Trakų regata, dar žinoma kaip „Galvės taurė“, yra tradicinis buriuotojiškas renginys Lietuvoje, turintis savitą istoriją, veidą ir charakterį. Ši regata ne tik suburia buriuotojus iš įvairių šalių, bet ir puoselėja buriavimo sporto tradicijas Lietuvoje.
Regatos Pradžia ir Augimas
Viskas prasidėjo nuo paprastos idėjos - noro, kad Trakuose vyktų ne tik įprasti plaukimai aplink salas, bet ir tikras sportinis, buriuotojiškas gyvenimas. Pasak regatą organizuojančio „Gero vėjo klubo“ atstovų, šiandien regata jau tapo išties savitą istoriją, veidą ir charakterį turinčiu tradiciniu buriuotojišku renginiu Lietuvoje. Iniciatyvos ėmėsi „Gero vėjo klubas“, kurio prezidentas Mantas Klimantavičius teigia: „Viskas prasidėjo nuo paprastos idėjos - norime, kad Trakuose gyvuotų ne tik įprasti plaukimai aplink salas, tačiau ir virtų tikras sportinis, buriuotojiškas gyvenimas.“
Per dešimtmetį „Galvės Taurė“ matė visko - emocijų, žūtbūtinės kovos, lūžusių stiebų, pramuštų bortų ir net paskendusių laivų, bet emocija po varžybų krante visada buvo magiška. Regata pritraukia sportininkų iš Lenkijos, Baltarusijos, Latvijos, Estijos ir įvairių Lietuvos miestų bei miestelių. Ypač džiugina didžiausias Lietuvoje kreiserinių monotipų („Platu 25“) laivynas, tarptautinė teisėjų komanda, kuri tapo regatos vizitine kortele. Šioje regatoje kartu ant vandens matome kreiserines jachtas ir mažuosius sportininkus - manome, kad būtent tai yra darnaus ilgalaikio buriavimo sporto vystymo Lietuvoje pagrindas. Tikime, kad „Galvės Taurė“ inspiruoja tam tikrus pokyčius ne tik Trakuose, bet ir Lietuvos mastu. Tai tikrai verta atšvęsti!
Regatos Dalyviai ir Programa
Visas tris dienas vyksiančiose lenktynėse sportiniu azartu ant vandens džiaugsis tiek patys mažiausi, buriuojantys „Optimist“ klasės jachtomis, tiek didesniųjų kreiserinių jachtų buriuotojai. Regatos programa apima ne tik sportines varžybas, bet ir kultūrinius renginius, skirtus dalyviams ir žiūrovams.
Pasak M. Klimantavičiaus, pirmą kartą tiek daug laivų užsiregistravo dalyvauti ORC klasėje, - dvylika. Tai rodo, kad ši handikapo formulė tampa vis populiaresnė. Regatoje dalyvaus ne tik patyrę buriuotojai, bet ir naujokai - net aštuonios jų komandos, jos plauks ORC ir OPEN grupėse. Kartus su patyrusiais sportininkais varžysis ir gerai žinomi žmonės - aktorius, filmų „Redirected / Už Lietuvą!“, „Zero“ ir „Zero II“ žvaigždė Mindaugas Papinigis, aktorius Giedrius Savickas, verslininkas ir dainininkas Aras Vėberis, ZIP FM radijo laidų vedėja Simona Bandita ir kt. Po varžybų jų dalyviams ir žiūrovams numatyta kultūrinė programa. Šeštadienį, birželio 7 d., nuo centrinės Trakų miesto krantinės bus galima pasiklausyti gyvai komentuojamo varžybų starto. Po šeštadienio varžybų Vilniaus jachtų klube (Žemaitės g. 3, Trakai) vyks Elingo forumas, jame garsūs buriuotojai dalinsis atsiminimais apie Vilniaus jachtų klubo įkūrimą, veiklą, tradicijas, varžybas ir laimėjimus, pristatys knygas buriavimo tematika. Vakaro programoje numatytas grupės „Poliarizuoti stiklai“ koncertas. Sekmadienį, pasibaigus paskutiniam regatos etapui, Slėnio kempinge (Slėnio g. 1, Trakai) vyks regatos uždarymas ir nugalėtojų apdovanojimas.
