Sporto Finansavimo Lietuvoje Šokiruojantys Rezultatai ir Įspūdingos Ateities Perspektyvos

Įvadas

Lietuvos sporto finansavimas yra gyvybiškai svarbus šalies sporto ateičiai, ypač jaunimo sportui. Šiame straipsnyje analizuojama dabartinė situacija, finansavimo šaltiniai, prioritetai bei ateities perspektyvos, remiantis naujausia informacija apie sporto finansavimą Lietuvoje, įskaitant valstybės biudžeto projektus ir sporto rėmimo fondų iniciatyvas.

Valstybės Biudžeto Pokyčiai ir Prioritetai

Atsižvelgiant į 2026 m. valstybės biudžeto projektą, sportui numatyta 79,8 mln. eurų, t. y. 8,9 proc. daugiau nei 2025 m. Olimpinė čempionė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė džiaugiasi, kad sporto biudžetas didėja 6,5 mln. eurų. Iš šios sumos 35,3 mln. eurų bus skirta aukšto meistriškumo sportui, o 14,9 mln. eurų - fizinio aktyvumo veiklų finansavimui.

Ateinančiais metais 5,7 proc. didės valstybės skiriamos stipendijos ir premijos sportininkams. Be to, 1,4 mln. eurų bus papildomai skirta trenerių darbo užmokesčiui didinti, nors šis didėjimas sieks tik 5 proc., o ne 10 proc., kaip buvo siekiama.

Daugiausia klausimų komisijos nariams kėlė nuo 2026 m. prasidedantis pažangos priemonių finansavimas ir sporto infrastruktūros plėtrai numatomi 19 mln. eurų. Komisija planuoja skirti atskirą dėmesį sporto infrastruktūros plėtros klausimui, nes kol kas neaišku, kaip ir kam ši suma bus paskirstyta, kokie sporto infrastruktūros plėtros prioritetai ir kriterijai. Šis klausimas bus išsamiau svarstomas ateityje.

Jaunimo Politikos Finansavimas

Jaunimo politikai kitiems metams valstybės biudžete numatyta 5 747 tūkst. eurų suma, kuri beveik nesikeičia, lyginant su 2025 m. lėšomis. Didžiąją lėšų dalį - iš viso 3 584 tūkst. eurų - planuojama skirti jaunimo politikos priemonių įgyvendinimui, iš jų 1 991 tūkst. Komisijos nuomone, atsižvelgiant į infliacijos poveikį ir minimalios mėnesinės algos didėjimą kitąmet, esamas finansavimas jaunimo politikos priemonėms nebeatitinka realių sąnaudų.

Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko

Nepadidinus biudžeto, kyla grėsmė, kad sumažės dirbančiųjų su jaunimu pajamos ir darbo su jaunimu veiklų bei projektų apimtys. Siekdama užtikrinti tiek darbuotojų motyvaciją dirbti su jaunimu, tiek veiklų apimties, tęstinumo ir kokybės išlaikymą, komisija pasiūlė didinti jaunimo politikos priemonių finansavimą 220 tūkst. eurų.

Aukšto Meistriškumo Sporto Programų Finansavimas

Pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą Aukšto meistriškumo sporto programų finansavimo sąlygų aprašą, į olimpinių žaidynių programą įtrauktų sporto šakų federacijų programoms įgyvendinti skirta 83 proc. lėšų, į olimpinių žaidynių programą neįtrauktų sporto šakų federacijų programoms - 7 proc., negalią turinčių asmenų sporto organizacijų pateiktoms programoms įgyvendinti - 10 proc.

2024-siais daugiausiai lėšų pasiekė Lietuvos krepšinio federaciją - 2,41 mln. eurų, Lietuvos lengvosios atletikos federacijai atiteko 1,73 mln. eurų, asociacijai „LTU Aquatics“ - 1,65 mln., Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijai - 1,31 mln, Lietuvos irklavimo federacijai - 1,18 mln. eurų.

12 strateginių sporto šakų federacijoms skirta 12,77 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų. Daugiausia lėšų skirta asociacijai „LTU Aquatics“ - 2,41 mln. eurų, Lietuvos krepšinio federacijai atiteks 2,36 mln. eurų, Lietuvos lengvosios atletikos federacijai - 1,78 mln. eurų, Lietuvos irklavimo federacijai - 1,31 mln. eurų, Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijai - 1,12 mln. eurų, Lietuvos baidarių ir kanojų federacijai - 1,09 mln. eurų.

Nacionalinės sporto agentūros direktorius Mindaugas Špokas pažymėjo, kad pusei strateginių sporto šakų finansavimas augo nuo kelių iki 25 procentų.

Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą

Neolimpinių Sporto Šakų ir Negalią Turinčių Asmenų Sporto Organizacijų Finansavimas

21 neolimpinių sporto šakų federacijoms skirta 1,4 mln. Eur. 5 negalią turinčių asmenų sporto organizacijoms padalinti 2 mln. Eur.

Pokyčiai Finansavimo Modelyje

Šiemet sporto organizacijoms 80 proc. lėšų skirta už pasiektus rezultatus tarptautinėse aukšto meistriškumo sporto varžybose, 10 proc. - už organizacinės, vadybinės ir administracinės veiklos rezultatus, 10 proc. - už nacionalinių ir tarptautinių varžybų sistemoje dalyvaujančių sportininkų skaičių. Strateginėms sporto šakoms vertinimo koeficientas kaip ir anksčiau yra didesnis - 1,2.

2025 m. aukšto meistriškumo sporto programų finansavimo modelio pokyčiai praėjusių metų lapkritį pristatyti sporto organizacijoms. Šiemet vertinti visų olimpinėse žaidynėse dalyvavusių sportininkų rezultatai (iki šiol buvo vertintos užimtos 1-36 vietos), taip pat komandinių (žaidimų) sporto šakų pasiekimai finaliniuose olimpinės atrankos turnyruose (iki šiol olimpinės atrankos turnyrai nebuvo vertinami). Olimpinėms ir neolimpinėms sporto šakoms buvo taikomi vienodi rungtyje dalyvavusių sportininkų ir valstybių tarptautinėse varžybose skaičiaus kriterijai, vertinimo rezultatų dalyje atsisakyta individualių sporto šakų komandinių įskaitų. Skaičiuojant balus už sporto šakos masiškumą, buvo vertinami ne tik nacionalinių čempionatų, bet ir tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų dalyviai.

Vertinant sporto organizacijos veiklos rezultatus, įtraukti nauji gerojo valdymo principų rodikliai, pavyzdžiui, sporto organizacijos valdymo organuose turi būti sportininkų atstovas, vidaus dokumentuose turi būti įtvirtintos aiškios įvairių sričių interesų (veiklos, finansų, viešųjų pirkimų) konfliktų sprendimo ir nusišalinimo nuo sprendimų procedūros darbuotojams ir valdymo organų nariams ir kt.

„Sporto organizacijos finansavimo modeliui keisti pateikė daug siūlymų, kuriuos vertino Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu sudaryta darbo grupė. Vėliau pokyčius Nacionalinė sporto agentūra pristatė viešoje konsultacijoje. Šiandien paskelbėme rezultatus, o dabar darysime viską, kad lėšos kuo greičiau pasiektų organizacijas“, - sako M.Špokas. Valstybės biudžeto lėšos sporto šakų federacijas ir organizacijas pasieks, kai bus pasirašytos sutartys su Nacionaline sporto agentūra.

Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje

Sporto Rėmimo Fondas

Nacionalinės sporto agentūros administruojamas fizinio aktyvumo skatinimo fondas siekia didinti Lietuvos gyventojų fizinį aktyvumą nacionaliniu bei regioniniu mastu. Sporto rėmimo fondas gali finansuoti jūsų organizacijos, asociacijos ar klubo projektą, iniciatyvą. Lėšos iš fondo paprastai skiriamos vienos arba kelių remiamų sričių apibrėžimus atitinkantiems projektams.

Sporto rėmimo fondas finansuoja:

Esamų sporto bazių plėtrą, remontą ir priežiūrą.
Kvalifikacijos tobulinimą.
Sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimą.
Fizinio aktyvumo veiklas, skatinančias fizinio aktyvumo plėtrą.
Sporto renginių organizavimą.

Galimas Sporto rėmimo fondo finansavimas nuo 3 000 iki 400 000 EUR, gali būti labai reikšmingas tiek trumpalaikių, tiek strateginių, ilgalaikių organizacijos tikslų siekimui.

„Projektai Sportui“ Pagalba Gaunant Finansavimą

Agentūra „Projektai Sportui“ specializuojasi teikdama sporto, fizinio aktyvumo ir sveikatingumo paraiškų rengimo ir finansuotų projektų administravimo paslaugas. Viskas prasideda nuo išsamios konsultacijos bei projekto idėjos konstrukto išgryninimo ir planų aptarimo.

