Įvadas
Sportinė gimnastika Lietuvoje turi gilias tradicijas ir ilgą istoriją, kupiną entuziastų darbo, atsidavimo ir siekio aukščiausių rezultatų. Ši sporto šaka, ugdanti ne tik fizines, bet ir dvasines žmogaus savybes, išgyveno įvairius etapus, patyrė pakilimų ir nuosmukių, tačiau visada išliko svarbi Lietuvos sporto dalis. Šiame straipsnyje aptariama sportinės gimnastikos istorija Lietuvoje, pradedant tarpukario laikotarpiu, apžvelgiamos sporto organizacijos, populiariausios sporto šakos, sportininkų pasiekimai ir dabartinė situacija, taip pat aptariami iššūkiai ir ateities perspektyvos.
Sporto Pradžia Lietuvoje
Sporto apraiškų būta jau senovės baltų buityje ir darbe. Tačiau Rusijos valdomoje Lietuvos teritorijoje sportas nebuvo itin populiarus. Pirmoji sporto organizacija buvo įkurta 1885 m. Klaipėdoje, kuri tuo metu priklausė Vokietijai. Tai buvo irklavimo klubas „Neptūnas“.
1918 m. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, sportinė veikla pradėta organizuoti iš Rusijos, Latvijos, JAV grįžusių ir vietinių lietuvių iniciatyva. Tarp jų buvo S. Garbačiauskas, E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, P. Oleka, K. Dineika, Pranas Šližys, J. J. Bulota, S. Darius, J. Eretas ir kiti.
Sporto Organizacijų Kūrimasis
Pradėta steigti sporto organizacijas (sąjungas, klubus). 1919 m. Kaune įkurta pirmoji nepriklausomos Lietuvos sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga (LSS), kuriai vadovavo Pranas Šližys. 1920 m. įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS), kuri kultivavo beveik visas to meto populiarias sporto šakas (pirmininkas S. Garbačiauskas). 1922 m. 1922 - Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija (LGSF)1923 - Lietuvos dviratininkų sąjunga (LDS)1923 - Lietuvos futbolo lyga (LFL)1924 - Kauno teniso klubas (KTK)1926 - Klaipėdos įgulos ir krašto sporto sąjunga (KSS)1930 - Akademinis sporto klubas (ASK)1931 - Jaunalietuvių sporto organizacija (JSO)Veikė ir tautinių mažumų sporto organizacijos, tokios kaip Lietuvos žydų gimnastikos ir sporto sąjunga „Makabi“ (įkurta 1920 m.), Kauno lenkų sporto klubas „Sparta“ (įkurtas 1926 m.), rusų ir vokiečių sporto klubai.1922 m. pasirodė pirmasis Lietuvoje sporto žurnalas „Lietuvos sportas“ (redaktorė E. Kubiliūnaitė‑Garbačiauskienė).
1932 m. įsteigta valstybinė institucija - Kūno kultūros rūmai, kurių vadovai buvo A. Jurgelionis (1932-34), V. Augustauskas (1934-40), Vincas Petronis (1940), Andrius Keturakis (1941), A. Vokietaitis (1941-43), V. Bakūnas (1943), M. Zaroskis (1943-44). Kūno kultūros rūmų iniciatyva ir pastangomis buvo susistemintas vadovavimas kūno kultūrai ir sportui.
Taip pat skaitykite: Kelias į sportinės gimnastikos meistriškumą
1934-38 m. 1935 m. įsteigtos 7 sporto apygardos: Kauno, Panevėžio, Marijampolės, Telšių, Ukmergės, Šiaulių, Klaipėdos. 1936 m. įsteigtas 4 laipsnių Valstybinis kūno kultūros ženklas.
1937 m. įkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), kuris organizavo olimpinį sąjūdį Lietuvoje, rengė sportininkus ir komandas olimpinėms žaidynėms, atstovavo Lietuvai Tarptautiniame olimpiniame sąjūdyje. Pirmasis LTOK pirmininkas buvo V. Augustauskas. 1938 m. LTOK pagal olimpinių žaidynių tradicijas surengė Lietuvos tautinę olimpiadą, kurioje dalyvavo daugiau kaip 2000 Lietuvoje, Brazilijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV, Latvijoje gyvenančių lietuvių sportininkų, 17 sporto šakų atstovų.
