Sportas nepriklausomoje Lietuvoje turėjo reikšmingą vaidmenį formuojant tautinę tapatybę, skatinant fizinį aktyvumą ir reprezentuojant šalį tarptautinėje arenoje. Šiame straipsnyje apžvelgiama sporto raida nuo nepriklausomybės atkūrimo iki sovietinės okupacijos, išskiriant svarbiausias sporto šakas, organizacijas, asmenybes ir pasiekimus.
Sporto Pradžia Nepriklausomoje Lietuvoje
Sporto apraiškų būta jau senovės baltų buityje ir darbe. Pirmoji sporto organizacija buvo 1885 Vokietijos valdomoje Klaipėdoje įkurtas irklavimo klubas Neptūnas. 1918 nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje sportinė veikla pradėta organizuoti iš Rusijos, Latvijos, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) grįžusių ir vietinių lietuvių - S. Garbačiausko, E. Kubiliūnaitės‑Garbačiauskienės, P. Olekos, K. Dineikos, Prano Šližio, J. J. Bulotos, S. Dariaus, J. Ereto ir kitų iniciatyva bei pastangomis. Pradėta steigti sporto organizacijas (sąjungas, klubus).
Po Pirmojo pasaulinio karo, 1919-1920 m., Lietuvoje pradėjęs atgimti futbolas iš mirties taško pajudėjo 1921 metais. S. Garbačiauskas su kitais bendraminčiais Kaune surengė pirmąją sporto šventę - lengvosios atletikos, teniso ir futbolo varžybas.
Pirmosios Sporto Organizacijos
1919 Kaune įkurta pirmoji nepriklausomos Lietuvos sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga (LSS; pirmininkas Pranas Šližys). 1920 įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS), kuri kultivavo beveik visas to meto populiarias sporto šakas (pirmininkas S. Garbačiauskas). 1922 Kaune įsteigta Lietuvos sporto lyga (LSL) - aukščiausioji sporto institucija, kuri vadovavo visam sporto sąjūdžiui ir tvarkė jo veiklą, atstovavo Lietuvai tarptautiniu lygiu. Kūrėsi ir kitos sporto organizacijos: 1922 - Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija (LGSF), 1923 - Lietuvos dviratininkų sąjunga (LDS), 1923 - Lietuvos futbolo lyga (LFL), 1924 - Kauno teniso klubas (KTK), 1926 - Klaipėdos įgulos ir krašto sporto sąjunga (KSS), 1930 - Akademinis sporto klubas (ASK), 1931 - Jaunalietuvių sporto organizacija (JSO).
Futbolas Nepriklausomoje Lietuvoje
Vyr. Šiaulietis atvirukų kolekcionierius Petras Kaminskas primena, kad futbolas buvo gyvas Lietuvoje ir tarpukariu. Petro Kaminkso nuotraukos ir fotoatvirukai - gyvas įrodymas, kad futbolas Lietuvoje gyvavo ir tarpukariu. Pirmąsias oficialias rungtynes Lietuvos nacionalinė futbolo rinktinė sužaidė 1923 metų birželio 24 dieną. Jas pralaimėjo Estijos rinktinei rezultatu 0:5. Pirmosios pergalės teko laukti bent porą mėnesių. Prieš tuos pačius estus tuomet laimėjo rezultatu 2:1 buvo nugalėta ta pati Estijos rinktinė. Vėliau Lietuva reguliariai žaidė tarptautines futbolo varžybas iki pat sovietmečio.
Taip pat skaitykite: Sportas ir socialiniai įgūdžiai
1924 m. Lietuvos futbolo komanda dalyvavo Olimpinių žaidynių futbolo turnyre Paryžiuje. Prieš varžybas Lietuvos rinktinė buvo suburta paskubomis ir rimčiau pasiruošti turnyrui nespėjo. Vėliau Lietuva bandė nesėkmingai dalyvauti dar keliuose čempionatuose. Pirmoji futbolo komanda - 1911 m. Lietuvos futbolas pernai ir šiemet vieną po kitos švenčia garbingas sukaktis. 1911 m. dienos šviesą išvydo žaidimų knyga, kurioje pirmą kartą supažindinama su futbolo žaidimu, 1911 m. rugsėjo 4 d. Kaune įvyko pirmosios futbolo rungtynės, o prieš devyniasdešimt metų - 1922 m. - startavo pirmasis Lietuvos čempionatas.
