai pratimai reikšmingai padidina baltųjų kraujo kūnelių kiekį, o su prakaitu, kuris išsiskiria sportuojant, iš organizmo pašalinami toksinai. Padidėjusi kūno temperatūra mažina bakterijų dauginimosi tikimybę.
Raumenų Stiprinimas
Sportas yra geriausia priemonė raumenims treniruoti. Fizinė veikla stiprina raumenis ir didina jų apimtį. Tačiau šį rezultatą galima pasiekti tik tuo atveju, jei palaikomas reguliarus fizinis aktyvumas. Kuo daugiau sportuojama, tuo labiau stiprėja raumenys. Svarbu pabrėžti, kad užsiimant įvairiomis sporto šakomis, auginama liesa raumenų masė ir kartu deginami riebalai. Todėl pasirinkus sportą, kuriame yra daug aerobinės (kardio) veiklos, galima lengvai atsikratyti nereikalingų kilogramų, sustiprinti raumenis, padidintų raumenų apimtį ir padailinti savo kūno linijas. Be to, reguliarus sportas, kuris sutvirtina raumenis, padeda apsisaugoti ir nuo galimų fizinių traumų.
Kaulų Stiprinimas
Sportas stiprina ne tik raumenis, bet ir kaulus. Sportuojant kaulams tenka papildomas spaudimas, o tai savo ruožtu didina kaulų tankį ir dėl to jie tampa stipresni. Treniruočių metu kaulams tenka papildomas krūvis, todėl siekdami jį atlaikyti, kaulai prisitaiko ir tampa tankesni. Jei sportuojama reguliariai, nuolatinis patiriamas stresas kaulus stiprina ir didina jų tankį. Mūsų organizmui senstant kaulų tankis yra linkęs mažėti, todėl sportuoti rekomenduojama bet kurio amžiaus žmonėms ir tokiu būdu išsaugant stiprius ir sveikus kaulus ir senatvėje.
Sporto Poveikis Psichinei Sveikatai
Streso Mažinimas ir Nuotaikos Gerinimas
Panašiai kaip ir fizinė nauda, sportas turi didžiulį poveikį psichikos sveikatai. Sportuodami, pavyzdžiui, golfą ar slidinėjimą, esate priversti susikoncentruoti į veiklą ir palikti rūpesčius nuošalyje. Kadangi fizinė veikla suaktyvina smegenų chemines medžiagas, asmenys tampa laimingi ir atsipalaidavę. Šiandien apie 75-90 % žmonių lankosi pas gydytoją dėl su stresu susijusių problemų. Teigiamas sporto poveikis psichikos sveikatai gali labai padėti asmenims. Dėl fizinės veiklos išsiskiria endorfinų. Endorfinai - tai smegenyse esančios cheminės medžiagos, padedančios sumažinti stresą ir skausmą. Sportuojant taip pat mažėja streso hormonų, kortizolio ir adrenalino. Sportas gerina nuotaiką. Sportuojant išsiskiria hormonai endorfinai, kurie sukuria laimės ir euforijos jausmą. Tyrimų metu buvo patvirtinta, kad sportas gali palengvinti klinikinės depresijos simptomus.
Depresijos Gydymas
Vienas iš reikšmingų sporto poveikių psichikos sveikatai yra tas, kad jis padeda gydyti depresiją. Kai kurių tyrimų duomenimis, sportas, t. y. pratimai, kovoja su depresijos simptomais ir mažina atkryčio riziką.
Taip pat skaitykite: Parkūras: sportas ir filosofija
Miego Kokybės Gerinimas
Sportas gerina miego kokybę. Intensyvios treniruotės padeda greičiau užmigti ir pagilina miegą.
Energijos Kiekio Didinimas
Sportas didina energijos kiekį. Nors kai esate išsekęs, ko gero, mažiausiai norite sportuoti, vis tik ekspertai pataria, kad būtent fizinis aktyvumas gali jums padėti atsigauti. Ekspertai teigia kad mažo intensyvumo pratimai sumažina nuovargio jausmą ir padidina energijos kiekį apie 20%. Apskritai, reguliariai treniruojantis, stiprėja raumenys, didėja ištvermė, visos kūno ląstelės ir audiniai geriau aprūpinami deguonimi ir maistinėmis medžiagomis, geriau dirba jūsų kraujotakos sistema.