Taip pat skaitykite: Sportas ir socialiniai įgūdžiai
„Gero Vėjo Klubas“ - Pavyzdinis Buriavimo Klubas
Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas Naglis Nasvytis teigia, kad regatą organizuojantis „Gero vėjo klubas“ apskritai gali būti laikomas pavyzdiniu buriuotojų klubu Lietuvoje. „Visų pirma - didelė pagarba ir dėkingumas už jau dešimtmetį organizuojamą puikų buriuotojišką renginį. Žinant, kaip sudėtinga tokias regatas organizuoti, ypač tokiu sudėtingu laiku kaip dabar, galiu tik pasidžiaugti, kad kažkas imasi tokios iniciatyvos ir dovanoja visai Lietuvos buriuotojų bendruomenei džiaugsmą. Tačiau drauge reikia paminėti ir tai, kad šis klubas vykdo žymiai daugiau iniciatyvų - pavyzdžiui, žiemos sezono metu organizavo virtualius seminarus buriuotojiškomis temomis, jau kelerius metus aktyviai siekia atgaivinti vaikų buriavimą Trakuose. Tai - puikios iniciatyvos, rodančios tikrą pavyzdį ir į buriavimo sportą įtraukiančios vis daugiau įvairaus amžiaus žmonių.“
Buriavimas Lietuvoje: Istorinis Žvilgsnis
Kada Lietuvoje atsirado buriavimas - nežinia. Tačiau burinės jachtos po Kuršių marias, o gal ir kitas Lietuvos akvatorijas plaukiojo jau ir XIX a. 1926 m. Klaipėdos jūrų skautai įsigyja pirmąją jūrinę Lietuvos jachtą „Budys“. Na o 1935 m. birželio 4 d. Buriavimas Lietuvoje sparčiai auga ir 1937 m. Lietuvos įgula su jachta „Žalčių karalienė“ iškovoja pirmąją vietą tarptautinėje regatoje aplink Gotlando salą, aplenkdama pajėgias Baltijos jūrines valstybes.
Šalį pasiekus II pasaulinio karo siaubams, didelė dalis jachtų buvo sunaikintos ar dingo, tačiau buriavimo sportas Lietuvoje nemiršta. Naujos prieplaukos atidarymas Lietuvos jachtklube. Kaunas, Aleksotas. 1930 m. Jachtos Kuršių mariose XX a. pradžioje. Pirmoji Lietuvos jūrinė jachta „Budys“. Kazio Mažono jachta „Gulbė“, vėliau atitekusi poetui keturvėjininkui Saliui Šemeriui-Šmerauskui ir pervadinta „Tegu“, tarpukariu aplankė ne vieną Baltijos ir Šiaurės jūrų uostą. Lietuvos buriuotojų sąjungos įsteigta buriavimo mokykla, Klaipėda, 1936 m. Jachta „Žalčių karalienė“ ir jos įgula, 1937 m. laimėjusi I vietą tarptautinėje regatoje aplink Gotlando salą. Buriavimo kursų studentų rikiuote Trakuose, 1940 m. Jachtos Šiauliuose karo metais.
Po karo sovietų okupuotoje Lietuvoje laivų likę labai nedaug. Klaipėdoje pirmuosius kelis metus vedami tik teoriniai buriavimo kursai, kuriuos dėsto ikikarine buriavimo patirtimi besidalinantys buriuotojas Stasys Marcinkevičius bei poetas keturvėjininkas Salys Šemerys Šmerauskas. Jachtos traukiamos net iš Kuršių marių dugno, remontuojamos ir prikeliamos antram gyvenimui. Kaune entuziastai buriuoja Nemune ir Nevėžyje - juk mums pažįstamos Kauno marios atsiras dar tik 1959 m. 1951 m. Trakų ežeryne buriuotojai randa ir visiškai sveikų jachtų, tad šalies buriavimo pirmenybės keliais pirmaisiais pokario metais vyksta būtent Trakuose. Vilniečiai tampa ir entuziastais, 1954 m. suorganizuojančiais pirmąją regatą „Aplink Kuršių marias“. Buriavimo pamokos Klaipėdoje. Dėsto Salys Šemerys-Šmerauskas. Viena pirmųjų jachtų, po karo Klaipėdoje iškeltų nuo Kuršių marių dugno ir atremontuotų. 1948 m. sportinio sezono Klaipėdos jachtklube atidarymas. 1955 jaunių pirmenybės Trakuose. Treniruotė Platelių ežere. Pirmosios regatos „Aplink Kuršių marias“ lenktynės bei taurės, 1954 m.