Žymūs Futbolo Veikėjai
- S. Darius: Lietuvos sporto istorijoje niekas neprilygsta - jis ne tik futbolo žaidėjas, neoficialus treneris, teisėjas, propagandininkas, bet ir kitų, tuo metu Lietuvoje dar tik gimstančių sporto šakų - krepšinio, beisbolo, ledo ritulio, greitojo čiuožimo, bokso - aktyvus dalyvis, pradininkas. S. Darius labiausiai išsiskyrė kaip futbolininkas: Lietuvos futbolo rinktinės narys (1923 ir 1924 m.), atstovaudamas LFLS tapo pirmųjų čempionatų nugalėtoju (1922, 1923). S. Darius daug pasidarbavo rengiant Lietuvos futbolo rinktinę pirmą kartą dalyvauti 1924 m. olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. S. Darius - vienas Lietuvos futbolo lygos (LFL) kūrėjų (1923) ir jos vadovas (1924, 1926). Kartu su inžinieriumi K. Bulota parengė pirmojo stadiono Lietuvoje projektą ir jį įgyvendino (1925-1926) - dabar Kauno S. Dariaus ir S.
- A. Saunoris: Jo veikla suaktyvėjo 1925 m., kai A. Saunoris buvo išrinktas į pulko sporto komisiją ir pradėjo vadovauti futbolui. A. Saunoris ne tik žaidė, bet ir teisėjavo, 1925 m. įsteigė pirmąją Lietuvoje futbolo teisėjų kolegiją, pats buvo išrinktas jos vicepirmininku. 1926 m. kartu su leitenantu V. S. Karžinsku įkūrė vėliau išgarsėjusią Klaipėdos karinės įgulos ir krašto lietuvių sporto sąjungą (KSS). Buvo paskirtas pirmosios KSS komandos kapitonu. 1926 m. KSS pradėjusi dalyvauti šalies pirmenybėse iki 1939 m. net šešis kartus tapo Lietuvos čempione.
- L. Juozapaitis: 1922, 1923 m. Lietuvos futbolo čempionas (atstovaudamas LFLS). 1923-1924 m. keturis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje kaip saugas, tą pačią poziciją užėmė ir dalyvaudamas olimpinėse žaidynėse Paryžiuje (1924).
- R. Marcinkus: R. Marcinkus brendo Kauno „Polonijos“ (lenkų), Vokiečių Kauno sporto klubo (KSK), LFLS ir „Kovo“ komandose. 1927 ir 1932 m. su LFLS tapo Lietuvos čempionu. 1927 m. 20-metis R. Marcinkus buvo pakviestas į Lietuvos futbolo rinktinę, tapo jos kapitonu. Rinktinės spalvas gynė net 41 kartą (1927-1938). 1932 m. LFL Centro komitetas rinktinės treneriu ryžosi skirti R. Marcinkų. Jo vadovaujama rinktinė žaidė 15 rungtynių, iš jų po ketverias laimėjo ir baigė lygiosiomis.
- S. Garbačiauskas: 1919 m. liepos 13 d. S. Garbačiauskas su kitais bendraminčiais Kaune surengė pirmąją sporto šventę - lengvosios atletikos, teniso ir futbolo varžybas. Buvo ir vienas futbolo komandos žaidėjų, ir kapitonas, ir vadovas. Žaisdamas šių klubų komandose 1922, 1923 ir 1926 m. tapo Lietuvos čempionu. Šešis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje, buvo jos kapitonas, atstovaudamas rinktinei 1924 m. dalyvavo olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. S. Garbačiauskas - vienas iš LSL, LFLS, Futbolo lygos, teisėjų kolegijos steigėjų ir vadovų. 1921 m. parengė, o Kariuomenės generalinio štabo leidykla išleido pirmąjį nepriklausomoje Lietuvoje mokomąjį metodinį leidinį „Futbolas“.
- V. Balčiūnas: 1923-1927 m. sudarė Lietuvos futbolo vartininkų elitą. 1924-1927 m. penkis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje. Vienas iš Kauno Šančių „Kovo“ klubo steigėjų. V. Balčiūnas kartu su kitais bendraminčiais įsteigė LFL ir buvo laikinuoju jos pirmininku, sporto klubo „Kovas“ vicepirmininku. Išsiskyrė kaip vienas geriausių futbolo ir krepšinio teisėjų (turėjo FIFA ir FIBA kategorijas).
