Šiame straipsnyje nagrinėsime sporto ir sveikatos temas, jų svarbą šiuolaikiniame gyvenime. Aptarsime fizinio aktyvumo naudą, galimas rizikas sportuojant nekvalifikuotai, sveikatos mokymų svarbą, streso valdymą ir kitus aspektus, kurie padeda siekti geros savijautos ir harmonijos.
Sporto klubai: sveikata ar verslas?
Pastaruoju metu daugėja diskusijų apie sporto klubų veiklą ir jų įtaką žmonių sveikatai. Nors visiems rekomenduojama sportuoti ir būti fiziškai aktyviems, dažnai tinkamai neįvertinamas sveikatos aspektas. Kyla klausimas, ką iš tiesų „parsinešame“ iš sporto klubo: grožį ir sveikatą ar tik galimą žalą?
Sveikatingumo industrija lenkia daugelį kitų pagal gaunamas pajamas. Sporto klubams yra pelninga skleisti žinią apie fizinio aktyvumo naudą, tačiau kartais ši žinia pasinaudojama saviems tikslams, neturintiems nieko bendra su žmonių sveikatingumu. Problema ne žinioje, nes žmonėms iš tiesų yra būtinas kasdienis fizinis aktyvumas. Problema yra ta, kad verslas, „parduodantis sportą“, nieko nenutuokia ar labai menkai nusimano apie žmogaus kūną, jo problemas, sveikatingumą ir kaip teisingai organizuoti sporto klubo veiklą, kad mažų mažiausiai nebūtų žalojama žmogaus sveikata.
Sporto klubai dažnai tampa ne sveikatos gerinimo, bet „pinigų darymo“ vietomis. Šiame versle valstybė neturi konkrečios kontrolės mechanizmų, o sporto klubų administracijose yra labai mažai kompetentingų žmonių, turinčių atitinkamą išsilavinimą ir kompetencijas, kurie suprastų, ką daro, ką ir kaip reikia daryti. Jie atidaro klubą, investuoja pinigus, prikrauna įrangos, uždeda gražius logotipus, sukuria marketingą, pasiūlo gerą kainą - ir sportuokit. Svarbiausia - parduotų abonementų skaičius. Tačiau klubuose nėra investuojama į specialistų ugdymą, nėra kuriama žmogaus sveikatos gerinimo programų, kas iš esmės turėtų būti pirmas ir pagrindinis sveikatingumo klubų veiklos tikslas.
Grupinių treniruočių skaičius klube nereiškia kokybės, ir tikrai ne kiekvienas save vadinantis asmeniniu treneriu ir demonstruojantis gerą kūno vaizdą yra sveikatingumo specialistas. 70-80 procentų rinkos dalį sudaro fiziškai pasyvių asmenų grupė. Šie asmenys turi vienokių ar kitokių sveikatos problemų kaip, pavyzdžiui, antssvoris, aukštas kraujo spaudimas ir pulsas ramybės būsenoje, nugaros srities skausmai, raumenų įtampos, galūnių tirpimai, pečių juostos, klubų ir kelių skausmai, sutrikusi judesių funkcija ir kt. Ar spręsti šias problemas yra pirminis bent vieno sveikatingumo klubo Lietuvoje veiklos tikslas? Panašu, kad ne.
Taip pat skaitykite: Sportas ir socialiniai įgūdžiai
Nekvalifikuotas sportavimas - kelias į traumas
Dažnas tinkamai nepasveria sveikatos aspekto: kokią įtaką Jūsų kūnui ir visam organizmui turi neteisingas naudojimasis sporto klubų prietaisais bei profesionalių trenerių stygius. Ateiname į sporto klubą prieš darbą ar po jo, po paskaitų. Tačiau kaip gali žmogus, sėdėjęs mažiausiai aštuonias valandas per dieną, nenusimanantis, kaip veikia raumenys, kokia jo širdies būklė, kokie pratimai ir krūvis jam tinkami, ir kokie griežtai draustini vardan sveikatos saugojimo, nežinantis, kaip teisingai naudotis tais įrankiais, ateiti į sporto klubą ir sau nepakenkti? Tai yra sveikintinas žingsnis, kad žmonės nusprendžia ir ryžtasi sportuoti. Tačiau ta neigiama patirtis, traumos, profesionalaus patarimo ir kompetencijos priimti sprendimus stygius padaro meškos paslaugą profesionalams ir gali atbaidyti žmogų nuo sporto ilgam.
