Sportas Europoje turi turtingą ir įvairialypę istoriją, aprėpiančią tūkstančius metų ir daugybę kultūrų. Nuo senovės Graikijos olimpinių žaidynių iki šiuolaikinių profesionalių lygų, sportas visada buvo svarbi Europos visuomenės dalis. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius sporto istorijos Europoje įvykius, tendencijas ir asmenybes.
Sporto ištakos senovės Europoje
Sporto ištakos Europoje siekia senovės Graikiją, kurioje gimė olimpinės žaidynės. Pirmosios žinomos žaidynės įvyko 776 m. pr. Kr. Olimpijoje ir buvo rengiamos kas ketverius metus. Žaidynėse dalyvaudavo sportininkai iš visų Graikijos miestų-valstybių, kurie varžydavosi įvairiose rungtyse, įskaitant bėgimą, imtynes, šuolius ir disko metimą.
Olimpinės žaidynės buvo ne tik sportinis, bet ir religinis bei politinis įvykis. Žaidynių metu buvo pagerbiamas dievas Dzeusas, o sportininkų pergalės simbolizavo miestų-valstybių galią ir prestižą.
Romos imperijoje sportas taip pat buvo populiarus, tačiau jis įgavo kitokį pobūdį. Romėnai mėgo gladiatorių kovas, vežimų lenktynes ir kitus kraštą stingdančius reginius. Šie renginiai buvo skirti pramogauti miniai ir demonstruoti imperijos galią.
Viduramžiai ir Renesansas: sporto transformacija
Žlugus Romos imperijai, sporto tradicijos Europoje patyrė transformaciją. Viduramžiais populiariausiomis sporto šakomis tapo riterių turnyrai, kuriuose riteriai varžydavosi jojimo, ieties ir kalavijo rungtyse. Taip pat buvo populiarūs įvairūs liaudies žaidimai, tokie kaip kamuolio žaidimai ir imtynės.
Taip pat skaitykite: Sportas ir socialiniai įgūdžiai
Renesanso laikotarpiu sportas vėl pradėjo įgauti didesnę reikšmę. Buvo atgaivintos antikinės tradicijos, o humanistai pabrėžė fizinio lavinimo svarbą. Tuo metu populiariomis sporto šakomis tapo fechtavimas, jojimas ir tenisas.
Naujieji laikai: sporto institucionalizacija ir populiarėjimas
XIX amžiuje sportas Europoje pradėjo institucionalizuotis ir populiarėti. Buvo įkurtos pirmosios sporto organizacijos ir klubai, o sporto varžybos tapo labiau organizuotos ir standartizuotos.
Svarbų vaidmenį sporto populiarinimui suvaidino pramonės revoliucija, kuri leido žmonėms turėti daugiau laisvo laiko ir pinigų pramogoms. Taip pat svarbu paminėti geležinkelių plėtrą, kuri palengvino sportininkų ir žiūrovų keliones į varžybas.
XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje susiformavo daugelis šiuolaikinių sporto šakų, tokių kaip futbolas, krepšinis, tenisas ir dviračių sportas. Šios sporto šakos greitai išpopuliarėjo visoje Europoje ir už jos ribų.
Olimpinis judėjimas: antikos idealų atgaivinimas
Svarbus įvykis sporto istorijoje buvo šiuolaikinio olimpinio judėjimo atsiradimas. 1894 m. prancūzų pedagogas Pierre de Coubertin inicijavo olimpinių žaidynių atgaivinimą, siekdamas populiarinti sportą ir skatinti tarptautinį bendradarbiavimą.
Taip pat skaitykite: Parkūras: sportas ir filosofija
Pirmosios šiuolaikinės olimpinės žaidynės įvyko 1896 m. Atėnuose ir sulaukė didelio pasisekimo. Nuo to laiko olimpinės žaidynės tapo didžiausiu ir svarbiausiu sporto renginiu pasaulyje.