- N. Čerekas: 1936 m. tapo Lietuvos futbolo čempionu. Atstovaudamas šalies rinktinei sužaidė 26 tarpvalstybines rungtynes.
- A. Lingis: Rezultatyviausias tarpukario Lietuvos futbolo rinktinės žaidėjas gimė Kaune 1905 m. gruodžio 26 d. Geriausias tarpukario Lietuvos rinktinės ir klubinio futbolo puolėjas tris kartus tapo šalies meisteriu (čempionu): 1926 m. su Kauno „Kovo“ ekipa, 1932 m. Kauno LFLS (Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga) ir 1936 m. - Kauno MSK (Maisto sporto klubas) komandose. Lietuvos rinktinėje A.Lingis debiutavo 1928 m. liepos 25 d. Pabaltijo taurės turnyro rungtynėse su Latvija (0:3). Paskutinį kartą Lietuvos futbolo garbę gynė po dešimties metų - 1938 birželio 12 d. rungtynėse su Estija (0:2). Iš viso Lietuvos rinktinėje jis sužaidė 34 rungtynes ir įmušė 12 įvarčių.
Krepšinis: Tautinio Pasididžiavimo Šaltinis
Nors apie Eleną yra parengta nedaug straipsnių ir nėra išleistos nei vienos knygos, tačiau žinoma keletas faktų, kurie paaiškina jos meilę sportui. Istorikė, mokslų daktarė Ingrida Jakubavičienė pasakojo, kad su savo potencialą sporte E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskaitė atrado svetur. „Pirmojo pasaulinio karo metu jos šeima buvo priversta pasitraukti į Rusiją. Kiek ji pati yra pasakojusi, tai gyvendama Sankt Peterburge lankė pakankamai garsią Pakrovskaja gimnaziją, skirtą karininkų šeimos vaikams, ir būtent ten ji susipažino su sportu, gimnastika, šokiais. Ji sužinojo apie tokius dalykus, kurių tuo metu Lietuvoje jai neteko patirti. Visa tai jai paliko didelį įspūdį, savyje ji pajautė turinti kažkokių talentų sporte ir kūno kultūroje, suprato, kad galėtų čia save realizuoti“, - pasakojo I. Jakubavičienė. Po karo grįžusi į jau nepriklausomą Lietuvą Elena nedelsiant ėmėsi vykdyti savo idėjas: padėjo kurtis pirmosioms sporto organizacijoms, draugijoms, komandoms. Jos entuziazmą tik dar labiau sustiprino ir pažintis su būsimuoju jos vyru, taip pat žinomu sportininku, Steponu Garbačiausku.
Nors visi šios moters pasiekimai skamba įspūdingai, juos pasiekti tarpukariu buvo itin sunku dėl kelių priežasčių. Viena svarbiausių - Elena Kubiliūnaitė ir kiti jos amžininkai grįžo į karo nuniokotą Lietuvą, todėl visas savo idėjas turėjo vykdyti nuo nulio. „Ta karta, kuri gimė iki Pirmojo pasaulinio karo, norėjo nepriklausomos Lietuvos ir suprato, kad niekas kitas jos nesukurs. Jie grįžo į karo nuniokotą Lietuvą, kuri tuo metu buvo apiplėšta iki paskutinio siūlo, buvo didžiuliai karo nuostoliai, išdeginti kaimai, nearti laukai, pusė gyventojų emigravusių karo metu, dalis - žuvusių. Jie grįžo į tokią valstybę, tačiau jų širdys buvo pilnos idealizmo, jie turėjo viziją, idėjų ir svarbiausia - jie suprato, kad tik nuo jų pačių priklausys, ar ta idėja bus įgyvendinta ir niekas kitas už juos to nepadarys“, - pasakojo I. Jakubavičienė.