Pasitikėjimo Savimi Didinimas
Sportas didina pasitikėjimą savimi. Sportas gerina smegenų darbą. Įvairūs tyrimai parodė, kad kardio treniruotės metu gali būti sukuriamos naujos smegenų ląstelės (dar žinoma kaip neurogenezė) ir gerinamas bendras smegenų darbas.
Priklausomybių Kontrolė
Sportas padeda kontroliuoti priklausomybes. Bet kokio gauto malonumo (nesvarbu, ar tai būtų narkotikai, alkoholis, maistas ar seksas) pasekoje smegenys išskiria malonumo hormoną dopaminą. Deja, kai kurie žmonės dažnai tampa priklausomi nuo veiklų, kurios priverčia smegenis išskirti dopaminą. Fizinis aktyvumas gali padėti kontroliuoti priklausomybes, padėdamas nukreipti mintis nuo potraukio priklausomybę sukeliančiam šaltiniui.
Kūrybiškumo Skatinimas
Sportas didina kūrybiškumą. Aktyvi treniruotė gali padidinti mūsų kūrybiškumą labiausiai 2 valandoms iškart po treniruotės.
Taip pat skaitykite: Danties pašalinimas ir sportas
Laimės Pojūčio Didinimas
Sportas didina laimės pojūtį. Pensilvanijos valstijos Universitetas pateikė išvadas, kad žmonės, kurie sportuoja (nepriklausomai nuo fizinio aktyvumo intensyvumo) išreiškė daugiau malonių jausmų nei tie, kurie nesportuoja.
Sportas Kaip Gydymo Priemonė
Daugelis sveikatos specialistų rekomenduoja sportą kaip dalį gydymo programų įvairioms ligoms ir sveikatos sutrikimams. Pavyzdžiui, fizinė veikla yra neatsiejama dalis reabilitacijos programose po širdies priepuolių ar kitų kardiovaskulinių įvykių. Lengvi pratimai padeda atstatyti širdies funkciją ir stiprina kraujotaką, o tai labai svarbu greitam pasveikimui.
Kita vertus, sportas yra svarbus komponentas gydant diabeto ligas. Reguliarus fizinis aktyvumas padeda organizmui efektyviau panaudoti insuliną, todėl padeda kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje. Tokiu būdu sportas tampa natūraliu būdu mažinti priklausomybę nuo vaistų ir pagerinti bendrą gyvenimo kokybę.
Reabilitacijos metu sporto terapija gali būti pritaikyta individualiems pacientų poreikiams. Fizioterapeutai, bendradarbiaudami su gydytojais, rengia specializuotas treniruočių programas, kurios padeda pacientams atstatyti judrumą, stiprinti raumenis ir gerinti koordinaciją. Tokiu būdu sportas tampa ne tik prevencijos, bet ir gydymo priemone, padedančia atkurti prarastą sveikatą.
Sporto Įvairovė ir Pritaikomumas
Sportas yra universalus ir prieinamas visiems, nes yra daugybė įvairių sporto šakų, pritaikytų skirtingo amžiaus, fizinio pasirengimo lygio ir interesų žmonėms. Galime rinktis nuo lengvo pasivaikščiojimo gamtoje, bėgimo, dviračių sporto, plaukimo iki intensyvių treniruočių sporto salėje. Kiekvienam žmogui galima rasti tinkamą fizinę veiklą, kuri ne tik teikia malonumą, bet ir stiprina sveikatą.
Populiarios sporto šakos kaip joga ar pilates suteikia galimybę ne tik stiprinti kūną, bet ir atpalaiduoti protą. Šios praktikos moko susikaupti, atpalaiduoti įtampą ir gerinti lankstumą. Sporto renginiai ir varžybos taip pat skatina bendruomeniškumą. Sporto varžybos, tiek profesionaliose, tiek mėgėjų lygose, sujungia žmones, kurie siekia bendro tikslo - geresnės sveikatos ir asmeninio tobulėjimo. Tokie renginiai padeda kurti sveiką konkurenciją, motyvuoja asmenis siekti aukštų rezultatų ir tuo pačiu metu skatinti teigiamą gyvenimo būdą.
Sveikatos ir Sporto Ryšys: Mitai ir Tikrovė
Daugelis žmonių mano, kad intensyvus sportas gali sukelti traumų ar pervargimą, tačiau svarbiausia yra tinkamai subalansuoti treniruočių intensyvumą su poilsiu. Profesionalūs sportininkai visada laikosi griežto treniruočių ir poilsio tvarkaraščio, o kasdienėje praktikoje svarbu išmokti klausytis savo kūno signalų. Per didelis fizinis krūvis be tinkamo poilsio gali sukelti pervargimo sindromą, kuris dar gali turėti neigiamą poveikį bendrai sveikatai.