Sportas XX ir XXI amžiuje: profesionalizacija ir globalizacija
XX amžiuje sportas tapo vis labiau profesionalus ir komercinis. Buvo įkurtos profesionalios lygos, o sportininkai pradėjo gauti didelius atlyginimus. Taip pat sportas tapo svarbia žiniasklaidos ir pramogų industrijos dalimi.
XXI amžiuje sportas toliau globalizuojasi ir populiarėja. Naujos technologijos ir internetas leidžia žmonėms stebėti sporto varžybas iš bet kurios pasaulio vietos. Taip pat atsiranda naujų sporto šakų ir rungčių, kurios pritraukia vis daugiau dalyvių ir žiūrovų.
Išnykusios ir pakitusios sporto šakos
Olimpinių žaidynių programą nuolat papildo naujos sporto šakos ir rungtys, dažniausiai didinant žaidynėse dalyvaujančių sportininkų skaičių. Tačiau per ilgą šiuolaikinio olimpinio judėjimo istoriją kai kurios sporto šakos neteko olimpinio pripažinimo.
Olimpinio judėjimo vadovai nuolat ieško naujovių, ypač XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje, kai olimpinės tradicijos dar nebuvo nusistovėjusios, o nemažai sporto šakų dar tik formavosi. Būtent tais laikais į olimpinių žaidynių programą pateko kelios sporto šakos, kurios vėliau buvo primirštos arba visai pamirštos. Žaidynių šeimininkai į programą įtraukdavo sporto šakas ar rungtis, kurios būdavo paplitusios jų šalyje, bet kitose Europos dalyse ar juolab kituose žemynuose - beveik nežinomos. Kituose kraštuose kartais net nebūdavo toms sporto šakoms reikalingų aikščių ar įrangos, tad olimpinė programa vėl būdavo keičiama.
Taip pat skaitykite: Danties pašalinimas ir sportas
Kone geriausias pavyzdys - baskų pelota (žaidimas, kuriame susipynę teniso ir skvošo elementai). Pelota oficialiai į olimpinę programą buvo įtraukta tik per 1900 m. Paryžiaus žaidynes, o vėliau trejose žaidynėse - 1924 m. Paryžiaus, 1968 m. Meksiko ir 1992 m. Barselonos - buvo pristatyta kaip parodomoji sporto šaka. Per visą pasaulio pelotos pirmenybių istoriją Ispanijos, Prancūzijos, Meksikos ir Argentinos sportininkai iškovojo didžiąją dalį aukso medalių, todėl didžiajai pasaulio daliai šis baskų žaidimas yra didelė paslaptis.
Tik per 1900 m. Paryžiaus olimpines žaidynes vienintelį kartą buvo surengtos kriketo, kroketo, bočės, ugniagesių sporto, aitvarų leidimo, sportinių balandžių lenktynės ir dar kelių sporto šakų varžybos. Tiesa, dabar Tarptautinis olimpinis komitetas daugelio šių varžybų kaip oficialios 1900 m. olimpinių žaidynių dalies nepripažįsta.
Kai 1904 m. olimpinės žaidynės pirmą kartą buvo surengtos JAV, Sent Luiso mieste, vyko dviejų tuo metu Šiaurės Amerikoje paplitusių žaidimų - lakroso ir rokės (amerikietiška kroketo atmaina) varžybos. 1908 m. Londono žaidynių rengėjai vieninteliai į olimpinę programą įtraukė raketes (teniso ir skvošo atmaina), sugrąžino delninį tenisą (pasaulyje vadinamas prancūzišku terminu „jeu de paume“) ir polą (kamuolio žaidimas ant arklių).
Polo olimpinis kelias - labai vingiuotas. Šis žaidimas net kelis sykius pateko į olimpinę programą, bet greitai iš jos būdavo pašalinamas. Polo varžybos vyko per 1900, 1908, 1920, 1924 ir 1936 m. žaidynes. Panašus ir regbio likimas. Regbininkai olimpinėse žaidynėse varžėsi vos keturis kartus (1900, 1908, 1920 ir 1924 m.). Klasikinis regbis ir dabar nėra olimpinė sporto šaka, tačiau 2016 m. į olimpinę programą buvo įtraukta šio žaidimo atmaina septynetų regbis.