Gimnastika Šiaulių Berniukų Gimnazijoje
Šiaulių berniukų gimnazijoje reguliarus gimnazistų fizinis lavinimas buvo pradėtas XIX a. Nuo 1883 m. joje buvo pradėtos ir beveik kasmet vyko gimnastikos pratybos.
Gimnastikos užsiėmimai susidėjo iš dviejų dalių: karinio muštro ir mankštos. Šito mokė rusų armijos karininkai. 1893 m. mokyklos kieme buvo pastatytas medinis namas, specialiai pritaikytas gimnastikos pratimams atlikti. Gimnazistai mėgo ne tik gimnastiką, bet jie dažnai išbėgdavo į Zubovo parką pabėgioti, žaidė tuometinius moksleivių žaidimus.
Tarpukariu Šiaulių valstybinėje gimnazijoje sporto srityje aktyviai veikė ateitininkai, skautai, sakalaičiai. Šiaulių valdžios berniukų gimnazija tarpukariu buvo stiprus sporto židinys mieste, čia produktyviai darbavosi fizinio lavinimo mokytojai. Moksleivių mėgstamos sporto šakos buvo krepšinis, tinklinis, muštukas, kvadratas.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti kvalifikuotą trenerį
Populiariausios Sporto Šakos Tarpukario Lietuvoje
20 a. 3 dešimtmečio pradžioje buvo populiarinamos sporto šakos, kurios Vakarų Europos šalyse kultivuotos jau kelis dešimtmečius. Pradėti rengti įvairių sporto šakų Lietuvos čempionatai:
1921 - lengvosios atletikos
1922 - futbolo, moterų krepšinio, dviračių sporto
1924 - vyrų krepšinio
1925 - bokso, šaudymo
Taip pat skaitykite: Gimnastika pasitikėjimui savimi
1927 - stalo teniso
1929 - teniso
1931 - plaukimo
nuo 1935 - gimnazijų žaidynės
Futbolas buvo viena populiariausių sporto šakų tarpukario Lietuvoje. Pirmasis Lietuvos futbolo čempionatas buvo surengtas jau 1922 m. gegužės-rugsėjo mėnesiais. Jame dalyvavo aštuonios kauniečių komandos.
Tarpukario Lietuvoje boksas taip pat buvo viena iš populiariausių sporto šakų.
Karių fizinis rengimas ir sportas buvo svarbūs lavinant karių jėgą, greitį, koordinaciją, vikrumą. Tarpukario Lietuvoje karininkai buvo futbolo, lengvosios atletikos, bokso entuziastai bei jojimo sporto pradininkai.
Mažesniuose miesteliuose populiariausia sporto šaka buvo lengvoji atletika, nes jai nereikėjo nei didelių stadionų, nei specialaus inventoriaus. Gana daug entuziastų pritraukdavo ir tenisas, žirgų sportas.
Tarptautiniai Ryšiai ir Varžybos
Vienas Lietuvos sporto prioritetų buvo tarptautiniai ryšiai ir tarptautinės varžybos. Pirmoji Lietuvos sporto organizacija, tapusi tarptautinės federacijos nare, buvo Lietuvos futbolo lyga, 1923 m. priimta į FIFA (Tarptautinę futbolo asociacijų federaciją). 1924 m. į Tarptautinę federaciją priimta Lietuvos dviratininkų sąjunga, 1928 - Lengvosios atletikos komitetas, 1935 - Šaudymo sąjunga, 1936 - Krepšinio komitetas.