Kitas paplitęs mitas yra tas, kad sportas yra naudingas tik jauniesiems. Tačiau tyrimai rodo, kad bet kokio amžiaus žmonėms sportas teikia naudą. Vyresnio amžiaus asmenims reguliarus fizinis aktyvumas padeda išlaikyti mobilumą, stiprina raumenis, mažina kritimų riziką ir netgi padeda užkirsti kelią tam tikroms demencijos formoms. Todėl svarbu pabrėžti, kad niekada nevėlu pradėti sportuoti - kiekvienas žingsnis link aktyvesnio gyvenimo būdo yra svarbus.
Sportas ir Mityba: Harmoningas Ryšys
Sporto veikla ir subalansuota mityba eina koja kojon, siekiant užtikrinti optimalų organizmo funkcionavimą. Sportuojant, padidėja organizmo poreikis energijai ir maistingosioms medžiagoms, todėl labai svarbu teisingai maitintis. Subalansuota mityba padeda atstatyti energijos atsargas, stiprina raumenis ir gerina bendrą fizinę būklę.
Sportininkams rekomenduojama įtraukti į savo mitybą daugiau baltymų, kurie yra svarbūs raumenų atstatymui ir augimui, bei angliavandenių, kurie suteikia energijos treniruočių metu. Be to, svarbu nepamiršti apie vitaminus ir mineralus, kurie padeda stiprinti imunitetą bei užtikrina tinkamą organizmo funkciją.
Sporto Rekomendacijos Kasdieniam Gyvenimui
Nesvarbu, ar esate profesionalus sportininkas, ar tiesiog norite pagerinti savo sveikatą, svarbu įtraukti sportą į kasdienę rutiną. Pradėti galite nuo paprastų pasivaikščiojimų, lengvų bėgimų ar dviračių važiavimo. Svarbiausia - pasirinkti tokias fizines veiklas, kurios jums teikia džiaugsmą ir motyvuoja judėti.
- Pasivaikščiojimai gamtoje: Šis paprastas būdas palaikyti aktyvumą yra prieinamas visiems. Pasivaikščiojimai miškuose ar parkų takais padeda atpalaiduoti protą ir stiprina širdies veiklą.
- Bėgimas: Bėgimas yra puikus būdas stiprinti raumenis, deginti kalorijas ir gerinti kraujotaką. Pradėkite nuo mažų atstumų ir palaipsniui didinkite krūvį.
- Dviračių sportas: Važiavimas dviračiu ne tik stiprina kojų raumenis, bet ir yra puiki proga pamatyti naujas vietas bei pasimėgauti gamta.
- Joga ir pilates: Šios praktikos padeda gerinti lankstumą, stiprinti branduolio raumenis bei mažinti stresą.
- Sporto salės treniruotės: Jei norite intensyvesnių treniruočių, sporto salėje rasite profesionalią įrangą ir specialistų patarimus, kurie padės pasiekti norimų rezultatų.
Svarbu prisiminti, kad pradėti sportuoti visada galima bet kuriuo gyvenimo momentu. Net ir lengva fizinė veikla, atliekama reguliariai, gali turėti ilgalaikį teigiamą poveikį sveikatai. Be to, svarbu pasirūpinti tinkamu poilsiu bei atsistatymu po treniruočių, kad išvengtumėte pervargimo ar traumų.
Sporto Įtaka Bendram Gyvenimo Stiliui
Sportas ne tik stiprina kūną, bet ir formuoja mūsų gyvenimo stilių. Asmenys, kurie reguliariai sportuoja, dažnai būna disciplinuoti, energingi ir pozityvūs. Šie asmenybės bruožai atsispindi ir kitose gyvenimo srityse - darbe, santykiuose ir asmeniniame tobulėjime. Sportas moko mus siekti tikslų, kurti ir laikytis planų, o tai yra labai svarbu sėkmingam gyvenimui.
Be to, aktyvus gyvenimo būdas dažnai lemia geresnius mitybos įpročius. Sportuojantys žmonės dažniau renkasi sveikus produktus, vengia greito maisto ir stengiasi maitintis subalansuotai. Toks požiūris padeda išvengti lėtinių ligų, susijusių su nesveika mityba, ir užtikrina, kad organizmas gautų visas reikiamas maistines medžiagas.