Per ankstyvąsias olimpines žaidynes buvo surengtos kelių variklinių sporto šakų varžybos. 1900 m. Paryžiaus žaidynėse vyko kelių rūšių automobilių, sunkvežimių (tarp jų - ugniagesių automobilių), motociklų bei variklinių valčių lenktynės. TOK ir šių varžybų nepripažįsta oficialia olimpinės programos dalimi. Variklinių valčių lenktynės taip pat buvo surengtos per 1908 m. Londono žaidynes. Oficialiai šios varžybos laikomos vienintele olimpinių žaidynių programoje buvusia varikline sporto šaka.
Nors XX amžiaus pirmaisiais dešimtmečiais automobilių, motociklų, variklinių valčių, vėliau ir aviacijos sportas Europoje bei Šiaurės Amerikoje buvo pašėlusiai populiarus, pasaulio sporto vadovai nusprendė į olimpinių žaidynių programą neįtraukti sporto šakų, kuriose rezultatus labiausiai lemia ne žmogaus fizinės pastangos.
Iš olimpinės programos dingo nemažai savitų rungčių. Tik per 1900 m. olimpines žaidynes šauliai varžėsi šaudymo į gyvus balandžius rungtyje, o jojikai - kurio žirgas peršoks aukščiau ir toliau, tik 1904 m. olimpinėse žaidynėse buvo nėrimo į tolį rungtis (sportininkai turėjo per minutę arba kol pakils iš vandens kuo toliau nunerti nejudindami galūnių). Kelios rungtys gyvavo ilgiau, bet taip pat nesulaukė šių dienų. Ketverių olimpinių žaidynių gimnastikos varžybose buvo kopimo virve rungtis (1896, 1904, 1924 ir 1932 m.), nuo 1900 iki 1912 m. lengvaatlečiai šoko į tolį ir aukštį iš vietos, dukart buvo surengtos ir trišuolio iš vietos varžybos. Dviračių treko olimpinėje programoje labai ilgai - nuo 1908 iki 1972 m. vyko 2 km tandemų (dviviečių dviračių) lenktynės. Virvės traukimas olimpinių žaidynių programoje paskutinį kartą buvo 1920 m.
Tarp išbrauktų rungčių pateko ir virvės traukimas. Nors dabar virvės traukimas yra atskira sporto šaka, XX amžiaus pradžioje jis buvo laikomas lengvosios atletikos rungtimi. Virvės traukimo varžybos vyko penkeriose iš eilės olimpinėse žaidynėse nuo 1900 iki 1920 m., bet prieš 1924 m. Paryžiaus žaidynes TOK nusprendė sumažinti rungčių skaičių ir virvės traukimas neteko olimpinių teisių (beje, tuomet iš žaidynių programos keliems dešimtmečiams buvo išbraukta net ir tokia klasikinė sporto šaka, kaip šaudymas iš lanko).
Kelios buvusios olimpinės sporto šakos nenugrimzdo užmarštin ir tikisi vėl grįžti į olimpinių žaidynių programą. Tą jau padarė golfas, kurio olimpinės varžybos vyko 1900 ir 1904 m., bet paskui buvo sugrąžintos tik praėjus daugiau nei šimtmečiui - 2016-aisiais. Dabar viltis pasekti golfo pavyzdžiu puoselėja virvės traukimo, kriketo, polo, baskų pelotos, lakroso entuziastai.
Tarptautinis olimpinis komitetas yra numatęs pagrindinius kriterijus, pagal kuriuos sporto šakos gali patekti į olimpines žaidynes. Pamatinis kriterijus - sporto šakai privalo vadovauti Olimpinės chartijos besilaikanti tarptautinė federacija, be to, ji turi būti paplitusi visame pasaulyje. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad sporto šaka būtų patraukli televizijai ir žiniasklaidai, į jaunimo susidomėjimą, lyčių lygybę ir kitus aspektus.