Elena didžiąją savo gyvenimo dalį praleido Šveicarijoje, tačiau prieš tai ji spėjo padaryti labai svarbių darbų Lietuvoje. Nors daugelis krepšinio pradininku mūsų šalyje laiko Steponą Darių, tačiau pirmoji su šiuo sportu Lietuvą supažindino būtent E. Kubiliūnaitė. „Elena pasakojo, kad tuo metu vyko bendravimas ir bendradarbiavimas su Latvijos sportininkais ir būtent iš jų ji sužino apie naują žaidimą krepšiasvydį, taip vadinamą basketbolą, kuris vėliau virto į krepšinį. Ji gavo amerikietiškas krepšinio taisykles ir pamatė, kad tai tikrai labai įdomus komandinis žaidimas, kuris labai tinkamas žaisti moterims. Elena pati pirmoji pradėjo versti taisykles į lietuvių kalbą, vėliau suorganizavo pirmąją moterų komandą, tačiau susidūrė su kliūtimi, kad krepšinio nebuvo, kur žaisti - juk jo, kaip futbolo, pasistatęs dvi plytas vietoj vartų nežaisi. Šis žaidimas reikalavo daug daugiau parengimo, bet visa tai suorganizavo E. Kubiliūnaitė ir kartu su kitomis merginomis pačios Kauno Ąžuolyno parke įsirengė pirmąją krepšinio aikštelę“, - pasakojo I. Jakubavičienė. Suorganizavus aikštelę ir visą reikalingą įrangą 1922 m. įvyko ir pirmosios draugiškos moterų krepšinio rungtynės. Tuo tarpu vyrai šiuo sportu susidomėjo vėliau - netgi buvo sakoma, kad krepšinis yra „bobų zabova“.
Nepaprasto entuziazmo ir užsispyrimo dėka Elena pasiekė labai svarbių Lietuvos sportui rezultatų. Nepaisant to, tarpukariu vyravę lyčių stereotipai jai apsunkino kai kuriuos procesus. „Nors Lietuvoje moterys vienos pirmųjų gavo lygias pilietines teises ir galėjo dalyvauti rinkimuose, visur kitur buvo tam tikros ribos. Tuo metu buvo suvokiama, kad sportas - vyrų užsiėmimas, nes vyrui reikia būti stipriu, vikriu, jam, kaip būsimam kariui, reikalingas geras fizinis pasirengimas. O kam tada moterims sportuoti?“ - kalbėjo istorikė.
Taip pat skaitykite: Parkūras: sportas ir filosofija
Krepšinio Populiarumo Augimas
Šiame tekste trumpai apžvelgiamos krepšinio įsitvirtinimo Lietuvoje prielaidos bei atgarsiai to meto žiniasklaidoje. Krepšinio populiarumo pradžia Tarpukario pradžioje krepšiasvydis (taip tuo metu vadintas krepšinis) mažai domino tautiečius. Tiesą sakant, tuo metu į visas sporto šakas buvo žiūrima skeptiškai. Lietuva buvo žemdirbių kraštas, todėl sportas buvo iš esmės nereikalingas, nes laikytas tuščiu laiko švaistymu. To meto valstybė kūno kultūros reikmėms skyrė iš tiesų menkas lėšas. Tačiau ketvirtajame dešimtmetyje krepšiasvydis ėmė sparčiai populiarėti. 1934 metais Kaune buvo įkurta pirmoji sporto salė, tinkanti profesionaliai žaisti krepšinį. Anot istorikės Justinos Minelgaitės, krepšiniui išpopuliarėti padėjo 1935 m. rugpjūtį Kaune vykęs Pasaulio lietuvių kongresas, į kurį atvyko dalis užjūrio sportininkų. 1937 m. į JAV jau važiavo lietuviai, o kongresas buvo lyg priemonė apsikeitimui žiniomis. Tai prisidėjo prie Lietuvos sportininkų laimėjimų Europos krepšinio čempionatuose 1937 ir 1939 metais. Tokios tendencijos 4 dešimtmetyje lėmė, kad krepšinio populiarumas išaugo. Išpopuliarėti padėjo pergalės Apie tai, kad krepšinis pradėjo užkariauti vis daugiau lietuvių širdžių, byloja jam tenkantis dėmesys spaudoje.