Didžioji dalis klientų, gal 90 procentų - laikosi to, ką sporto klubai diktuoja rinkoje: daugiau, greičiau padaryti sporto salėje; ne mankštinkis, o sportuok. Žmogui, prasėdinčiam ant kėdės 8, 10 ar 12 valandų per dieną toks modelis yra žalingas. 80-90 proc. žmonių, su kuriais aš dirbu, iš naujo mokosi kaip pritūpti, kaip padaryti įtūpstą - jie tiesiog nebegali padaryti net ir tokių elementarių judesių. Kaip tad galima leisti, neprisiimant atsakomybės, eiti prie svorių, treniruoklių, grupinių treniruočių - kur krūvis gali būti šokiruojantis, netikslingas ir žalojantis organizmą?
Sporto klubai neprisiima atsakomybės už tai, kas vyksta sporto salėje. Tai reiškia, kad neprisiima atsakomybės už teikiamų paslaugų kokybę. Žmonėms duodami įrankiai (treniruokliai, svarmenys ir pan.) ir žmonės dažniausiai paliekami saviveiklai. Įvykus traumai - ko galima tikėtis iš tokios saviveiklos - pats žmogus yra atsakingas už tai, ne treneris - kurio galbūt nebuvo, kuris nurodė neteisingą krūvį, ar tiesiog neišmokė teisingai atlikti judesių. Šitokios politikos laikosi dauguma gerai žinomų, populiariausių sporto klubų. Mokate pinigus, kad pakenktų jūsų sveikatai?
Atkreipkime dėmesį į tai: pavyzdžiui, sparčiai auga grupinių užsiėmimų populiarumas ir lygiagrečiai sparčiai auga kineziterapijos studijų skaičius. Ir kodėl? Čia viskas paprasta. Raumeninis disbalansas = „sugriuvusi“ laikysena (tai reiškia, kad asmens vienoje kūno dalyje raumenys stipriai įsitempia, o kitoje yra neaktyvūs arba silpnai aktyvūs). Mūsų šalyje raumeninį disbalansą dėl sėdimo darbo ir sėslaus gyvenimo būdo turi dauguma žmonių. Ir kai grupinės treniruotės metu toks asmuo pradeda atlikti judesius, kuriuos turi išmokti vos per kelias pirmas minutes, tam kad suspėtų su visais atlikti dideliu tempu, tos įtampos kūne dar labiau didėja, silpnos vietos neaktyvuojamos ir yra vystoma pagreitinta traumos rizika. Traumą apibūdina įvairūs patempimai, uždegimai, išvaržos ir kt. Todėl masiškai didėja poreikis gydytis minėtose studijose, bet apie sveikatinimąsi vis dar mažai kas kalba. Žmogus, atėjęs į klubą ir tikėdamasis, kad čia, kaip bet kur kitur, gaus tinkamas ir kokybiškas paslaugas, susižeidžia ir turi „tvarkyti“ sveikatą savo lėšomis. Ar atėję į restoraną mes nusiunčiami pasigaminti patiekalų patys? Ne, mes ateiname, kad juos mums pagamintų specialistai, kurie pasirengę šį darbą atlikti. Lygiai taip pat yra ir su sporto klubais: žmonės ateina pasitikėdami, kad gaus kokybišką paslaugą, specialisto patarimus bei pagalbą, ir dažnai net nepagalvoja, kad vietoje to gali gauti traumą ar kitokį sveikatos sutrikdymą.
Valstybinė specialistų kvalifikacijos valdymo programa
Problema yra ne tik klubų veikla, bet ir valstybinė tokių specialistų kvalifikacijų valdymo programa, kurią organizuoja Kūno kultūros ir sporto departamentas, išduodantis licenzijas, bet realiai specialistų neparuošiantis. Žmogus, baigęs vidurinę mokyklą ir gavęs trenerio licenziją, Lietuvoje gali dirbti su žmonių sveikatinimu ir vadintis asmeniniu treneriu. Klubuose kompetencijų valdymo mechanizmas yra pagrįstas šiuo modeliu ir realaus vidinio vertinimo, ar tas žmogus turi reikiamų žinių, koks tų žinių lygis ir kokie gebėjimai, nėra, apie specializacinę kryptį kalbos apskritai nėra. Pagrindinis svertas sprendimui, ar treneris geras - jo pardavimų skaičius, o paslaugų kokybė lieka už durų, arba jei ir bandoma vertinti, tai be jokios kompetencijos. Patys sporto klubų vadovai retai žino gero specialisto kriterijus, kad pasirinktų juos teisingai.