Visose Lietuvos akvatorijose pamažu ima rastis tuometinių olimpinių jachtų klasių - „Drakon“, „Žvaigždė“, „Finn“. Tiesa, tiek pačių jachtų, tiek jiems būtinų burių, virvių be galo trūksta. Pajūrio buriuotojai sovietmečio pradžioje lieka be jūros - į ją išplaukti draudžiama, kad tik niekas nesugalvotų pabėgti už geležinės uždangos. Tuo tarpu Kaunas susiorganizuoja nuosavą „jūrą“. Atidarius Kauno hidroelektrinę, buriuotojai pasirūpina, kad susidariusiame vandens telkinyje - Kauno mariose - atsirastų jachtklubas. Tuo metu populiari „M“ klasės jachta Kuršių mariose. Prieš vienas pirmųjų leistų varžybų Baltijos jūroje sovietų pasieniečiai tikrina buriuotojų dokumentus. Buriavimo treniruotė Kuršių mariose ties Klaipėda. 1958 m. buriuotojai ravi būsimą Kauno jachtklubo uosto dugną, o jau vos po metų Kaune ima tyvuliuoti Kauno marios. „Nemuno regatos“ stebėtojai. Elektrėnų jachtklubo pastatas. B. Rožinsko jachta „Hermes II“, perplaukusi Atlantą 1962-1963 m.
Taip pat skaitykite: Parkūras: sportas ir filosofija
1967 metais buriuotojo J. R. Būdvyčio pastangomis suorganizuota pirmoji pokarinė jūrinė lenktyninė jachta „Banga 2“ pirmoji išplaukia į Baltijos jūrą ir pasiekia Lenkijos uostus, taip pralauždama iki tol, rodos, nepajudinamus biurokratinius užkardus. Jau 1968 m. „Banga 2“ įgula laimi sidabrą Gdansko įlankos savaitės regatoje, aplanko net tik Baltijos pakrantes, bet ir Juodąją jūrą. 1971 m. Marijampolėje įsteigiamas Marijampolės jachtklubas. Skirtingose Lietuvos vietose žiemomis populiarėja ledrogių sportas. Pirmosios „Optimist“ klasės jachtos Klaipėdoje, 1967 m. „Cadet“ klasės jachtos Kauno mariose. Bandomasis jachtos „Banga 2“ plaukimas Baltijos jūroje gruodžio mėnesį. Jachtos „Banga 2“ įgula ruošiasi plaukti į Hoglando salą, 1968 m. Jachta „Nerija“ 1976 m. tapo „Katera i jachti“, neoficialaus SSRS jūrinių jachtų čempionato, nugalėtojais. Ledrogės Trakuose. Marijampolės buriuotojai išbando burlentes.
Šiuo laikotarpiu, nepaisant nuolatinio inventoriaus trūkumo, Lietuvos sportininkai demonstruoja išskirtinius sportinius pasiekimus tuo nemenkai erzindami okupantę Sovietų Sąjungą. Kauno „Žalgirio“ buriavimo mokyklos auklėtinis Gintautas Mincė 1983 m. pirmą kartą laimi tiek SSRS buriavimo čempionatą, tiek SSRS tautų spartakiadą, o 1985 m. pasaulio čempionate užima 13 vietą olimpinėje „470“ klasėje. Stiprias buriuotojų kartas išugdo ir Vilnius, Klaipėda, Nida. 1976 m. po dešimtmečio pertraukos atgimsta „Kuršių marių regata“. Čia buriuotojai jau startuoja didesnėmis jūrinėmis jachtomis. Tais pačiais metais šalyje atsiranda iki pat šių dienų mus garsinanti jachta „Lietuva“. O jachta „Vilnis“ (kpt. Juodosios jūros „Draugystės regata“ Odesoje. Tarp laimėtojų - ir vieni stipriausių to meto Lietuvos buriuotojai: G. Mincė, R. Šiugždinis, D. Galaburda. Kauno jachtklubo pastatas, 1983 m. Jaunųjų Nidos buriuotojų komanda, 1978 m. Jachtos „Lietuva“ plūdrumo bandymas Leningrade, 1979 m. „Kuršių marių regatoje“ kapitonų pasitarimas prieš startą. Pirmieji burės „Big Boy“ iškėlimai. Jachta „Vilnis“, pasiekusi Speigratį.