Socialinis sportas taip pat stiprina bendruomenės ryšius. Dalyvavimas komandiniuose sporto renginiuose ar bendruose treniruočių užsiėmimuose sukuria stiprią tarpusavio paramos sistemą, kurioje kiekvienas narys jaučiasi svarbus. Tokia bendruomenė gali tapti ne tik sportinių pasiekimų, bet ir asmeninio augimo bei savijautos pagrindu.
Sporto Reikšmė Šiuolaikinėje Medicinoje
Šiuolaikinė medicina vis labiau pripažįsta sporto svarbą gydymo ir prevencijos srityse. Gydytojai vis dažniau įtraukia fizinio aktyvumo rekomendacijas į savo gydymo planus, ypač gydant lėtines ligas. Sporto terapija, kaip papildoma gydymo priemonė, gali padėti ne tik gerinti fizinę būklę, bet ir stiprinti psichinę sveikatą, mažinti uždegimus ir skatinti organizmo natūralius atstatymo procesus.
Kada Geriausia Sportuoti: Rytas ar Vakaras?
Sportas ar aktyvi fizinė veikla kasdien yra lengviausias būdas užtikrinti ilgaamžiškumą. Jei jus kamuoja miego problemos ar nemiga, gali būti, kad jau girdėjote patarimą, nesportuoti prieš miegą. Išties yra logikos, kodėl intensyvus sportas gali trukdyti užmigti. Ruošdamasis miegui, organizmas natūraliai mažina mūsų kūno temperatūrą.
Visgi vieno akivaizdaus atsakymo, kada geriausia sportuoti, tikrai nėra, todėl reikėtų atsižvelgti į tai kaip jaučiatės ir kada sportuoti norite jūs pats. Miego kokybei įtakos turi ir daugiau įvairių veiksnių, tokių kaip tinkama miego aplinka, reguliarumas (t. y. ėjimas miegoti tuo pačiu metu), hormono melatonino išsiskyrimas ir t. t. Melatoninas įprastai išsiskiria tuo pačiu paros metu ir praneša mūsų kūnui, kad jau metas miegoti.
Populiarėjančios Sporto Šakos: Padelis ir HIIT
Padelis, kurio populiarumas sparčiai auga, išliks mėgstama sporto šaka ir ateinančiais metais. Šiuo metu pasaulyje padeliu mėgaujasi apie 30 mln. žmonių. Kadangi jis žaidžiamas mažesnėje aikštelėje nei tenisas, sportuojantiems reikia mažiau bėgioti, todėl tokia sporto šaka prieinama tiek jaunai, tiek vyresnei auditorijai. Spartus žaidimo tempas didina širdies ritmą ir ugdo ištvermę, todėl puoselėja širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatą. Be to, greita reakcija į kamuoliuką lavina motorinius įgūdžius ir gerina refleksus.
Dėl savo efektyvumo ateinančiais metais populiarumo tarp vartotojų sulauks didelio intensyvumo intervalinės treniruotės (HIIT). Vienas iš HIIT išskirtinumų - „deginimo po treniruotės efektas“ (angl. „afterburn“). Kol kūnas atsistato po intensyvios fizinės veiklos, medžiagų apykaita išlieka pagreitėjusi ir toliau degina kalorijas. HIIT taip pat atlieka svarbų vaidmenį mažinant cukraus kiekį kraujyje ir didinant jautrumą insulinui, todėl yra puiki priemonė puoselėti sveikatą.
Kaip Neperdegti ir Atrasti Motyvacijos Sportui?
Trenerė Erika Vaitkutė įvardija dažniausią klaidą, kurią daro sportuojantys: per intensyvios, netinkančios treniruotės. „Sportas žmogaus kūną veikia kaip streso faktorius: jeigu streso per daug, jis daro žalą mūsų kūnui. Labai svarbu, kad kiekvienas sportuojantis sugebėtų tinkamai susidėlioti savo treniruočių tvarkaraštį. Todėl itin svarbu nepamiršti poilsio dienų“, - pabrėžia E. Vaitkutė.
Vienas iš dažniausiai trenerės girdimų klausimų - kaip neprarasti motyvacijos sportuoti bei ką daryti, kai užklumpa tinginys. „Motyvacijos nebuvimas ar tingulys yra natūrali žmogaus būsena, kurią retkarčiais jaučiame visi. Svarbiausia sportuojant - disciplina, reguliarumas. Tai yra kur kas stipriau už bet kokią motyvaciją. Kai tai supranti, net ir pačią tingiausią dieną sugebi būti fiziškai aktyvus“, - akcentuoja E. Vaitkutė.