Krepšinio Atgarsiai Spaudoje
Pačiame populiariausiame tarpukario laikraštyje „Lietuvos aidas“ beveik visada būdavo skyrelis sporto naujienoms aptarti, kuriose dažnai figūruodavo krepšinio aktualijų apžvalgos. Lietuvos rinktinė Europos krepšinio čempionate Antai 1936 metų kovo 3 dienos numeryje teigiama: „Paskutinės dvi krepšinsvydžio pirmenybių dienos davė eilę sensacingų ir didelių rezultatų. Vyrų B ir moterų klasėje net pasiekti savotiški rekordai, būtent: LFLS moterys sulupo Spartą 59:0, o vyrų B MSK II - KPSK 58:0 !!“. Šiems rekordams aptarti buvo skirtas garbingas trečias laikraščio puslapis. Tačiau didžioji dalis sporto naujienų buvo skiriama tuo metu žymiai populiaresnėms sporto šakoms - boksui, tenisui, futbolui. Maždaug nuo 1937 metų, tai yra nuo pirmos Lietuvos krepšininkų pergalės Europos krepšinio čempionate, laikraštyje pradėtos spausdinti išsamesnės varžybų momentų apžvalgos. 1938 metų kovo 26 dienos „Lietuvos aido“ numeryje plačiai reklamuojamos būsimos varžybos tarp Lietuvos ir Latvijos sportininkų: „Rungtynėmis susidomėjimas nepaprastas, nes išparduoti visi bilietai ir jei tik būtų daugiau vietos, neabejojama, kad irgi neliktų nė vieno bilieto“, - rašoma sporto naujienų skiltyje. epaveldas.lt nuotr./Lietuva-Latvija rungtynių aprašymas iš 1938 m. Na, o 1938 metų kovo 27 dieną įvykus rungtynėms jų apžvalgai buvo skirtas beveik ištisas laikraščio puslapis. „Vakar Kaune buvo vėl didžioji Lietuvos sporto diena visais atžvilgiais. Mūsų krepšinio rinktinė, dabartinis Europos meisteris, nugalėjo Latviją “, - bylojo laikraštis. Taip pat pateikta išsami rungtynių analizė. Krepšinio naujienos atsispindėdavo ir kituose periodinės spaudos leidiniuose. Tryliktajame savaitinio žurnalo „Lietuvos sportas“ numeryje rungtynėms tarp Lietuvos ir Latvijos skirtas milžiniškas dėmesys. Jau pirmajame puslapyje skaitytoją pasitiko skambus šūkis: „Didžiosios kovos dalyviai, (…) Lietuvos ir Latvijos krepšinio rinktinės.“ Visa tai buvo papildyta įtraukiančiu rungtynių siužetu: „Švilpukas, mirtina tyla, tik iš kampo tegirdimas radijo pranešėjo skambus balsas, besidalijąs įspūdžiais su radijo klausytojais. Salėje tuo tarpu užvirė žūtbūtinė kova“. Tokios krepšinio rungtynių apžvalgos jau primena dabartines, kuriose pateikiama išsami rungtynių analizė bei stengiamasi kiek įmanoma labiau skaitytoją įtraukti į lemtingus varžybų momentus, padėti pajusti tvyrojusią įtampą. O 1938 metų liepos 5 dienos „Aido“ laikraščio numeryje išspausdintas pranašiškas straipsnis, kuris skelbė: „Kol kas mūsų kaime daugiausiai žaidžiama krepšiniu ir tinkliniu. Nieko negalima dėl to jaunimui prikišti. Labai gražu, tegu žaidžia, tegu mankštinasi. Juk lietuviai yra Europos krepšinio meisteris. Ilgainiui krepšinis galės virsti tautiniu lietuvių žaidimu“. Taip pat laikraštyje pačiam jaunimui siūloma susirūpinti savo sportiniu ugdymu, nes vien fizinio darbo neužtenka: „Juk sportas jaunimą grūdina, stiprina jo sveikatą ir pašalina daug visokių neigiamų įpročių. O tauta reikalinga užgrūdinto ir sveiko jaunimo“.
Įdomūs Faktai apie Krepšinį Tarpukario Lietuvoje
- 1922-ieji laikomi oficialiais krepšinio gimimo metais Lietuvoje. Balandžio 23 dieną Kaune įvyko pirmosios oficialios krepšinio rungtynės. Žaidė LFLS ir Kauno rinktinė, laimėjo LFLS krepšininkai rezultatu 8:6.
- Tarpukario Lietuvoje nebuvo profesionalių krepšinio teisėjų, tad teisėjauti tekdavo tiesiog tiems, kurie geriausiai išmanė šį žaidimą.
- Iki 1934 metų nebuvo tarptautinių krepšinio taisyklių. Kiekvieno regiono krepšinio komandos žaisdavo pagal skirtingas taisykles.