Lietuvos buriuotojai visuomet pasižymėjo bekompromise meile savo šaliai, tad atsikuriant Nepriklausomybei aktyviai prisideda prie pilietinių veiksmų. Jau 1989 m., iškėlusios trispalves ir taip lyg pranašaudamos laisvę, trys jachtos - „Lietuva“, „Audra“ ir „Dailė“ - iškilmingai kerta Atlantą. 1991 m. atstačius Lietuvos buriuotojų sąjungos narystę Tarptautinėje buriavimo federacijoje, 1992 m. Atsivėrus pasauliui pasipila ir laisvės, nuotykių bei atvirų horizontų ištroškusių buriuotojų jūriniai žygiai. 1992-1993 m. jachta „Lietuva“ (kpt. Steponas Kudzevičius), tampa pirmąja Lietuvos jachta apiplaukusia pasaulį. 1993-1995 m. pasaulį apiplaukia ir jachta „Laisvė“ (kpt. Ignas Miniotas), kuri 1994 m. pirmoji apsuka ir buriuotojų Everestu vadinamą Horno kyšulį. 1995 m. Horno kyšulį apiplaukia jachta „Aura“ (kpt. Jachta „Lietuva“ Niujorke, 1989 m. Trys Lietuvos jachtos - ,„Dailė“, „Audra“ ir „Lietuva“ - perplaukusios Atlantą ties Laisvės statula Niujorke, 1989 m. Trijų jachtų, perplaukusių Atlantą, sutiktuvės Klaipėdoje, 1989 m. Jachta „Dailė“ su kuria buvo gabenta pilietinė „kontrabanda“. Jachtos „Laisvė“ kapitonas ties Horno kyšuliu, 1994 m. Tai buvo pirmasis Horno apiplaukimas, atliktas Lietuvos jachtos su Lietuvos įgula. Jachta „Aura“ ties Horno kyšuliu, 1995 m. Pirmieji Lietuvos buriavimo olimpiečiai Raimondas Šiugždinis ir Valdas Balčiūnas, 1992 m.
Visuose buriavimo frontuose Lietuva siekia įtvirtinti savo vardą ir parodyti, kad 1990-aisiais atgimė dar viena jūrinė valstybė. 1997 m. Raimondas Šiugždinis padovanoja Lietuvai pirmuosius aukso medalius pasaulio bei Europos čempionatuose. 2000 m. 1998 m. sukuriama kol kas vienintelė nacionalinė jachtų klasė „RS 280“. Nuo 2004 m. jachta „Lietuva“ ima aktyviai dalyvauti „Tall Ship Race“ regatose ir jau 2008 m. tampa absoliučiais nugalėtojais D klasėje bei pergalių seriją tęsia ir vėlesniais metais. 2006 m. Nuo 2004 m. R. Šiugždinio pasitikimas Kaune jam iškovojus pasaulio ir Europos čempionatų auksą, 1997 m. Lietuvos olimpietis 2000 Sidnėjaus ir 2004 Atėnų olimpiadose Giedrius Gužys. „Tall Ships Race“ regatos nugalėtojai jachta „Lietuva“, 2008 m. Šiaulių buriuotojai jau ne vieną dešimtmetį iki pat šiol aktyviai vysto ledrogių sportą, organizuodami tiek nacionalines varžybas, tiek tarptautinius čempionatus bei juose dalyvaudami. Nacionalinės klasės „RS 280“ jachta Baltijos jūroje. Mokomasis burlaivis „Brabander“.