Pirmosios tarptautinių klubų rungtynės įvyko 1922 m., LFLS žaidė su Rygos YMCA futbolo klubu, lietuviai pralaimėjo 0:4. Pirmąsias tarpvalstybines rungtynes Lietuvos futbolo rinktinė 1923 m. žaidė su Estija (0:5), 1924 m. pirmąją pergalę tarpvalstybinėse rungtynėse pasiekė Lietuvos futbolo rinktinė, 2:1 nugalėjusi Estiją.
Olimpinėse žaidynėse Lietuvos sportininkai debiutavo 1924 m. Lietuvos futbolo rinktinė Paryžiuje žaidė su Šveicarija ir pralaimėjo 0:9.
1924 m. Olimpinės Žaidynės Paryžiuje
1924 m. VIII vasaros žaidynėse Paryžiuje, Lietuva buvo įrašiusi septynias sporto šakas: boksą, dviračių sportą, fechtavimąsi, futbolą, imtynes, gimnastiką ir šaudymą. Tačiau dėl lėšų stokos bei kitų aplinkybių po didelių ginčų į Paryžių buvo išsiųsta tik futbolo komanda, du dviratininkai ir imtynininkas.
1924 m. gegužės 25 d. - Lietuvos sportininkų olimpinio debiuto diena ir olimpinio judėjimo pradžia.
Dviratininkų Pasiekimai
Į 1924 m. Olimpines žaidynes, kurios vyko Paryžiuje (Prancūzijoje) buvo išleisti du lietuvių dviratininkai, tačiau dėl techninių nesklandumų jiem nepavyko užbaigti 188 km. ruožo.
1924 metais Paryžiaus olimpiadoje Lietuvai atstovavo Lietuvos futbolo komanda ir dviratininkai šiaulietis Isakas Anolikas bei Juozas Vilpišauskas. Šios varžybos buvo sudėtingos visiems Lietuvos atstovams. Kiek žinoma, dviračių sporto pirmeiviui I. Anolikui galiausiai už paskutinius pinigus teko įsigyti naują dviratį, nes nebuvo senajam suremontuoti reikiamų detalių. Abu sportininkai 188 km trasos nebaigė. J. Vilpišauskas griuvo, o I. Pritrūkta lėšų net kelionei namo.
I. Anolikas atstovavo Lietuvai ir po ketverių metų vykusiose Amsterdamo vasaros olimpinėse žaidynėse. Jis buvo pirmasis Lietuvos sportininkas, dalyvavęs du kartus iš eilės olimpiadose.
Šaudymo Meistrų Pasiekimai
Pirmuosius pasaulio čempionato medalius Lietuvai 1937 m. Helsinkyje (Suomijoje) laimėjo šaudymo meistrai. Šaudant olimpiniais pistoletais greitašauda į siluetus iš 25 m nuotolio Pranas Giedrimas individualiose ir Lietuvos rinktinė komandinėse varžybose buvo apdovanoti sidabro medaliais.
Sportas Okupacijų Metais (1940-1944)
1940-1941 m. sovietizacijos procesai neaplenkė kūno kultūros ir sporto sistemos, ją pradėta reorganizuoti pagal tarybinį modelį, siekta kuo labiau centralizuoti ir suvalstybinti, panaikintos iki tol veikusios sporto organizacijos, vietoje jų įkurti sporto šakų komitetai, sustabdyta LTOK, federacijų veikla, uždrausta naudoti sporto simbolius ir atributiką, nešioti jų aprangą, stalinizmo represijos neaplenkė kūno kultūros ir sporto darbuotojų.
Prasidėjus karui sportinis gyvenimas nenutrūko. Sporto sąjūdis okupuotoje Lietuvoje buvo organizuotas tais pačiais principais, kaip ir tarpukario Lietuvoje iki 1940 m.
Lietuvos Gimnastikos Pradžia ir Raida
Lietuvos gimnastikos istorijos pradžia siekia 1922 m. gegužės 27 d., kai Karolio Dineikos ir Juozo Ereto iniciatyva buvo įkurta Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija (LGSF). Šios organizacijos vienas pagrindinių tikslų buvo harmoningai plėtoti lietuvių kūno ir dvasios pajėgas, atnaujinant tautiškąjį sportą. K. Dineika propagavo racionalią kūno kultūrą, t. y. natūralius mankštos pratimus.