Virvės traukimo, kriketo, polo ir baskų pelotos tarptautinės federacijos yra įtrauktos į TOK pripažįstamų tarptautinių federacijų sąrašą. Pasaulio lakroso federacijai 2018 m. buvo suteiktos parengiamosios teisės. Vis dėlto būtent lakroso perspektyvos šiuo metu atrodo geriausiai. Pasaulio lakroso federacija yra viena sparčiausiai besiplečiančių tarptautinių sporto organizacijų, o praėjusiose pasaulio lakroso pirmenybėse dalyvavo net 46 komandos. Pasaulio lakroso federacijai nuo 2018 m. priklauso ir Lietuvos lakroso federacija. Tiesa, Lietuvos lakroso federacijos veikla yra labai vangi, priešingai nei Lietuvos virvės traukimo federacijos, kurios sportininkai nuolat dalyvauja svarbiausiose tarptautinėse varžybose ir pasiekia neblogų rezultatų.
Krepšinio istorija Europoje
Krepšinio istorija Europoje yra ilga ir įdomi. Krepšinis yra viena populiariausių sporto šakų Lietuvoje ir Europoje. Pirmasis Europos krepšinio čempionatas buvo surengtas 1935 m. Ženevoje, Šveicarijoje. Nuo to laiko Europos krepšininkai varžosi kas ketverius metus. Lietuva taip pat yra dalyvavusi ir laimėjusi kelis Europos krepšinio čempionatus. Krepšinis yra sportas, kuris yra populiarus ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Europos krepšinio čempionatas yra vienas iš didžiausių sporto renginių Europoje, kuris pritraukia tūkstančius žiūrovų.
Krepšinio istorija Europoje siekia jau 1932 metus, kai buvo įkurta Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA), kuri pasiekė, kad krepšinis būtų įtrauktas į olimpinių sporto šakų sąrašą. Čempionate dalyvavo 10 komandų, o pergalę iškovojo Latvijos rinktinė. Lietuvos krepšinio atsiradimas prasidėjo 1930-aisiais metais, kai krepšininkai iš Amerikos atvyko į Lietuvą ir pradėjo populiarinti šį sportą. Lietuvos krepšininkai tapo Europos čempionais 1937 metais Rygoje ir 1939 metais Kaune.
Eurolyga ir FIBA Europos taurė yra svarbiausios Europos krepšinio varžybos. Eurolyga prasidėjo 2000 metais ir yra viena iš prestižiškiausių krepšinio varžybų pasaulyje. Eurolygos finalo ketvertas rengiamas kasmet gegužės mėnesį. FIBA Europos taurė yra antras pagal svarbą Europos krepšinio turnyras.
Europos vyrų krepšinio čempionatas yra svarbiausias krepšinio turnyras Europoje. Jis buvo įkurta 1935 metais ir yra organizuojamas kas ketverius metus. Tai yra vienas iš seniausių ir prestižiškiausių krepšinio turnyrų pasaulyje. Lietuvos rinktinė yra viena iš geriausių Europos krepšinio rinktinių. Ji yra laimėjusi tris Europos čempionatus ir du sidabro medalius. Jugoslavija yra viena iš geriausių Europos krepšinio rinktinių. Jos rinktinė yra laimėjusi penkis Europos čempionatus ir du pasaulio čempionatus. Turkija yra viena iš geriausių Europos krepšinio rinktinių. Jos rinktinė yra laimėjusi du Europos čempionatus ir vieną pasaulio čempionatą. Ispanija yra viena iš geriausių Europos krepšinio rinktinių. Jos rinktinė yra laimėjusi tris Europos čempionatus ir du pasaulio čempionatus.