Dešimtmetis, kurio metu Lietuva triumfuoja ir olimpiniame, ir jūriniame buriavime. 2008 m. Gintarė Volungevičiūtė ScheidtPekino olimpiadoje padovanoja Lietuvai pirmąjį olimpinį buriavimo sidabro medalį. Šiame dešimtmetyje ji taip pat iškovoja Lietuvai pirmuosius olimpinės jachtų klasės pasaulio čempionato auksą bei Europos čempionato sidabrą ir bronzą. 2012 m. 2008-2009 m. buriuotojai įsigyja tuo metu pažangiausią „Volvo 60“ klasės sportinę jachtą „Ambersail“ ir su ja leidžiasi į„Tūkstantmečio odisėją“ - Lietuvos vardo 1000-mečiui paminėti skirtą kelionę aplink pasaulį. Šis žygis kulminuoja padovanodamas Lietuvai modernią tradiciją - liepos 6 d. Po „Tūkstantmečio odisėjos“ buriuotojai su jachta „Ambersail“ ima sėkmingai startuoti prestižiškiausiose pasaulio regatose Baltijos, Viduržemio, Karibų jūrose ir net akvatorijose ties Australijos krantais. Baltijos regione buriuotojai nuosavomis jachtomis aktyviai startuoja jūrinėse regatose. 2011 m. „Jigy Jigy Somi“ jachta (kpt. Šarūnas Sodeika) laimi regatą aplink Gotlando salą. 2008-2010 m. G. Volungevičiūtė olimpinėje lenktynių distancijoje 2008 m. Pirmąjį ir kol kas vienintelį olimpinį sidabro medalį Lietuvai iškovojusi Gintarė Volungevičiūtė Scheidt. Juozas Bernotas - pirmasis Lietuvos buriuotojas olimpinėse žaidynėse startavęs burlenčių klasėje. Jachta „Ragainė II“, kuria 2008-2010 m. Andrius Varnas su šeima apiplaukė pasaulį. Jachta „Jigy Jigy Somi“ (kpt. Šarūnas Sodeika) 2011 m. laimėjusi lenktynes aplink Gotlando salą. Jachta „Ambersail“ apiplaukusi pasaulį „Tūkstantmečio odisėjos“ metu 2008-2009 m. „Tūkstantmečio odisėjos“ buriuotojai Prezidentūroje 2009 m. Rokas Milevičius - pirmasis lietuvis „Volvo Ocean Race“ lenktynėse aplink pasaulį, 2014-2015 m.
Taip pat skaitykite: Danties pašalinimas ir sportas
Šis dešimtmetis Lietuvai padovanoja dar du aktyviai Lietuvos vardą garsinančius olimpiečius - Viktoriją Andrulytę bei Rytį Jasiūną. Aukštus pasiekimus daugelyje vaikų ir jaunimo čempionatų demonstruoja Erikas Scheidt bei Lietuvoje augančio „RS Feva“ laivyno buriuotojai. Jūriniame buriavime Lietuva siekti žengti koja kojon su tendencijomis ir įsigyja profesionalią „Volvo 65“ klasės jachtą „Ambersail 2“ su kuria tęsia sėkmingus startus prestižinėse pasaulio regatose. 2021 m. Lietuva nepraleidžia šanso startuoti ir absoliučiai naujo formato „SSL Gold Cup“ varžybose, kur, varžydamasi su didžiausiomis pasaulio jūrinėmis valstybėmis, patenka į geriausiųjų 16-tuką. Jūrinio buriavimo entuziastai aktyviai startuoja jūriniuose ORC čempionatuose, o Nida pamažu tarptautiniu mastu atrandama kaip puiki vieta sportinio buriavimo varžyboms: 2021 m. čia vyksta „Platu 25“ pasaulio čempionatas, 2023 m. - „470“ pasaulio jaunimo čempionatas, 2024 m. Viktorija Andrulytė - dukart olimpietė, 2021 m. iškovojusi Lietuvai olimpinės ILCA 6 jachtų klasės pasaulio čempionato bronzą bei 2024 m. Europos čempionato sidabrą. Rytis Jasiūnas - Lietuvos olimpietis atstovavęs Lietuvai 2024 m. Paryžiaus olimpinių žaidynių metu IQFOIL burlenčių klasėje. Pasaulio „Platu 25“ čempionato Nidoje akimirka, 2021 m. Europos „RS Feva“ čempionato Nidoje akimirka, 2024 m. SSL Team Lithuania kovoja „SSL Gold Cup“ varžybose, 2023 m. Lietuvoje vykdomi projektai, kurių metu sudaroma galimybė buriuoti žmonėms su negalia. Laura Jūdvytytė užėmė III vietą pasaulio kurčiųjų buriavimo čempionate Nidoje, 2024 m. Erikas Scheidt demonstruoja itin aukštus pasiekimus vaikų ir jaunimo „Optimist“ bei ILCA 4 jachtų klasėse.