Taip pat skaitykite: Parkūras: sportas ir filosofija
Trenerio-sveikatingumo specialisto svarba
Kiekviename sporto klube turėtų būti treneris-sveikatingumo specialistas, kuris įvertintų kiekvieną naujai ateinantį asmenį, jo problemas, galinčias turėti įtakos sportavimui, nuspręstų, nuo ko jis turėtų pradėti. Galbūt nusiųstų pas kineziterapeutą ir/ar kitus specialistus, kad įvertintų, kaip veikia širdis, kokį krūvį norintis treniruotis gali pakelti, sutvarkytų raumeninį disbalansą, sumažintų psichologines ir fizines įtampas. Asmeninis treneris turi būti lankstus ir kontroliuoti kiekvieno besitreniruojančio asmens krūvį. Šis žmogus turi gebėti įvertinti žmogaus laikyseną, judesių kokybę. Viso šio įvertinimo reikia tam, kad atėjęs į sporto klubą asmuo imtų sportuoti pagal savo pasirengimą, atsižvelgiant į turimas problemas, kad dar labiau savęs nesužalotų. Tačiau tokių trenerių Lietuvoje yra labai nedaug ir jų paslaugos sporto klubams daug kainuoja, tad klubai verčiau taupo savo lankytojų sąskaita ir skaičiuoja, kiek naujų klubų atidarė, arba kokie puikūs finansiniai metai buvo.
Gerojo pavyzdžiai - ne Lietuvoje
Vakarų valstybėse vyksta teisminiai procesai, jei žmonėms lankantis sporto klubuose sutrikdoma sveikata. Lietuvoje tokie procesai neįmanomi, nes abonemento sutartyje kiekvienas pasirašo, kad prisiima atsakomybę už tai, ką daro sporto salėje. Tokiu būdu sporto klubai „nusiplauna rankas“.
Kaip sektiną pavyzdį galime naudoti Didžiąją Britaniją. Šioje šalyje ypatingai akcentuojama kiekvieno asmens sveikata ir saugumas, yra viešas sveikatingumo specialistų registras. Šiame registre yra fiksuojami šios srities specialistų lygiai ir kvalifikacijos, kurios leidžia spręsti įvairaus lygio problemas bei priimti sprendimus, susijusius su žmogaus sveikatingumo lavinimu, skausmo prevencija - kol nereikalingas specialus gydymas.
Kitas pavyzdys - Skandinavijos šalys. Čia asmuo, turintis per mažą fizinį aktyvumą bei tam tikras su fiziniu pasyvumu susijusias sveikatos problemas ir/ar galimas rizikas, gali būti nukreiptas į sveikatingumo lavinimo specialistus pagerinti fizinės būklės, fizinio pajėgumo ir kt. Bendra pasaulinė tendencija sveikatingumo srityje krypsta į prevenciją prieš įvarius sveikatos sutrikimus, susijusius su fiziniu pasyvumu, siekiant mažinti tokių problemų sprendimą medikamentiniu būdu - jei tik to galima išvengti. Ši tendencija - tikslingo fizinio aktyvumo lygio didinimas. Lietuvoje paskutiniu metu buvo stipriai diskutuojama apie medikamentinio gydymo reformas, tačiau apie prevencinio pobūdžio reformas siekiant apjungti skirtingų sričių specialistus kalbos vis dar nėra.
Paskaitų temos sporto ir sveikatos srityje
Siekdami atkreipti dėmesį į sporto ir sveikatos svarbą, organizuojamos įvairios paskaitos ir seminarai. Štai keletas populiarių temų:
Taip pat skaitykite: Danties pašalinimas ir sportas
Fizinis aktyvumas: ką privalome žinoti?
Ši paskaita apima naujausius mokslinius tyrimus apie fizinio aktyvumo poreikį žmogaus organizmui. Dalyviai sužino, kad fizinis aktyvumas - tai treniruotės ne tik kūnui, bet ir protui. Naujausių mokslinių tyrimų rezultatai pateikiami aiškiai ir visiems suprantama kalba. Sveikatos mokymai - esminis žingsnis, siekiant sukurti darbuotojų fizinei ir emocinei sveikatai palankią darbo kultūrą ir transliuoti vertybes, skatinančias sveiką gyvenseną bei didinančias supratimą apie sveikatos svarbą.
Sėdimas darbas ir sveikata
Šioje paskaitoje nagrinėjama sėdimo darbo įtaka sveikatai ir pateikiami patarimai, kaip sukurti sveikatai palankią darbo vietą.
Akių mankšta - reikšminga kasdienos dalis
Retai susimąstome, kad akys yra nepamainomos pažinimui, komunikacijai ir darbui. Paskaitoje apie akis sužinosite, kaip išsivystė mūsų akys, kokį ryšį jos turi su smegenimis ir visu kūnu. Panagrinėsime, kokią įtaką akys turi mūsų bendravimui ir ką mums perduoda neverbaliai, kas yra akių kalba? Išmoksite, kaip atliekama akių regėjimo gerinimo mankšta ir kokios yra regėjimo sutrikimų prevencijos.