Europos krepšinio istorijoje yra daug garsių žaidėjų, kurie padarė didelę įtaką šio sporto vystymuisi. Tarp jų yra ir Arvydas Sabonis, kuris yra laikomas vienu geriausių Europos krepšininkų visų laikų. Kitas garsus Europos krepšininkas yra Feliksas Kriaučiūnas, kuris yra vienas iš geriausių Lietuvos krepšininkų visų laikų. Pranu Lubinus taip pat reikia paminėti kaip vieną iš garsiausių Europos krepšininkų.
Europos krepšinio istorijoje yra daug įtakingų trenerių, kurie padarė didelę įtaką šio sporto vystymuisi. Tarp jų yra ir Leonas Baltrūnas, kuris yra vienas geriausių trenerių Lietuvos krepšinio istorijoje.
Kauno Žalgiris taip pat yra vienas iš sėkmingiausių Europos krepšinio klubų. Kauno „Žalgiris” - viena sėkmingiausių ir garsiausių Lietuvos krepšinio komandų, įkurta 1944 metais. Per savo ilgą istoriją klubas yra iškovojęs daugybę pergalių tiek Lietuvos, tiek tarptautinėse arenose. Didžiausi „Žalgirio” pasiekimai apima 1999 metų Eurolygos čempionų titulą, daugkartines pergales Lietuvos krepšinio lygoje bei Karaliaus Mindaugo taurės laimėjimus. Klubas išugdė ne vieną pasaulinio lygio krepšininką, tarp jų - Arvydą Sabonį, Šarūną Marčiulionio ir Šarūną Jasikevičių. Krepšininkų pasiekimai ir krepšinio sporto šaka yra neatsiejami nuo Lietuvos kultūros ir istorijos.
Krepšinio aikštelė yra vieta, kurioje susitinka žmonės iš skirtingų socialinių sluoksnių ir kartų, siekdami vieno tikslo - pasiekti pergalę. Lietuvos moterų krepšinio pirmenybės yra svarbi sporto šaka, kurios įtaka visuomenei yra neįkainojama. Ši sporto šaka yra ne tik puikus būdas palaikyti gerą fizinę formą, bet ir ugdo taktinį mąstymą, komandinį darbą ir atkaklumą. Krepšinio įtaka visuomenei yra ne tik sportinė, bet ir kultūrinė. Krepšinio rungtynės yra puiki proga susitikti su draugais ir šeima, palaikyti savo komandą ir pasidžiaugti sporto dvasia. Krepšininkai yra ne tik sportininkai, bet ir pavyzdžiai visuomenei. Europos krepšinyje Lietuva yra žinoma kaip viena iš geriausių krepšinio šalių. Jos krepšininkai yra pasiekę svarbių pergalių ir yra žinomi visame pasaulyje.
Eurolyga - tai aukščiausio lygio profesionalaus klubinio krepšinio turnyras Europoje, kurį rengia „Euroleague Basketball”. Šiame turnyre dalyvauja pajėgiausios ir finansiškai stabiliausios Europos krepšinio komandos iš įvairių šalių. Eurolyga laikoma prestižiškiausiu krepšinio turnyru senajame žemyne, o laimėti šį turnyrą yra kiekvieno klubo svajonė. Komandos varžosi reguliariajame sezone, po kurio stipriausios patenka į atkrintamąsias varžybas. Galiausiai, keturios geriausios komandos susitinka finalo ketverto turnyre, kur ir paaiškėja Eurolygos čempionai. Šis turnyras pritraukia geriausius Europos krepšininkus ir trenerius, o jo populiarumas nuolat auga visame žemyne.
Futbolo istorija Europoje
Įvairiais istoriniais laikotarpiais egzistavo bent pusė tuzino skirtingų, į futbolą panašių žaidimų, kurie galėjo būti pirmosios šio žaidimo šaknys. Pirmasis moksliniais įrodymais patvirtintas panašus į šiuolaikinį futbolą žaidimas užfiksuotas dar III amžiuje prieš Kristų Kinijoje. Tuo metu kasdienėms karinėms pratyboms paįvairinti vietoj įprastos mankštos pratimų buvo sugalvotas tsu chu - žaidimas kamuoliu nedidelėje, dažniausiai stačiakampio formos erdvėje.