Vilniaus Jachtklubo Istorija
Vilniaus jachtklubas buvo įsteigtas 1926 m. sausio 10 d. Šie metai taip pat laikomi ir Lietuvos jūrinio buriavimo pradžia. Po keleto metų, 1930-aisiais, Vilniaus krašto buriuotojams perduota dalis Trakų Karvinės pusiasalio, kuriame buvo pastatytas naujas jachtklubo pastatas. Amžininkai mena šią vietą buvus išskirtinai gražią tiems laikams - žalias namas su baltomis kolonomis, vestibiuliu, bufetu, veranda ir miegamaisiais antrame aukšte. Šalia jo buvo įrengtas elingas, patogios prieplaukos ir netgi tribūnos, burlaiviais pasigrožėti atvykusiems žiūrovams. 1930 birželio 15-ąją į atidarymo iškilmes atvyko net Lenkijos prezidentas Ignacas Moscnickis. Prie pastato jis kartu su Vilniaus vaivada V.
1939-aisiais Lietuvai netekus Klaipėdos krašto ir uostą į savo valdžią perėmus vokiečiams, buriuotojai ėmė telktis Lietuvos vidaus vandenyse. Tais pačiais metais Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą, šis buriavimo sporto klubas atiteko Lietuvos šaulių sąjungai, kuri 1940-aisiais, Trakuose dar spėjo įkurti jūrų šaulių buriavimo centrą. Deja tai truko vos keletą mėnesių. Po II pasaulinio karo Trakai tapo viena iš pagrindinių Lietuvos buriavimo vietų, kur naudojantis išlikusiu prieškario inventoriumi buvo ruošiami pirmieji pokario buriuotojai, rengiami kursai, puoselėjamos buriavimo sporto tradicijos, organizuojamos regatos. 1948 m. Trakuose buvo surengtos pirmosios buriavimo pirmenybės. 1952 m. imti organizuoti buriavimo kursai, kuriuos inicijavo vienas pirmųjų Vilniaus jachtklubo komandorų Jurgis Stabinis, taip pat garsėjęs kaip aukščiausios kategorijos buriavimo sporto teisėjas, parengęs ir buriavimo vadovėlį. Prasidėjus sezonui, pas J. Stabinį kiek pramokę teorijos jaunieji buriuotojai praktinių laivo valdymo subtilybių važiuodavo mokytis į Trakus. Entuziazmo nesustabdydavo ir tai, kad iš Vilniaus į Lentvarį atidardėjus traukiniu iki jachtklubo tekdavo kulniuoti pėsčiomis net keletą kilometrų. Čia vaikus treniravo Zenonas Strazdas, kuris 1961-1967 m.