Agentūra užtikrina visišką konfidencialumą derybų, konsultacijų ir pasiruošimo procesų metu. Parengus galutinį projekto variantą, jis pateikiamas į bendrą paraiškų teikimo sistemą bei to reikalaujančioms institucijoms. Vienas didžiausių privalumų - agentūros lankstumas. Galima priimti turimą informaciją patogia forma - nuo išsamių prezentacijų skaidrėse ar brošiūrose iki apytikslių idėjų tekstiniu ar net žodiniu formatu. Agentūra kasmet parengia apie 90 įvairių sporto projektų finansavimui gauti.

Tarptautinių Aukšto Meistriškumo Sporto Varžybų Finansavimas

Nacionalinės sporto agentūros direktorius Mindaugas Špokas teigia, kad atnaujintas Tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų aprašas šiemet leido aiškiau atskirti skirtingo lygio varžybas, sudarant palankesnes sąlygas finansuoti daugiau Lietuvoje vyksiančių sporto renginių, kurie prisideda ne tik prie sporto šakų populiarinimo, bet ir teikia socio-ekonominės naudos šaliai.

Nuo 2025 m. į konkurso būdu skiriamą dalinį finansavimą pretenduojančios varžybos yra skiriamos į dvi kategorijas ir joms taikomi skirtingi finansavimo kriterijai ir finansavimo apimtys. Vienoje kategorijoje į finansavimą gali pretenduoti mažesnės apimties ir biudžeto pasaulio, Europos čempionatai, pasaulio ir Europos taurių finaliniai etapai, kurie nereikalauja ilgalaikio išankstinio planavimo proceso ar finansinio valstybės įsipareigojimo. Į antrąjį „krepšelį“ patenka žemesnio rango tarptautinės ir tradicinės varžybos.

Iš pirmame krepšelyje finansavimą gavusių 9 sporto organizacijų planuojamų varžybų maksimali suma - 200 tūkst. Eur - skirta pirmą kartą Lietuvoje vyksiančiam pasaulio suaugusiųjų šiuolaikinės penkiakovės čempionatui. Jį rugpjūčio 27-31 d. Druskininkuose surengs Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacija. Liepos 4-13 d. Vilniuje ir Alytuje Europos krepšinio jaunių (U18) merginų čempionato B diviziono varžyboms organizuoti Lietuvos krepšinio federacijai skirta daugiau nei 180 tūkst. Eur.

Papildomos Valstybės Lėšos Svarbiausiems Sporto Renginiams

Nuo 2025 m. nacionalinės sporto šakų federacijos ir organizacijos rengdamos ir planuodamos tarptautines aukšto meistriškumo sporto varžybas Lietuvoje, į dalinį valstybės finansavimą gali pretenduoti ne tik konkurso tvarka, bet ir tęstinės atrankos būdu. Tęstinės atrankos būdu gali būti finansuojamos aukščiausio lygio sporto varžybos, kurioms reikalingas valstybės institucijų pritarimas dėl finansinės paramos ir kurios sukuria didelę ekonominę vertę Lietuvai.

Šią vasarą, rugpjūčio 6-10 d., Trakuose vyksiančiam pasaulio jaunių irklavimo čempionatui tęstinės atrankos būdu bus skirta iki 1 mln. Eur. Iš viso bendras valstybės indėlis į Lietuvoje šiemet vyksiančias tarptautines varžybas sieks 2 mln. eurų - dvigubai daugiau nei 2024 m.

Sporto Infrastruktūros Plėtra

Sporto infrastruktūros plėtrai numatomi 19 mln. eurų, todėl komisija sporto infrastruktūros plėtros klausimui planuoja skirti atskirą dėmesį.

Sporto renginiai 2025 m.

Kauno ledo rūmai, Kovo 11-osios g.
„Švyturio“ arena, Dubysos g.
Kauno sporto halė, Perkūno al.
Kauno marių prieplauka, T.
S. Dariaus ir S. Girėno stadionas, Perkūno al.
Lietuvos sporto centro kompleksas, M. K. Čiurlionio g.
„Active Vilnius arena“, Ozo g. 14, Vilnius ir Alytaus sporto ir rekreacijos centro arena, Naujoji g.
Klaipėdos kruizinių laivų terminalas, Pilies g.
Lietuvos sporto centro Trakų irklavimo bazė, Karaimų g.
Lietuvos sporto centro kompleksas, M. K. Čiurlionio g.
Sporto mokykla „Tauras“, Žygio g.
Sostinių golfo klubas, Vingio g.
„Žalgirio“ arena, Karaliaus Mindaugo pr.
Alytaus sporto ir rekreacijos centras, Naujoji g.
„Vilnius Park Plaza“, M. K.
Kauno sporto halė, Perkūno al.
„Kalnapilio“ arena, Parko g.
„NBA basketball school“ arena, Žemynos g.
Lietuvos sporto centro kompleksas „Druskininkai“, M. K. Čiurlionio g.
Elektrėnų baseinas, Prano Noreikos g.
Lietuvos parodų ir kongresų centras „LITEXPO“, Laisvės pr.
Tarptautinis memorialinis Dr.