Sportas Namuose: Kaip Pradėti?
Jei jau pasiryžote sportuoti namuose, ko gero kyla klausimas, nuo ko pradėti? Visų pirma, patartina įsigyti bent patogų kilimėlį ant kurio galėsite atlikti įvairius pratimus. Vėliau, ko gero, pamatysite, kad jums gali prireikti svarelių, galbūt gimnastinės gumos ar kamuolio. Kita užduotis - susidaryti pratimų programą. Vienas iš gerų variantų yra užsisakyti programą pas asmeninį trenerį, kurių šiais laikais apstu vien socialiniuose tinkluose. Vidutiniškai už 15-20 eur asmeninis treneris paruoš jums pratimų programą, kurią galėsite atlikti namuose. Kitas variantas - išsirinkti jums patinkančias programas ar trenerius YouTube kanale ir atlikti pratimus žiūrint vaizdo įrašus. Ir trečias variantas - susidaryti programą pačiam. Nors pradedančiajam tai gali būti sudėtinga, nes sudarant programą svarbu atsižvelgti, kad būtų treniruojami visi kūno raumenys, o ne kuri nors, jūsų nuomone, problematiškiausia grupė atskirai. Tačiau, tai lygiai taip pat įmanoma šiek tiek panaršius internete ir atsirinkus labiausiai jums patinkančius pratimus atskiroms raumenų grupėms: kojoms, užpakaliui, pilvo raumenims, rankoms, krūtinei, pečiams, nugarai.
Žinoma, idealiu atveju, turėtumėte per valandą spėti atlikti apšilimą, pratimus, stiprinančius visas kūno raumenų grupes bei tempimo - atsipalaidavimo pratimus. Tačiau jei pradžioje yra sunku, galite pradėti kiekvieną dieną treniruojant skirtingą raumenų grupę. Žinoma, apšilimo ir tempimo pratimai lieka būtini. Taip per dieną sugaištumėte apie 30-40 minučių. Tuo atveju, jei jums patogiau sportuoti rečiau, bet daryti ilgesnes treniruotes, galite susidaryti pratimų kompleksus 60-80 minučių ir sportuoti kas antrą dieną. Pavyzdžiui, 1) apšilimas + pratimai kojoms + pratimai pilvo presui + tempimas; 2) apšilimas + pratimai rankoms + pratimai pilvo presui + tempimas; 3) apšilimas + pratimai kojoms + pratimai nugarai + tempimas.
Tam, kad nesusižeistumėte ir nepakenktumėte savo raumenims, raiščiams, sąnariams, primename, kad prieš pradedant pratimus, būtina atlikti apšilimą. Apšilimas ne tik apsaugos nuo traumų, bet ir padės susikoncentruoti, nusiteikti ir įsijausti į toliau sekančius pratimus. Ne mažiau svarbu, nei apšilimas prieš treniruotę - tempimo pratimai po treniruotės. Jie ne tik padeda kūnui atsipalaiduoti, nusiraminti, grįžti į normalų ritmą, bet ir tempia raumenis, kas mažina jų skausmo tikimybę.
Sporto Nauda Paaugliams
Paauglystė - laikotarpis, kuomet vyksta kūno pokyčiai, atsiranda psichologinių iššūkių. Specialistų teigimu, šiame brandos etape fiziniam aktyvumui turėtų būti skirta pakankamai dėmesio. Sportas visuomet buvo labai svarbi gyvenimo dalis. Tai padėjo būti aktyviai ir gerai fiziškai pasirengusiai, sutelkti dėmesį ir suderinti mokyklą, sportą ir socialinį gyvenimą. Išmokau drausmės, savikontrolės ir laiko valdymo. Atsirado naujų pažinčių, kurios išliko iki šių dienų. Sukūriau daug gražių prisiminimų, kurie padeda iškilus sunkumams. Jie primena, kad nesvarbu, kaip viskas bepasisuktų, žmonės mane palaikę sporto metu palaiko ir dabar.
Sportas ne tik stiprina kūną, bet ir teigiamai veikia psichinę sveikatą. Tai stiprina jų pasitikėjimą savimi ir savivertę. Sportas yra puiki priemonė merginoms brendimo laikotarpiu siekiant ne tik fizinės, bet ir emocinės gerovės. Taip pat, merginos, kurios brendimo metu aktyviai sportuoja, dažniau išlaiko fizinio aktyvumo įpročius ir suaugusios.