Vertindami didžiulį J. Stabinio indėlį į Lietuvos buriavimo tradicijų puoselėjimą, Vilniaus jachtklubo buriuotojai jo garbei organizuoja J.Stabinio taurės regatą, vykstančią Trakuose nuo 1963 m. iki šių dienų, kurioje vadovaujasi jo parengta jolių išlyginamaja formule. Ilgainiui Vilniaus jachtklubas ėmė vis labiau garsėti gerais buriuotojais. Mažai kam žinoma, kad pirmasis lietuvis, kuris savo jachta perplaukė Atlanto vandenyną - trakiškis Bronius Rožinskas. 1962 m. rudenį jachta „Hermes II“ išplaukęs iš Lenkijos Ščecino uosto, kitų metų vasario 12 d. B. Ir nors šiuos trakiškio laurus kaimynai lenkai prisiima sau, Lietuvos jūrų muziejuje yra saugomi šio buriuotojo dukros perduoti dokumentai, kuriuose tekstas: „Aš, lietuvis, Bronius Rožinskas, gerbdamas ir mylėdamas savo tautą ir Tėvynę Lietuvą, pasiryžau jachta perplaukti Atlanto vandenyną. Iš Lietuvos per Lenkiją vykdžiau savo kelią. Ir tai nėra vienintelis Vilniaus krašto buriuotojų įsimintinas žygis. Kaip savo knygoje rašė Romualdas Tupčiauskas, aštuntajame dešimtmetyje jam su „su „Vilnimi“, vadovaujant Jurgiui Vilemui, pavyko iš Klaipėdos per Leningradą Neva, Ladoga, Svyre, Onega iki Belomorkanalo nusikasti“. Po to dar kurį laiką teko laužyti biurokratinius barjerus iki kelionės už poliarinio rato. Vėliau susibūrė ir pirmoji Lietuvoje buriuotojų moterų įgula, kuriai vadovavo nuo 1969-ųjų iki šių dienų Vilniaus jachtklubo regatose teisėjaujanti Marytė Mudėnienė. 1954 m. rugpjūčio 29 - rugsėjo 4 d. įvyko pirmoji Kuršių marių regata, kurios komandiniais nugalėtojais tapo vilniečiai. 1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Vilniaus jachtklube ėmė sparčiai daugėti buriuotojų.
Trakai - Buriavimo Centras
Pasak Manto Klimantavičiaus, asociacijos „Gero vėjo klubas“ prezidento, Trakai po truputi tampa ne tik Lietuvos, bet ir užsienio buriuotojų mėgstama vieta. Tikimasi, kad ateityje „Galvės taurė“ taps tokia pat svarbi, kaip „Kuršių marių“ regata, kurioje dalyvauja beveik visi Lietuvos buriuotojai.„Galvės taurės“ varžybų dalyviai distancijose aplink bojas varžysis tris dienas. Birželio 6-8 dienomis numatomi trys regatos etapai, per kuriuos vyks septyni trumpi, techniški plaukimai.
Ekologija ir Saugumas Regatoje
Rengdami regatą unikaliame gamtos kampelyje, buriuotojai ragina atkreipti dėmesį ir į ekologiją: maistas tiekiamas popierinėse lėkštėse, įrankiai taip pat mediniai, o atliekos - rūšiuojamos. „Esame gražiame gamtos kampelyje ir norime jį išsaugoti švarų. Ekologija tinka mūsų regatai“, - patikina M.
Organizatoriai daug dėmesio skiria saugumui: budi gelbėtojai, yra keletas tik saugumą užtikrinančių katerių. Regatos rėmėjas „Kardiolita“ skiria pirmosios pagalbos gydytoją.
Kiti Sportai Trakuose
Įkurtas pirmasis irklavimo sporto klubas Lietuvoje - „Neptūnas”. Klubas įsikūrė Klaipėdoje, kuri tuo metu priklausė Prūsijai. Įkurta irklavimo sekcija Vilniuje, 1912 m. Klubas „Neptūnas” rugtyniavo Prūsijos čempionatuose, į Lietuvos sporto lygą neįstojo, nors Klaipėdos kraštas jau buvo prijungtas prie Lietuvos. 1934 m. Įsteigta irklavimo sekcija Kaune, o 1936 m. surengtas I Lietuvos irklavimo čempionatas, kuriame 2000 m nuotolyje varžėsi dvivietės su vairininku. Pastatytos irklavimo bazės Vilniuje ir Kaune. Tais pačiais metais pradėjo irkluoti moterys. Iki 1940 m. visai kūno kultūrai ir sportui (taip pat ir irklavimui) vadovavo Kūno kultūros rūmai, nuo 1940 - 1943 m. irklavimo komiteto pirmininku buvo S. Dautartas, o nuo 1943 m. - S. Trakuose pradėta vykdyti Lietuvos sporto klubų taurės regata.Birštone pradėta vykdyti A.