1938 m. Šaulių sąjungos šventėje Kaune surengtos pirmosios varžybos ant gimnastikos prietaisų, o 1947 m. įvyko pirmasis Lietuvos sportinės gimnastikos čempionatas. 1950 m. surengtas pirmasis Lietuvos ritminės gimnastikos čempionatas.
Svarbus etapas Lietuvos gimnastikos istorijoje buvo 1945 m., kai įkūrus Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą (LVKKI), buvo pradėta ruošti gimnastikos specialistus, rengti akrobatikos bei sportinės ir meninės gimnastikos varžybas. Šiame institute atsirado gimnastikos entuziastų, kurie ypač daug prisidėjo prie Lietuvos gimnastikos federacijos veiklos plėtros. Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose kūrėsi sporto mokyklos, pradėtos rengti moksleivių spartakiados, jaunių, jaunimo, suaugusiųjų čempionatai.
Lietuvos Gimnastikos Federacijos Įsitvirtinimas Tarptautinėje Arenoje
1992 m. Lietuvos gimnastikos federacija buvo priimta į Tarptautinę gimnastikos federaciją (FIG) ir Europos gimnastikos sąjungą (UEG). Tai atvėrė galimybes Lietuvos gimnastams atstovauti šaliai tarptautinėse varžybose. 2002 m. FIG suteikė Lietuvai teisę surengti pasaulio sportinės aerobikos čempionatą, kuris įvyko Klaipėdoje. Garsiausia Lietuvos gimnastė - 1982 m. absoliuti Europos meninės gimnastikos čempionė, 1983 m. pasaulio čempionato bronzinė prizininkė Dalia Kutkaitė.
Lietuva savo gimnastus turėjo šešeriose olimpinėse žaidynėse: Atlantoje varžėsi Kristina Kliukevičiūtė, Sidnėjuje Julija Kovaliova, Pekine Jelena Zanevskaja, Londone Laura Švilpaitė ir Rokas Guščinas, o Rio de Žaneire ir Tokijuje - Robertas Tvorogalas.
2019 m. R. Tvorogalas tapo II Europos žaidynių čempionu, o 2020 m. iškovojo didžiausią savo karjeros pergalę - triumfavo Europos čempionate pratimų ant skersinio rungtyje. Šiemet žemyno pirmenybėse jis tapo šios rungties vicečempionu.
Svaresnių laimėjimų pasiekta 1967 m.: per VII SSRS tautų spartakiadą Juzefa Žurauskaitė (dabar Kindurienė) pateko į atraminių šuolių rungties finalą ir užėmė penktą vietą. 1982 m. Igoris Lebedevas tapo laisvųjų pratimų SSRS čempionu. 1992 m. Sergejus Rumbutis pasaulio čempionato pratimų ant lygiagrečių rungtyje liko devintas, o 2004 m.
Gimnastikos Šakos Lietuvoje
Sportinė Gimnastika
Sportinė gimnastika apima laisvuosius pratimus, atraminius šuolius ir pratimus ant gimnastikos prietaisų. Ji pirmoji Lietuvoje pradėjo savo veiklą - 1938-aisiais. Sportinė gimnastika šiuo metu kultivuojama Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Elektrėnuose. Iš viso treniruojasi apie 1300 gimnastų.
Meninė Gimnastika
Meninė gimnastika - tai sudėtingos koordinacijos gimnastikos disciplina, kurią sudaro choreografijos ir akrobatikos pratimų deriniai, atliekami pagal muziką. Meninė gimnastika, kaip ir sportinė, Lietuvoje pradėta kultivuoti LVKKI. Meninė gimnastika šiuo metu kultivuojama Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
Aerobinė Gimnastika
Aerobinė gimnastika tapo FIG nare, buvo sukurtos pirmosios aerobinės gimnastikos varžybų taisyklės, kurios nuolat koreguotos ir tobulintos. Į Lietuvą aerobinės gimnastikos pagrindus parsivežė Lietuvos veterinarijos akademijos dėstytoja Joana Bartaškienė. Vėliau LVKKI dėstytoja Reda Baublienė į mūsų šalį parvežė amerikietiškosios aerobikos pagrindus. Aerobinė gimnastika dabar kultivuojama Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Marijampolėje, Lazdijuose ir Visagine. Iš viso pratybas lanko per 200 sportininkų.