Istorijoje galima rasti ir kitų pavyzdžių. Štai Antikos laikais Graikijoje buvo žaidžiami sphairomachia (šiuolaikinio futbolo ir bokso mišinys), phaininda, episkuros (pastarajame ypatingai didelę reikšmę turėjo perdavimų tikslumas). Tuo pat metu Romos imperijoje buvo populiarūs harpastum ir follis. Pastaruosiuose be žaidimo kamuoliu netrūko ir jėgos veiksmų. Renesanso laikais Italijoje buvo žaidžiamas artimesnis šių dienų futbolui žaidimas - calcio.
Nors bėgant laikui būta įvairių žaidimo atitikmenų, tačiau toks futbolas, koks yra žinomas šiandien, buvo pradėtas žaisti XIX amžiaus viduryje (1848 metais) Anglijoje. Tais metais Kembridžo universitete įvyko Eton, Harrow, Shrewsbury, Rugby ir Winchester mokyklų atstovų susitikimas, kuriame pirmą kartą viešai buvo aptarti žaidimo principai. Nuo to laiko prasidėjo klubų, nesusijusių su mokyklomis ar universitetais, kūrimosi procesas anglakalbėse pasaulio šalyse.
Visuotinai sutariama, kad populiariausio pasaulyje komandinio žaidimo modernioji istorija prasidėjo prieš maždaug 150 metų Anglijoje, kai 1863 metais atsiskyrė dvi asociacijos - regbio bei futbolo - ir susiformavo pirmasis pasaulyje sporto šakos valdymo organas - Anglijos Futbolo Asociacija. Pagrindinis organizacijos tikslas buvo standartizuoti žaidimo taisykles, kurios iki tol buvo aptariamos prieš konkrečias rungtynes ir kiekvieną kartą galėjo skirtis.
Futbolo taisyklių standartizavimas leido išspręsti nemažai ginčitinų situacijų, kurios anksčiau kildavo kiekvienam klubui savaip traktuojant taisykles. Pavyzdžiui, Anglijos Šefildo apylinkių taisyklės, sukurtos 1857 metais, gana smarkiai skyrėsi nuo kitų regionų taisyklių, tačiau būtent jos sparčiausiai plito visoje šalyje. 1863 metų spalio mėnesį septynių žmonių komitetas, atstovavęs Eton, Harrow, Shrewsbury, Regbis, Marlborough ir Westminster mokykloms, remdamasis Šefildo taisyklėmis, patobulino Kembridžo universitete aptartus žaidimo principus. Taip buvo sukurtos Anglijos Futbolo Asociacijos taisyklės - pirmosios oficialios futbolo taisyklės. Tais pačiais metais įkurtas ir pirmasis futbolo klubas.
1872 metais Anglijos Futbolo Asociacija suorganizavo pirmąjį reglamentuotą futbolo turnyrą - Futbolo Asociacijos Iššūkio Taurę (FA Taurę). Jame tarpusavyje grūmėsi 15 Britų salų komandų. Pirmojo turnyro nugalėtoja tapo Londono komanda „Wanderers“, finale rezultatu 1:0 nugalėjusi „Royal Engineers“ ekipą. Tais pačiais metais buvo sužaistos ir pirmosios oficialios tarptautinės rungtynės. Jose Škotijos Glasgo mieste susitiko Anglija ir Škotija. Susitikimas tuomet baigėsi taikiai - 1:1. Tiesa, dar iki to laiko anglai ir škotai tarpusavyje buvo sužaidę ketverias rungtynes, tačiau jos buvo žaidžiamos ovalo formos aikštėse.
1882 metais buvo įkurta Tarptautinė Futbolo Asociacijų Taryba (ang. IFAB). Ją sudarė Anglijos, Škotijos, Airijos ir Velso futbolo asociacijos. Pagrindinė organizacijos funkcija buvo kontroliuoti žaidimo taisykles. Praėjus ketveriems metams nuo įkūrimo įvyko pirmasis tarybos posėdis.