Aukšto Meistriškumo Sporto Programų Finansavimas: Detalės

Kaip ir ankstesniais metais pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą Aukšto meistriškumo sporto programų finansavimo sąlygų aprašą į olimpinių žaidynių programą įtrauktų sporto šakų federacijų programoms įgyvendinti skirta 83 proc. lėšų, į olimpinių žaidynių programą neįtrauktų sporto šakų federacijų programoms - 7 proc., negalią turinčių asmenų sporto organizacijų pateiktoms programoms įgyvendinti - 10 proc.

Dėl apraše taikomos ketverių metų taisyklės, į vieną olimpinį ciklą šįkart pateko dvi vasaros olimpinės žaidynės - vykusios 2021 ir 2024 m. Žiemos sporto atstovai skaičiuoja, kad dėl to jie prarado apie 1,5 mln. eurų, kurie buvo paskirstyti kitoms federacijoms.

12 strateginių sporto šakų federacijoms skirta 12,77 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Daugiausia lėšų atiteks asociacijai „LTU Aquatics“ - 2,41 mln. eurų. Šalies plaukikų piniginė per metus išsipūtė net 46 proc. (+756 tūkst. eurų palyginus su praėjusiais metais). Krepšinio federacijai atiteks 2,36 mln. eurų (-48 tūkst. eurų), lengvosios atletikos - 1,78 mln. eurų (+51 tūkst.), irklavimo - 1,31 mln. eurų (+130 tūkst.), šiuolaikinės penkiakovės - 1,12 mln. eurų (-191 tūkst.), baidarių ir kanojų - 1,09 mln. eurų (+223 tūkst.).

„Apibendrinant, pusei strateginių sporto šakų finansavimas augo nuo kelių iki 25 procentų. 45 proc. išaugusį „Asociacija „LTU Aquatics“ programos finansavimą lėmė puikus sportininkų pasirodymas pasaulio ir Europos čempionatuose bei Paryžiaus olimpinėse žaidynėse. Medalius suaugusiųjų čempionatuose individualiose rungtyse laimėjo Danas Rapšys, Andrius Šidlauskas, Rūta Meilutytė. Reikėtų išskirti ir vyrų estafetės 4 po 200 m plaukimo laisvuoju stiliumi bei jaunųjų sportininkų pasiekimus - estafetė ne tik debiutavo olimpinėse žaidynėse, bet ir iškovojo istorinius Europos čempionų titulus, o senojo žemyno jaunimo čempionate Vilniuje lietuviai iškovojo net 7 medalius“, - sako Nacionalinės sporto agentūros direktorius Mindaugas Špokas.

21 neolimpinių sporto šakų federacijoms skirta 1,4 mln. eurų. 5 negalią turinčių asmenų sporto organizacijoms padalinti 2 mln. eurų.

Pokyčiai Finansavimo Modelyje: Detalės

Valstybės biudžeto lėšos sporto šakų federacijas ir organizacijas pasieks, kai bus pasirašytos sutartys su Nacionaline sporto agentūra.

Tarptautiniai Projektai ir Sporto Diplomatija

Nacionalinė sporto agentūra sėkmingai užbaigė dviejų tarptautinių projektų įgyvendinimą ir surengė baigiamąjį renginį, kuriame pristatė svarbiausius pasiektus rezultatus. Renginys pavadinimu „Įkvėpti judėti diena su Nacionaline sporto agentūra“ buvo skirtas dviejų tarptautinių iniciatyvų rezultatų apžvalgai ir užbaigimui - „Erasmus+“ projekto „Valdymas + Sportas + Diegimas“ (angl.

Pirmoje renginio dalyje buvo apibendrinti JAV ambasados Lietuvoje finansuojamo projekto, skirto sporto diplomatijai, rezultatai. Projekto tikslas - išryškinti sporto diplomatijos vaidmenį, svarbą ir reikšmę bei stiprinti Lietuvos diasporos ryšius per sportą. Šia tema pagrindinį pranešimą skaitė užsienio reikalų viceministras Taurimas Valys. „Sportas - tai universali kalba, suprantama visame pasaulyje. Per sportą galime kalbėti apie taiką, sąžiningumą, vienybę ir pagarbą. Tai mūsų „minkštoji galia“, kuri leidžia Lietuvai būti matomai, girdimai ir gerbiamai“, - sakė viceministras. Jis pabrėžė, kad didelę reikšmę turi diasporos sporto renginiai, tokie kaip kas ketverius metus vykstančios Pasaulio lietuvių sporto žaidynės, kasmetinis Sausio 13-osios aukoms atminti skirtas bėgimas ir kiti. „Šie renginiai tampa puikia platforma ne tik telkti diasporą, bet ir skatina pasididžiavimą savo šaknimis, puoselėja istorinę atmintį, informuoja apie grįžimo į Lietuvą galimybes“, - sakė T.