Sportinė Akrobatika
Sportinė akrobatika - tai fizinių pratimų, grįstų kūno valdymu, lankstumu, vikrumu ir jėga, atlikimas. Yra penkios rungtys: moterų ir vyrų porų, mišriųjų porų, moterų ir vyrų grupių (trejetų, ketvertų). Lietuvoje pirmosios akrobatikos grupės įkurtos Kaune ir Vilniuje. Sportinė akrobatika atgimė ir suklestėjo 1975-aisiais, pradėjus statyti Ignalinos atominę elektrinę. Buvo įkurta Visagino akrobatikos sporto mokykla, pakviesti talentingi treneriai. Sportinė akrobatika dabar kultivuojama Visagine, Vilniuje ir Utenoje, treniruojasi arti 200 jaunųjų gimnastų.
Šuoliai ant Batuto ir Akrobatinio Takelio
Šuoliai ant batuto - olimpinė gimnastikos disciplina, čia atliekami individualūs ir sinchroniniai šuoliai. Šuolių ant batuto pasirodymą sudaro dešimties kontaktų su batutu kombinacijos. Šuoliai ant akrobatinio takelio - tai 25 metrų ilgio takelis, ant kurio atliekami pratimai susideda iš aštuonių elementų. Abi disciplinos į Lietuvą atkeliavo kartu su sportine akrobatika ir įsitvirtino Visagine.
Gimnastika Visiems
Gimnastika visiems - fizinio aktyvumo sritis, apimanti įvairias gimnastikos, aerobikos ir šokio formas, pirmenybę teikiant sveikatingumui. Šis judėjimas dabar vienija 37 sporto klubus, centrus, mokyklas ir didelį būrį entuziastų. Kasmet vyksta konkursas „Džiaugsmo gimnastika“ ir festivalis „Šok“, o kas antrus metus organizuojama Lietuvos gimnastiada ir festivalis „Auksinis amžius“.
Iššūkiai ir Perspektyvos
Šiandien Lietuvos gimnastika susiduria su nemažais iššūkiais. Vienas opiausių - sporto bazių ir kokybiško inventoriaus trūkumas. Tik Vilnius ir Kaunas turi specializuotas sportinei gimnastikai skirtas sales, nors sostinėje ji jau porą metų remontuojama. Kitos gimnastikos disciplinos sales nuomojasi mokyklose ir po kiekvieno užsiėmimo turi susukti kilimus, nes mokiniams tose salėse vyksta fizinio ugdymo pamokos.
Tačiau, nepaisant iššūkių, Lietuvos gimnastika turi didelį potencialą. Svarbu užtikrinti tinkamą finansavimą, modernizuoti sporto bazes, skatinti trenerių kvalifikacijos kėlimą ir populiarinti gimnastiką tarp jaunimo.
Algimantas Gudiškis, Lietuvos gimnastikos federacijos prezidentas, teigia, kad pamaina ugdoma kiekvienoje gimnastikos disciplinoje. Ar jaunimas pasieks olimpines aukštumas, priklausys ne vien nuo trenerio ir sportininko. Šiandien tai sudėtingas sporto mechanizmas, apimantis daug grandžių. Sėkmės atveju jos visos turi dirbti kaip laikrodukas.
Tikimasi, kad Robertas Tvorogalas dalyvaus Paryžiaus olimpinėse žaidynėse. Šiuo metu jis sėkmingai gydosi traumas ir pradės visu pajėgumu rungtyniauti. Viliamasi, kad jis Paryžiuje sugebės reabilituotis už nesėkmę Tokijuje.
tags: #sportines #gimnastikos #pasiekimai