Anglija yra ir pirmojo pasaulyje nacionalinio čempionato gimtinė. 1888 metais Birmingeme, vadovaujant tuometiniam „Aston Villa“ klubo vadovui Williamui McGregorui, buvo suformuotas 12 komandų čempionatas, kuriame dalyvavo komandos iš vidurio ir šiaurės Anglijos. Čempionate kiekviena komanda sužaisdavo su visais varžovais dukart - namie ir išvykoje. Už pergalę tuomet buvo skiriami 2 taškai, už lygiąsias - 1 taškas. Pralaimėjus rungtynes taškai nebuvo skiriami. Pirmojo čempionato nugalėtoja tapo „Preston“ komanda, debiutiniame sezone nepralaimėjusi nė vieno mačo.
1904 metais gegužės 21 dieną Paryžiuje buvo įkurtas šiuo metu svarbiausias futbolo valdymo organas pasaulyje - Tarptautinė Futbolo Asociacijų Federacija (pran. FIFA). Pirmosiomis organizacijos narėmis tapo 7 nacionalinės asociacijos: Belgijos, Danijos, Ispanijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Švedijos ir Šveicarijos (Vokietija tą pačią dieną atsiuntė sutikimo dalyvauti organizacijos veikloje raštą). Federacijos atsiradimą lėmė poreikis turėti valdymo instituciją, kuri būtų atsakinga už tarptautines rungtynes ir turnyrus. Pirmasis FIFA organizuotas tarptautinis renginys buvo 1908 metais Londone vykusios olimpiados futbolo turnyras, kuris, pasak tuomečių liudininkų, praėjo itin sklandžiai. Nuo to laiko federacijos organizuojamų turnyrų skaičius tik didėjo. Bene svarbiausiu iš jų tapo futbolo pasaulio čempionatas 1930 metais pirmą kartą surengtas Urugvajuje. Būtent šeimininkų komanda ir tapo debiutinio turnyro nugalėtoja.
Tarptautinė Futbolo Asociacijų Federacija ilgainiui vis labiau plėtėsi. Šiuo metu organizacijos narėmis yra 209 šalys. Svarbiausiu klubinių komandų turnyru pasaulyje yra laikoma UEFA Čempionų lyga. 1955/1956 metų sezone pradėtas rengti turnyras tuomet vadinosi Europos taure. Pirmajame sezone jame dalyvavo 16 komandų. Debiutinio turnyro nugalėtojais tapo Madrido „Real“ futbolininkai. Jiems iki šiol priklauso daugiausia kartų laimėto turnyro rekordas - Ispanijos sostinės komanda Čempionų lygą laimėjo net 9 kartus. 1992/1993 metų sezone pasikeitė turnyro formatas, pavadinimas, o dalyvaujančių komandų skaičius jau iki to laiko pasiekė 32.
Dabartiniais laikais futbolo masiškumas pasiekė įspūdingus skaičius. XXI amžiaus pradžioje atlikto visuotinio tyrimo duomenimis futbolą reguliariai žaidžia 250 milijonų žemės gyventojų daugiau nei 200 valstybių. Oficialiai registruotų žaidėjų skaičius viršija 50 tūkstančių. Praktiškai kiekvienoje šalyje tiek internetu, tiek per televizijos ekranus galima išvysti geriausių pasaulio futbolininkų žaidimą. Svarbiausi futbolo turnyrai yra plačiai nušviečiami visomis svarbiausiomis žiniasklaidos priemonėmis. Nuo pirmųjų transliacijų, kurios pradėtos rengti 1958 metais, žiūrovų prie televizoriaus ekranų skaičius išaugo drastiškai. Štai 2010 metų pasaulio futbolo čempionatą tiesiogiai transliavo apie 70 pasaulio šalių atstovai, o kiekvienas turnyro rungtynes stebėjo vidutiniškai 400 milijonų planetos gyventojų.