Pirmoje dalyje taip pat buvo pristatyta savivaldybių finansuojamų sporto organizacijų veiklos kokybės iššūkiai ir raidos perspektyvos, trijų sporto gimnazijų vadovai aktualizavo bendradarbiavimo tarp sporto gimnazijų ir sporto organizacijų situaciją. Nacionalinės sporto agentūros darbuotojas dr. Aurelijus Domeika pristatė pilotinio tyrimo apie moksleivių fizinį pasirengimą rezultatus.

Antrojoje renginio dalyje buvo pristatyti Nacionalinės sporto agentūros kartu su partneriais įgyvendinamo „Erasmus+“ projekto „ACTION+“ rezultatai. Šis projektas yra tęstinis - prieš tai per 3 metus trukusį „ACTION“ projektą buvo sukurtas iš 20 principų susidedantis Europos gerojo valdymo sporte kodeksas. Nacionalinės sporto agentūros šio projekto veiklas pristatė dr. Vilma Čingienė. Kompetencijų centro vedėja pabrėžė gerojo valdymo principų įgyvendinimo svarbą, nes už šių principų įgyvendinimą sporto šakų federacijos ir organizacijos gauna balus aukšto meistriškumo sporto programos finansavimui. Projekto mentorystės programą apžvelgė agentūros ir federacijų atstovai - Aukšto meistriškumo sporto skyriaus vedėjas Aleksandr Rybakov ir Lietuvos šaudymo sporto sąjungos generalinė sekretorė Laura Šaučikovaitė-Astrauskienė.

„Norėjau pažiūrėti į sporto federacijų gerojo valdymo principus iš teisinės pusės: ar jie privalomi, kodėl jie privalomi, kaip jie prisideda prie teisinių lūkesčių ir teisinio apibrėžtumo įgyvendinimo. Taip pat norėjau atkreipti federacijų dėmesį, kaip tinkamai įgyvendinti sporto programų finansavimo apraše jau įvardintus gerojo valdymo principų rodiklius, kokius kriterijus turi atitikti gerojo valdymo principus įgyvendinantys dokumentai ir kokios dažniausiai pasitaikančios klaidos“, - apie savo pranešimą kalbėjo N.

„Abiejų projektų užbaigimo renginys dar kartą parodė, kad tiek gerojo valdymo diegimas sporto organizacijose, tiek tarptautinė sporto diplomatija yra neatsiejami nuo ilgalaikės sporto ir fizinio aktyvumo industrijos vystymosi vizijos. Gerojo valdymo principų taikymas palaipsniui tampa ne tik siekiama, bet ir būtina kiekvienos sporto organizacijos dalimi, o kryptinga sporto diplomatija atveria daugiau galimybių šalies atstovavimui, bendradarbiavimui ir matomumo bei įvaizdžio didinimui“, - apibendrino dr. V.

Ateities Perspektyvos

Aukšto meistriškumo sportui valstybė 2025 metais numato skirti 20 mln. Remiantis ja, už kiekvieną sportininką, iškovojusį kelialapį į 2028 metais vyksiančias olimpines ir paralimpines bei 2029 metais vyksiančias kurčiųjų žaidynes, bus papildomai skiriama po 10 tūkst. Anot ministerijos, sprendžiant dėl finansavimo bus pradėti vertinti visų sportininkų, dalyvavusių olimpinėse žaidynėse, rezultatai, kai iki šiol buvo vertintos užimtos 1-36 vietos, bei komandinių sporto šakų pasiekimai finaliniuose olimpinės atrankos turnyruose.

„Tačiau būtini tam tikri patobulinimai, kurie suteiktų daugiau aiškumo, skaidrumo, vertinimo paprastumo, o skirtas finansavimas taikliau atlieptų Sporto plėtros programoje iškeltus tikslus. Anot ŠMSM, aukšto meistriškumo sporto finansavimas nuo 2019-ųjų padidėjo trigubai, nuo 6,8 mln. eurų iki 20 mln.

tags: #sporto #finansavimo #rezultatai