Ką daryti su besikaupiančiu stresu?
Stresas - tai būdas, kuriuo organizmas komunikuoja su mumis jusdamas harmonijos trūkumą tarp jam taikomų reikalavimų bei sugebėjimo šiuos reikalavimus patenkinti. Kylanti įtampa, o ilgainiui - net psichinės bei fizinės sveikatos sutrikimai signalizuoja: laikas stabtelėti, įsiklausyti į savo kūno poreikius ir suprasti, kokie veiksniai lemia tokią savijautą. Nedidelis stresas yra būsena, kurią patiria dauguma - ji mobilizuoja organizmą veikti. Paskaita „Ką daryti su besikaupiančiu stresu“ skirta norintiems:
- Suprasti, kodėl juntame stresą;
- Išmokti atpažinti, kokiais simptomais mūsų organizmas įspėja apie besikaupiančią įtampą;
- Sužinoti, kokios priemonės padeda kovoti su patiriamu stresu.
Ši paskaita ne tik padeda atskleisti, kaip stresas pasireiškia mūsų organizme, bet ir suteikia galimybę suprasti bei efektyviai valdyti stresą bendradarbiaujant komandoje. Taip pat populiari „Mindfulness“ programa, kuri plačiai taikoma visame pasaulyje. Jos įtaka, mažinant stresą, bendraujant ir sprendžiant konfliktus, įrodyta gausybe mokslinių tyrimų.
Mitybos paskaitos
Sveikatingumo seminaruose įmonėms ir organizacijoms dažnai vedamos paskaitos sveikos mitybos temomis. Jose aptariami sveikos mitybos principai, svorio kontrolės ypatumai, tinkamų maisto produktų pasirinkimas, maisto priedų poveikis ir kiti svarbūs klausimai. Taip pat nagrinėjami sportuojančių asmenų mitybos ypatumai ir klaidos, akcentuojant omega 3 riebiųjų rūgščių, baltymų ir aminorūgščių svarbą.
Judėjimas - tai gyvenimas
Ši paskaita skirta judėjimo ir fizinio krūvio poveikiui mūsų organizmui aptarti. Joje nagrinėjama judėjimo įtaka širdies ir kraujotakos sistemai, kaulams, limfinei sistemai ir organizmo valymui. Taip pat aptariami esminiai momentai sporte norint sumažinti svorį arba užsiauginti raumenis, bei paprasti kasdieniai įpročiai, padėsiantys mums geriau jaustis.
Psichologinės temos
Sveikatingumo seminaruose taip pat svarbios psichologinės temos, tokios kaip „Mūsų mintys ir sveikata“. Šioje paskaitoje nagrinėjama, kaip paimti jėgų ir valios gyvenimo pokyčiams, kaip nesustoti, nemesti visko ir nenusivilti savimi, kaip įveikti nuolatinį atidėliojimą rytojui. Taip pat aptariama, kaip veikia mūsų pasąmonė ir kaip ją pasitelkti savo sveikatai gerinti, kokią reikšmę mūsų gyvenimo kokybei turi vizija ir tikslai, kokios yra tikslų formavimo klaidos ir taisyklės, kas yra vizualizacija, kokią įtaką mūsų sveikatai ir savijautai turi jausmai, ir kaip mintimis galime kontroliuoti savo organizmą.
Asmeninė patirtis ir rekomendacijos
Aušra, sveikatingumo trenerė ir jogos mokytoja, dalinasi savo patirtimi ir įžvalgomis apie sporto ir sveikatos svarbą. Ji pabrėžia, kad sportas - tai ne bausmė po šventinio savaitgalio, ne būdas siekti „paplūdymio figūros“ ir ne priemonė turėti ryškų kūną varžyboms. Sportas ir sveikatingumas jai - tai kūno higiena; gyvenimo būdas, apimantis ne tik aktyvų laisvalaikį, bet ir sveiką, žalią, įvairią mitybą, gerą miegą ir harmoningą gyvenseną, be nuolatinio streso, nerimo ir žalingų įpročių.
Aušra rekomenduoja įvairias treniruotes, jogos pamokas ir individualias konsultacijas žmonėms, siekiantiems ne tik geriau jaustis, bet ir pažinti save giliau. Ji taip pat dalinasi patarimais, kaip nugalėti tinginį savyje ir kaip pradėti keisti gyvenseną nuo mažų žingsnelių.