Kūno Kultūros Rūmai ir Sporto Bazės
1932 įsteigta valstybinė institucija - Kūno kultūros rūmai, jos vadovai buvo A. Jurgelionis (1932-34), V. Augustauskas (1934-40), Vincas Petronis (1940), Andrius Keturakis (1941), A. Vokietaitis (1941-43), V. Bakūnas (1943), M. Zaroskis (1943-44). Kūno kultūros rūmų iniciatyva ir pastangomis buvo susistemintas vadovavimas kūno kultūrai ir sportui. 1934-38 veikė Aukštieji kūno kultūros kursai - aukštosios mokyklos statusą turėjusi dvimetė mokykla, kuri rengė aukštesniųjų ir vidurinių mokyklų kūno kultūros mokytojus. Buvo statomos sporto bazės: Kūno kultūros rūmai Kaune (1934), Klaipėdoje (1938), Kauno stadionas (1936), gimnazijų sporto salės, pirmasis statinys Europoje krepšinio varžyboms - Kauno sporto halė (1939).
Tarptautiniai Ryšiai ir Varžybos
Vienas Lietuvos sporto prioritetų buvo tarptautiniai ryšiai ir tarptautinės varžybos. Pirmoji Lietuvos sporto organizacija, tapusi tarptautinės federacijos nare, buvo Lietuvos futbolo lyga, 1923 priimta į FIFA (Tarptautinę futbolo asociacijų federaciją). 1924 į Tarptautinę federaciją priimta Lietuvos dviratininkų sąjunga, 1928 - Lengvosios atletikos komitetas, 1935 - Šaudymo sąjunga, 1936 - Krepšinio komitetas.
Pirmosios tarptautinių klubų rungtynės įvyko 1922, LFLS žaidė su Rygos YMCA futbolo klubu, lietuviai pralaimėjo 0:4. Pirmąsias tarpvalstybines rungtynes Lietuvos futbolo rinktinė 1923 žaidė su Estija (0:5), 1924 pirmąją pergalę tarpvalstybinėse rungtynėse pasiekė Lietuvos futbolo rinktinė, 2:1 nugalėjusi Estiją. 1925 pirmąsias tarpvalstybines rungtynes Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė žaidė su Latvija ir pralaimėjo 20:41, 1938 moterų rinktinė - su Estija ir nugalėjo 15:7. Pirmasis tarpvalstybinis boksininkų mačas Lietuva-Latvija surengtas 1926 Kaune.
Taip pat skaitykite: Danties pašalinimas ir sportas
Olimpinėse žaidynėse Lietuvos sportininkai debiutavo 1924. Lietuvos futbolo rinktinė Paryžiuje žaidė su Šveicarija ir pralaimėjo 0:9.
Sportininkų Pasiekimai
Pirmasis Lietuvos sportininkas, dalyvavęs pasaulio čempionate 1928 Davose (Šveicarija), - greitojo čiuožimo atstovas K. Bulota. Pasaulio stalo teniso čempionate Lietuvos vyrų rinktinė (A. Amonas, I. Lipšicas ir Chonė Šimensas) pirmą kartą žaidė 1929 Budapešte, užėmė 10 vietą tarp 10 dalyvavusių rinktinių. 1939 Lietuvos stalo teniso rinktinė (Chaimas Duškesas, V. Dzindziliauskas, Eugenijus Nikolskis, V. M. Variakojis) buvo ketvirta tarp 11 šalių. Pasaulio šachmatų olimpiadoje Lietuvos vyrų rinktinė debiutavo 1930 ir užėmė 14 vietą tarp 18 dalyvavusių šalių.
Pirmuosius pasaulio čempionato medalius Lietuvai 1937 Helsinkyje laimėjo šaudymo meistrai. 1938 I Europos moterų krepšinio čempionate Romoje sidabro medalius laimėjo Lietuvos moterų rinktinė.
Sportas Okupacijos Metais
1940 SSRS okupavus Lietuvą tautinės sporto organizacijos buvo uždarytos arba tapo SSRS sporto organizacijų filialais. Daugelis sportininkų ir sporto organizatorių (P. Žižmaras, K. Bulota, V. Dovydaitis ir J. Dovydaitis, V. Augustauskas, J. Vabalas, E. Vaškelytė) buvo ištremti. Per Vokietijos okupaciją (1941-44) atsikūrė nepriklausomybės metais veikę sporto klubai ir organizacijos. Okupantų valdžia nenuolankius sportininkus ir sporto organizatorius (L. Puskunigį, V. Bakūną, A. Vokietaitį, V. Tumėną) suėmė ir išvežė į Vokietiją.
tags: #sportas #nepriklausomoje #lietuvoje